Žarnynas naujagimiui ir kūdikiui – ypatingai svarbus. Nuo jo funkcionavimo priklauso mažylio sveikata, o drauge ir nuotaika. Bet šiuo metu daugeliui kūdikių gydytojai nustato žarnyno disbakteriozę. Mažylio virškinimo sistemos mikrofloroje įsivyraujantys patogeniniai mikrobai sutrikdo virškinimą ir neigiamai veikia visą organizmą. Šis negalavimas neduoda ramybės ir mamai, ir besikamuojančiam kūdikiui.
Kodėl būtinos gerosios bakterijos?
Ant odos ir gleivinėse gyvena šimtai mikroorganizmų rūšių. Daugiau kaip 60 procentų jų susitelkę virškinamajame trakte. Šie mikroorganizmai atlieka daug gerų darbų: jie iškloja vidaus organų gleivinę ir nepraleidžia ligas sukeliančių bakterijų, taigi saugo nuo infekcijų. Geroji mikroflora stabdo patologinių bakterijų augimą ir išskiria jas naikinančias medžiagas. Taip pat ji padeda organizmui virškinti sudėtingus angliavandenius, riebalus, baltymus ir įsavinti maisto medžiagas bei mikroelementus. Gerosios bakterijos pačios gamina kai kuriuos vitaminus ir biologiškai aktyvias medžiagas.
Normali žarnyno mikroflora svarbi imunitetui: stimuliuoja imunines ląsteles ir neleidžia vystytis maisto alergijoms. Bet žarnyno mikroorganizmai įvairūs: jame gyvena ne tik mums būtinos gerosios bakterijos – bifidobakterijos, laktobakterijos, E. coli, taip pat daug kitų, kurios nesuteikia naudos, bet ir nėra žalingos. Kai gerųjų bakterijų sumažėja, o neutraliųjų ir blogųjų padaugėja, atsiranda disbakteriozė (disbiozė). Mat sumažėjus gerųjų bakterijų, jų vietą tuojau pat užima patogeniniai mikroorganizmai. Dažniausiai tokie pokyčiai laikini – gerosios bakterijos atstato pusiausvyrą. Jeigu dėl kurios nors priežasties tai padaryti joms nepavyksta, mikroflorai atstatyti prireikia specialių preparatų.
Kodėl vaikui atsiranda disbiozė?
Naujagimio žarnynas iš pradžių sterilus. Mikroorganizmai į jį patenka ką tik gimus – gimdymo takais atkeliavusį mažylį pasitinka daugybė bakterijų. Jų yra ore, ant medicinos personalo rankų, ant mamos kūno ir drabužių. Iš pradžių mikroflorą sudaro įvairūs, net nebūdingi atitinkamos žarnyno dalies organizmai. Dėl motinos piene esančių medžiagų pamažu ji keičiasi į normalią mikroflorą. Todėl svarbu ne tik anksti pridėti vaiką prie krūties, bet ir pakankamai laiko žindyti.
Disbiozė kūdikiui gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Turi įtakos mamos vartoti antibiotikai, tai, kad vaikas pradėtas vėliau žindyti arba maitintas tik pieno mišiniais, taip pat – mamos disbiozė. Negalavimą sukelia ir gimdymo trauma. Bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dažnai keičiant kūdikio mišinukus, taip pat dėl netinkamo primaitinimo. Paūgėjusio vaiko disbiozės priežastis gali būti neracionali mityba, stresas, antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas. Turi įtakos ir gyvenamosios vietos ekologinė situacija.
Kaip jaučiasi disbiozės kamuojamas vaikas?
Jeigu vaiko išmatose pastebėjote nesuvirškintų maisto likučių, atsirado nemalonus kvapas, kūdikio pilvas įsitempęs ir gurgia (galima įtarti, kad jam skauda), vaikas raugėja, šių negalavimų priežastis gali būti disbakteriozė. Tokių negalavimų kamuojamas vaikas paprastai praranda apetitą. Mažylis gali viduriuoti arba užkietėja viduriai, kraujuoja dantenos.
Disbakteriozės išvargintas vaikas gali per mažai priaugti svorio arba sukūsti. Mažylis išbąla, oda pasidaro sausa, šerpetoja, trūkinėja lūpų kampučiai. Vaiką gali kamuoti niežulys, ant odos atsiranda alerginių bėrimų. Gali išberti ir burnos gleivinę bei išsivystyti pienligė. Sumažėjus gerųjų bakterijų, nusilpsta imunitetas. Toks vaikas dažnai ir ilgai serga peršalimo ligomis, pasigauna žarnyno infekcijas.
Kodėl disbiozė pavojinga?
Be gerųjų bakterijų organizmas neįsavina geležies, D, K, visų B grupės vitaminų, kalcio. Todėl net tinkamai maitinamas vaikas negauna iš maisto visų jo vystymuisi būtinų medžiagų. Be to, jo žarnyną dirgina nesuvirškinto maisto likučiai, todėl pučia pilvą ir gali išsivystyti uždegimai. Trūkstant gerųjų bakterijų pažeidžiamas ne tik storasis žarnynas, patologinė flora dažnai išplinta į plonąjį žarnyną ir sukelia jo uždegimą. Tuomet virškinimas ir maisto medžiagų įsavinimas visiškai sutrinka.
Gerosios bakterijos vaikams
Disbakteriozė gali būti daugelio ligų pasekmė, todėl būtinai apsilankykite pas gydytoją. Prieš gydant ligą, svarbu pašalinti priežastį, dėl kurios išnyko gerosios bakterijos. Disbiozę gali tekti pakankamai ilgai gydyti žarnyno antiseptikais. Gali prireikti net antibiotikų. Atsikračius daugelio nepageidaujamų mikroorganizmų, žarnyną reikia papildyti normalia mikroflora – bifidobakterijomis ir laktobakterijomis. Vaistinėje galima įsigyti specialių gerųjų bakterijų preparatų, kurie padeda atkurti normalią mikroflorą bei sudaro palankią terpę vystytis naudingiems mikroorganizmams.
Kūdikių ir vaikų žarnyno mikroflora skiriasi nuo suaugusiųjų. Tik vaikų žarnyne yra, pavyzdžiui, Bifidobacterium infantis bakterija, kuri viena pirmųjų atsiranda kūdikio žarnyne ir gaunama su motinos pienu.
Ką daryti, kad bakterijos nedingtų?
Disbiozės profilaktika geriausia pradėti rūpintis dar iki vaiko gimimo. Nėščia moteris turėtų vengti vaistų, ypač – antibiotikų, valgyti vitaminingą maistą. Nėštumo periodu naudingi vaisiai ir daržovės bei natūralios sultys. Nėštumo pradžioje reikia išsigydyti visas lėtines infekcijas: nosiaryklės, šlapimo sistemos, virškinamojo trakto, susitaisyti dantis. Nėščiajai naudinga daug vaikščioti ir pakankamai ilsėtis. Juolab kad gimdymo traumas dažniausiai patiria ligotų, nervingų, prastai fiziškai pasirengusių moterų naujagimiai.
Disbiozės profilaktikai, taip pat ir gydymui, naudojami probiotikai. Šių preparatų reikšmė vaiko sveikatai didelė, nes jie atkuria mažylio žarnyno mikroflorą, be to, skatina vaiko organizmo imunines funkcijas. Specialiai vaikams pagaminti gerųjų bakterijų preparatai padeda sutrikus virškinimui, kai vaikas viduriuoja ar užkietėja viduriai. Taip pat tai papildoma apsauga nuo infekcijų.
Parengė Undinė Gilė
