MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

 Gamtoje tykantis didelis pavojus – erkės

Pavojingiausias kraujasiurbis yra erkė, nes ji perneša sunkių ligų – encefalito ir Laimo ligos –sukėlėjus. Nuo erkinio encefalito galime apsisaugoti pasiskiepiję, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Bėda dar ir ta, kad įsisiurbusios erkės galime nepajausti, nes jos seilėse yra skausmą slopinančių medžiagų. Nepastebėtas šis gyvis gali siurbti kraują net keliolika dienų.

Erkės įkandimo vietoje atsiranda specifinis bėrimas – raudonas apskritimas, po jo yra nepakitusios spalvos odos apskritimas ir dar vienas paraudusios odos ratas. Tačiau gali būti ir vientisas paraudęs odos plotas, kurio centre – tamsesnis apskritimas.

Grįžę iš lauko visada gerai apsižiūrėkite. Jei įsisiurbė erkė, ištraukite. Pažeistą vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 2 savaites stebėkite savo būklę, ar keičiasi įsisiurbimo vieta, o jei kyla temperatūra, skauda gerklę, galvą ar atsiranda galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Uodai, upiniai mašalai ir sparvos

Manote, kad uodai yra nekenksmingi? Deja, šie vabzdžiai gali būti maliarijos, encefalito platintojai. Uodai kanda skaudžiai, įkandimo vietą niežti. Vizualiai uodų įkandimai atrodo kaip rausvos papulės ant odos, turinčios apskritimo, lašo kontūrus. Jei įkandimo vietą nukasysite, ji paraus, nes uodo seilių pateks į aplinkinius audinius, o tai sustiprins odos reakciją.

Pernešti įvairius patogenus gali ir upiniai mašalai. Be to, jų įkandimai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Šie gyviai mėgsta pulti visu pulku. Dėl upinių mašalų seilėse esančių nuskausminančių medžiagų jiems įkandus neskauda, tačiau seilėse yra toksinų, todėl oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda papulės.

Sparvos labiausiai kanda maudynių metu, kai žmogus yra šlapias. Jos kanda skaudžiai, pažeistą odą degina, ji parausta, atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys. Kartais šiek tiek pakyla temperatūra, suprastėja savijauta.

Gamtoje gali apipulti ir skruzdėlės. Jų išskiriama organinė skruzdžių rūgštis labai dirgina odą, sukelia perštėjimą, bėrimą ir stiprų niežulį.

Svarbiausia – sumažinti niežulį

Uodų, mašalų įkandimų sukeltos odos reakcijos dažniausiai praeina savaime ir grėsmės sveikatai nekelia, retai prireikia medikų pagalbos. Svarbiausia – nekasyti apkandžiotų vietų, nes su vabzdžio seilėmis patekę nuodai pasklis plačiau ir lėčiau gis pažeista vieta. Be to, kasydami pažeisime odą, o tada žaizdelė gali supūliuoti.

Todėl, įkandus vabzdžiui, svarbu sumažinti niežulį.  Tam įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Galite pašaldyti kompresu, ledu arba kitu šaltu daiktu. Sumažinti niežulį padeda specialios priemonės: kremai, losjonai, skirti naudoti po vabzdžių įkandimo.

 Bitės, širšės ir vapsvos – ypač pavojingos alergiškam žmogui

Bičių, širšių, vapsvų įgėlimai labai skausmingi, jų vietoje oda akimirksniu patinsta ir parausta. Alergiškam žmogui vabzdžių įgėlimai gali sukelti rimtą sveikatos sutrikimą – stiprią alerginę reakciją anafilaksiją. Bėrimai išplinta, apima silpnumas, galvos svaigimas, atsiranda dusulys, kosulys, užgula nosį, krinta kraujospūdis, alpstama, prarandama sąmonė. Pavojingiausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, dėl kurio žmogus gali mirti.

Ištikus anafilaksijai geriausia padeda adrenalinas. Vabzdžių įgėlimams alergiški žmonės turi nešiotis adrenalino švirkštą ir nedelsdami susileisti vaistą bei kviesti medikus. Pavojingi vabzdžių įgėlimai akių srityje, į liežuvį ar burną. Tokiu atveju nedelsdami išgerkite antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Jeigu įgėlus bitei liko geluonis, kuo greičiau jį ištraukite (įgėlus vapsvai ar širšei geluonis nelieka). Braukite jį nagu, peiliu ar kitu daiktu iš apačios. Nespauskite pirštais ar pincetu, nes nuodų maišelio turinys pateks į kraują.

