<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>dujų kaupimasis | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/duju-kaupimasis/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:48:58 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 Jun 2024 05:00:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alerginis rinitas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginis kremas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batutas]]></category>
		<category><![CDATA[bitė]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[erkė]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[geluonis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[langai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėsa]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje]]></category>
		<category><![CDATA[peršalus]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[saldumynai]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[traumos]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<category><![CDATA[vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vapsva]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinis peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti viešai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22908</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas VASAROS VAISTINĖLĖ Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&#160; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai PATARIA GYDYTOJAS Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22924" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS </strong></h4>
<p>Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas</p>
<h4><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ</strong></h4>
<p>Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&nbsp; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai</p>
<h4><strong>PATARIA GYDYTOJAS</strong></h4>
<p><em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie pilvuko pūtimą&nbsp;</p>
<h4><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI </strong></h4>
<p>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?</p>
<h4><strong>VERTA ŽINOTI</strong></h4>
<p>Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai</p>
<h4><strong>KŪDIKIS</strong></h4>
<p>Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</p>
<h4><strong>MAMYTĖ</strong></h4>
<p><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar man žindyti viešai?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong></p>
<p><span style="color: #c70c0c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-vasara" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #2b56d6;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cf0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_59/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 30 May 2024 15:43:06 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kūdikių ligos]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[laktazės trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22802</guid>

					<description><![CDATA[<p>Svarbiausias kūdikio maistas yra pienas, tačiau kai kurie mažyliai, išgėrę pienuko, nuolat pasijunta blogai. Viena iš priežasčių gali būti, kad jie netoleruoja piene esančios laktozės. Kodėl taip nutinka ir kuo tuomet kūdikį maitinti? Kodėl pritrūksta pieno angliavandenius skaldančios laktazės? Pagrindinis pieno angliavandenis laktozė (pieno cukrus) patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių. Laktozės yra motinos&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams">Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22804" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Kudikis-netoleruoja-laktozes.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Kudikis-netoleruoja-laktozes.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Kudikis-netoleruoja-laktozes-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Svarbiausias kūdikio maistas yra pienas, tačiau kai kurie mažyliai, išgėrę pienuko, nuolat pasijunta blogai. Viena iš priežasčių gali būti, kad jie netoleruoja piene esančios laktozės. Kodėl taip nutinka ir kuo tuomet kūdikį maitinti?</p>
