Kūdikio žarnyno mikrofloros ypatumai

Naujagimio žarnyne bakterijų dar nėra – jis visiškai sterilus. Gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Atsidūrus už šio uždaro pasaulėlio ribų jam reikia pačiam valgyti ir virškinti maistą.

Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to – kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Jų yra daug mažiau, bet šios bakterijos taip pat svarbios. Be gerųjų bakterijų organizmas nepajėgtų virškinti maisto ir pasisavinti maistingųjų medžiagų bei vitaminų.

Šios bakterijos padeda formuotis stipriam imunitetui ir yra tikras barjeras patogeniniams mikrobams, per kurį jie negali prasiskverbti į organizmą.

Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų. Tuomet ir išsivysto disbiozė.

Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys – mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai. 3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Kūdikiui iki metų bakterijų pusiausvyra sutrinka dėl primaitinimo ir silpno imuniteto, dažniau ši problema kamuoja dirbtinai maitinamus kūdikius.

Kas yra disbakteriozė?

Tai netinkami naudingų ir patogeninių bakterijų kiekiai – gerųjų bakterijų stoka ir per daug patogeninių. Atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrai silpnučiam mažyliui reikia pagalbos.

Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę. Todėl jeigu tuomet reikalingų mikroorganizmų bus per mažai arba į organizmą pateks patogeninių bakterijų, greičiausiai problemos išvengti nepavyks.

Žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų. Jeigu tuomet disbakteriozė neatsiranda, vėliau sveikam vaikui jos tikimybė daug mažesnė.

Disbakteriozės simptomai

Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai – staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Taip gali nutikti grįžus iš gimdymo namų, jeigu naujagimis ten gavo patogeninių bakterijų.

Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Taip pat – jeigu išsausėjo vaiko oda, jį išbėrė, jis labai seilėjasi, prisidėjo stomatitas.

Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos – jos suskystėja (gali ir atvirkščiai – sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva – jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Be to, kūdikis ima tuštintis dažniau, atsiranda specifinis kvapas.

Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi. Todėl kūdikio mikroflorą reikėtų pastiprinti profilaktiškai, o jau atsiradus problemai iš karto eiti pas pediatrą.

Profilaktika – iki gimimo ir gimus

Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu. Būsima mama turėtų tinkamai maitintis, valgyti rauginto pieno produktų, vengti marinuotų, sūrių, aštrių ir riebių patiekalų, atsisakyti vaistų, ypač – antibiotikų.

Kūdikio žarnynas – labai pažeidžiamas, todėl mikrofloros pokyčius gali sukelti infekcinės ir peršalimo ligos, kurios silpnina imunitetą, nepalanki ekologija, netinkama mityba, nepakankama higiena, antibiotikai, kurie naikina ne tik patogeninius, bet ir geruosius mikroorganizmus.

Primaitinti kūdikį pradėkite pamažu – daug naujų maisto produktų gali apsunkinti virškinimą ir sudaryti sąlygas patogeninei florai daugintis.

Probiotikų reikšmė

Kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Šių bakterijų preparatai –probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas. Probiotikus pediatras gali patarti ir neišnešiotiems, vėlai išrašytiems iš gimdymo namų kūdikiams.

Kūdikio augimui, stipriam imunitetui, visų organų sistemoms, taip pat ir žarnynui, labai svarbūs dar du komponentai – vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys.

Vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys

Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Vitamino D reikia ir normaliai imuninės sistemos veiklai.

Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai. Jeigu kūdikis stokos šio vitamino, sutriks medžiagų apykaita, suprastės mineralinių medžiagų pasisavinimas, o tai turės įtakos vaiko augimui. Taip pat dėl to nusilps organizmo apsauga, taigi, kūdikis nepajėgs atsilaikyti prieš bakterijų puolimus ir infekcijas.

Iš omega-3 – polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui. Šių biologiškai vertingų junginių pats žmogaus organizmas nesintetina, todėl į kūdikio racioną patariama įtraukti produktų, turinčių omega-3.