Įgėlimo vietą dezinfekuokite antiseptiku, vėsinkite. Geriausia visada turėti specialų uždegimą mažinantį tepalą ar kremą, skirtą naudoti po vabzdžių įgėlimų ar įkandimų. Tokia priemonė padės sumažinti įgėlimų sukeltą niežulį, tinimą ir bėrimą.

Stengiamės apsisaugoti

Apsisaugoti nuo vabzdžių antpuolių padės šios taisyklės:

• apsaugai nuo erkių vilkėkite šviesius drabužius: palaidinę su ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kurių galus geriausia sukišti į kojines, nepamirškite galvos apdangalo;
• naudokite vabzdžius atbaidančius repelentus. Tačiau nepamirškite, kad šios priemonės neapsaugos nuo bičių, vapsvų ir širšių;
• atvirus langus ir duris užblokuokite tinkleliu;
• venkite žydinčių pievų, gėlynų, sodų, kuriose yra daug vabzdžių;
• nedėvėkite ryškiaspalvių drabužių;
• nenaudokite kvepalų ir kvapnios kosmetikos, jei vykstate į gamtą, nes šie kvapai pritraukia bites ir vapsvas;
• geliančius vabzdžius taip pat vilioja saldumynai, vaisiai ar saldūs gėrimai. Todėl neduokite jų vaikams lauke.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kokie simptomai yra signalas kreiptis į gydytoją?

Erkės gali pernešti įvairių infekcijų sukėlėjus. Dvi pagrindinės ligos – Laimo liga, kurią sukelia bakterijos (borelijos), ir virusų sukeliamas erkinis encefalitas. Juo galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu inkubacinis periodas, kol atsiranda pirmieji požymiai, gali trukti iki 30 dienų. Šios ligos simptomai panašūs į gripo – staiga pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, krėsti šaltis, pykinti. Šie negalavimai paprastai išnyksta po savaitės. Tačiau esant silpnam imunitetui prasideda antroji ligos fazė – ypatingai pavojingas smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris gali būti net mirtinas.

Užsikrėtus Laimo liga atsiranda odos bėrimų, tačiau ne visada. Kiti požymiai: raumenų ir sąnarių skausmai, galvos svaigimas ir skausmas, pakilusi temperatūra. Gali atsirasti nervų sistemos, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.

Pavojingos ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kaip ištraukti erkę?

Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ištraukti. Tai darykite atsargiai, kad jos nesutraiškytumėte ir neliktų įstrigusios galvos. Nesukiokite, nes gali nutrūkti erkės galva. Šio gyvio pašalinimui palengvinti nedera naudoti aliejų, riebių kremų ir pan., nes ji dar giliau įsisiurbs į odą. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite staigiu judesiu į viršų.

Ištraukti erkę galima medicininiu pincetu, nes jo galai smailūs ir nesuspaus pilvelio (taip nutikus į kraujotaką pateks dar daugiau užkrato). Pincetu paspauskite odą prie įsisiurbimo vietos ir erkę suimkite kuo arčiau galvutės, kad jos nenuplėštumėte. Tačiau neišsigąskite, jeigu erkės galvutė liko odoje: ji iškris savaime po kelių dienų.

Įgudusieji gali ištraukti erkę ir pirštais. Galima įsigyti specialų erkių šalinimo įtaisą, kuriuo ištrauksite šį gyvį pagal gamintojo instrukciją.

Ištraukę erkę būtinai dezinfekuokite įsisiurbimo vietą bet kokia antiseptine priemone. Po to stebėkite savijautą 30 dienų. Jeigu atsirado karščiavimas, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, odos paraudimų – kreipkitės į gydytoją.

Pašalintą erkę galima ištirti laboratorijoje ir nustatyti, ar ji nėra užkrėsta įvairių ligų sukėlėjais: erkinio encefalito virusu, Laimo ligos patogenu ir kt. Tiriama erkė turi būti dar gyva. Ją gabenkite švariame indelyje, į kurį įdėta keletas žolių, dangtelyje praduriamos skylutės.

 Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Miške patartina vilkėti vienspalvius, šviesius drabužius, kurie kuo labiau dengia odą, kad erkės neįlįstų po drabužiais ir būtų lengviau jas pastebėti apžiūrint. Patariama naudoti repelentus (priemones, kurios atbaido erkes). Būdami miške nuolat apsižiūrėkite, ar ant drabužių ir kūno nėra erkių. Grįžę iš miško būtinai apžiūrėkite visus iš ten atsineštus daiktus, ir būtinai persirenkite. Nepamirškite, kad erkė gali įsisiurbti ir šuniui ar katei. Šie gyvūnai taip pat gali susirgti, o nuo jų gali užsikrėsti žmonės.

