Kad vaikas augtų sveikas, jo imunitetu reikia rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, nes tik gimusio vaiko gynybos mechanizmai dar iki galo nesusiformavę. Ypač svarbūs pirmieji penkeri metai, nes būtent šiuo amžiaus periodu bręsta imuninė sistema. Kaip tik šiuo periodu vaikai pradeda lankyti darželius ir įvairius ugdymo užsiėmimus, kuriuose juos užpuola ten knibždantys virusai ir bakterijos. Jeigu dar silpnam mažylio imunitetui nepadėsime nuo pat pradžių, dažnai kibs visokios ligos. Po ligos vaiko imunitetas dar labiau nusilpsta ir atsinaujina ne greitai.
Imunitetą formuoja ir ligos
Vaiko imuninė sistema vystosi jau mamos įsčiose. Gimęs kūdikis jau turi imunitetą, tik jis dar silpnas. Jo formavimuisi svarbus kūdikio žindymas: su mamos pienu kūdikis gauna pagrindinių imuniteto šaltinių – imunoglobulinų G. Todėl žindomi kūdikiai peršalimo ligomis serga rečiau negu maitinami dirbtiniais mišiniais.
Imunitetas įgyjamas ir po persirgtų ligų. Taigi organizmo apsauginius mechanizmus formuoja ir infekcijos, su kuriomis susiduria vaikas. Todėl natūralu, kad iki 5 metų vaikai serga dažniau, žinoma, jeigu infekcinė liga neužsitęsia ir nevirsta rimtesne problema. Tam įtakos turi tas pats imunitetas, kuris padeda greičiau pasveikti. Didesnį rūpestį tėvams sukelia sunkesnėmis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, sergantis vaikas.
Kai vaiko imunitetas nusilpsta
Kad vaiko imunitetas nusilpo, byloja tam tikri požymiai.
– Vaikas dažnai serga ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis.
– Liga sunkiai gydoma, vaikas sveiksta lėtai ir sveikatai atsikurti reikia ilgo laiko.
– Dažnos alerginės reakcijos – vaikas jautrus įvairiems alergenams.
– Mažylis greitai pavargsta, jam sunku sukoncentruoti dėmesį.
– Vaikas tapo mieguistas, dirglus.
– Sutriko virškinimas.
Jeigu pastebėjote šiuos požymius, nedelsdami veikite – geriausia kreiptis į gydytoją.
Jėgų suteikia vitaminai
Vyresnių vaikų atsparumui ligoms didelės reikšmės turi mityba. Vaikas turi kasdien valgyti daržovių, vaisių, rauginto pieno produktų, jo maisto racione turi būti jūros žuvies. Normaliam imuninės sistemos darbui kasdien būtini vitaminai, o kai kurie jų, taip pat ir mikroelementai, nepakeičiami ir imunitetui stiprinti.
Vitaminas A saugo vaiko organizmą nuo infekcijų. Jo yra kepenyse, pieno produktuose, morkose, kiaušiniuose, moliūguose.
Vitaminas B2 ( riboflavinas) maitina ląsteles deguonimi, mažina toksinį poveikį, padeda susidaryti antikūnams. Jo yra žuvies, mėsos produktuose, kiaušinių baltymuose, pieno produktuose, lapinėse daržovėse, grūduose.
Vitaminas B6 taip pat reikalingas organizmo atsparumui infekcijoms. Jis būtinas antikūnams, kurie kovoja su infekcijomis, gamintis. Šio vitamino šaltiniai: žuvis, vištiena, grūdai, daržovės, kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, kiaušiniai, saulėgrąžos.
Vitamino B12 reikia kraujo kūneliams gamintis. Baltųjų kraujo kūnelių ( leukocitų) pagrindinė funkcija – kova su infekcija. Šio vitamino yra paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene.
Vitaminas C stiprina apsaugines organizmo galias, veikia kaip antioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų žalos. Jo yra uogose, citrusiniuose vaisiuose, daržovėse, kiviuose, pomidoruose, bulvėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, brokoliuose.
Kitas svarbus imuninę sistemą stiprinantis antioksidantas – vitaminas E. Natūralūs šio vitamino šaltiniai: riešutai, šparaginės pupelės, avokadai, kukurūzai, alyvuogių bei saulėgrąžų aliejai.
