MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Sūnų Dovydą Galina Mikštienė pagimdė prieš gerą dvidešimt metų, dabar jis studijuoja turizmo vadybą Vilniaus verslo kolegijoje. O Dovydo sesutei Deimantei praėjusių metų gruodį sukako tik vieneri. Antrasis vaikas po 19 metų – ir vėl viskas iš pradžių: sauskelnės, verksmai, bemiegės naktys… Bet visi šie motinystės sunkumai įveikiami, o svarbiausia, kad dukrytės gimimas – išsipildžiusi Galinos svajonė.  

Kokios emocijos ir mintys kilo sužinojus, kad vėl po ilgo laiko tapsite mama? Ar negąsdino vėlyvos motinystės iššūkiai, pačios ir būsimo vaikelio sveikata?

Šiandien esu laiminga mama. Visada svajojau turėti dukrytę. Žinia apie nėštumą sukėlė daug pozityvių emocijų, nes to besąlygiškai laukiau. Niekada negalvojau apie blogas pasekmes, nors ir girdėjau, kad vėlyvas nėštumas atneša daug iššūkių. Bet dėl didžiulio noro turėti vaiką manęs tai nesustabdė ir neišgąsdino. Giliai širdyje žinojau, kad viskas bus gerai. Tą patvirtino ir vėliau atlikti visi tyrimai.

Kuo skyrėsi antrasis nėštumas, gimdymas? Koks dabar požiūris į vaikus, auginimą, auklėjimą?

Abu nėštumai buvo sklandūs, skirtumas tik tas, jog sūnus gimė atlikus cezario pjūvio operaciją, o dukrytė natūraliai. Pirmas vaikas užaugo auklių apsuptyje, antram vaikui to patirti neleisiu.

Kaip reagavo į žinią apie nėštumą sūnus, šeima, pažįstami, kaip pati prisitaikėte prie naujos situacijos?

Nustebo visi – niekas nesitikėjo tokios naujienos. Tik manęs ši naujiena nesuglumino visiškai, nes aš to labai troškau. Man net nebuvo įdomi jokių kitų žmonių nuomonė. Sūnus visada žinojo, kad aš noriu dukrytės, todėl ši žinia jo nenustebino, o atvirkščiai, pradžiugino. Jutau nuolatinį palaikymą ir globą. Pačiai prisitaikyti prie naujos situacijos nereikėjo, nes viską buvau suplanavus iš anksto. Būtent tokiame amžiuje ir norėjau susilaukti mergaitės, kai sūnus jau užaugęs ir pradėjęs kurti savo gyvenimą atskirai.

Ar gimus dukrytei pasikeitė santykiai su Dovydu, kaip jis priėmė sesutę?

Gimus dukrytei, sūnus pirmas atvyko į ligoninę susipažinti su Deimante. Šį vardą daviau dukrytei dar būdama nėščia. Dabar sūnus gyvena atskirai, bet jis labai myli sesę ir nuolat mus aplanko. Nėra nei dienos, kad jis apie mus nepasiteirautų. Atvykęs sesės nepaleidžia iš rankų, žaidžia su ja, lepina dovanomis, įsiamžina su ja. Džiaugiuosi turėdama vyresnį sūnų, nes man nereikia samdyti auklės. Jis mane paleidžia pailsėti, nuvykti į SPA procedūras, apsipirkti, susitikti su draugėmis.

Gyvenimas kardinaliai pasikeitė gimus dukrelei. Be to, vyresniame amžiuje sunkiau prižiūrėti vaiką, keltis naktimis. Kaip susitvarkote?

Jaučiuosi jauna, pilna jėgų ir noro užauginti nuostabią dukrytę. Manęs negąsdina jokie sunkumai, nes susilaukti vaikelio buvo mano svajonė. Žinoma, būna bemiegių naktų, atsiranda nuovargio jausmas, bet vaiko šypsena užglaisto visus sunkumus. Sutinku, kad gyvenimas kardinaliai pasikeitė: pasikeitė mano gyvenimo ritmas, dienotvarkė, planai, privalėjau daug ko atsisakyti, tačiau įtraukiu į savo veiklas ir Deimantę, kiek tai įmanoma. Dukrytė mane skatina judėti į priekį, neatsisakyti savo svajonių. Jos judrumas skatina kasdien mane pasitempti, būti jaunai ir gražiai.

Su kokiais iššūkiais susiduriate antrą kartą motinos vaidmenyje po tokios ilgos pertraukos?

