„Šiltuoju sezonu kur kas dažniau prireikia pleistrų, tvarsčių, antiseptikų, tepalų bei gelių sumušimams gydyti, taip pat vaistų nuo skausmo. Svarbu žinoti, ką daryti vaikui patyrus vieną ar kitą traumą. Net ir nesunkus sužalojimas, tinkamai nepadėjus, gali baigtis liūdniau: uždegimu ar kraujo užkrėtimu. Tinkamai suteikus pirmąją pagalbą sužeista vieta greičiau sugis“, – pasakoja BENU vaistininkė Inga Norkienė.

Vaistininkė primena pirmosios pagalbos taisykles, kurias žinodami nepasimesite ir tinkamai padėsite susižeidusiam vaikui.

Žaizdą pirmiausia dezinfekuojame

Dažnai iš lauko vaikas grįžta nubrozdintomis ir žaizdotomis rankomis ar kojomis. Nukritus nuo riedlentės ar dviračio gali atsiverti kraujuojanti žaizda.

„Kuo žaizda gilesnė, tuo pavojingiau, tačiau net ir į negilią žaizdą lengvai patenka infekcija. Žaizdą užteršia nešvarumai nuo grindinio, todėl pirmiausia ją reikia tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo“, – sako I. Norkienė.

Pirmiausia žaizdą nuplaukite šiltu švariu tekančiu vandeniu su muilu, lauke tiks ir vanduo iš butelio. Tada nusausinkite, bet neskubėkite stabdyti nedidelio kraujavimo,– kraujas išplaus bakterijas.

„Švarią žaizdą dezinfekuokite antiseptiku, kuris sunaikins užkrėtimą sukeliančius mikroorganizmus. Nepamirškite, kad vandenilio peroksidas tinka tik labai negilioms, silpnai kraujuojančioms žaizdoms, nes jis išplauna ir kraujavimą stabdančius krešulius. Negalima ant žaizdos pilti jodo, spirito ar briliantinės žalumos, valyti jos vata, nes gali likti plaušelių“, – pataria vaistininkė.

Dezinfekavę žaizdą, ją apsaugome steriliu tvarsčiu. Negilioms žaizdoms galima naudoti purškiamus pleistrus, per kurių plonytę plėvelę pažeista oda laisvai kvėpuoja.

Patemptų ar sumuštų raumenų negalima iš karto šildyti

Mažieji nenuoramos neišvengia ir raumenų traumų ar sumušimų. Taip susižalojus skauda, sunku vaikščioti ir gali tekti atidėti pramogas lauke. Patempti audiniai dėl uždegimo sutinsta, todėl nedera laukti, kol sužeista vieta sugis savaime.

Anot vaistininkės, pasitempus raumenis ar susimušus, skaudama vieta pirmiausia šaldoma. Šaltis sumažina skausmą, tinimą ir uždegimą. Tinka ir maisto produktai iš šaldiklio, suvynioti į rankšluostį, šaltame vandenyje sudrėkintas rankšluostis. Tokį kompresą laikykite apie 15 min., darydami pusvalandžio pertraukas, iki 6–8 kartų per dieną.

Šildoma patempta ar sumušta vieta gali labiau tinti ir skaudėti, todėl šildomąjį kompresą vaistininkė pataria dėti ne anksčiau kaip po dviejų parų.

Skausmą numalšins ir uždegimą sumažins geriamieji vaistai, kurių veiklioji medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenas. Greičiau nuslopinti skausmą ir uždegimą, atsikurti pažeistiems audiniams padeda geliai ir tepalai. Tokiu preparatu pateptą vietą pridenkite nuo saulės, nes ten oda jautresnė. Jeigu skausmas nepraeina per kelias dienas, patariama kreiptis į gydytoją.

Itin pavojingos – galvos traumos

Mėlynė pargriuvus – nebaisi bėda, kur kas pavojingiau susimušti galvą. Krentant iš didesnio aukščio galima patirti sunkią galvos traumą, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimą. Todėl neišleiskite vaiko be šalmo važinėtis dviračiu, paspirtuku ar riedučiais.

Nestipriai stukteltą galvą gali užtekti pašaldyti – nuslopinsite tinimą. Tačiau stipriai susitrenkus galvą reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus.

