MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl vaikui atsiranda atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas arba egzema yra lėtinė uždegiminė odos liga. Egzema dažnai atsiranda kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Ligai gali turėti įtakos genetika, imunitetas ir išoriniai veiksniai. Didesnę tikimybę susirgti turi alergiškų tėvų vaikai.

Viena iš pagrindinių šios ligos priežasčių – susilpnėjusios epidermio barjerinės funkcijos. Per odą į organizmą prasiskverbę alergenai ir kitos medžiagos provokuoja uždegimą ir imunines reakcijas. Kita svarbi priežastis – sutrikęs įgimtas imunitetas. 

Dažna vaikų atopinio dermatito priežastis epidermio struktūrinio baltymo filagrino mutacijos, taip pat epidermio lipidų sluoksnio pakitimai. Dėl to oda pasidaro sausa ir jautresnė įvairiems dirgikliams. 

Pagrindiniai vaikų atopinio dermatito sukėlėjai gali būti suskirstyti į dvi grupes, tai alergenai ir aplinkos veiksniai. Ligą ar jos paūmėjimą gali išprovokuoti maisto alergenai (jūros gėrybės, šokoladas, riešutai ir kt.), dulkės (konkrečiai – dulkių erkės), pelėsis, gyvūnų kailis ar žiedadulkės. Aplinkos veiksniai, turintys įtakos atopiniam dermatitui, yra sausas ir karštas oras, karštas vanduo arba prastos kokybės vanduo su dideliu chloro kiekiu, klimato kaita, stresinės situacijos, ūmios infekcijos, mechaniniai dirgikliai, skalbimo milteliai ir kita buitinė chemija, sauskelnės, ankštų ar odą dirginančių drabužių dėvėjimas, stresas.

Po kurio laiko liga gali pasitraukti, bet vėliau ir vėl atsinaujinti, ją gali išprovokuoti nepalankūs veiksniai – stresas, nesveika gyvensena ir kt. Atopinio dermatito eigai būdingi besikaitaliojantys simptomų paūmėjimo ir susilpnėjimo periodai.

Vaikų atopinio dermatito simptomai ir pavojai

Pagrindiniai vaikų atopinio dermatito simptomai:

• odos bėrimai, gali atsirasti žaizdelių, šlapiuojančių vietų, skysčio pripildytų pūslelių;
• paraudusi, sudirgusi, sausa oda, kuri nuolat pleiskanoja, gali būti patinimų;
• nuolat kamuojantis niežulys, ypač sustiprėjantis naktį.

Gali išberti atskiras kūno vietas: veidą, sėdmenis, kelių ir alkūnių linkius, riešus, čiurnas, plaštakas, šlaunis, bėrimai gali apimti kelias kūno vietas vienu metu.

Niežtinti sausa oda dar labiau sudirginama kasantis, o per pažeistą jos sluoksnį lengvai patenka bakterijos ir alergenai. Be to, dėl nuolatinio odos niežulio sutrinka miegas, vaikas tampa neramus, irzlus.  

Atskira šios ligos problema – vadinamasis atopinis maršas. Tai prie atopinio dermatito prisijungiančios kitos alerginės ligos: šienligė ar ištisus metus trunkantis rinitas, alerginis konjunktyvitas ir net bronchinė astma.

Gydant atopinį dermatitą svarbi tinkama odos priežiūra

Pastebėjus atopinio dermatito požymius, vaiką būtina nuvežti pas gydytoją, kuris skirs tyrimus ligą sukėlusioms priežastims nustatyti ir parinks gydymą.

Pirmas dalykas, kurį svarbu padaryti sergant atopiniu dermatitu, yra pašalinti provokuojančių veiksnių ar alergenų įtaką. Jeigu ligos ar jos paūmėjimo priežastis yra maisto produktai, jie pašalinami iš mitybos raciono. Jeigu dėl ligos kalti prausikliai ar skalbimo priemonės, jos keičiamos į švelnias, neturinčias agresyvių medžiagų.

