<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>dujos žarnyne | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/dujos-zarnyne/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:05:05 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 13 Jun 2021 08:15:06 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[acidozė]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alergija maistui]]></category>
		<category><![CDATA[alergija pienui]]></category>
		<category><![CDATA[Algimantas Vingras]]></category>
		<category><![CDATA[atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[atpila]]></category>
		<category><![CDATA[atsirūgsta]]></category>
		<category><![CDATA[automobilinė kėdutė]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[dujos žarnyne]]></category>
		<category><![CDATA[instagrame]]></category>
		<category><![CDATA[keliautojų viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kelionės lagaminas]]></category>
		<category><![CDATA[kraujas iš nosies]]></category>
		<category><![CDATA[Kraujavimas iš nosies]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo pH]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio miegas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[marinatas]]></category>
		<category><![CDATA[marinuota mesa]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naudingosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[rūgščių ir šarmų pusiausvyra]]></category>
		<category><![CDATA[rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[verslas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vidurių pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vijolė]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20385</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS . Vijolė: kaip nepavargti auginant vaiką ir suspėti suktis versle. VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti. BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis. VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-20388" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS . </strong>Vijolė: kaip nepavargti auginant vaiką ir suspėti suktis versle.</p>
<p><strong>VASAROS ATOSTOGOS. </strong>Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima <em>(partnerio turinys).</em> Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.</p>
<p><strong>VASAROS </strong><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas</p>
<p><strong>KĄ VALGOME. </strong><em>Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą? </em></p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong>Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong>Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.</p>
<p><span style="color: #db3939;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorod</strong><strong><u>ą:</u></strong></span></p>
<p><span style="color: #0c6bc9;"><strong><a style="color: #0c6bc9;" href="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/%C5%BDurnalas-Mama-ir-vaikas-2021_2.pdf" target="_blank" rel="noopener">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara</a></strong></span></p>
<p><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2021-metu-vasara/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 11 Jun 2021 04:04:51 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[dujos žarnyne]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[vidurių pūtimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20330</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dujų kaupimasis žarnyne (meteorizmas) yra normalus reiškinys, bet kai tai vyksta itin intensyviai, ima pūsti, raižyti ir skaudėti pilvą. Tai yra vieni nemaloniausių pojūčių, kurie gali užklupti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Atsikratyti šių nemalonumų dažnai padeda mitybos korekcijos. Tačiau kartais prireikia ir gydytojo, nes meteorizmą gali sukelti virškinimo sistemos ligos. Maisto produktai ir į žarnyną&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti">Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-20332 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Dujos-žarnyne.jpg" alt="Dujos žarnyne" width="840" height="483" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Dujos-žarnyne.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Dujos-žarnyne-768x442.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" /></p>