Kada būtina gydytojo pagalba?
• Skauda galvą.
• Sutriko regėjimas.
• Pablogėjo orientacija ir pusiausvyra.
• Sušlubavo atmintis, dėmesio koncentracija.
• Pykina, kamuoja vėmimas.
• Svaigsta galva.

Atsiradus nors vienam iš šių požymių, kuo skubiau kvieskite medikus ir suteikite pirmąją pagalbą.

Pagalba galvos traumą patyrusiam žmogui

Netekusį sąmonės žmogų reikia gaivinti. Jeigu jis vemia, nepalikite gulėti ant nugaros – paverskite ant šono. Esant atvirai kraujuojančiai žaizdai, kraujavimą stabdykite spausdami žaizdą švariu audeklu. Įtarę kaukolės lūžį, žaizdos nelieskite ir laukite medikų“, – pasakoja I. Norkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad patyrus galvos traumą neretai pažeidžiamas ir stuburas. Todėl sužeistojo nejudinkite ir laukite medikų, kurie imobilizuos stuburą ir apsaugos nuo dar didesnės bėdos.

Vaistininkė pataria skubėti pas gydytoją net tada, kai atrodo, kad galvos sumušimas nestiprus, bet galvos skausmas nepraeina arba atsinaujina.

Kodėl vaikas dažnai susižeidžia?

Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti. Visų pirma derėtų prisiminti, kad vaikai nėra maži suaugusieji, jų fiziologija ir anatomija yra specifinė. Daugelis organizmo sistemų vaiko augimo periodu tik pradeda formuotis. Kūdikių momenėlis dar nesukaulėjęs, todėl jiems itin pavojingos įvairios galvos traumos.

Vaikų regėjimo kampas yra siauresnis negu suaugusiųjų: jie negali aiškiai matyti tolimų objektų, vaikams sunkiau pakeisti tolimą vaizdą artimu. Vaikas linkęs matyti atskiras detales, o ne visą vaizdą, nesugeba sekti akimis judančių objektų. Vaikams daug sunkiau įvertinti atstumą ir garso šaltinį. Vaikas greitai užmiršta, ko mokėsi, jeigu nutinka kas įdomaus. Jis veikia spontaniškai, daugiau koncentruoja dėmesį į vieną dalyką ir nekreipia į visus kitus.

Vaiko raumenų sistema skiriasi nuo suaugusiojo. Ikimokyklinio amžiaus vaikų raumenyse vyrauja aerobinis energijos gamybos būdas. Tai reiškia mažą raumenų nuovargį ir susitraukimo galingumą, be to – greitą atsigavimą po darbo. Dėl šių priežasčių vaikai blogiau mato aplinką, įvertina pavojus, taip pat yra judresni, mažiau pavargsta ir greičiau pailsi. Visi šie veiksniai lemia kai kurias traumas vaikystėje.

Kuo turėtų pasirūpinti mama ir tėtis?

Apsaugoti vaikus nuo sužalojimų galima sukūrus saugią vaiko aplinką. Deja, dažnai tėveliai nežino apie saugos elementus. Štai keletas pavyzdžių. Durų fiksatoriai apsaugo vaiką nuo pirštų prisivėrimo, laiptus ar židinį izoliuojanti tvorelė – nuo kritimų ir terminių sužalojimų. Specialistai siūlo tokiomis tvorelėmis aptverti visą virtuvės zoną, kol joje gaminama. Taip vaikas nenudegs, nes nepasieks įkaitusių orkaitės durelių ar neapsipils verdančiu puodų turiniu. Langų fiksatoriai neleis vaikui pačiam atsidaryti lango ir iškristi per jį. Fiksuoti reikėtų ir stalčius bei spinteles, kad vaikas neprisivertų pirštų, taip pat nerastų jam pavojingų daiktų.

Baldų kampų apsaugos padės išvengti skaudžių sužalojimų, pavyzdžiui, vaikas gali netekti akies ar prasiskelti galvą. Puiki apsauga nuo nusiplikinimų – čiaupuose įrengti termostatai, reguliuojantys vandens temperatūrą, ir vaikas savarankiškai plaudamasis rankas nenusiplikys. Nuo elektros traumų efektyviai saugo elektros lizdus izoliuojantys kištukai. Vaikams pavojingus įrankius, tokius kaip peiliai ar žirklės, derėtų paslėpti, o vaistus ir buitinę chemiją laikyti užrakintus arba spintelėse, kurios aukščiau nei 150 cm nuo grindų.