Odos sausumas yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito požymių, o tokioje odoje susidaro mikroįtrūkimai, kurie pasitarnauja kaip vartai patogeniniams mikroorganizmams, įvairioms dirginančioms medžiagoms ir alergenams. Jeigu oda išberta, sausa ir nukasyta, kyla antrinės infekcijos pavojus. Kad išvengtumėte tokios infekcijos, vaiko oda reikia tinkamai rūpintis. Nuolatinė odos priežiūra leidžia išlaikyti jos drėgmę ir barjerines funkcijas. Sausai odai prižiūrėti naudojamos įvairios drėkinamosios ir minkštinamosios, lipidinį epidermio sluoksnį atkuriančios kosmetikos priemonės.

Derėtų įsigyti specialius kremus, skirtus atopinės odos priežiūrai. Juos reikia tepti reguliariai, o ne tik paūmėjimo metu: 2–4 kartus per dieną ir po vandens procedūrų. Tokios kosmetikos priemonės sudrėkina odą, padeda sumažinti jos paraudimą ir niežėjimą.

Atopiniu dermatitu sergantį vaiką reikia maudyti kelis kartus per savaitę, nes sausa oda turi būti švari, prausiant pašalinami ir alergenai. Tinkamiausias maudynėms šiltas vanduo. Įprastas muilas ar dušo gelis atopinei odai netinka, nes gali pažeisti epidermio barjerą ir dar labiau išsausinti. Naudokite specialų atopinei odai skirtą skystą švelnų prausiklį ar muilą, kurio PH neutralus. Tokioje jautriai odai skirtoje kosmetikos priemonėje neturi būti jokių kvapiklių, dažiklių ir kuo mažiau konservuojamųjų medžiagų, nes jos sausina ir dirgina odą.

Iš karto po maudynių per 3 minutes odelę būtina patepti atopinei odai pritaikytu kremu. Jį tepkite ant nusausintos rankšluosčiu šiek tiek drėgnos odos.

Sveikstanti vaiko oda taip pat išlieka sausa ir jautri mechaniniams dirgikliams bei infekcijoms. Taigi būtina toliau naudoti drėkinamąsias ir minkštinamąsias kosmetikos priemones.

Parengė Undinė Gilė

Atopiniu dermatitu serga 15–20 proc. vaikų

ir tik 1–3 proc. suaugusiųjų. Dažniausiai atopinis dermatitas nustatomas 2–4 mėnesių mažyliams. Liga 45 proc. mažylių nustatoma iki 6 mėnesių, 60 proc. – per pirmus metus. Atopinis dermatitas gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.

Atopinio dermatito priežastys

nėra tiksliai (iki galo) žinomos. Ligos atsiradimui didžiausią įtaką turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 proc. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 proc. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą (…).

Sergančiųjų atopiniu dermatitu imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Ji nėra nusilpusi, t.y. jos stiprinimas nesumažina atopinio dermatito atsiradimo rizikos ir neveikia ligos eigos bei jos sunkumo. Dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos alergenas lengviau patenka į odą, todėl ji labiau dirginama ir kyla uždegimas. Aplinkos veiksniai, pvz., prausimas netinkamu muilu ir / ar prausikliais, t.y. kurių pH yra daugiau 5,5, odą trinantys ar prakaitavimą skatinantys drabužėliai toliau žeidžia apsauginę odos funkciją.

Vaikams iki vienerių metų liga dažniausiai prasideda nuo ryškiai raudonų, „degančių” skruostų. Jų oda sausa, skilinėja, niežti. Gali būti išbertos ir kitos vietos: kakta, ausų kaušeliai, liemuo, rankų, kojų tiesiamieji paviršiai.

Dėl niežulio ligoniukas tampa neramus, irzlus, sutrinka miegas. Niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi, nes niežti, o niežti, nes kasosi. Nukasyta oda šlapiuoja. Ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai.

Atopinis dermatitas dažnai paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja. Ji gauna mažiau saulės, ją daugiau trina drabužiai, dažniau ir gausiau prakaituojama.

