Pediatrai sako, kad susirūpinti dėl to, kad vaikas dažnai serga derėtų mažylių iki metų tėvams, jei jis ūmiomis kvėpavimo takų ligomis serga 4 ir daugiau kartų per metus, dėl 2-3 metų mažylio, kuris suserga 6 ir daugiau kartų, jeigu 4-5 metų vaiką per metus užpuola 5 ir daugiau ligų, o vyresnį kaip penkerių – 4 ir daugiau ligų. Dažniausiai vaikai serga gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis, taip pat ausų uždegimais.

Kodėl vaikas dažnai serga?

Mažo vaiko imuninė sistema nesubrendusi, o jai susiformuoti reikia laiko. Įgimtą imunitetą vaikas gauna iš mamos ir pirmiesiems 3-6 mėnesiams jo užtenka. Po to aktyviai pradeda formuotis įgytas imunitetas.

Aplink vaikus yra daugybė žmonių, kurių kiekvienas turi virusų ir bakterijų. Su virusais ir bakterijomis ir vaikai, ir suaugusieji susiduria kas sekundę. Vaikui atsilaikyti prieš juos sunkiau, nes jis dar neturi iki galo susiformavusio imuniteto. Antra vertus, kiekvienas susidūrimas su virusu – imuniteto treniruotė, kuri jį stiprina. Kūdikiai iki metų dažniausiai auginami namuose, todėl jie rečiau serga, o kai tik vaikas pradeda lankyti darželį, užgriūva ir nuolatinės ligos, dėl kurių kalti ten tūnantys virusai. Todėl natūralu, kad visi maži vaikai neišvengiamai serga.

Tik jeigu viena liga keičia kitą, nespėjęs pasveikti vaikas nuolat vėl tuojau pat suserga, derėtų išsiaiškinti priežastis, nes nuolatinės ligos gali sutrikdyti mažylio sveikatą. Galbūt ligoms įtakos turi vaiko namų aplinka, jo dienotvarkė ar netinkamas gydymas.

10 taisyklių dažnai sergančių vaikų tėveliams

1. Tinkamai įrenkite vaiko kambarį. Jame neturi būti laikomi dulkes kaupiantys daiktai, pavyzdžiui, knygos, kurias geriausia laikyti dėžėse arba uždarose lentynose. Visi mažylio žaislai turi būti plaunami. Kambarį reikia nuolat vėdinti – intensyviausiai prieš ir po miego. Dažnai plaukite grindis ir valykite dulkes.

2. Venkite perkaitimo. Vaiko lovą pastatykite atokiau nuo radiatoriaus ( jis turėtų būti reguliuojamas). Būtini vaiko kambaryje prietaisai – termometras ir drėgmės matuoklis. Naktį vaikui geriausia miegoti vėsiame ir drėgname ore: optimali kambario temperatūra –18 laipsnių, o drėgmė – 50-70 proc. Tokioje aplinkoje kvėpavimo takų infekcijos pažeista gleivinė atsikuria daug greičiau. Šiltame, sausame, dulkių sklidiname ir necirkuliuojančiame ore virusai ilgiau išlieka aktyvūs. Užtat jie greitai žūna vėsiame, drėgname, švariame ir besikeičiančiame ore. Jeigu kambaryje per sausa, pastatykite oro drėkintuvą. Per šiltai vaiko nerenkite ir neužklokite, nes perkaitęs jis greičiau suserga negu peršalęs.

3. Nebėgiokite paskui vaiką su šaukšteliu. Nedera versti vaiką valgyti, ypač tuomet, kai jis serga ir mažai juda – jis pats paprašys, kai išalks.

4. Gerti reikia daug. Skysčių stoka – pirmas žingsnis ligų link. Raginkite vaiką užtektinai gerti, tik jam nedera malšinti troškulį limonadu ar sultimis – duokite negazuoto mineralinio vandens, kompoto ar vaisinės arbatos.

5. Būkite lauke. Sveikas vaikas į lauką turi eiti kasdien. Imunitetą stiprina ir sportas, geriausia dažnai sergančiam mažyliui sportuoti ne uždarose patalpose, o lauke. Ūmiu ligos periodu jam geriau likti namuose, bet kai temperatūros nebėra ir kiti nemalonumai baigėsi – pirmiausia leiskite mažylį ne į darželį, o į lauką. Grynas oras padeda greičiau pasveikti ir naudingas sergant kvėpavimo takų ligomis.

6. Mažiau būkite ten, kur gausu žmonių. Naują virusą greičiausiai galima gauti iš sergančio žmogaus, todėl dažnai negaluojančio vaiko nesiveskite į prekybos centrus ir kitas gausiai žmonių lankomas vietas, ypač ligų sezonu.

7. Ligą reikia išgydyti visiškai. Dažnų vaiko ligų priežastis gali būti išlikę infekcijos židiniai. Mat vaiko organizme tūnanti infekcija, esant nepalankiems aplinkos veiksniams, sukelia ligos atkrytį.