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai

Nuo Laimo ligos apsaugančios vakcinos nėra, bet šią ligą galima gydyti antibiotikais. O susirgus erkiniu encefalitu nėra specifinio gydymo. Tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Tai veiksminga apsaugos priemonė, padedanti išvengti šios ligos arba sušvelninti negalavimus. Skiepijami ir vyresni negu metų vaikai.

Imunitetui susidaryti reikalingos 3 vakcinos dozės, antrą kartą skiepijama po 1–3 mėnesių, trečią – po antrojo skiepo praėjus 5–12 mėn. Todėl skiepytis reikėtų gerokai prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui. Imunitetas susiformuoja po dviejų skiepo dozių praėjus dviem savaitėms ir apsaugo vienerius metus. Po trečios skiepo dozės susiformavęs imunitetas apsaugo  3–4 metus.  Po to reikia dar sykį pasiskiepyti. Palaikomųjų dozių dažnumas priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus.

Prasidėjus erkių aktyvumo periodui galima pasiskiepyti pagreitinta skiepijimo schema, kuri įvairių gamintojų vakcinų gali skirtis. Antra vakcinos dozė suleidžiama po 2 savaičių, trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios.

Parengė Undinė Gilė

Uodai: dažniausiai nepavojingi, bet geriausia saugotis

Uodai – įprastiniai vasaros palydovai, kurių nelaikome itin pavojingais, dauguma uodų įkandimų labai nepakenkia, o niežulys ir patinimai praeina per kelias dienas, tačiau taip yra ne visada. Uodų įkandimai gali sukelti alergines reakcijas. Jeigu įkandimo vieta labai ištinsta, krečia šaltis, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla temperatūra, reikia kreiptis į gydytoją.

Net jei uodų įkandimai ir nesukelia alerginės reakcijos, vis tiek atsiranda patinimų ir niežti. Todėl patariama sukandžiotą vietą iškart šaldyti, pavyzdžiui, pridėti ledo kubelių ar sušaldytą maisto produktą, tinka ir tekantis šaltas vanduo. Mat šaltis slopina tinimą ir mažina niežulį. Odos sudirginimus susilpnins po vabzdžių įkandimų padedantis tepalas, kurį galite nusipirkti vaistinėje. Kai kurie tepalai dar ir dezinfekuoja odą.

Įkandimo vietą patariama uždengti drabužiais, kad vaikas, kasydamasis neužterštų odos nešvarumais. Priešingu atveju infekcija gali patekti į žaizdas ir sukelti uždegimą.

Apsisaugoti nuo uodų galime vabzdžius atbaidančiais purškalais, tepalais ir emulsijomis (vadinamaisiais repelentais). Tačiau renkantis šias priemones svarbu atidžiai perskaityti instrukciją ir pirkti tik tas, kurias galima naudoti tam tikro amžiaus vaikui. Mažiems vaikams tinka toli gražu ne visi repelentai, kai kurie gali turėti toksinį poveikį.

Kūdikių iki vienerių metų nedera tepti ar purkšti jokiais repelentais. Šias priemones galima naudoti tik ant drabužėlių bei vežimėlio kraštų. Apsaugoti vežimėlyje miegantį kūdikį galima uždengus jį tinkleliu arba kitu plonu audiniu

Vapsvų, bičių, širšių sugėlimų pavojai

Tai agresyvesni vabzdžiai nei uodai, todėl jų įgėlimai vaikams gali sukelti stipresnes reakcijas. O jei vaikas yra alergiškas vapsvų ar bičių nuodams, įgėlus šiems vabzdžiams gali atsirasti stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas. Tada sutrinka vaiko kvėpavimas, gali sutinti liežuvis ir gerklė, jis gali prarasti sąmonę. Pastebėję nerimą keliančius požymius, skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Didelės įtakos turi ir įgėlimų kiekis. Net nelinkusiam į alergijas žmogui daugybiniai vapsvų ar bičių sugėlimai gali kelti pavojų. Visada, jeigu sugeltos vietos stipriai ištinsta, reikia kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba įgėlus bitei, nedelsiant pašalinti gėluonį. Nedera bitės geluonį traukti pirštais ar pincetu, nes jį suspaudus į organizmą pateks daug nuodų. Gėluonį nubraukite peiliu ar užkabinę nagu iš apačios. Tada įgėlimo vietą gerai būtų nuplauti vandeniu ir neutraliu muilu, patariama dezinfekuoti, taip pat šaldyti vandeniu arba šaltu kompresu. Niežuliui numalšinti ir alerginėms reakcijoms sumažinti turėkite vaikams tinkantį antialerginį tepalą, naudojamą įkandus vabzdžiui. Alergiškam vapsvų ar bičių nuodams vaikui, arba jei įkandimų yra daug, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.