Mokslininkai nuolat tyrinėja atopinį dermatitą. Yra paskelbta naujų žinių. Anksčiau buvo teigiama, kad namų gyvūnas (šuo) ir alergiškas vaikas yra nesuderinamas duetas, o dabar tvirtinama, kad šuns turėjimas namuose gali apsaugoti mažylį nuo atopinio dermatito, jei mažylis turės kontaktą su šuniu tik gimęs ir pirmuosius metus. Taigi tėvai neturėtų baimintis, jei augina naminį gyvūną ir pradeda lauktis.

Ankstyvas naminio gyvūno turėjimas dažniausiai nesukelia įsijautrinimo, o atvirkščiai, gali ir apsaugoti. Jeigu mažylis jau serga atopiniu dermatitu ir tik tada bus įsigytas šuo, situacijos tai nepakeis. Taip pat paskelbta studijų duomenų, kad kai mažylis turi kontaktą su naminiais gyvūnais būdamas naujagimiu, mažėja rizika ne tik alergijai gyvūnams, bet ir namų dulkių erkėms bei žiedadulkėms.

Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas.

Odos bėrimus gali sukelti alergija maistui (…). Padėti atskirti padeda alergologiniai tyrimai. Tada ligos eiga kontroliuojama reguliuojant mitybą. Sergančio vaiko priežiūra reikalauja daug kantrybės, todėl:

• atsiradus pirmiems ligos požymiams, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir, jo patarti, su vaikų alergologu;
• atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti ir kt. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėti maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė pagerėja ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;
• trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų;
• odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis nepadeda per 10–1 4 dienų tinkamai juo naudojantis, į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;
• kuo mažiau odą liesite, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;
• mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vandens temperatūra turi būti maloniai šilta. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;
• maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia apsauginio odos barjero ir nepakeičia odos bei rūgščių šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;
• drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;
• apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;
• nuolat kruopščiai valykite kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;
• patalpose stenkitės palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę (…);
• mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;
• yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos (…).

Vaikui augant, liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojo pediatro Algimanto Vingro patarimai)

Egzema

Egzema – populiariausia ilgai besitęsianti odos liga. Oda tampa sausa ir pažeista uždegimo. Sunkiais atvejais oda parausta, lupasi ir pažeistą vietą labai niežti. Egzemos priežastys neaiškios, bet polinkis ligai dažnai paveldėtas.

Kartais ligos priežastis būna alergija pienui. Šiuo atveju rekomenduojama vaiką kuo ilgiau žindyti ir vengti kitokio pieno. Tai sumažins dermatito riziką vaikui ateityje. Mažesniems negu metukų vaikams paprastai išberia žandukus, už ausyčių, krūtinę ir nugarytę. Dažnai išberia taip pat ir galvą, todėl atsiranda pleiskanų. Vyresnių vaikų ligos požymiai panašūs į suaugusiųjų. Liga pažeidžia alkūnes, kelius, kaklą, veidą ir riešus.

Dažna liga – infekcinis dermatitas. Odoje taikiai gyvenančios bakterijos, patekusios į odos mikro įtrūkius, gali sukelti infekciją, ypač – jeigu vaikas stipriai kasosi. Pažeista odos vieta pasidengia gelsva luobele, pro kurią veržiasi skystis. Gali padidėti šios kūno vietos limfmazgiai, o kartais infekcijos požymiai neišryškėja. Galima įtarti infekcinę egzemą, jeigu nepaisant gydymo pažeistas plotas didėja. Reikia kreiptis į gydytoją, kuris skirs antibiotikus.

Vieną kartą susirgus egzema, liga gali kartotis. Mažiems vaikams ji praeina savaime, bet gydymo, kuris garantuotų visišką ligos išnykimą, nėra. Paprastai gydytojas pasiūlo individualų gydymą. Ligoniukui prausti reikia vengti odą sausinančio muilo, naudoti odą drėkinančius kremus.