8. Neišleiskite per anksti į darželį. Dauguma tėvų neturi kantrybės sėdėti su vaiku namuose savaitę, kai jau praėjo temperatūra, todėl nesuteikia laiko imunitetui atsistatyti. Jeigu išleidote vaiką į darželį su dar nusilpusiu imunitetu, nesistebėkite, kad po keleto dienų jis ir vėl susirgo.

9. Mažiau cheminių vaistų. Nepirkite vaistų saujomis. Cheminiai vaistai, ypač antibiotikai ir kraujagysles siaurinantys nosies lašai silpnina imunitetą. Antibiotikai visiškai neveikia virusų ir naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Nosies gleivinė išskiria gleives, kuriose yra virusus naikinančių medžiagų, todėl svarbu, kad ji neišsausėtų, o kraujagysles siaurinantys nosies lašai kaip tik ją ir sausina. Taigi tokia chemija gydomas vaikas tikrai greičiau nepasveiks. Jeigu vaikas serga paprasta peršalimo liga, dažnai tereikia padėti jo imunitetui pačiam susidoroti su infekcija.

Kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis reikia sukurti sąlygas, kad vaiko organizmas kaip galima greičiau ir padarant mažesnę žalą įveiktų virusus. Cheminius vaistus reikia vartoti tik tada, kai būtina, patarus gydytojui. Geriausia rinktis natūralius augalinius preparatus, kurie daug švelnesni už cheminius ir neturi tiek šalutinių poveikių.

Sloguojančio vaiko kvėpavimui pagerinti, atsikosėjimui palengvinti dažnai naudojami eukalipto lapų ekstrakto preparatai. Viena iš šio augalo medžiagų – mirtolis skystina gleives, todėl vaikas lengviau jas atkosėja drauge su infekcijos sukėlėjais. Eukaliptas turi biologiškai veiklių medžiagų, kurios naikina bakterijas ir virusus. Iš eukalipto lapų ekstrakto pagaminti preparatai padės numalšinti ir gerklės skausmą. Ne veltui šio augalo lapų ekstrakto dedama į daugelį pastilių nuo gerklės skausmo. Vaikiški preparatai gaminami lašų arba sirupo pavidalo. Sučiulpti pastilę mažam vaikui sudėtinga, o malonaus skonio sirupo jis tikrai nesipurtys.

10. Pastiprinkite vaiko imunitetą. Natūralūs augalai ligoniukui pasitarnaus ir profilaktiškai. Sustiprinti imunitetą bei padėti greičiau pasveikti gali, pavyzdžiui, ežiuolės veikliosios medžiagos. Šis augalas seniai žinomas kaip imunostimuliatorius, kuris padeda išvengti infekcinių kvėpavimo takų ligų. Šaltuoju sezonu toks preparatas kaip pagalbinė priemonė, kovojant su virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, dažnai sergančiam vaikui ypatingai pravartus. Ežiuolė naudinga ir jau sergančiam mažyliui, kovojančiam su virusais ir bakterijomis, nes joje yra šiuos nepageidaujamus mikroorganizmus naikinančių medžiagų. Vaistinėse rasite specialiai vaikams pagamintų ežiuolės preparatų.Parengė Dalia Petrutytė

Su vitaminais draugaujame ištisus metus

Tradiciškai vitaminais susirūpiname pavasarį, įsitikinę, kad vitaminų trūkumas – tik šio sezono problema, o rudenį jų pakanka. Kai kurie tėvai vadovaujasi nuomone, kad vasarą ir ankstyvą rudenį prisivalgęs šviežių vaisių, daržovių ir uogų vaikas apsirūpina vitaminais ilgam, deja, organizmas daugumos vitaminų atsargų nekaupia. Riebaluose tirpių vitaminų užtenka neilgam, pavyzdžiui, A, D, E, K, atsargos išsilaiko organizme tik 1-2 savaites, o vandenyje tirpūs vitaminai greitai iškeliauja su šlapimu.

Rudenį mažyliai daug laiko praleidžia darželyje, o mokinukų pečius užgula pirmasis įtempto darbo trimestras po vasaros, be to, ateina pirmieji šalčiai, – tai sukelia įtampą visoms vaiko organizmo sistemoms. Todėl eikvojama daugiau medžiagų, taip pat ir vitaminų, kurių vaikui gali pritrūkti bet kuriuo metų laiku. Dėl vitaminų stokos pirmiausia nukenčia vaiko augimas, organizmas nebegali pasisavinti būtinų maistingųjų medžiagų, o silpnesnis vaikas daug imlesnis šaltuoju metų periodu atakuojantiems virusams.

Kai vitaminų vaikas gauna per mažai

Jeigu vaikas sunkiai keliasi rytais, tapo irzlus, dingo apetitas, išsausėjo oda ir joje atsirado pūlinukų, ėmė lūžinėti nagai, tėveliai turėtų susirūpinti, nes tai vitaminų stokos požymiai. Dėl vitaminų stokos gali apnikti pleiskanos, stomatitas, alergija, nublankti plaukai. Dauguma šių bėdų greitai užklumpa intensyvaus augimo periodu: pirmaisiais gyvenimo metais, neduoda ramybės 6-8 metų vaikams bei 12-14 metų paaugliams.