Jei atsirado dilgėlinis viso kūno bėrimas, ėmė svaigti galva, pasidarė silpna, ištino gerklos, veidas, atsirado dusulys, skubiai kreipkitės į medikus. Tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymiai.

Reikėtų būti budriems sukandžiojus bet kuriam vabzdžiui, taip pat ir skruzdėlėms, upiniams mašalams, musėms. Šie gyviai irgi išskiria medžiagas, kurios gali sukelti didelį patinimą, niežėjimą ir paraudimą. Pagalba įkandus šiems vabzdžiams tokia pat, kaip išvardinta aukščiau.

Erkės: svarbiausia – saugotis

Šie vabzdžiai yra itin pavojingi, nes perneša daugybę virusinių ir bakterinių infekcijų. Dažniausios iš jų yra Laimo liga ir erkinis encefalitas, nuo kurio apsaugo skiepai. Laimo liga gana sunki infekcija, pažeidžianti įvairius organus, o skiepų nuo šios ligos dar nėra.

Grįžę namo po iškylos, apžiūrėkite vaiką. Kai kurias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai – ten, kur oda plonesnė: kaklą, galvos odą, už ausų, vidinius rankų linkius, pakinklius, tarpupirščius. Šias vietas apžiūrėkite itin atidžiai. Svarbu erkę pašalinti per 24 valandas, tada tikimybė užsikrėsti daug mažesnė.

Pašalinsite erkę pincetu ar specialiu erkių traukikliu, kuris parduodamas vaistinėse. Suimkite erkę kuo arčiau odos ir ištraukite staigiu judesiu, jos nesukinėdami. Nesibaiminkite, jeigu liko erkės galvutė: ją kaip svetimkūnį organizmas pats pašalins.

Kas turėtų įspėti apie pavojų? Jeigu praėjus kelioms dienoms po iškylos vaikui staiga pakyla temperatūra, bet nėra kvėpavimo takų ligos požymių (kosulio, gerklės skausmo ir paraudimo) ar žarnyno sutrikimų, ieškokite erkės įsisiurbimo vietos. Paprastai Laimo ligos požymiai atsiranda per pirmąsias savaites. Sergant Laimo liga, ant odos aplink įkandimo vietą atsiranda raudonas paraudęs plotelis, kuris didėja. Vėliau jis tampa žiedo formos, dėmės kraštas ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos, o vidurys pradeda blykšti. Tai migruojanti Laimo ligos eritema. Paskui žiedas išsiplečia, gali pasidaryti itin didelis. Jei pastebite nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Norėdami apsaugoti vaiką nuo erkių, nevaikštinėkite po brūzgynus, nešienautas pievas. Ruošdamiesi į gamtą aprenkite vaiką šviesiais drabužėliais, ant kurių lengvai pamatysite erkę, uždėkite kepurę, drabužėliai turi uždengti rankas ir kojas. Kad liktų kuo mažiau nuogo kūno, sukiškite kelnes į kojines – taip erkės negalės įsisiurbti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ar žinote, ką daryti kiekvienu atveju, ir kaip apsiginti nuo kandžiojančių niekdarių, kad jiems nepavyktų prasibrauti iki mažylio.

Uodo įkandimo vietos svarbu nenukasyti?

Šie vabzdžiai siurbdami kraują išskiria krešėjimą stabdančią medžiagą, o atsiradę nedideli niežtintys kauburėliai yra alerginė odos reakcija į ją. Uodų, įvairių mašalų sugelta švelni mažylio oda nukenčia labiau negu suaugusiųjų. Įkandimo vietą labai niežti ir vaikas gali nusikasyti iki kraujo, o tada paprasta patekti infekcijai.

Sukandžiotą vietą nuplaukite su muilu ir nusausinkite. Kad sumažėtų patinimas, įkandimų vietą atvėsinkite uždėję ledukų, tada patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Kad vaikas nesikasytų, naudokite uždegimą, niežulį ir tinimą mažinantį antihistamininį tepalą.

Sumažinti erzinantį niežulį galite sodos tirpalu (arbatinį šaukštelį sodos ištirpinę stiklinėje vandens), palaikę ant pažeistos vietos medetkų nuoviru suvilgytą marlės tamponą. Tokios pat priemonės tinka ir apkandžiojus mažoms muselėms – mašalams. Tada taip pat gali atsirasti nemenkų patinimų.