Taigi, kad kūdikis augtų sveikas ir stiprus, jam neturi pritrūkti visų šių komponentų – gerųjų bakterijų, vitamino D3 ir omega- 3 riebalų rūgščių.

Parengė Dalia Petrutytė

Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.

Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.

Nuotaiką gadina lietus ir šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo

Kodėl būtinos gerosios bakterijos?

Ant odos ir gleivinėse gyvena šimtai mikroorganizmų rūšių. Daugiau kaip 60 procentų jų susitelkę virškinamajame trakte. Šie mikroorganizmai atlieka daug gerų darbų: jie iškloja vidaus organų gleivinę ir nepraleidžia ligas sukeliančių bakterijų, taigi saugo nuo infekcijų. Geroji mikroflora stabdo patologinių bakterijų augimą ir išskiria jas naikinančias medžiagas. Taip pat ji padeda organizmui virškinti sudėtingus angliavandenius, riebalus, baltymus ir įsavinti maisto medžiagas bei mikroelementus. Gerosios bakterijos pačios gamina kai kuriuos vitaminus ir biologiškai aktyvias medžiagas.

Normali žarnyno mikroflora svarbi imunitetui: stimuliuoja imunines ląsteles ir neleidžia vystytis maisto alergijoms. Bet žarnyno mikroorganizmai įvairūs: jame gyvena ne tik mums būtinos gerosios bakterijos – bifidobakterijos, laktobakterijos, E. coli, taip pat daug kitų, kurios nesuteikia naudos, bet ir nėra žalingos. Kai gerųjų bakterijų sumažėja, o neutraliųjų ir blogųjų padaugėja, atsiranda disbakteriozė (disbiozė). Mat sumažėjus gerųjų bakterijų, jų vietą tuojau pat užima patogeniniai mikroorganizmai. Dažniausiai tokie pokyčiai laikini – gerosios bakterijos atstato pusiausvyrą. Jeigu dėl kurios nors priežasties tai padaryti joms nepavyksta, mikroflorai atstatyti prireikia specialių preparatų.

Kodėl vaikui atsiranda disbiozė?

Naujagimio žarnynas iš pradžių sterilus. Mikroorganizmai į jį patenka ką tik gimus – gimdymo takais atkeliavusį mažylį pasitinka daugybė bakterijų. Jų yra ore, ant medicinos personalo rankų, ant mamos kūno ir drabužių. Iš pradžių mikroflorą sudaro įvairūs, net nebūdingi atitinkamos žarnyno dalies organizmai. Dėl motinos piene esančių medžiagų pamažu ji keičiasi į normalią mikroflorą. Todėl svarbu ne tik anksti pridėti vaiką prie krūties, bet ir pakankamai laiko žindyti.

Disbiozė kūdikiui gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Turi įtakos mamos vartoti antibiotikai, tai, kad vaikas pradėtas vėliau žindyti arba maitintas tik pieno mišiniais, taip pat – mamos disbiozė. Negalavimą sukelia ir gimdymo trauma. Bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dažnai keičiant kūdikio mišinukus, taip pat dėl netinkamo primaitinimo. Paūgėjusio vaiko disbiozės priežastis gali būti neracionali mityba, stresas, antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas. Turi įtakos ir gyvenamosios vietos ekologinė situacija.

Kaip jaučiasi disbiozės kamuojamas vaikas?

Jeigu vaiko išmatose pastebėjote nesuvirškintų maisto likučių, atsirado nemalonus kvapas, kūdikio pilvas įsitempęs ir gurgia (galima įtarti, kad jam skauda), vaikas raugėja, šių negalavimų priežastis gali būti disbakteriozė. Tokių negalavimų kamuojamas vaikas paprastai praranda apetitą. Mažylis gali viduriuoti arba užkietėja viduriai, kraujuoja dantenos.