<p>Dujų kaupimasis žarnyne (meteorizmas) yra normalus reiškinys, bet kai tai vyksta itin intensyviai, ima pūsti, raižyti ir skaudėti pilvą. Tai yra vieni nemaloniausių pojūčių, kurie gali užklupti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Atsikratyti šių nemalonumų dažnai padeda mitybos korekcijos. Tačiau kartais prireikia ir gydytojo, nes meteorizmą gali sukelti virškinimo sistemos ligos.</p>
<h4><strong>Maisto produktai ir į žarnyną patekęs oras</strong></h4>
<p>Dujos žarnyne, nespėjančios natūraliai pasišalinti iš virškinamojo trakto, yra ne liga, o simptomas, kurį sukelia nemažai priežasčių. Viena iš dažniausių yra dujų susidarymą skatinantis maistas – tai beveik visi ankštiniai augalai, kopūstai, obuoliai (ypač saldūs), gazuoti gėrimai (įskaitant ir mineralinį vandenį).</p>
<p>Šį nemalonų reiškinį lemia maisto produktai, kurie sukelia rūgimą žarnyne: vaisiai, uogos, medus, kai kurios daržovės (česnakai, svogūnai, porai, pupelės, lęšiai, soja), saldikliai. Tačiau termiškai apdorojus maistą pilvo pūtimas sumažėja. Meteorizmo priežastis gali būti pieno produktai, kai organizmas nesugeba pasisavinti laktozės, jeigu trūksta ją skaidančių fermentų. Tuomet prasideda rūgimo procesas ir susidaro dujos.</p>
<p>Kviečiuose, miežiuose, rugiuose yra glitimo, kurio organizmas gali netoleruoti, ir dėl to tokius žmones kamuoja meteorizmas.</p>
<p>Didelę įtaką daro ir valgymo dažnumas, valgymas paskubomis, kai maistas gerai nesukramtomas, jeigu persivalgoma, per mažai geriama vandens.</p>
<p>Dujos žarnyne pradeda kauptis dėl ten patekusio oro. Taip nutinka kramtomosios gumos mėgėjams, taip pat – rūkaliams. Prisivalgoma oro ir geriant per šiaudelį, dėl įpročio daug kalbėti valgant.</p>
<h4><strong>Dujos žarnyne gali kauptis dėl ligos ar nėštumo</strong></h4>
<p>Dujos žarnyne gali kauptis dėl mechaninių kliūčių, kurios trukdo slinkti žarnų turiniui ir pasišalinti dujoms, tokių kaip žarnyno nepraeinamumas (obstrukcija). Tai gali būti, pavyzdžiui, žarnų sąaugos, navikai. Viena iš dujų kaupimosi priežasčių yra funkcinis žarnyno motorikos sutrikimas – dirgliosios žarnos sindromas.&nbsp;</p>
<p>Vidurių pūtimo priežastys gali būti įvairios žarnyno infekcijos, ūmios ir lėtinės ​​virškinamojo trakto ligos: Krono liga, kolitas, kasos ligos, pavyzdžiui, lėtinis pankreatitas. Meteorizmui turi įtakos disbiozė – žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas.</p>
<p>Besikaupiančios dujos&nbsp;dažniau vargina tuos, kuriems dėl įvairių priežasčių užkietėja viduriai. Pavyzdžiui, per mažai vartojantiems skysčių, trūkstant skaidulų maiste, sutrikus žarnyno mikroflorai.</p>
<p>Vidurių pūtimas yra dažna problema nėštumo metu, mat vaisiui augant padidėjusi gimda spaudžia žarnyną, be to, susilpnėja žarnyno peristaltika. Meteorizmą paskatina ir negalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su virškinamuoju traktu: tai gali būti neurozės simptomas. Dujų sankaupas žarnyne gali lemti stresas, nes jis sutrikdo virškinimą.</p>
<h4><strong>Pagrindiniai simptomai </strong></h4>
<p>Dėl&nbsp;žarnose&nbsp;susikaupusių&nbsp;dujų išsipučia pilvas, padidėja jo apimtis, atsiranda tempimas, spazminiai pilvo skausmai, gurguliavimas, pilnumo pojūtis, raugėjimas, susilaiko dujos. Padidėjus dujų sankaupoms virškinamajame trakte, gali pablogėti bendra savijauta, kamuoti nuovargis, skaudėti galvą. Dujoms pasišalinus, meteorizmo sukeltas diskomfortas laikinai išnyksta.</p>
<p>Dujos žarnyne netinkamu momentu ir pastangos jas sulaikyti gali lemti itin nemalonią situaciją, kuri apsunkina gyvenimą. Neatsitiktinai vienas iš dažniausiai gastroenterologui užduodamų klausimų, kaip išvengti tokio diskomforto.</p>
<h4><strong>Gali padėti tinkama mityba ir masažas</strong></h4>
<p>Pirmiausia reikėtų pašalinti priežastis, dėl kurių žarnyne ėmė kauptis dujos. Kadangi vidurių pūtimas dažnai yra susijęs su dujų gamybą organizme skatinančiais produktais, jų reikėtų atsisakyti. Bent jau kol meteorizmo simptomai praeis, o kartais tenka ir visam laikui.</p>