Bitės – ne tik saldaus medaus nešėjos

Sveikiems vaikams bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai nėra pavojingi, jeigu jų nedaug. Bet kai įgėlimo vieta yra burna ar ryklė, patinimas gali užverti kvėpavimo takus ir atsiranda dusulys. Todėl tenka skubiai kviesti gydytoją.

Bitė įgėlusi pati žūva, palikdama vaiko kūne geluonį, kurį reikia nedelsiant atsargiai ištraukti. Tai daroma nesuspaudžiant nuodų maišelio. Pincetu ar pirštais traukti nepatariama, nes suspaudus geluonį daug jame esančių nuodų pateks į organizmą. Geluonį galima ištraukti plastikinės kortelės kraštu ar neaštriu peiliu, švelniai ir atsargiai braukiant palei odą. Širšės ir vapsvos geluonies žaizdelėje nepalieka.

Įgėlimo vietą reikia nuplauti, suvilgyti dezinfekuojamuoju tirpalu. Numalšinti skausmą padės šaldomasis kompresas, kuriam tinka ir į rankšluostį įvyniotas užšaldytų daržovių maišelis arba vandeniu suvilgyta nosinė ar servetėlė. Tada sugeltą vietą patepkite antihistamininiu preparatu, kuris sumažins niežėjimą ir patinimą. Jeigu tai nepadeda, reikėtų duoti vaistų nuo alergijos, kurie parduodami be recepto.

Vis plintant patinimui ir blogėjant vaiko būklei, kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba skubiai važiuokite į gydymo įstaigą.

Kai bitės įgėlimas pavojingas

Didelė žala, kurią gali padaryti bitės, vapsvos ar širšės, stipri alerginė reakcija. Nedidelis paraudimas ir patinimas greitai praeina. Bet alergiškiems įgėlimams vaikams gali atsirasti daug sunkesnių negalavimų – dilgėlinis bėrimas, silpnumas, karščiavimas, kūno dalies tinimas, dusulys.

Sunki įgėlimo pasekmė yra anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai ištinka iš karto – įgėlus vabzdžiui. Apninka dilgėlinis bėrimas, tinsta, pavyzdžiui, lūpų, ausų, vokų oda. Pažeidžiama kvėpavimo sistema: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys, kosulys, užburksta nosis. Taip pat pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl pasidaro silpna, vaikas išblykšta, gali apalpti, netekti sąmonės. Sutrikus virškinimui vaiką pykina, skauda pilvą, atsiranda viduriavimas, vėmimas.

Atsiradus stipriai alerginei reakcijai, pirmoji pagalba yra suleisti adrenalino. Jeigu vaikas yra alergiškas vabzdžių išskiriamoms medžiagoms, visada su savimi į gamtą pravartu pasiimti gydytojo skirtą adrenalino preparatą, kurį sušvirkšite į raumenis. Patogiausia naudoti automatinį adrenalino švirkštą.

Alergiškam vaikui vasaros vaistinėlėje reikia turėti gydytojo paskirtą antihistamininį preparatą. Be to, svarbu ne tik greitai palengvinti vaiko būklę, bet ir iš anksto pasirūpinti, kaip išvengti vabzdžių įkandimų.

Skruzdės kanda skaudžiai

Skruzdės įkandimo vietą skauda neilgai, bet stipriai, atsiranda nedidelė pūslelė, paraudimas ir niežulys. Nemalonius pojūčius galite sumažinti šaldydami ir dezinfekuodami sukandžiotą odą.

Paaiškinkite vaikui, kad skruzdėlyno negalima liesti nei rankomis, nei pagaliuku. Ilsėdamiesi gamtoje, patikrinkite vietą, kurioje ketinate įsikurti, ar nėra šių mažųjų gyvių.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Erkės įkandimas gali baigtis liūdnai – rizikuojame užsikrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai, o nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Įsitvirtinusi odoje, erkė siurbia kraują ir išskiria seiles, kuriose yra skausmą malšinančių medžiagų, todėl jos įsisiurbimas nepajuntamas.

Pastebėję vaiko odoje įsisiurbusią erkę, tuojau pat kreipkitės į gydytoją – jis išims vabzdį ir nusiųs į laboratoriją tyrimui. Šalinant erkę svarbu jos nepažeisti, kad žaizdoje neliktų šio vabzdžio dalių. Taigi geriau jos netraukti patiems.

Erkės paprastai slepiasi žolėje ir neaukštuose krūmuose. Todėl vaikštinėjant miške drabužiai turi uždengti visą vaiko kūną, būtina ir gerai prigludusi kepurė. Grįžusį iš miško mažylį atidžiai apžiūrėkite.

Išvengti įkyrių vabzdžių padės repelentai

Geriausias būdas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų ilsintis gamtoje – atbaidyti juos repelentais. Repelentai gaminami purškiklių arba kremų, tepalų, pieštukų pavidalo.

Vaistinėse galima įsigyti ir jautriai vaikų odai tinkančių šių priemonių, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų. Tokiais repelentais būtinai patepkite ar apipurkškite atviras vaiko kūno vietas.

Jeigu pasirinkote purškiklį, svarbu jį naudoti taip, kad jame esančių medžiagų nepatektų į akis arba kvėpavimo takus. Prieš purkšdami, paprašykite vaiko užsimerkti ir užčiaupti burnytę.
Patiems mažiausiems galite išbandyti kitokį repelentą – rutulinį pieštuką ar specialią vabzdžius atbaidančią apyrankę, kuria apjuosite mažylio rankytę.

Kelios gudrybės, padėsiančios išvengti vabzdžių

• Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle. Geriau neatidarykite langų važiuodami automobiliu.

• Bites ir širšes erzina mosikavimas rankomis, bandant jas nuvyti, todėl joms atskridus derėtų išlikti ramiems.

• Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų. Bites, vapsvas ir širšes traukia saldaus maisto bei gėrimo kvapas, vabzdys gali pasikėsinti, pavyzdžiui, į kompotą, esantį mažylio buteliuke.

• Pavojingos vietos lauke – žydinčių augalų pievos. Įspėkite vaiką, kad neliestų jokių vabzdžių, neskintų gėlių, nes jose gali būti bičių.

• Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai – tai pat prigludusia apačia. Venkite vietų, kur daug krūmų ir aukšta žolė.

Parengė Undinė Gilė

Erkės

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2006-2013 m. erkiniu encefalitu sirgo 3 494 žmonės , 2010 m. ir 2012 m. mirė po tris susirgusiuosius.

Laimo liga (LL) šiuo periodu susirgo 15 604 žmonės. Lietuvoje gausu pagrindinių šių ligų platintojų – Ixodes ricinus erkių. Šios erkės grobio tyko ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose.

Erkių platinamų ligų daugėja ir dėl gamtos sąlygų bei klimato kaitos. Spėjama, kad Europoje kitą šimtmetį klimatas bus 2-5 C šiltesnis ir žymiai padaugės kritulių, todėl prognozuojama, kad padaugės užsikrėtusiųjų EE ir LL.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Daugelis nežino, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą perneša ne tik suaugusios erkės, bet ir sunkiai pastebimos nimfos. Tačiau pastebėjus įsisiurbusią erkę, svarbiausia nepasimesti:

– pasistenkite kuo greičiau ištraukti erkę – staigiu judesiu, suimkite visą kūną, kuo arčiau odos, kad į žaizdelę nepatektų erkės nuodų ;
– ištraukę erkę per 24 val., apsisaugosite nuo Laimo ligos net ir tuo atveju, jei įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta;
– įkandimo vietą galite dezinfekuoti;
– netepkite įsisiurbusios erkės riebalais ir nesvilinkite jos;
– stebėkite savo būklę – jei pajusite į gripą panašius simptomus ar paraus įkandimo vieta, kreipkitės į gydytoją.

Nuo erkių platinamo encefalito gali apsaugoti vakcina, tačiau skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl dažniausiai užsikrėtusiuosius vargina ilgas gydymas didelėmis antibiotikų dozėmis. Medikai įspėja, kad svarbu laiku ir nustatyti ligą. Tai padės išvengti nereikalingo gydymo antibiotikais.

Kuo pavojinga Laimo liga?

Įsisiurbus erkei, po kelių savaičių ar vėliau oda parausta. Tai vadinamasis „erythema migrans” – didesnis nei 5 cm paraudęs odos plotelis. Jo centras šviesesnis, primena žiedą arba mėlynę (šis Laimo ligos simptomas būdingas 45-65 proc. užsikrėtusiųjų). Kartais gali varginti silpnumas, mausti sąnarius, atsiranda kiti bendri negalavimai. Net jei sveikata nepablogėjo, neniežti ir neskauda, reikia kreiptis į infekcinių ligų ar šeimos gydytoją. Jei yra Laimo ligai būdingas paraudimas, gydymas skiriamas iš karto. Jei liga neaiški, atliekamas kraujo tyrimas ir nustatomi Laimo boreliozės IgM ir IgG antikūnai. Jei nors vienas iš šių tyrimų teigiamas, dar atliekamas patvirtinamasis kraujo tyrimas. Gavus teigiamą rezultatą, gali būti gydoma antibiotikais.