<h4><strong>Kodėl pritrūksta pieno angliavandenius skaldančios laktazės?</strong></h4>
<p>Pagrindinis pieno angliavandenis laktozė (pieno cukrus) patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių. Laktozės yra motinos piene, taip pat – karvės, ožkos ir pieno mišiniuose. &nbsp;Laktozės skaldymui yra būtinas fermentas laktazė, kuris paverčia ją gliukoze ir galaktoze, o šios medžiagos absorbuojamos į kraują. Sparčiai besivystančiam kūdikiui jos yra labai svarbios – būtinos smegenų, visos nervų sistemos vystymuisi. Be to, laktozė reikalinga kalcio, magnio, geležies pasisavinimui. Nesuvirškinta laktozė storojoje žarnoje tampa prebiotiku, skatinančiu normalios mikrobiotos susidarymą.</p>
<p>Jeigu plonojoje žarnoje nepasigamina pakankamai fermento laktazės, kad galėtų susivirškinti pieno angliavandeniai, atsiranda laktozės netoleravimas. Nesuskaldyta plonajame žarnyne laktozė kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia šios žarnos bakterijos. Jos ima skaldyti laktozę fermentacijos būdu, o jai vykstant atsiranda rūgimas. Šio proceso metu išsiskiria daug dujų ir pradeda pūsti pilvą, kamuoja pilvuko diegliai, suskystėja išmatos.</p>
<p>Pagrindiniai laktozės netoleravimo požymiai: dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ir skausmas, diegliai, atpylimai ir viduriavimas. Po maitinimo kūdikis pasidaro neramus, nervingas, verkia, jo pilvukas išsipučia ir sukietėja. Geriausiai laktozės netoleravimą galime atpažinti iš sauskelnių turinio: esant šiam negalavimui išmatos būna vandeningos ir putotos.</p>
<p>Laktozės netoleravimas gali būti pirminis (įgimtas), kurį lemia genetiškai paveldimas fermento laktazės trūkumas. Tačiau šis variantas pasitaiko retai.</p>
<p>Antrinį laktozės netoleravimą lemia vėliau atsirandantys veiksniai. Jo priežastis gali būti žarnyno infekcijos ar alergija karvės pieno baltymams, pažeidžianti žarnyno gleivinės epitelį. Ši problema išnyksta pasveikus po infekcijos ar pašalinus alergeną. Antrinį laktozės netoleravimą gali sukelti tokios ligos kaip virusinis gastroenteritas, celiakija arba Krono liga<strong>.</strong></p>
<p>Neišnešioti naujagimiai dažnai patiria laikiną laktazės trūkumą, susijusį su virškinimo sistemos nebrandumu ir silpnu šio fermento aktyvumu. Dėl to gali atsirasti trumpalaikis laktozės netoleravimas.</p>
<h4><strong>Kuo maitinti laktozės netoleruojantį kūdikį?</strong></h4>
<p>Atsiradus tokioms pilvuko bėdoms reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Neturėtume pamiršti, kad žarnyno dieglius ir pilvo pūtimą gali sukelti ne tik laktazės stoka, bet ir kitos priežastys. Gydytojas skirs reikiamus tyrimus negalavimui nustatyti. Tyrimais nustatomas ir laktozės netoleravimą lemiantis genetinis faktorius.</p>
<p>Laktazės trūkumas gali atsirasti tiek krūtimi, tiek dirbtinai maitinamam kūdikiui. Jeigu stiprūs laktozės netoleravimo simptomai kamuoja mišinuku maitinamą mažylį, gydytojas gali rekomenduoti mišinį be laktozės. Jeigu žindomam kūdikiui ši problema atsirado dėl alergijos, galbūt mamai užteks pašalinti alergizuojantį produktą iš savo mitybos ir ji galės tęsti žindymą.</p>
<p>Beje, žindomiems kūdikiams pilvuką dažniausiai pučia ne dėl laktozės netoleravimo, bet dėl jos pertekliaus mamos piene. Mat pradiniame piene yra mažiau riebalų, bet daug pieno cukraus. Dalies laktozės kūdikio virškinamasis traktas nespėja įsisavinti, nes šis skystesnis pienas greičiau nuteka į storąją žarną ir sukelia ten rūgimą, dėl kurio atsiranda pilvuko bėdos.</p>
<p>Todėl vieno maitinimo metu patariama kūdikiui duoti valgyti iš vienos krūties, kad jis gautų visą joje esantį pieną – taip pat ir galinį, ir per daug neprisivalgytų daug laktozės turinčio liesesnio pradinio.</p>