Dėl vitamino A stokos išsausėja ne tik oda, bet ir gleivinės, skilinėja lūpos ir burnos kampučiai. Mokslininkai nustatė, kad vitamino E stoka susilpnina organizmo apsaugines funkcijas, o trūkstant vitamino D mažylis pasidaro neramus, sutrinka miegas, silpsta raumenys. Kūdikiams, kuriems negalima ilgai būti saulėje, mamos šio vitamino duoda papildomai, nes kitaip sutriktų vystymasis.

Iš vandenyje tirpių vitaminų labiausiai vaikas nukenčia dėl C (askorbo rūgšties) ir B grupės vitaminų stokos. Kai per mažai vitamino C, nusilpsta imunitetas. Todėl vaikas dažniau serga peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis. Vienas iš požymių, kad šio vitamino trūksta – kraujuojančios dantenos, taip pat gali slinkti plaukai, sutrikti miegas. B grupės vitaminai būtini normaliai medžiagų apykaitai, o kai jų vaikas gauna per mažai, jis greičiau pavargsta, pasidaro dirglus, silpsta atmintis. Askorbo rūgštis kartu su vitaminais B₁₂, B₆ ir E stimuliuoja imunitetą. Vitamino A reikia ne tik regėjimui, bet ir normaliam augimui bei atsparumui ligoms.

Atėjus šaltajam metų periodui labai svarbu, kad vaiko organizmas pajėgtų atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus, todėl svarbiausių vitaminų: A,C, E, D, B grupės, reikia suvartoti daugiau.

Vitaminai maiste

Kad vaikas gautų vitaminų, jis turi kasdien valgyti daržovių, vaisių, žalumynų, ankštinių augalų, mėsos, riešutų, patiekalus reikėtų pagardinti augaliniais aliejais. Daug vitaminų grubaus malimo miltų duonoje su sėlenomis, kurios yra naudingiausia grūdo dalis. Per dieną mažyliui reikia suvalgyti 4-5 porcijas daržovių ir vaisių. Į salotas ir daržovių mišraines įdėkite daigintų kviečių, saulėgrąžų, pupelių, žirnelių. Juose gausu vitaminų C ir B₆, B₂, folio rūgšties. Patiekalus vaikui būtinai gaminkite su įvairiais žalumynais: krapais, petražolėmis, salotomis, bazilikais, svogūnų laiškais.

Rudenį ir žiemą duokite vaikui raugintų kopūstų, trintų uogų, marinuotų obuolių. Juose išlieka beveik visi vasaros vitaminai B ir C. Labai gerai vitaminus išlaiko marinuotos ir sūdytos daržovės, šaldytos uogos ir vaisiai. Naudingi ir namuose tinkamai konservuoti maisto produktai. Vitamino C taip pat rasite raugintuose ir šviežiuose kopūstuose, spanguolėse, bruknėse, svogūnų galvose, citrusiniuose vaisiuose.

Vitamino B1 yra mėsoje, rupaus malimo miltų duonoje, kruopose (grikių, avižų, sorų). Vitaminas E ant vaiko stalo pateks pagardinus patiekalus augaliniu aliejumi.

Vitaminų kiekis maiste priklauso ir nuo jo paruošimo būdo. Geriausiai jie išlieka kepant folijoje ir gaminant garuose. Daržoves virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies nedideliame kiekyje vandens.

Kitos svarbios medžiagos

Vaiko organizmo atsparumui būtini baltymai bei mineralinės medžiagos. Jų turi riešutai, kepenys, saulėgrąžos, kviečiai, džiovinti vaisiai, daržovės. Būtinas jodas, kuris įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, jo reikia visiems imuninės apsaugos mechanizmams. Jodo turi ridikėliai, grybai, uogos, burokai, jūros žuvys.

Svarbus mineralas, padedantis kovoti su infekcijomis, – cinkas. Jo daugiausia kiaušiniuose, jautienoje, kalakutienoje, grikiuose, riešutuose, žirniuose, pupelėse, bulvėse. Imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai būtino seleno vaikas gali gauti valgydamas braziliškus riešutus, jo yra kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse, raudonoje mėsoje.

Dėl kalcio stokos sutrinka kaulų vystymasis, kalcis reikalingas dantims, nervams ir raumenims. Pagrindinis šio mineralo šaltinis – pienas ir jo produktai, kurių vaiko racione neturi trūkti. Jei per mažai magnio, vaikas lėčiau auga, jaučia silpnumą, pasidaro dirglus. Daugiausia magnio turi žuvis, chalva, sojos, vaisiai. Jo yra rupaus malimo grūdų duonoje, kruopose, pupose, žirniuose, riešutuose, daržovėse.