<p>Lėtai valgykite visavertį maistą mažomis porcijomis maždaug 5 kartus per dieną, gerkite pakankamai vandens. Nepersivalgykite ir nevakarieniaukite vėlai, venkite sunkiai virškinamo riebaus ir saldaus maisto. Žarnyno peristaltiką stimuliuoja judėjimas. Todėl daugiau vaikščiokite, bėgiokite, reguliariai mankštinkitės.</p>
<p>Sunerimti derėtų, jeigu prie pilvo pūtimo prisideda didelės tuštinimosi problemos, išmatose atsiranda kraujo, labai stipriai skauda pilvą. Kreiptis į medikus reikia ir tuomet, kai nepadeda aukščiau išvardintos priemonės.</p>
<p>Jeigu meteorizmas tėra fiziologinis reiškinys, dažniausiai nereikia jokio gydymo, o vaistinėje galite įsigyti nemalonius reiškinius slopinančių preparatų. Bet juos vartojant taip pat nedera valgyti maisto produktų, kurie sukelia vidurių pūtimą. Tačiau, jei dujų sankaupų priežastis yra ligos, preparatai nuo vidurių pūtimo jų neišgydys, taigi reikia kreiptis į medikus.</p>
<p>Norint pagerinti virškinimą ir užkirsti kelią rūgimo procesui žarnyne, naudojami virškinimo fermentų preparatai. Padėti gali paprasčiausias pilvo masažas – pagal laikrodžio rodyklę.</p>
<p>Ši paprasta priemonė nuo vidurių pūtimo dažnai padeda kūdikiams. Jiems taip pat galima naudoti specialų dujų šalinimo vamzdelį, kuriuo nuraminsite išpūstą pilvuką. Primaitinamam kūdikiui vidurių pūtimas dažnai liaujasi atsisakius kai kurių maisto produktų. Preparatą nuo vidurių pūtimo kūdikiui turėtų skirti tik gydytojas.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti">Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 07 Oct 2014 05:16:29 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[dujos pilve]]></category>
		<category><![CDATA[dujos žarnyne]]></category>
		<category><![CDATA[kaupiasi dujos]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[produktų derinimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12781</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pilvas įkyriai gurgia ir atrodo tiek perpildytas oro, kad tuojau nebeištversi&#8230; Ko gero, pažįstamas jausmas? Pilvą pučia ir mažiems, ir dideliems. Dujų sankaupos žarnyne (meteorizmas) paprastai nėra pavojingos, bet vargina pilvo raižymas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Be to, galime atsidurti keblioje situacijoje, kai dujos ims veržtis laukan itin netinkamu metu, pavyzdžiui, lifte, svečiuose, darbe. Kita&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve">Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve/nuo-kokio-maisto-pucia-pilva" rel="attachment wp-att-12783"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12783" alt="Nuo kokio maisto pučia pilvą" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/Nuo-kokio-maisto-pučia-pilvą-250x211.jpg" width="250" height="211" /></a>Pilvas įkyriai gurgia ir atrodo tiek perpildytas oro, kad tuojau nebeištversi&#8230; Ko gero, pažįstamas jausmas? <i>Pilvą pučia</i> ir mažiems, ir dideliems. <i>Dujų sankaupos</i> žarnyne (<i>meteorizmas</i>) paprastai nėra pavojingos, bet vargina <i>pilvo raižymas</i> ir kiti nemalonūs pojūčiai. Be to, galime atsidurti keblioje situacijoje, kai dujos ims veržtis laukan itin netinkamu metu, pavyzdžiui, lifte, svečiuose, darbe. Kita vertus, tai signalas mums, kad <i>žarnynas </i>kažkuo nepatenkintas.</p>
<p><strong>Pagrindinis dujų pilve šaltinis &#8211; angliavandeniai</strong></p>
<p>Didžiausios įtakos <em>dujų kaupimuisi</em> turi <i>angliavandeniai</i>. Jei per pietus ar vakarienę prisivalgysite daug saldžių maisto produktų, būtinai išpūs pilvą. Mat juose gausu lengvai organizmo įsavinamų angliavandenių, kurie sukelia rūgimą ir dėl to padaugėja dujų.</p>
<p>Vienas iš tokių <i>angliavandenių </i>– <b>rafinozė</b>. Jo gausu ankštiniuose augaluose, taip pat brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, šparaginėse pupelėse ir kitose daržovėse. Populiarus <i>angliavandenis</i> <b>fruktozė</b>, kurio yra daugumoje vaisių ir daržovių.  Be to, jo dedama į įvairius nealkoholinius gėrimus, taip pat vaisių sultis.<br />
Kitas vaisiuose ir daržovėse esantis <i>angliavandenis</i> – <b>sorbitolis</b>. Juo saldinami daugelis dietinių maisto produktų, saldumynų bei becukrė kramtomoji guma.</p>