Disbakteriozės išvargintas vaikas gali per mažai priaugti svorio arba sukūsti. Mažylis išbąla, oda pasidaro sausa, šerpetoja, trūkinėja lūpų kampučiai. Vaiką gali kamuoti niežulys, ant odos atsiranda alerginių bėrimų. Gali išberti ir burnos gleivinę bei išsivystyti pienligė. Sumažėjus gerųjų bakterijų, nusilpsta imunitetas. Toks vaikas dažnai ir ilgai serga peršalimo ligomis, pasigauna žarnyno infekcijas.

Kodėl disbiozė pavojinga?

Be gerųjų bakterijų organizmas neįsavina geležies, D, K, visų B grupės vitaminų, kalcio. Todėl net tinkamai maitinamas vaikas negauna iš maisto visų jo vystymuisi būtinų medžiagų. Be to, jo žarnyną dirgina nesuvirškinto maisto likučiai, todėl pučia pilvą ir gali išsivystyti uždegimai. Trūkstant gerųjų bakterijų pažeidžiamas ne tik storasis žarnynas, patologinė flora dažnai išplinta į plonąjį žarnyną ir sukelia jo uždegimą. Tuomet virškinimas ir maisto medžiagų įsavinimas visiškai sutrinka.

Gerosios bakterijos vaikams

Disbakteriozė gali būti daugelio ligų pasekmė, todėl būtinai apsilankykite pas gydytoją. Prieš gydant ligą, svarbu pašalinti priežastį, dėl kurios išnyko gerosios bakterijos. Disbiozę gali tekti pakankamai ilgai gydyti žarnyno antiseptikais. Gali prireikti net antibiotikų. Atsikračius daugelio nepageidaujamų mikroorganizmų, žarnyną reikia papildyti normalia mikroflora – bifidobakterijomis ir laktobakterijomis. Vaistinėje galima įsigyti specialių gerųjų bakterijų preparatų, kurie padeda atkurti normalią mikroflorą bei sudaro palankią terpę vystytis naudingiems mikroorganizmams.

Kūdikių ir vaikų žarnyno mikroflora skiriasi nuo suaugusiųjų. Tik vaikų žarnyne yra, pavyzdžiui, Bifidobacterium infantis bakterija, kuri viena pirmųjų atsiranda kūdikio žarnyne ir gaunama su motinos pienu.

Ką daryti, kad bakterijos nedingtų?

Disbiozės profilaktika geriausia pradėti rūpintis dar iki vaiko gimimo. Nėščia moteris turėtų vengti vaistų, ypač – antibiotikų, valgyti vitaminingą maistą. Nėštumo periodu naudingi vaisiai ir daržovės bei natūralios sultys. Nėštumo pradžioje reikia išsigydyti visas lėtines infekcijas: nosiaryklės, šlapimo sistemos, virškinamojo trakto, susitaisyti dantis. Nėščiajai naudinga daug vaikščioti ir pakankamai ilsėtis. Juolab kad gimdymo traumas dažniausiai patiria ligotų, nervingų, prastai fiziškai pasirengusių moterų naujagimiai.

Disbiozės profilaktikai, taip pat ir gydymui, naudojami probiotikai. Šių preparatų reikšmė vaiko sveikatai didelė, nes jie atkuria mažylio žarnyno mikroflorą, be to, skatina vaiko organizmo imunines funkcijas. Specialiai vaikams pagaminti gerųjų bakterijų preparatai padeda sutrikus virškinimui, kai vaikas viduriuoja ar užkietėja viduriai. Taip pat tai papildoma apsauga nuo infekcijų.

Parengė Undinė Gilė

Normali virškinimo trakto mikroflora susidaro pirmomis kūdikio gyvenimo dienomis. Virškinimo trakte gyvena apie 500 įvairių rūšių bakterijų ir grybelių. Normalioji mikroflora yra svarbus veiksnys, padedantis apsaugoti organizmą nuo patogeninių mikroorganizmų.