Vien maistas stiprybės nesuteikia

Jeigu norime su maistu gauti, pavyzdžiui, vitamino B1 paros normą (1,5 mg), teks suvalgyti kilogramą juodos duonos arba pusę kilogramo neriebios mėsos. Per parą būtinas vitamino B2 kiekis yra litre pieno arba puskilogramyje varškės. Be to, perdirbti dabartiniai maisto produktai neturi tiek vitaminų bei mineralų, kiek reikėtų. Nuskintos daržovės ir vaisiai dalį jų taip pat praranda.

Taigi, vien maistas nesuteiks visų vaikui būtinų medžiagų, kurios ypač svarbios jo imunitetui šaltuoju metų periodu. Todėl racionalią mitybą geriausia derinti su maisto papildais. Vaikui pirkite tik jo amžiui pritaikytus vitaminų ir mineralų maisto papildus. Nepamirškite, kad geriausiai vitaminai pasisavinami valgant.

Pediatrai pataria infekcijų periodu vaikui duoti ežiuolių preparatą. Šis augalas gerai pažįstama imuniteto stiprinimo priemonė, vartojama norint išvengti peršalimo ligų ir greičiau pasveikti susirgus. Tyrimais įrodyta, kad ežiuolės turi medžiagų, kurios stimuliuoja su infekcijomis kovojančias ląsteles, malšina uždegimus ir naikina virusus.

Parengė Dalia Petrutytė

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Imunitetą formuoja ir ligos

Vaiko imuninė sistema vystosi jau mamos įsčiose. Gimęs kūdikis jau turi imunitetą, tik jis dar silpnas. Jo formavimuisi svarbus kūdikio žindymas: su mamos pienu kūdikis gauna pagrindinių imuniteto šaltinių – imunoglobulinų G. Todėl žindomi kūdikiai peršalimo ligomis serga rečiau negu maitinami dirbtiniais mišiniais.

Imunitetas įgyjamas ir po persirgtų ligų. Taigi organizmo apsauginius mechanizmus formuoja ir infekcijos, su kuriomis susiduria vaikas. Todėl natūralu, kad iki 5 metų vaikai serga dažniau, žinoma, jeigu infekcinė liga neužsitęsia ir nevirsta rimtesne problema. Tam įtakos turi tas pats imunitetas, kuris padeda greičiau pasveikti. Didesnį rūpestį tėvams sukelia sunkesnėmis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, sergantis vaikas.

Kai vaiko imunitetas nusilpsta

Kad vaiko imunitetas nusilpo, byloja tam tikri požymiai.

– Vaikas dažnai serga ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis.

– Liga sunkiai gydoma, vaikas sveiksta lėtai ir sveikatai atsikurti reikia ilgo laiko.

– Dažnos alerginės reakcijos – vaikas jautrus įvairiems alergenams.

– Mažylis greitai pavargsta, jam sunku sukoncentruoti dėmesį.

– Vaikas tapo mieguistas, dirglus.

– Sutriko virškinimas.

Jeigu pastebėjote šiuos požymius, nedelsdami veikite – geriausia kreiptis į gydytoją.

Jėgų suteikia vitaminai

Vyresnių vaikų atsparumui ligoms didelės reikšmės turi mityba. Vaikas turi kasdien valgyti daržovių, vaisių, rauginto pieno produktų, jo maisto racione turi būti jūros žuvies. Normaliam imuninės sistemos darbui kasdien būtini vitaminai, o kai kurie jų, taip pat ir mikroelementai, nepakeičiami ir imunitetui stiprinti.

Vitaminas A saugo vaiko organizmą nuo infekcijų. Jo yra kepenyse, pieno produktuose, morkose, kiaušiniuose, moliūguose.

Vitaminas B2 ( riboflavinas) maitina ląsteles deguonimi, mažina toksinį poveikį, padeda susidaryti antikūnams. Jo yra žuvies, mėsos produktuose, kiaušinių baltymuose, pieno produktuose, lapinėse daržovėse, grūduose.

Vitaminas B6 taip pat reikalingas organizmo atsparumui infekcijoms. Jis būtinas antikūnams, kurie kovoja su infekcijomis, gamintis. Šio vitamino šaltiniai: žuvis, vištiena, grūdai, daržovės, kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, kiaušiniai, saulėgrąžos.

Vitamino B12 reikia kraujo kūneliams gamintis. Baltųjų kraujo kūnelių ( leukocitų) pagrindinė funkcija – kova su infekcija. Šio vitamino yra paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene.

Vitaminas C stiprina apsaugines organizmo galias, veikia kaip antioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų žalos. Jo yra uogose, citrusiniuose vaisiuose, daržovėse, kiviuose, pomidoruose, bulvėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, brokoliuose.

Kitas svarbus imuninę sistemą stiprinantis antioksidantas – vitaminas E. Natūralūs šio vitamino šaltiniai: riešutai, šparaginės pupelės, avokadai, kukurūzai, alyvuogių bei saulėgrąžų aliejai.