Negalėčiau pasakyti, jog sulaukiau didelių iššūkių, nes patirtį, kaip auginti vaiką, jau turėjau. Šiuo metu džiaugiuosi, kad visą laiką galiu skirti tik dukrytei, džiaugtis brandžia motinyste. Jaučiuosi atsidavusi vaikui daugiau nei tada, kai buvau jauna studentė. Tuomet siekiau karjeros, siekiau gyvenime stabilumo ir neturėjau tiek daug laiko skirti pirmajam vaikui. O dabar gyvenu visavertį gyvenimą tarp mane supančių mylimų žmonių ir galiu skirti visą savo meilę ir laiką Deimantei.

Ką patartumėte iš savo patirties kitoms moterims, ketinančioms gimdyti po ilgos pertraukos?

Patarčiau nebijoti gyvenimo pokyčių, staigmenų ir Dievo dovanų. Visuomet reikia siekti savo svajonių, pasitikėti savimi. Stipriai ir brandžiai moteriai geriausia atsiriboti nuo kitų žmonių nuomonių, kritikos, stereotipų ir galvoti tik apie save, išdrįsti judėti į priekį. Nes pasitikėdami savimi gyvename džiuginantį, įkvepiantį, prasmingą gyvenimą. Niekada nevėlu tapti mama!

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Motinystės atostogų metu dalijotės informacija su kitomis mamomis organizuodama paskaitas. Kaip suderinote gausius darbus?

Tuo metu auginau pirmąją dukrytę, su kuria darėme viską kartu: abi važiuodavom į parodas, renginius ir t.t. Esu labai organizuota ir operatyvi, tad man trūko veiklos, todėl buvo vienas malonumas kažkuo užsiimti. Nors gyvename dideliame name, kurį reikia prižiūrėti, visada rasdavau laiko žaisti ir kitaip užsiimti su Gabriele, o jos pietų miegelio metu ar vakarais organizuoti mokymus. Gabrielė buvo labai ramus ir geras kūdikis.

Augindama pirmagimę organizavote net labdaros akciją vaikų namuose, papasakokite apie tai plačiau. Kas paskatino imtis tokios iniciatyvos?

Nuo mažens man buvo diegiama, kad tai, ko nebenaudosi, reikia atiduoti kitiems. Organizavau šias akcijas Vilniaus, Kauno ir Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Buvo labai smagu ne tik dėl to, kad pavyko rasti daug rėmėjų, kurie skyrė savo produkcijos. Į kiekvieną įstaigą dar vežėme po linksmą kalėdinį pasirodymą vaikams – su dainomis ir muzika. Buvo gera matyti žybsinčias vaikų akytes. Ir dabar, kai tik galiu, stengiuosi atsiliepti į vieną ar kitą pagalbos šauksmą.

Gimus antrajai dukrytei, dirbti pradėjote jau po kelių mėnesių. Kaip suderinote mamos pareigas ir darbą?

Gimus Deimantei, išties buvo sunku, kankino pilvo diegliukai ir ji labai blogai miegodavo. Aš apie miegą buvau pamiršusi iki kokių 7 jos mėnesių. Kad negyvenčiau vien mintimis apie namus, sauskelnes ir kitus vaikiškus dalykus, pasinėriau į darbus. Niekada negalėjau būti vien mama: nors motinystė teikia daug džiaugsmo, bet rūpi užsiimti ir mėgstama veikla. Kadangi esu labai organizuota ir negaliu sėdėti be veiklos, įsigudrinau puikiai suderinti visus darbus. Kartais energija išsenka, bet labai greitai pasikraunu ir vėl einu pirmyn. Augti visose srityse mane skatina dukrytės, kurios yra šypsenų ir geros nuotaikos įsikūnijimas.

Kai Deimantė paaugo iki trijų mėnesių, pradėjau dirbti nepriklausoma personalo atrankų partnere. Ši veikla man labai patinka, tad išmokau laviruoti tarp savo mamos pareigų ir darbo. Dirbdavau anksti rytais, miegelių metu, vakarais, kartais kviesdavomės pagelbėti ateinančią auklytę. Energijos man užtekdavo viskam – dieną dirbti ir prižiūrėti Deimantę, vakarais skirti dėmesio grįžusiai iš darželio Gabrielei, pažaisti su ja. Užsiimdavome su dukrelėmis kartu su vyru: vienas žaisdavome ir mokydavomės su viena dukra, kitas – su kita.

Kas paskatino, užuot ieškojus samdomo darbo, kurti savo verslą?

Personalo srityje dirbu faktiškai nuo pat savo karjeros pradžios, kai baigiau viešojo administravimo magistro studijas universitete. Tad jau gerokai per dešimtmetį mano veiklos sritis yra žmogiškieji ištekliai. Teko dirbti tiek mažose organizacijose, tiek labai stambioje, todėl patirtis daugialypė. Kadangi pastaruoju metu intensyviai dirbau kaip nepriklausoma atrankų partnerė, nusprendžiau įkurti savo personalo atrankų agentūrą „Gera augti“. Augimas man svarbus visada ir visur, noriu augti ne tik kaip mama – kartu su savo nuostabiom dukrytėm, bet ir kaip specialistė, taip pat – prisidėti prie kitų įmonių augimo. Nestingu energijos, atkaklumo ir organizuotumo, taigi nuosavas verslas – kaip tik man.