Dar viena efektyvi sužalojimų prevencijos priemonė – vaikų mokymas. Tyrimų duomenimis, žymiai daugiau vaikų linkę elgtis saugiau, jei nuo mažens buvo mokyti saugaus elgesio. Nuo kūdikystės pasakokite apie saugumą, įspėkite, kad vaikas būtų atsargus, parodykite pavojingas vietas. Mokslinio tyrimo duomenimis, mokymas ir aiškinimas vaikus veikia daug efektyviau, negu draudimai ar bausmės. Specialistai skatina mokyti vaikus elgtis saugiai ne tik pasakojimais, bet ir rodant animacinius filmukus, naudojant spalvinimo ir skaitymo knygeles apie saugą namuose.

Sukūrus saugią aplinką ir išmokius vaikus reikia nepamiršti, kad būtina suaugusiųjų priežiūra. Suaugęs žmogus gali laiku sulaikyti krintantį vaiką, apsaugoti nuo pavojų žaidimų aikštelėse. Vaikų nederėtų palikti vienų su gyvūnais, kad ir kokie taikūs ir draugiški jie atrodytų, nes išerzintas gyvūnas gali pulti vaiką, o apsaugoti jį gali tik suaugusysis.

Nederėtų pamiršti, kad geriausiai vaikus nuo sužalojimų namuose apsaugo kompleksinis visų priemonių derinys: saugi aplinka, vaiko mokymas ir atidi suaugusiųjų priežiūra.

Keletas dažniausių sužalojimų, nutinkančių namuose ir patarimai, kaip apsaugoti vaikus.

Nukritimas / susitrenkimas
Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje miršta ar patenka į ligoninę daugiausia vaikų. Pavojaus zonos: vaikams lengvai atidaromi langai, laiptai, aukšti paviršiai, daugybė slenksčių, neatsakingai paliktos kopėčios, aštrūs baldų kampai, nesaugios vaikų žaidimų aikštelės. Mažų vaikų negalima palikti vienų ant aukštų paviršių, vystymo stalų, lovų ir kitų pavojingų zonų. Vaikus būtina nuolat prižiūrėti, paaugusiems sudaryti saugią aplinką, įrengti langų ir balkono durų fiksatorius, kad vaikas jų neatidarytų, nepalikti daiktų, ant kurių vaikas galėtų užlipti (pavyzdžiui, kopėčių), aštrius baldų kampus apsaugoti specialiomis priemonėmis, nei minutei nepalikti vienų kūdikių ant vystymo stalų, laiptus aptverti apsauginėmis tvorelėmis, prižiūrėti kieme ar žaidimų aikštelėje žaidžiančius vaikus.

Nudegimas / nusiplikinimas
Dauguma tėvų teigia, kad anksčiau ar vėliau vaikas nudegs ir tai jam padės suvokti, kas yra karštis. Deja, nudegimas gali turėti skaudžių pasekmių. Pavojaus zonos: degtukai, įjungta viryklė ir verdantys puodai, orkaitė, įkaitusi krosnis ar židinys, pernelyg karštas vanduo iš čiaupo, kava, arbata, verdantis virdulys, karštas vanduo maudynių vonelėje. Kaip išvengti nelaimės? Paslėpkite visas degias ir pavojingas priemones (degtukus, žiebtuvėlį, viryklės degiklį). Viryklę, židinį ar krosnį izoliuokite apsaugine tvorele, įrenkite vandens temperatūros reguliavimo įtaisą, atsakingai ruoškite vandenį vaiko maudynėms, nepalikite karštų gėrimų ant stalo ar kitur, kur vaikas gali pasiekti ir užsiversti ant savęs, virduliui namuose suraskite mažam vaikui nepasiekiamą vietą.

Apsinuodijimas vaistais ir buitine chemija
Daugelyje namų pavojingi produktai (vaistai ir buitinė chemija) yra vaikams lengvai pasiekiami, cheminės priemonės, laikomos ne joms skirtuose induose, o limonado ar kitų vaikų mėgstamų gėrimų buteliuose. Kaip išvengti nelaimės? Svarbiausia – bet kokius medicininius preparatus ar buitinę chemiją laikyti spintelėse, kurios įrengtos ne žemiau nei 140 cm nuo žemės. Jokiu būdu neperpilkite cheminių preparatų į kitus indus, vaistų ir buitinės chemijos pakuotes stenkitės pirkti su dangteliais, kurių vaikas nesugebės atidaryti.