Būtini imunitetui mineralai – cinkas ir magnis. Cinko yra raudonoje mėsoje, jūros gėrybėse, o magnio – žalialapėse daržovėse, riešutuose, bananuose, jūros dumbliuose, jūros žuvyse.

Visiems gerai žinomas kalcis reikalingas ne tik kaulams, bet ir imunitetui. Jo turi pieno produktai, žuvys, žirniai, pupelės, kopūstai, riešutai.

Vitaminas D – sezoninių ligų profilaktikai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D mažyliams būtinas ne tik kaulams ir rachito profilaktikai, bet ir imunitetui. Nedidelis šio vitamino trūkumas kaulams nepakenkia, bet imunitetui turi didelės reikšmės. Mama iš karto pastebės, kad vaikas nusilpo arba dažnai serga. Vitaminas D – ypatingas, nes gaminasi odoje ir tik tuomet, kai esame saulėje, bet mažam vaikui nepatariama ilgai kaitintis, o ir saulės mūsų klimato zonoje tikrai nėra per daug. Dar ultravioletinius spindulius blokuoja apsauginiai kremai. Taigi, šio vitamino galime pristigti net vasarą. Antras vitamino D šaltinis – maistas, bet jame šio vitamino yra mažai. Daugiausia jo žuvų taukuose, mažiau gyvūniniuose riebaluose, pavyzdžiui, svieste.

Žindomas kūdikis šio vitamino, kaip ir kitų medžiagų, gauna iš mamos pieno, bet mamai taip pat gali jo trūkti. Įrodyta, kad nedidelis vitamino D trūkumas motinos piene gali paskatinti bronchinę astmą ir kitas alergines vaikų ligas. Lietuvoje vitaminas D skiriamas visiems kūdikiams nuo 2-4 savaitės – ir žindomiems, ir dirbtinai maitinamiems.

Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D – sezoninių ligų profilaktikos priemonė. Jis ypatingai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes intensyviai augant kaulams jie greičiau pristinga šio vitamino.

Kodėl prireikia maisto papildų?

Geriausi vitaminų ir mikroelementų šaltiniai vaikui, žinoma, maisto produktai, bet jei mažylio imunitetas nusilpęs arba jam trūksta šių medžiagų, vienintelė išeitis – maisto papildai, kuriuose yra šie būtini komponentai vaikui reikiamais kiekiais. Be to, iš šiuolaikinio maisto gauname ne visų vitaminų ir ne tiek, kiek reikia. Jau neabejojame, kad produktų kokybė, nėra aukščiausia, o dar pavalgome ir gerai apdoroto maisto, kuriame jau nebėra dalies naudingųjų medžiagų. Taigi, natūralu, kad vitaminų ir mineralų turime suteikti organizmui papildomai.

Tinkama mityba, derinama su vitaminų papildais būtina vaikui ne tik tuomet, kai jis suserga, bet ir profilaktiškai. Bet to užtenka ne visada, o ypač – šaltuoju metų periodu. Todėl pravartu imunitetą pastiprinti specialiu preparatu.

Papildoma pagalba vaikui – ežiuolė

Gerai ištyrinėtas augalas, tinkantis stiprinti vaikų imuninę sistemą, ežiuolė. Šis augalas padeda kovoti su žiemą siaučiančiais virusais. Ežiuolė turi daugybę mikroelementų, vitaminų, mineralų bei eterinių aliejų. Jau susirgusiam vaikui ežiuolės preparatas taip pat pravers, nes šis augalas turi medžiagų, palengvinančių ligos simptomus ir padedančių išvengti sunkių komplikacijų.

Oras, grūdinimas ir drėgmė

Didelės reikšmės imunitetui turi grynas oras ir grūdinimas. Kasdien bet kokiu oru lauke būnantis vaikas įpranta prie temperatūros pokyčių ir tampa atsparesnis peršalimui.

Stiprina vaiką ir grūdinimas. Po maudynių galite jį apipilti vėsesniu vandeniu, kurio temperatūrą mažinkite palengva. Grūdinimui gali pasitarnauti ir kontrastinės kojų ir rankų vonios.

Drėkinkite kambarių orą, keletą kartų per dieną vėdinkite namus. Šildymas ir kondicionierius sausina nosies ir gerklės gleivinę, todėl infekcija lengviau prasiskverbia į organizmą.

Žiema – puikus metas vaikui smagioms pramogoms. O kad jų nenustelbtų virusai, galbūt užteks pastiprinti mažylį vitaminų ir augalų teikiamomis galiomis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo

Daugumą ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų vaikams sukelia virusai. Užsitęsusi infekcija gali pereiti į apatinius kvėpavimo takus. Tuomet vaikas suserga bronchitu arba plaučių uždegimu. Dažniausiai šiomis ligomis serga mažiausi vaikai – iki trejų metų. Virusams palankūs siauresni ir trumpesni vaikų kvėpavimo takai, mažesnis plaučių tūris, silpnesnis mažųjų imunitetas. Ligas skatina stresas, netinkama mityba, greičiau suserga neišnešiotas kūdikis bei kita liga sergantis vaikas. Įtakos turi, pavyzdžiui, centrinės nervų sistemos ligos, įgimtos širdies ydos.