Psoriazė (žvynelinė)

Žvynelinė – neužkrečiama lėtinė odos liga. Ji kartais užpuola maždaug 10 metų amžiaus vaikus, nors labiau ja serga suaugusieji. Polinkis šiai ligai taip pat paveldimas. Žvynelinės priežastys nežinomos, bet ligą skatina medžiagų apykaitos sutrikimai, ūmios bei lėtinės infekcijos, stresas, įvairūs odos sužalojimai, pavyzdžiui – nudegus saulėje, karštis, šaltis, cheminės medžiagos ir alergenai. Pasirodo mazgeliai, apvalios arba ovalo formos violetinės arba rausvos dėmės, kurių paviršiaus oda pleiskanoja. Nukrapščius panašias į žuvies žvynelius, pleiskanas, atsiranda plona, blizganti plėvelė, ant kurios matomi kraujo lašeliai. Šie bėrimai mažiau niežti negu egzema. Bėrimų gali atsirasti visame kūne.

Vaikams žvynelinė nebūna išplitusi, ji dažniausiai atsiranda ant alkūnių ir kelių. Viso kūno odoje atsiradę bėrimai išnyksta savaime maždaug per kelias savaites. Gydoma kremais, palengvinančiais ligos požymius, o visišką išgijimą užtikrinančių vaistų nėra. Greičiau pašalinti žvynelius padeda odą minkštinantys emolientai.

Impetiga

Impetiga – odos liga, kurią sukelia auksinis stafilokokas, hemolizinis streptokokas arba iškart abi bakterijos, kurios taip pat ir furunkulų atsiradimo kaltininkės. Liga pažeidžia veido odą, ypatingai – aplink nosį, taip pat – delnus. Liga prasideda nuo nedidelės raudonos dėmelės, kuri greitai išauga. Paraudusioje odoje susidaro  skysčio pritvinkusi pūslelė. Pūslelė greitai trūksta  ir pasidengia geltona luobele arba sudžiuvusiais pūliais. Bėrimai greitai išplinta.

Negydoma liga gali komplikuotis ūmiu inkstų uždegimu. Mažiems vaikams ypač pavojinga stafilokokinė impetiga, nes gali prasidėti nuplikytos odos sindromas, kuris pavojingas gyvybei. Negydoma impetiga gali tęstis savaites arba mėnesius. Tai infekcinė liga, todėl sergantis vaikas neturi kontaktuoti su kitais.

Būtinai kreipkitės į gydytojas, kuris veikiausiai išrašys antibiotikų kremų ir tepalų. Esant nuplikytos odos sindromo grėsmei, skiriama geriamųjų antibiotikų. Oda aplink pažeidimus valoma specialiais dezinfekuojamaisiais tirpalais. Spiritu valyti nepatartina, nes jis džiovina odą, o į išsausėjusią odą lengviau įsiskverbia mikrobai. Jeigu po kurio laiko liga atsinaujino, tikriausiai vienas iš šeimos narių yra stafilokokų bakterijų nešiotojas.

Piktšašiai

Piktšašiai – grybelinis odos susirgimas. Atsiranda stambios dėmės ryškiai raudonais kraštais. Šio apskritimo viduje oda gali būti normali ir tik jo kraštų raudona ir pleiskanojanti. Piktšašiai beveik neniežti. Jų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Gydyti reikia kremu nuo grybelio. Gydymas trunka kelias savaites ir liga visiškai pareina.

Piktšašiais užsikrečiama kontaktuojant su pažeista odos vieta, todėl ją reikėtų uždengti drabužiais. Galvos odoje atsiradus piktšašiams, galima nuplikti. (Slenka plaukai). Grybelis mėgsta šilumą ir drėgmę, kuri paprastai yra duše, baseine ir kt. Dažnai šia liga užsikrečiama būtent šiose vietose. Jeigu piktšašių yra ant padų, reikia avėti tokius batus, kuriuose kojos nedrėks, ir teptis kremais nuo grybelio.