<p>Stokojantiems fermento laktazės žmonėms<em> pilvą pučia</em> nuo pieno produktų. Mat juose yra <i>angliavandenio</i> – <b>laktozės</b>, kurį ir skaido minėtas fermentas.</p>
<p>Dar vienas <em>meteorizmo</em> kaltininkas – <b>krakmolas. </b>Dauguma produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, pavyzdžiui, bulvės, kukurūzai, žirniai, kviečiai padidina <i>pilvo pūtimą</i>. Vienintelis šios grupės produktas, kuris nesukelia dujų – ryžiai.</p>
<p><em>Dujos pilve</em> gali atsirasti dėl <b>skaidulų</b>. Šių medžiagų gausu ruginėje duonoje, ankštiniuose produktuose, bulvėse, kopūstuose. Nemažai skaidulų yra avižose, pupelėse, žirniuose, įvairiuose vaisiuose. Tirpiosios <i>skaidulinės medžiagos</i> į storąjį žarnyną patenka nepakitusios, o joms skaidantis susidaro dujos.</p>
<p><i>Dujas žarnyne</i> gali sukelti soda, kuria gelbėjamės nuo rėmens. Kiekvienas esame individualus, todėl ne visiems tas pats maisto produktas sukelia <i>meteorizmą</i>. Kuris maisto produktas ir koks jo kiekis priverčia Jūsų žarnyną protestuoti, išsiaiškinsite bandydami. Stenkitės apsiriboti mažesniu tokio maisto produkto kiekiu ir valgykite jį atskirai.</p>
<p><strong>Prarytas oras skrandyje</strong></p>
<p>Viena iš <i>pilvo pūtimo</i> priežasčių – oras, o patenka jis į žarnyną valgant. Kiekvienas mūsų šiek tiek nuryjame oro drauge su maistu. Jeigu valgome ir geriame skubėdami, oro prisivalgome žymiai daugiau. Per daug oro prisigeriame drauge su gazuotais gėrimais, taip pat kramtydami gumą.  Daugiausia oro iš skrandžio pašaliname atsirūgdami, o kita jo dalis – patenka į plonąjį žarnyną, kažkiek atsiduria kraujyje. Likęs oras keliauja į storąjį žarnyną ir iš ten pašalinamas.</p>
<p><strong>Riebus maistas</strong></p>
<p><i>Riebalai</i> ir <i>baltymai</i> nesukelia dujų sankaupų, bet prisivalgę daug riebaus maisto iš karto pasijuntame išpūstu pilvu. Tai natūralu, nes <i>maistas</i> iš skrandžio į žarnyną slenka labai lėtai. Be to, žarnyne susidaro <em>dujos</em> – normalios mikrofloros veiklos produktas. Riebus ir baltymingas <i>maistas</i> ilgai virškinamas, todėl <i>žarnyno mikroorganizmai</i> turi kada prigaminti daugiau dujų.<b></b></p>
<p><b></b><strong>Padės produktų derinimas</strong></p>
<p>Sutrikdyti virškinimo sistemą gali kai kurių maisto produktų deriniai:</p>
<ul>
<li>pieno ir rūgštaus pieno produktai drauge su kitais;</li>
<li>vaisiai po pagrindinio valgio;</li>
<li>saldi arbata arba kava po valgio;</li>
<li>ankštinių derinys su kitais maisto produktais;</li>
<li>įvairių daržovių salotos (kuo daugiau ingredientų, tuo daugiau dujų);</li>
<li>sūrus maistas (silkė, konservai) su kitais maisto produktais;</li>
<li>daržovės drauge su vaisiais, taip pat daržovės su kruopomis;</li>
<li>riešutai su kitais produktais;</li>
<li>bulvės ir kitos krakmolingos daržovės su mėsa ir kitu baltyminiu maistu.</li>
</ul>
<p>Todėl <i>pieno produktus</i> stenkitės valgyti atskirai, ypač nemaišykite jų su vaisiais. <i>Rūgštaus pieno produktus </i>galite derinti tik su košėmis ir nedideliu vaisių kiekiu. Bet tik tuo atveju, jeigu šis mišinys Jums nesukelia nemalonių požymių. <i>Vaisius </i>valgykite tarp valgymų ir ne vėliau kaip dvi valandas po valgio arba valandą – prieš valgį. <i>Ankštinių</i> nederinkite su jokiais kitais maisto produktais, taip pat ir padažais.</p>
<p>Visas <i>daržoves</i> valgykite atskirai ir tik vienos rūšies tuo pačiu metu. Venkite labai sūraus maisto. Nederinkite daržovių su vaisiais, salotų negardinkite citrusinių sultimis. <i>Riešutus</i> valgykite atskirai, geriausia – dvi valandas po vakarienės. Per naktį jie bus visiškai suvirškinti ir nesusimaišys su kitais maisto produktais. Rinkitės kiek pakepintus (be riebalų) riešutus.</p>
<p><i>Bulvių</i> nevalgykite su baltymingu maistu (mėsa, kiaušiniais, žuvimi, krevetėmis). Venkite daržovių ir įvairių kruopų košių vienu metu.</p>
<p>Šie <i>produktų derinimo principai</i> nėra universalūs, bet padės išsiaiškinti, kurių maisto produktų draugystė nepatinka Jūsų žarnynui.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve">Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