Augalai – prieš ligas

Vaistiniai augalai nuo seno naudojami sveikatai stiprinti ir infekcinėms ligoms gydyti. Augalai taip pat turi apsiginti nuo virusų, bakterijų ir grybelių, o gauti vaistų jie negali. Todėl gamta pasirūpino, kad jie patys sugebėtų pagaminti su ligas sukeliančiais mikroorganizmais kovojančias medžiagas.

Dažnai sergančiam vaikui pediatrai pataria duoti vaistinių augalų preparatų, kurie veiksmingai kovoja su peršalimo negalavimais. Mat augalų aktyviosios medžiagos panašios į organizmo medžiagas. Dar vienas vaistinių augalų pranašumas, kad dauguma jų dar ir stiprina imunitetą. Todėl, ypač šaltuoju – virusinių ligų periodu, gydytojai pataria juos vartoti profilaktiškai, o tai daryti galima pakankamai ilgai.

Drėgnu ir šaltu oru pasigautos mažylio ligos nebus tokios baisios, jeigu iš karto duosime jam augalinių vaistų. Augaliniai preparatai daug lengviau pasisavinami ir veikia švelniau už cheminius. Mažylio nealins įvairiausia chemija, kuri dar nesustiprėjusiam organizmui gali būti žalinga. Sergant sunkiomis infekcinėmis ligomis, kai cheminiai vaistai neišvengiami, natūralūs augaliniai preparatai gali puikiai juos papildyti. Chemijos prireiks daug mažiau, o augaliniai preparatai susilpnins šalutines reakcijas ir padės greičiau išgyti, nes sustiprins cheminių vaistų poveikį.

Vaistiniai augalai peršalus

Kuri mama neprisimena skubios močiutės pagalbos peršalusiai jai arba sesutei ar broliukui – aviečių arba liepžiedžių arbatėlės. Gydomosios augalų savybės žinomos nuo seno. Aviečių, putino, šaltalankių uogos, liepų žiedai, čiobreliai turi antivirusinių savybių, slopina uždegimą. Taip pat mažina sergančiojo karščiavimą ir raumenų skausmą. Šių uogų ir vaistažolių arbatos palengvins mažojo ligoniuko būklę. Dar vienas liaudiškas receptas – karštas pienas su sviestu ir medumi. Šis močiučių vaistukas padeda vaikui išvengti bronchito ir tracheito. Vaistinėse gausu arbatų nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra ir melisų lapų, erškėtuogių vaisių šeivamedžių žiedų, saldžiųjų pankolių vaisių. Du pakelius vaistažolių užpilate stikline verdančio vandens, uždengiate 20 minučių ir vyresnis vaikas gali gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną.

Peršalusiam vaikui tinka ramunėlių žiedų užpilas. Stikline verdančio vandens užpilame 2 – 3 arbatinius šaukštelius ramunėlių žiedų, palaikome 2 valandas. Nukošę duodame vaikui pagal amžių – po du valgomuosius šaukštus arba trečdalį stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Galima užplikyti ir džiovintas avietes. Du valgomuosius šių uogų šaukštus užplikome 2 stiklinėmis vandens ir paliekame 10 –15 minučių. Po to girdome vaiką po pusę stiklinės 4 kartus per dieną.

Lengvam vaiko kvėpavimui – eukaliptas

Tai, kad peršalus padeda kvėpavimas eukalipto eterinio aliejaus garais, žino kiekviena mama. Šis augalas atkeliavo iš Australijos subtropikų ir išpopuliarėjo kaip priemonė nuo peršalimo ligų. Eukalipto lapuose yra daug malonaus kvapo eterinio aliejaus, kuris dedamas į daugelį vaistų nuo kosulio, bronchito ir astmos. Iš eukalipto lapų gaminamas vandeninis šio augalo ekstraktas puikiai naikina mikrobus bei virusus. Vandeninis lapų ekstraktas naudojamas gerklei skalauti. Be to, jis skystina ir šalina gleives, taigi išvalo kvėpavimo takus ir palengvina atsikosėjimą.

Peršalimo liga sergančio vaiko kvėpavimą pagerins eukalipto sirupas, kurį galite įsigyti vaistinėje. Eukalipto preparatai padeda gydyti ir bronchitą bei bronchų astmą. Tai puikūs natūralūs vaistai nosiaryklės ir kvėpavimo takų uždegimui mažinti, kosuliui ir gerklės skausmui malšinti.