Užspringimas / dusimas
Dažnai laiku suteikta pirmoji pagalba užspringusiam ar dūstančiam vaikui gali išgelbėti gyvybę, tačiau dar svarbiau išvengti nelaimės. Pavojingi: smulkūs žaislai ar detalės, kiti namų ūkio daiktai, kuriuos vaikas gali įsikišti į nosį, į burną, pernelyg smulkūs maisto kąsniai. Neleiskite vaikams lakstyti su saldainiu ar kitokio maisto kąsniu burnoje. Kaip išvengti nelaimės? Pirkti saugius, pagal amžių tinkamus, specialiu ženklu pažymėtus žaislus, atsižvelgti į gamintojo nurodymus, neleisti vaikams žaisti su smulkiais daiktais. Mažyliui neduokite čiulpiamųjų saldainių arba atidžiai prižiūrėkite, kol vaikas juos skanauja.

Įsipjovimas / įsidūrimas
Vaikas gali susižaloti peiliais ar kitais aštriais įrankiais. Vaikas gali susižeisti ne tik rankas, kaip dažniausiai manoma, bet ir aštriu daiktu išsidurti akį, persipjauti gyvybines kaklo arterijas. Pavojingi: garažo reikmenys, adatos ar mezgimo reikmenys. Todėl nepalikite pavojingų daiktų ten, kur vaikas juos pasieks, mokykite mažylį atsargiai elgtis su peiliais ir panašiais įrankiais.

Norint apsaugoti vaikus nuo traumų, neužtenka laikytis tik šių patarimų. Vaikai labai kūrybingi, dinamiški ir aktyvūs, tad tėvai turėtų numatyti keletą galimų vaiko veiksmų į priekį ir pasirūpinti, kad nelaimė neištiktų. Tinkamai pritaikyta namų aplinka, kurioje yra langų fiksatoriai, durų blokatoriai, priešgaisrinė įranga, apsauginės tvorelės ir kiti elementai, derinami su nuolatine vaiko priežiūra ir mokymu, gali būti neįtikėtinai veiksmingos priemonės Nelaukite, kol vaikas susižeis. Saugokime tuos, kuriuos mylime.

Informaciją pagal įvairią literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Tačiau visą dieną jį reikia stebėti, nes galvos traumos požymiai gali išryškėti vėliau.

Galvoje pasirodęs kraujas – dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą. ( Įpjovos, įbrėžimai, mėlynės). Jeigu abejojate, nuvežkite vaiką į traumatologijos punktą.

Smegenų sukrėtimas

Tai lengvas smegenų audinio sumušimas. Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per  artimiausias 2–3 valandas, neprireikia kokio gydymo – pakanka poilsio. Gali prireikti tik paracetamolio skausmui numalšinti.

Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1–2 dienas. Jeigu įtariate stipresnį smegenų sukrėtimą, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis. Ligoniukui keletą dienų rekomenduojamas lovos režimas, kurį laiką reikėtų vengti didesnių fizinių krūvių. Dauguma simptomų praeina per 3 mėnesius.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

– Susitrenkęs vaikas prarado sąmonę.

– Vaikas neprisimena smūgio arba įvykių prieš traumą.

– Vaiko būklė nepasidarė normali per 6 valandas.

– Vaikas vemia.

– Vaikas labai mieguistas, vis labiau stiprėja galvos skausmas.

– Sutriko regėjimas, dvejinasi akyse.

– Sulėtėjo kvėpavimas.

– Vaiko neaiški kalba.

– Vaikui iš nosies arba ausies kraujuoja arba išsiskiria kraujingos išskyros (tai gali būti rimtos traumos požymis – gali ištekėti smegenų skysčio)

– Įtemptas ir išsikelia į viršų momenėlis.

Galvos traumų profilaktika

Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu. Nepalikite be priežiūros mažų vaikų, ypač žaidžiančių kieme, žaidimų aikštelėse.

Naujagimio ar kūdikio nepalikite vieno toje vietoje, nuo kurios jis gali nukristi (ant stalo, sofos, sėdinčio kūdikio – vežimėlyje), prie laiptų kraštų reikia pritvirtinti apsaugines tvoreles, nepalikti atidarytų langų.