<p>Jeigu vaikui nustatomas laktazės trūkumas, laktozę ne visada būtina visiškai pašalinti iš jo mitybos raciono. Dažnai toleruojamas tik tam tikras pieno cukraus kiekis. Laktozės netoleruojantys kūdikiai gali vartoti pieno mišinius su mažesniu laktozės kiekiu. Gydytojas gali patarti įsigyti fermento laktazės preparatą, kuris padės suskaldyti piene esančią laktozę.</p>
<p>Įgimtą laktozės netoleravimą turintys kūdikiai negali gerti ne tik motinos pieno, bet ir karvės bei ožkos pieno. Jie maitinami pieno produktais be laktozės arba augaliniais mišiniais, pavyzdžiui, iš sojos pupelių.&nbsp;</p>
<p>Palengvinti pilvuko dieglius gali padėti paprastos priemonės. Prieš valgymą paguldykite mažylį ant pilvo. Kad pilvuke susikaupusios dujos greičiau pasišalintų, pamaitintą kūdikį palaikykite vertikaliai, taip jis galės atsirūgti. Kenčiančiam pilvukui gali padėti lengvas masažas. Esant stipriam pilvo pūtimui, galima naudoti dujų šalinimo vamzdelį.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams">Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 11 Jun 2021 04:04:51 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[dujos žarnyne]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[vidurių pūtimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20330</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dujų kaupimasis žarnyne (meteorizmas) yra normalus reiškinys, bet kai tai vyksta itin intensyviai, ima pūsti, raižyti ir skaudėti pilvą. Tai yra vieni nemaloniausių pojūčių, kurie gali užklupti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Atsikratyti šių nemalonumų dažnai padeda mitybos korekcijos. Tačiau kartais prireikia ir gydytojo, nes meteorizmą gali sukelti virškinimo sistemos ligos. Maisto produktai ir į žarnyną&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti">Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-20332 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Dujos-žarnyne.jpg" alt="Dujos žarnyne" width="840" height="483" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Dujos-žarnyne.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Dujos-žarnyne-768x442.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" /></p>
<p>Dujų kaupimasis žarnyne (meteorizmas) yra normalus reiškinys, bet kai tai vyksta itin intensyviai, ima pūsti, raižyti ir skaudėti pilvą. Tai yra vieni nemaloniausių pojūčių, kurie gali užklupti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Atsikratyti šių nemalonumų dažnai padeda mitybos korekcijos. Tačiau kartais prireikia ir gydytojo, nes meteorizmą gali sukelti virškinimo sistemos ligos.</p>
<h4><strong>Maisto produktai ir į žarnyną patekęs oras</strong></h4>
<p>Dujos žarnyne, nespėjančios natūraliai pasišalinti iš virškinamojo trakto, yra ne liga, o simptomas, kurį sukelia nemažai priežasčių. Viena iš dažniausių yra dujų susidarymą skatinantis maistas – tai beveik visi ankštiniai augalai, kopūstai, obuoliai (ypač saldūs), gazuoti gėrimai (įskaitant ir mineralinį vandenį).</p>
<p>Šį nemalonų reiškinį lemia maisto produktai, kurie sukelia rūgimą žarnyne: vaisiai, uogos, medus, kai kurios daržovės (česnakai, svogūnai, porai, pupelės, lęšiai, soja), saldikliai. Tačiau termiškai apdorojus maistą pilvo pūtimas sumažėja. Meteorizmo priežastis gali būti pieno produktai, kai organizmas nesugeba pasisavinti laktozės, jeigu trūksta ją skaidančių fermentų. Tuomet prasideda rūgimo procesas ir susidaro dujos.</p>
<p>Kviečiuose, miežiuose, rugiuose yra glitimo, kurio organizmas gali netoleruoti, ir dėl to tokius žmones kamuoja meteorizmas.</p>
<p>Didelę įtaką daro ir valgymo dažnumas, valgymas paskubomis, kai maistas gerai nesukramtomas, jeigu persivalgoma, per mažai geriama vandens.</p>
<p>Dujos žarnyne pradeda kauptis dėl ten patekusio oro. Taip nutinka kramtomosios gumos mėgėjams, taip pat – rūkaliams. Prisivalgoma oro ir geriant per šiaudelį, dėl įpročio daug kalbėti valgant.</p>