Džiaugiatės draugiškomis, gero būdo dukrytėmis. Kaip jas auklėjate, kad pasiekiate tokios tobulybės? Kaip išvengiate vaikiškų ožiukų?

Ožiukai tikrai mūsų neaplenkė, bet į juos žiūrime kaip į raidos etapą. Kartais pasipykstame, kartais nekreipiame dėmesio – būna visaip, bet gyvename labai draugiškai ir linksmai.

Gabrielė tvirto liūtiško charakterio (ji liūtas pagal horoskopą) – visur nori būti pirma ir geriausia, tačiau mums kažkaip pavyko išvengi konkurencijos tarp mergaičių. Nebuvo nė karto, kad viena kitą tyčia nuskriaustų, supyktų ar pavydėtų. Šia prasme jos idealūs vaikai – be galo myli viena kitą ir kasdien tai sako daugybę kartų, o pirmiausias žodis atsikėlus būna – sesė. Jos abi yra ramios ir sukalbamos mergytės. Mažąją Deimantę darželyje vadina žiburėliu, nes ji visada šypsosi iki ausų – net ir neišsimiegojusi ar pavargusi.

Mes su vyru stengiamės kuo daugiau užsiimti su dukrelėmis: daryti įvairius darbelius, kartu žaisti, dėlioti loginio mąstymo dėliones – kiek įmanoma ugdyti tiek motorinius, tiek intelektinius gebėjimus. Esame gana griežti tėvai, nes mūsų vaikai turi tam tikras taisykles, kurių laikosi, tačiau būname ir labai lankstūs – pasiduodame dukrelių šypsenoms.

Minėjote apie šeimos tradicijas ir taisykles, kurių laikotės, kokios jos?

Pirmiausia, prie dukrelių priežiūros ir auklėjimo labai daug prisideda tėtis – kai tik turi laisvo laiko. Kasdien, jeigu nebūna išvykęs į verslo komandiruotes, veža mergaites į darželį, pina kasas, nepraleidžia žaidimų, kartu dainuoja. Kūrybingai ir smagiai tėtis padeda kurti įvairius darbelius, kuriuos reikia nešti į darželį. Jis neskirsto darbų į mamos ar tėčio – mes viską darom bendrai.

Nuo pat pirmų dienų, kai gimė Gabrielė, o vėliau ir Deimantė, stengiamės kai kuriuos darbus daryti visada tik kartu, pavyzdžiui, nuprausti mergaites. Maudynės vonioje – taip pat bendras ritualas: kol mergaitės pliuškenasi, tėveliai būna kartu. Paskui paguldome, pabučiuojame abu kiekvieną dukrelę. Kartu einame į vaikiškus renginius ir daug kitų dalykų, kai tik galime, darome kartu. Mūsų taisyklė, kad kiekvieno indėlis turi būti vienodas ir vaikai turi jaustis mylimi.

Ketverių Gabrielė – tikra mažoji modeliukė. Ar domitės šia sritimi, kažkaip ruošiate mergaitę tokiam užsiėmimui?

Gabrielė ne tik modeliukė, ji mokosi šokti, puikiai sekasi ir dainuoti, tad laviname ir balsą. Nuo šių metų ji pradėjo lankyti anglų kalbos užsiėmimus ir turbūt mielai lankytų dar daug būrelių.  Mes mergaičių neverčiame – leidžiame rinktis pačioms ir daryti tai, ką jos nori. Gabrielė nuo mažens dainuoja ir šoka prie televizoriaus, dainuoja automobilyje, deklamuoja eilėraščius darželyje per šventes ir t.t. Mergaitė yra aktyvi ir turi daug gebėjimų, o mes tik padedame atrasti tai, kas jai patinka.

Gabrielė nelanko jokios modelių mokyklos ir specialiai tikrai jos tam neruošiu. Jos didelės akys ir ilgi plaukai nuo pat mažų dienų labai patinka fotografams, todėl jau beveik trejus metus Gabrielė kviečiama dalyvauti fotosesijose, atstovaujant Lietuvos gamintojų prekių ženklus, mergaitė dalyvauja įvairiuose žurnalų projektuose ir t.t. Gabrielei tai yra dar vienas smagus užsiėmimas, o kai prisijungia ir mažoji sesutė su savo užburiančia šypsena, abiem modeliukėms kartu – dar smagiau.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė