Malonų buvimą miške ar paplūdimyje neretai aptemdo aplink knibždantys vabzdžiai, kurių įkandimai gali turėti rimtų pasekmių, ypač alergiškiems vaikams ir suaugusiesiems. Kaip apsisaugoti nuo šių nenaudėlių ir kaip gelbėtis neišvengus susidūrimo su jais?
Uodai: dažniausiai nepavojingi, bet geriausia saugotis
Uodai – įprastiniai vasaros palydovai, kurių nelaikome itin pavojingais, dauguma uodų įkandimų labai nepakenkia, o niežulys ir patinimai praeina per kelias dienas, tačiau taip yra ne visada. Uodų įkandimai gali sukelti alergines reakcijas. Jeigu įkandimo vieta labai ištinsta, krečia šaltis, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla temperatūra, reikia kreiptis į gydytoją.
Net jei uodų įkandimai ir nesukelia alerginės reakcijos, vis tiek atsiranda patinimų ir niežti. Todėl patariama sukandžiotą vietą iškart šaldyti, pavyzdžiui, pridėti ledo kubelių ar sušaldytą maisto produktą, tinka ir tekantis šaltas vanduo. Mat šaltis slopina tinimą ir mažina niežulį. Odos sudirginimus susilpnins po vabzdžių įkandimų padedantis tepalas, kurį galite nusipirkti vaistinėje. Kai kurie tepalai dar ir dezinfekuoja odą.
Įkandimo vietą patariama uždengti drabužiais, kad vaikas, kasydamasis neužterštų odos nešvarumais. Priešingu atveju infekcija gali patekti į žaizdas ir sukelti uždegimą.
Apsisaugoti nuo uodų galime vabzdžius atbaidančiais purškalais, tepalais ir emulsijomis (vadinamaisiais repelentais). Tačiau renkantis šias priemones svarbu atidžiai perskaityti instrukciją ir pirkti tik tas, kurias galima naudoti tam tikro amžiaus vaikui. Mažiems vaikams tinka toli gražu ne visi repelentai, kai kurie gali turėti toksinį poveikį.
Kūdikių iki vienerių metų nedera tepti ar purkšti jokiais repelentais. Šias priemones galima naudoti tik ant drabužėlių bei vežimėlio kraštų. Apsaugoti vežimėlyje miegantį kūdikį galima uždengus jį tinkleliu arba kitu plonu audiniu
Vapsvų, bičių, širšių sugėlimų pavojai
Tai agresyvesni vabzdžiai nei uodai, todėl jų įgėlimai vaikams gali sukelti stipresnes reakcijas. O jei vaikas yra alergiškas vapsvų ar bičių nuodams, įgėlus šiems vabzdžiams gali atsirasti stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas. Tada sutrinka vaiko kvėpavimas, gali sutinti liežuvis ir gerklė, jis gali prarasti sąmonę. Pastebėję nerimą keliančius požymius, skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Didelės įtakos turi ir įgėlimų kiekis. Net nelinkusiam į alergijas žmogui daugybiniai vapsvų ar bičių sugėlimai gali kelti pavojų. Visada, jeigu sugeltos vietos stipriai ištinsta, reikia kreiptis į gydytoją.
Pirmoji pagalba įgėlus bitei, nedelsiant pašalinti gėluonį. Nedera bitės geluonį traukti pirštais ar pincetu, nes jį suspaudus į organizmą pateks daug nuodų. Gėluonį nubraukite peiliu ar užkabinę nagu iš apačios. Tada įgėlimo vietą gerai būtų nuplauti vandeniu ir neutraliu muilu, patariama dezinfekuoti, taip pat šaldyti vandeniu arba šaltu kompresu. Niežuliui numalšinti ir alerginėms reakcijoms sumažinti turėkite vaikams tinkantį antialerginį tepalą, naudojamą įkandus vabzdžiui. Alergiškam vapsvų ar bičių nuodams vaikui, arba jei įkandimų yra daug, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.
Jei atsirado dilgėlinis viso kūno bėrimas, ėmė svaigti galva, pasidarė silpna, ištino gerklos, veidas, atsirado dusulys, skubiai kreipkitės į medikus. Tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymiai.
Reikėtų būti budriems sukandžiojus bet kuriam vabzdžiui, taip pat ir skruzdėlėms, upiniams mašalams, musėms. Šie gyviai irgi išskiria medžiagas, kurios gali sukelti didelį patinimą, niežėjimą ir paraudimą. Pagalba įkandus šiems vabzdžiams tokia pat, kaip išvardinta aukščiau.
Erkės: svarbiausia – saugotis
Šie vabzdžiai yra itin pavojingi, nes perneša daugybę virusinių ir bakterinių infekcijų. Dažniausios iš jų yra Laimo liga ir erkinis encefalitas, nuo kurio apsaugo skiepai. Laimo liga gana sunki infekcija, pažeidžianti įvairius organus, o skiepų nuo šios ligos dar nėra.
Grįžę namo po iškylos, apžiūrėkite vaiką. Kai kurias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai – ten, kur oda plonesnė: kaklą, galvos odą, už ausų, vidinius rankų linkius, pakinklius, tarpupirščius. Šias vietas apžiūrėkite itin atidžiai. Svarbu erkę pašalinti per 24 valandas, tada tikimybė užsikrėsti daug mažesnė.
Pašalinsite erkę pincetu ar specialiu erkių traukikliu, kuris parduodamas vaistinėse. Suimkite erkę kuo arčiau odos ir ištraukite staigiu judesiu, jos nesukinėdami. Nesibaiminkite, jeigu liko erkės galvutė: ją kaip svetimkūnį organizmas pats pašalins.
Kas turėtų įspėti apie pavojų? Jeigu praėjus kelioms dienoms po iškylos vaikui staiga pakyla temperatūra, bet nėra kvėpavimo takų ligos požymių (kosulio, gerklės skausmo ir paraudimo) ar žarnyno sutrikimų, ieškokite erkės įsisiurbimo vietos. Paprastai Laimo ligos požymiai atsiranda per pirmąsias savaites. Sergant Laimo liga, ant odos aplink įkandimo vietą atsiranda raudonas paraudęs plotelis, kuris didėja. Vėliau jis tampa žiedo formos, dėmės kraštas ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos, o vidurys pradeda blykšti. Tai migruojanti Laimo ligos eritema. Paskui žiedas išsiplečia, gali pasidaryti itin didelis. Jei pastebite nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Norėdami apsaugoti vaiką nuo erkių, nevaikštinėkite po brūzgynus, nešienautas pievas. Ruošdamiesi į gamtą aprenkite vaiką šviesiais drabužėliais, ant kurių lengvai pamatysite erkę, uždėkite kepurę, drabužėliai turi uždengti rankas ir kojas. Kad liktų kuo mažiau nuogo kūno, sukiškite kelnes į kojines – taip erkės negalės įsisiurbti.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