Peršalusiam mažyliui padės ežiuolė

Ežiuolė turi daug naudingų savybių, padedančių sergantiesiems įvairiomis ligomis. Ji ne tik stiprina imunitetą, bet ir neleidžia daugintis bakterijoms ir virusams. Šis uždegimą slopinantis augalas padeda pūsleline, žarnyno infekcija sergančiam žmogui. Ežiuolė – puiki pagalba vaikui nuo peršalimo sergant gripu, angina ir kita viršutinių kvėpavimo takų liga.

Vaiko imunitetą sustiprins, pavyzdžiui, ežiuolės sirupas. Atsparumas ligoms ypač svarbus rudenį ir žiemą, kai virusai suaktyvėja. Ežiuolė – vienas pagrindinių vaikų peršalimo ligų gydymo pagalbininkų. Suskubę šio augalo preparatą duoti vaikui nuo pat pirmųjų virusinės infekcijos dienų, padėsite jam greičiau pasveikti. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad vartodamas ežiuolės preparatus žmogus dvigubai greičiau atsikrato visų šaltojo sezono ligų.

Parengė Undinė Gilė

Deja, kone visi vaikai peršąla ir suserga, tik kiekvienas serga skirtingai. Vieni lengvai įveikia bet kurį peršalimo negalavimą ir greitai pasveiksta, o kiti – dar neišgiję pasigauna dar vieną virusą ir daug ilgiau sveiksta. Dėl to kaltas silpnas imunitetas. Daugiausia vaikai serga ausų, gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis.

Kūdikių ir mažų vaikų iki trijų metų imunitetas dar nesusiformavęs, todėl šio amžiaus vaikai serga daugiausia.

Vaiko mityba

Po ilgos ir tamsios žiemos organizmas nusilpsta ir vitaminų trūkumą jaučia ir suaugusieji, ir vaikai. Mažas vaikas tampa pernelyg irzlus, mokyklinukas greitai nuvargsta. Vitaminų stoka dar labiau silpnina organizmo gebėjimą atsilaikyti prieš sezono virusus.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tinkamą vaiko mitybą. Maistas turi ypač didelės įtakos vyresnių kaip vienerių metų vaikų ir mokyklinukų atsparumui ligoms. Vaiko maiste turi užtekti daržovių, vaisių ir jūrinės žuvies, taip pat – rauginto pieno produktų ir gyvo jogurto. Imunitetą stiprina, pavyzdžiui, apelsinai, morkos. Neturėtų pamiršti mama ir kruopų – grikių, avižų, ryžių košių.

Vaikas turi gauti visų vitaminų ir mineralų, nes kaip tik tuomet, kai jų trūksta, ir vaikų, ir suaugusiųjų organizmas neturi jėgų pasipriešinti visokioms infekcijoms.

Pavasarį naudingųjų medžiagų maiste mažiau ir gydytojas patars mažylio mitybą papildyti vitaminų bei mineralų komplekso preparatais bei parinks tinkamiausius pagal vaiko amžių.

Imuniteto vitaminai

Imunitetui ypač svarbus vitaminas C (askorbo rūgštis). Šis vitaminas – stiprus antioksidantas. Jeigu vaikas mėgsta arbatėles, į paruoštą gėrimą įlašinkite citrinos sulčių, tinka šiltu vandeniu praskiestas erškėtuogių sirupas, serbentų kompotas.

Rekomenduojama vitamino C paros norma suaugusiam žmogui– 80 mg, žindančioms moterims – 100 mg. Kūdikiui iki vienerių metų reikia 30–35 mg, 1–3 metų vaikui – 40 mg, 4–10 metų – 45 mg vitamino C. Gerokai daugiau šio vitamino reikia ištikus stresui, nusilpus organizmui, kilus infekcijos pavojui.

Nustatyta, kad leukocituose askorbo rūgšties ypač sumažėja infekcijos metu. Todėl vaikų peršalimo ligų profilaktikai bei gydant sergantį vaiką pavasarį verta duoti šio vitamino maisto papildą.

Ežiuolė – bene populiariausias augalas imuninei sistemai stiprinti. Ežiuolė nuo seno žinoma kaip pagalbinė virusinių ir bakterinių ligų profilaktikos ir gydymo priemonė. Žolininkai ežiuolę laiko vienu iš geriausių natūralių antibiotikų. Ežiuolė stimuliuoja imuninę sistemą, mažina uždegimą, sujungia laisvuosius radikalus ir gerina organizmo atsparumą virusams. Ji padeda sumažinti peršalimo simptomus. Taigi ir ruošiantis ligų pavasariui, ir jau susirgusiam vaikui ar suaugusiajam vaistinėje galima nupirkti ežiuolės preparatą.

Kiti vaiko imuniteto draugai – miegas ir grynas oras

Kiekviena mama žino, kad vaikui reikia gerai išsimiegoti. Pavasario pradžioje vaiką stenkitės migdyti anksčiau. Šiuo periodu geriausia mažyliui būtų išmiegoti dešimt valandų. Jeigu miego trūks, vaiką kankins nuovargis, jam sunkiau seksis mokslai ir bus nelengva atsispirti virusų atakoms.