Būtini imunitetui mineralai – cinkas ir magnis. Cinko yra raudonoje mėsoje, jūros gėrybėse, o magnio – žalialapėse daržovėse, riešutuose, bananuose, jūros dumbliuose, jūros žuvyse.
Visiems gerai žinomas kalcis reikalingas ne tik kaulams, bet ir imunitetui. Jo turi pieno produktai, žuvys, žirniai, pupelės, kopūstai, riešutai.
Vitaminas D – sezoninių ligų profilaktikai
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D mažyliams būtinas ne tik kaulams ir rachito profilaktikai, bet ir imunitetui. Nedidelis šio vitamino trūkumas kaulams nepakenkia, bet imunitetui turi didelės reikšmės. Mama iš karto pastebės, kad vaikas nusilpo arba dažnai serga. Vitaminas D – ypatingas, nes gaminasi odoje ir tik tuomet, kai esame saulėje, bet mažam vaikui nepatariama ilgai kaitintis, o ir saulės mūsų klimato zonoje tikrai nėra per daug. Dar ultravioletinius spindulius blokuoja apsauginiai kremai. Taigi, šio vitamino galime pristigti net vasarą. Antras vitamino D šaltinis – maistas, bet jame šio vitamino yra mažai. Daugiausia jo žuvų taukuose, mažiau gyvūniniuose riebaluose, pavyzdžiui, svieste.
Žindomas kūdikis šio vitamino, kaip ir kitų medžiagų, gauna iš mamos pieno, bet mamai taip pat gali jo trūkti. Įrodyta, kad nedidelis vitamino D trūkumas motinos piene gali paskatinti bronchinę astmą ir kitas alergines vaikų ligas. Lietuvoje vitaminas D skiriamas visiems kūdikiams nuo 2-4 savaitės – ir žindomiems, ir dirbtinai maitinamiems.
Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D – sezoninių ligų profilaktikos priemonė. Jis ypatingai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes intensyviai augant kaulams jie greičiau pristinga šio vitamino.
Kodėl prireikia maisto papildų?
Geriausi vitaminų ir mikroelementų šaltiniai vaikui, žinoma, maisto produktai, bet jei mažylio imunitetas nusilpęs arba jam trūksta šių medžiagų, vienintelė išeitis – maisto papildai, kuriuose yra šie būtini komponentai vaikui reikiamais kiekiais. Be to, iš šiuolaikinio maisto gauname ne visų vitaminų ir ne tiek, kiek reikia. Jau neabejojame, kad produktų kokybė, nėra aukščiausia, o dar pavalgome ir gerai apdoroto maisto, kuriame jau nebėra dalies naudingųjų medžiagų. Taigi, natūralu, kad vitaminų ir mineralų turime suteikti organizmui papildomai.
Tinkama mityba, derinama su vitaminų papildais būtina vaikui ne tik tuomet, kai jis suserga, bet ir profilaktiškai. Bet to užtenka ne visada, o ypač – šaltuoju metų periodu. Todėl pravartu imunitetą pastiprinti specialiu preparatu.
Papildoma pagalba vaikui – ežiuolė
Gerai ištyrinėtas augalas, tinkantis stiprinti vaikų imuninę sistemą, ežiuolė. Šis augalas padeda kovoti su žiemą siaučiančiais virusais. Ežiuolė turi daugybę mikroelementų, vitaminų, mineralų bei eterinių aliejų. Jau susirgusiam vaikui ežiuolės preparatas taip pat pravers, nes šis augalas turi medžiagų, palengvinančių ligos simptomus ir padedančių išvengti sunkių komplikacijų.
Oras, grūdinimas ir drėgmė
Didelės reikšmės imunitetui turi grynas oras ir grūdinimas. Kasdien bet kokiu oru lauke būnantis vaikas įpranta prie temperatūros pokyčių ir tampa atsparesnis peršalimui.
Stiprina vaiką ir grūdinimas. Po maudynių galite jį apipilti vėsesniu vandeniu, kurio temperatūrą mažinkite palengva. Grūdinimui gali pasitarnauti ir kontrastinės kojų ir rankų vonios.
Drėkinkite kambarių orą, keletą kartų per dieną vėdinkite namus. Šildymas ir kondicionierius sausina nosies ir gerklės gleivinę, todėl infekcija lengviau prasiskverbia į organizmą.
Žiema – puikus metas vaikui smagioms pramogoms. O kad jų nenustelbtų virusai, galbūt užteks pastiprinti mažylį vitaminų ir augalų teikiamomis galiomis.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