Pagrindiniai virškinimo trakto gyventojai – bifido ir lakto bakterijos neutralizuoja pašalines medžiagas, toksinius metabolizmo produktus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Nusilpus organizmo gerųjų bakterijų apsauginėms jėgoms, suaktyvėja patogeninės bakterijos, ir išsivysto disbakteriozė: būklė, kai naudingosios mikrofloros organizme labai sumažėja ir jos vietą užima patogeninės bakterijos. Šių bakterijų išskiriami toksinai sutrikdo virškinimo trakto darbą, sulėtėja apykaitos procesai bei silpsta imuninė sistema. Disbakteriozė gali išprovokuoti uždegimus, gerklės, nosies ir ausų ligas, tapti širdies ir kraujagyslių sistemos ir net onkologinių ligų priežastimi.

Priežastys

Pagrindinė disbakteriozės priežastis – lėtinių ligų (cholecistito, pankreatito, hepatito, gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, žarnyno, kasos ir kepenų ligų) sukelti virškinimo organų funkcijų sutrikimai.

Kita disbakteriozės priežastis – įvairios žarnyno infekcijos: dizenterija, salmoneliozė, virusinės ligos, taip pat helmintozės. Disbakteriozė sunkina minėtų ligų eigą ir jos gali tapti net lėtinės.

Šį negalavimas dažnai pasireiškia badaujant, neracionaliai ir nevisavertiškai maitinantis, vartojant daug nitratų ir konservantų turinčių produktų. Kitas veiksnys – kraujodaros organų, infekcinės ligos. Dažna priežastis – vartojami antibiotikai ir chemoterapiniai vaistai.

Mikrobiologiniai žarnyno pokyčiai gali atsirasti dėl ekologinių problemų, pvz., dėl įvairiais chemikalais užteršto oro, didelio saulės aktyvumo, penelyg intensyvios higienos, naudojant sintetinius plovilklius , kurių sudėtyje yra daug kvapiklių ir konservantų.

Dažna disbakteriozės priežastis – stresas. Neigiamos emocijos padidina adrenalino kiekį kraujyje ir sukelia žarnyno spazmus. Tuo metu normali mikroflora nesivysto, todėl susidaro palankios sąlygos patogeniniams mikrobams vešėti ir daugintis. Tai gali sukelti depresiją, nuovargį, dirglumą. Disbakteriozė taip pat – didelių traumų, operacijų palydovė.

Nėščia disbakteriozės kamuojama moteris perduos ją savo naujagimiui. Taigi vaikas nuo pat gimimo turės šį sunkų negalavimą.

Probiotikai – sveikai mikroflorai

Nuolat rūpintis savo mikroflora turi tapti įpročiu, kaip ir asmens higiena.

Jeigu dėl vienų at kitų priežasčių atsirado disbakteriozė arba yra rizikos veiksnių, pravers probiotikai – mikrobinės kilmės preparatai, kurių sudėtyje yra bifido ir lakto bakterijų. Probiotikai atkuria būtiną apsauginę mikroflorą bei stiprina imuninę sistemą. Jie slopina organizmo alergines reakcijas maistui, nes mažina žarnų pralaidumą alergenams ir juos suskaido. Gerina maisto virškinimą ir jo pasisavinimą, skaido laktozę, jeigu žarnynas jos netoleruoja. Mažina pilvo pūtimą. Skaido kancerogenines medžiagas ir saugo organizmą nuo vėžio.

Tyrimais nustatyta, kad probiotikai stiprina natūralias apsaugines sistemas, skatina antikūnų prieš pavojingas bakterijas susidarymą ir balansuoja virškinamojo trakto funkciją. Be to, trumpina antibiotikų sukelto viduriavimo trukmę ir atkuria žarnyno mikroflorą vartojant antibiotikus.

Probiotikai – pagalba sunegalavusiam žarnynui ir virškinimo organų susirgimų profilaktika, taigi ir sveikatos prielaida drauge su sveika mityba visais gyvenimo laikotarpiais – nuo pat gimimo.