Pakankamai laiko vaikštinėkite su vaiku lauke. Žaiskite su juo judrius žaidimus arba paprasčiausiai keliaukite tolimesniais atstumais. Ilgesnėms kelionėms su kūdikiu mamai prireiks lengvai valdomo vežimėlio su dideliais ratais. Imunitetui labai palankus vaikštinėjimas miške, ypač – pušų. Statistikos duomenimis, didelių miestų vaikai dažniau serga ir patiria komplikacijas po elementarių peršalimo ligų negu gryname ore augantys kaimų ir mažų miestelių mažyliai. Todėl, miestiete mama ir tėti, stenkitės savaitgaliais su vaiku išsiruošti į gamtą.

Sportas – nauda vaiko sveikatai

Pradėkite nuo rytinės mankštos. Pasidomėkite, kokie sporto užsiėmimai vaikui labiausiai patinka, galbūt verta jį nuvesti į atitinkamą būrelį. Mankšta ir sportas paruoš mažylį susitikimui su permainingais pavasario orais ir virusais. Be to, sportas naudingas ne tik vaiko sveikatai, bet ir fiziniam vystymuisi.

Imunitetą silpnina pasyvus rūkymas, ypač, jei rūko mama

Vadinamasis pasyvus rūkymas, kai vaikas būna prirūkytame kambaryje, alina imunitetą. Namuose rūkančių tėvų vaikai dažniau serga, ypač bronchine astma ir lėtiniu bronchitu, taip pat – pneumonija. Įrodyta, kad mažyliui iki trejų metų didesnę žalą daro mamos, su kuria vaikas praleidžia daugiau laiko, rūkymas negu tėvo.

Grūdinimas – gera imuniteto apsauga

Mama neturėtų pamiršti, kad vienas svarbiausių vaiko imuninės sistemos stiprinimo būdų – nuolatinis grūdinimas. Grūdinti vaiką reikia palaipsniui. Geriausia pradėti nuo oro vonių, tik stebėkite, kad namuose nesiautėtų skersvėjai. Vėliau pereiname prie kitų procedūrų. Galima mažylį aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Išpraustą vaiką nupilkite kiek vėsesniu vandeniu. Tik po kurio laiko mažinkite vandens temperatūrą vienu laipsniu ir kasdien ilginkite procedūros laiką.

Visavertė sveika mityba, vitaminai, sportas, grynas oras ir grūdinimas – atneš sveiką ir džiugų pavasarį visai šeimai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus. Toks imunitetas yra aktyvus, nes organizme gaminasi specifiniai antikūnai. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito organizmo.

Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Embrioniniu periodu antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo. Naujagimis natūralų imunitetą gauna per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas atsiranda tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus – bakterijas, virusus, parazitus, prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus, taip pat – navikus, ir kt.

Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologiniais procesais. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.

Alergija – perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maistas, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiukas, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Alergijų pastaruoju metu daugėja. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas” medžiagas, sukeldamas uždegimą, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.
Imunitetas silpnėja dėl nesveiko gyvenimo būdo (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netinkamos mitybos; streso; pernelyg intensyvaus fizinio ir protinio darbo; įtakos turi užteršta aplinka; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.

Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (daugiau nei 4-6 kartus per metus), herpes virusai; lėtinės ligos; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alergijos.

Norint padėti savo imunitetui, reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, racionaliai maitintis, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.

Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra skiepai. Jų dėka Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi pasiutligės profilaktika, vis daugiau žmonių skiepijami nuo erkinio encefalito, virusinio hepatito B, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės ir kitų ligų.

Šiuo metu vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų. Visus 6 – 7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Šio amžiaus vaikams atliekamas ir tuberkulino mėginys: įvertinama rizika užsikrėsti mikobakterijomis bei skiepų nuo tuberkuliozės efektyvumas. Deja, į išplėstinę programą neįtrauktas skiepijimas nuo Haemophilus influenzae – b sukėlėjo, kuriuo užsikrėtę vaikai neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, recidyvuojančiu bronchitu, pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. Infekcija plinta oro-lašeliniu keliu. Ši infekcija dažniausia mažų vaikų liga, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai bei vyresnio amžiaus žmonės.

Šiuo metu pasaulyje naudojamos 42 vakcinos. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų, ypač keliautojų po įvairias šalis. Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir jų pasekmių galima pasiskiepijus nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir retesnių infekcinių susirgimų, paplitusių kitose šalyse. Išvykstantys į užsienį skiepijami pagal šalies epidemiologinius duomenis. Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes specifinis imunitetas po skiepų susiformuoja per tam tikrą laikotarpį. Medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, kol kas negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus.
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis.

Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.
Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Ji skatina imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais.
Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
Liepų medus – padeda gydyti visas peršalimo ligas.
Grikių medus – labai tinka sergantiems mažakraujyste, padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą.
Pienių medus – turi organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.
Bičių duonelėje esantys komponentai padeda medžiagų apykaitai ir organizmo augimui.

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Almos Mikalauskienės parengtą informaciją