Išsitirti dėl Laimo ligos patariama ne anksčiau nei po 4-6 savaičių. Dažnai atlikus pirminį tyrimą imunofermentiniu ar imunofluorescenciniu metodu bei gavus teigiamą rezultatą, skubiai skiriamas antibakterinis gydymas. Svarbu žinoti, kad prieš skiriant gydymą reikia atlikti dar vieną specifinį tyrimą – „Westernbloto” metodu, iš kurio paaiškėja, ar jūs užsikrėtėte Laimo liga.

Laimo ligos I ir II stadijos visiškai išgydomos antibiotikais. Svarbiausia laiku nustatyti ligą ir tiksliai vartoti gydytojo skirtus vaistus. Netinkamas gydymas gali sukelti kitus negalavimus.

Erkinio encefalito simptomai

Virusas perduodamas ne tik įsisiurbus užkrėstai erkei, bet ir geriant nepasterizuotą infekuoto gyvūno pieną. Erkiniu encefalitu (EE) Lietuvoje per pieną užsikrečiama vis dažniau. 2011 m. sirgo 13 žmonių, 2012 m. taip užsikrėtė 15. Iš viso 2012 m. Lietuvoje EE sirgo 495 žmonės, t. y. 130 (26,3 proc.) daugiau nei 2011 m., panašūs skaičiai užfiksuoti ir 2013 m. – 501 žmogus susirgo erkiniu encefalitu, 2 iš jų mirė.

Erkinio encefalito inkubacinis periodas tęsiasi iki 30 dienų. Ligos simptomai iš pradžių panašūs į gripo: pakyla temperatūra (iki 38 laipsnių), skauda raumenis, laužo kaulus, kamuoja silpnumas. Tokia savijauta tęsiasi iki 7 dienų, po to žmogus tarsi savaime pasveiksta ir paprastai nebejaučia jokių simptomų.

Savaime pasveiksta du trečdaliai užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu. Likusiems liga pereina į antrąją fazę – pažeidžiama centrinė nervų sistema. Tuomet gali vystytis meningitas ar encefalitas. Antros fazės ligos simptomai: aukšta (iki 40 laipsnių) temperatūra, pykinimas, vėmimas, stiprūs galvos skausmai. Pažeidžiamas smegenų audinys, todėl sutrinka sąmonė, orientacija, mąstymas, atsiranda drebulys, traukuliai, sutrinka eisena, kalba, pusiausvyra ir koordinacija, gali vystytis parezės ir paralyžiai. Ligos pasekmės išlieka visą gyvenimą. Tai miego sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, netgi elgesio pokyčiai ir kt.

Vaikai erkiniu encefalitu serga lengviau. Jei įtariate, kad įsisiurbė erkė ar nimfa, ypač svarbu vaiką atidžiai apžiūrėti ir stebėti vėliau.

Įsisiurbus erkei, tyrimą dėl EE galima atlikti praėjus 14 dienų, jei simptomai panašūs į erkinio encefalito. Dažna klaida, kad tiriama erkė, nors iš tiesų reikia tirti žmogų. Nustatomas erkinio encefalito IgM. Nustačius erkinį encefalitą, taikomas simptomus lengvinantis gydymas. Deja, virusą veikiančių vaistų kol kas nėra, tad vienintelis būdas išvengti šios ligos – skiepai.

Imunitetui įgyti reikia trijų erkinio encefalito vakcinos dozių.

Skiepijimo schema:

I dozė;
II dozė – 14 d.-3 mėn. po pirmosios;
III dozė – 5-12 mėnesių po antrosios.

Imunitetas metams įgyjamas po pirmųjų dviejų dozių. Jam pratęsti reikia trečios dozės, vėliau imunitetui palaikyti pakanka skiepytis kas trejus – penkerius metus. Vakcinos efektyvumas – 98 procentai.