<h4><strong>Dujos žarnyne gali kauptis dėl ligos ar nėštumo</strong></h4>
<p>Dujos žarnyne gali kauptis dėl mechaninių kliūčių, kurios trukdo slinkti žarnų turiniui ir pasišalinti dujoms, tokių kaip žarnyno nepraeinamumas (obstrukcija). Tai gali būti, pavyzdžiui, žarnų sąaugos, navikai. Viena iš dujų kaupimosi priežasčių yra funkcinis žarnyno motorikos sutrikimas – dirgliosios žarnos sindromas.&nbsp;</p>
<p>Vidurių pūtimo priežastys gali būti įvairios žarnyno infekcijos, ūmios ir lėtinės ​​virškinamojo trakto ligos: Krono liga, kolitas, kasos ligos, pavyzdžiui, lėtinis pankreatitas. Meteorizmui turi įtakos disbiozė – žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas.</p>
<p>Besikaupiančios dujos&nbsp;dažniau vargina tuos, kuriems dėl įvairių priežasčių užkietėja viduriai. Pavyzdžiui, per mažai vartojantiems skysčių, trūkstant skaidulų maiste, sutrikus žarnyno mikroflorai.</p>
<p>Vidurių pūtimas yra dažna problema nėštumo metu, mat vaisiui augant padidėjusi gimda spaudžia žarnyną, be to, susilpnėja žarnyno peristaltika. Meteorizmą paskatina ir negalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su virškinamuoju traktu: tai gali būti neurozės simptomas. Dujų sankaupas žarnyne gali lemti stresas, nes jis sutrikdo virškinimą.</p>
<h4><strong>Pagrindiniai simptomai </strong></h4>
<p>Dėl&nbsp;žarnose&nbsp;susikaupusių&nbsp;dujų išsipučia pilvas, padidėja jo apimtis, atsiranda tempimas, spazminiai pilvo skausmai, gurguliavimas, pilnumo pojūtis, raugėjimas, susilaiko dujos. Padidėjus dujų sankaupoms virškinamajame trakte, gali pablogėti bendra savijauta, kamuoti nuovargis, skaudėti galvą. Dujoms pasišalinus, meteorizmo sukeltas diskomfortas laikinai išnyksta.</p>
<p>Dujos žarnyne netinkamu momentu ir pastangos jas sulaikyti gali lemti itin nemalonią situaciją, kuri apsunkina gyvenimą. Neatsitiktinai vienas iš dažniausiai gastroenterologui užduodamų klausimų, kaip išvengti tokio diskomforto.</p>
<h4><strong>Gali padėti tinkama mityba ir masažas</strong></h4>
<p>Pirmiausia reikėtų pašalinti priežastis, dėl kurių žarnyne ėmė kauptis dujos. Kadangi vidurių pūtimas dažnai yra susijęs su dujų gamybą organizme skatinančiais produktais, jų reikėtų atsisakyti. Bent jau kol meteorizmo simptomai praeis, o kartais tenka ir visam laikui.</p>
<p>Lėtai valgykite visavertį maistą mažomis porcijomis maždaug 5 kartus per dieną, gerkite pakankamai vandens. Nepersivalgykite ir nevakarieniaukite vėlai, venkite sunkiai virškinamo riebaus ir saldaus maisto. Žarnyno peristaltiką stimuliuoja judėjimas. Todėl daugiau vaikščiokite, bėgiokite, reguliariai mankštinkitės.</p>
<p>Sunerimti derėtų, jeigu prie pilvo pūtimo prisideda didelės tuštinimosi problemos, išmatose atsiranda kraujo, labai stipriai skauda pilvą. Kreiptis į medikus reikia ir tuomet, kai nepadeda aukščiau išvardintos priemonės.</p>
<p>Jeigu meteorizmas tėra fiziologinis reiškinys, dažniausiai nereikia jokio gydymo, o vaistinėje galite įsigyti nemalonius reiškinius slopinančių preparatų. Bet juos vartojant taip pat nedera valgyti maisto produktų, kurie sukelia vidurių pūtimą. Tačiau, jei dujų sankaupų priežastis yra ligos, preparatai nuo vidurių pūtimo jų neišgydys, taigi reikia kreiptis į medikus.</p>
<p>Norint pagerinti virškinimą ir užkirsti kelią rūgimo procesui žarnyne, naudojami virškinimo fermentų preparatai. Padėti gali paprasčiausias pilvo masažas – pagal laikrodžio rodyklę.</p>
<p>Ši paprasta priemonė nuo vidurių pūtimo dažnai padeda kūdikiams. Jiems taip pat galima naudoti specialų dujų šalinimo vamzdelį, kuriuo nuraminsite išpūstą pilvuką. Primaitinamam kūdikiui vidurių pūtimas dažnai liaujasi atsisakius kai kurių maisto produktų. Preparatą nuo vidurių pūtimo kūdikiui turėtų skirti tik gydytojas.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti">Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/gyvenima-gadina-meteorizmas-ka-daryti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