Parengė infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina

Vaikas erkės nepastebėjo
„Vieną rytą ant sūnaus sprando pamačiau raudoną dėmelę, panašią į uodo įkandimo žymę. Jau gamindama pusryčius apie tai buvau pamiršusi, – įspūdžiais dalijasi mama Rasa. – Sunerimau, kai sūnus parodė ant kaklo iškilusį guzą. Supratau, kad tai – padidėjęs limfmazgis, bylojantis apie pokyčius organizme ir, ko gero, uodas čia niekuo dėtas”. Pirmiausia moterį nusmelkusi mintis: „Nejaugi mano vaikui – vėžys?”, mat, lankydama šia liga sergančius mažylius, girdėjo apie panašius simptomus. Tą pačią dieną abu su vaiku nuskubėjo pas šeimos gydytoją, kuri, apžiūrėjusi raudoną dėmelę, iškart įtarė erkės įkandimą. „Negalėjau patikėti, nes nemačiau įsisiurbusios erkės, o ir 13-metis sūnus nėra toks mažas, kad nepastebėtų šio „svetimkūnio”. Nors vaikas jautėsi sveikutėlis, jau vakare apsilankėme infekcinės ligoninės priėmimo skyriuje, tikėdamiesi, kad ligą greitai nustatys. Tačiau budėjęs gydytojas tepasiūlė laukti pirmosios karščiavimo bangos ir tuomet daryti tyrimus arba užsiregistruoti specialisto konsultacijai. Džiugu, kad jau kitą dieną gydytojui nebeturėjome ką parodyti, nes raudona dėmelė išnyko ir limfmazgis nebebuvo didelis”. Moteris tikina, kad, jei ne išvakarėse budėjusio mediko įrašai gydymo istorijoje, ji būtų atrodžiusi kaip paranojiška ligų ieškanti mamytė, polikliniką atitempusi sveiką vaiką. Atlikus kraujo tyrimus diagnozė pasitvirtino – jaunasis gamtos mylėtojas, kuriam visai neseniai įkando erkė, jau sirgo Laimo liga. Gerai, kad greitai kreipėmės į gydytojus ir ligą prigriebėme pačioje jos pradžioje, nors ir teko vartoti stiprius antibiotikus, – pasidžiaugė mama. – Šiandien galiu pasakyti, kad neužklupo jokios Laimo ligai būdingos komplikacijos.”

Erkės tobulėja
„Net ir mes, medikai, stebimės erkių „tobulėjimu”, nes vis dažniau atsiranda neįprasti simptomai, – tvirtina Kauno „Naujosios klinikos” gydytoja Laima Mickevičienė. – Beveik kasdien susiduriame su erkių apkandžiotais pacientais”. Erkinis encefalitas ir Laimo liga – gamtoje knibždančių erkių platinami susirgimai, kurių negydant pasekmės gali būti labai liūdnos. Būti budriems reikia ne tik parkuose, pievose, kur erkės veisiasi, bet ir namuose. Juk šį mažas gyvūnėlis į namus gali atkeliauti ant iš lauko grįžusio augintinio kailio. Arba tiesiog geriant termiškai neapdorotą pieną”. Medikė tvirtina, kad kuo greičiau erkė pašalinama, tuo mažiau užkrato ji palieka žmogaus organizme. Laimo liga pažeidžia širdį, nervų sistemą ir sąnarius, ji gydoma antibiotikais. „Grėsmingiausia erkių „dovana” – erkinis encefalitas, – teigia gydytoja L. Mickevičienė. – Deja, liga sunkiai gydoma, susirgusieji dažnai atsiduria neįgaliųjų vežimėlyje, kai kurie net miršta. Laimo ligą, nuo kurios nėra skiepų, galime išgydyti sėkmingai, tačiau erkinio encefalito pasekmių išvengti tegalime nuo jo pasiskiepiję”.

Erkių platinamos ligos
Laimo liga – įvairius organus bei sistemas pažeidžiantis infekcinis susirgimas. Pirmosios ligos stadijos (po 1- 4 savaičių) simptomai, panašūs į peršalimo ar gripo: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra, išsivysto limfadenitas. Antrojoje ligos stadijoje (po kelių savaičių ar mėnesių) dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens – kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, sutrinka miegas, susilpnėja atmintis, svaigsta galva, skauda ausį ir kt. Trečiojoje stadijoje vystosi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali atsirasti lėtinis skausmo sindromas, susilpnėti raumenys, atmintis, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net smulkūs sąnariai. Sąnarių pažeidimai, sergant Laimo liga, primena reumatoidinį artritą. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos.

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, ji pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai sunki virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuria persirgus sutrikimai išlieka. Liga gali sukelti invalidumą. Pirmąją savaitę žmogus gali jausti į gripą panašius simptomus: skauda galvą ir maudžia kūną, atsiranda nedidelis karščiavimas. Po savaitės savijauta pagerėja. O po 2-7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, svaigimas, vėmimas, gali sutrikti pusiausvyra, sąmonė, sukaustyti paralyžius. Vaistais galima sumažinti tik ligos simptomus. Geriausia profilaktikos priemonė – skiepai.

Daugiausiai sergančiųjų praėjusiais metais registruota Vilniaus, Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Ligita Šoliūnienė