Būtina reguliari mityba ir įvairovė

Valgyti reikia reguliariai ir žiemą, ir vasarą, ir per atostogas. Vaikams rekomenduojami 3 pagrindiniai valgymai tuo pačiu metu ir 2–3 užkandžiai. Nepaisant dienos režimo, gali sutrikti virškinimas. Tačiau normalu, kad karštą vidurdienį vaiko apetitas prastesnis. Jeigu karštyje jis atsisako valgyti, versti nepatariama. Sočiau jį pamaitinsite ryte, kol dar yra vėsiau, ir vakare, kai oro temperatūra nukris.

Visais metų laikais vaikams labai svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, kad jie gautų visų reikalingų medžiagų. Tiesa, šiltesniu oru mitybos racionas pakinta, norime lengvesnio maisto. Kaloringo riebaus maisto vasarą reikėtų atsisakyti.

Mėsa vaikui reikalinga visais metų laikais, tik karštuoju sezonu ji turėtų būti liesesnė. Raudoną mėsą galime pakeisti į paukštieną. Mėsą verčiau troškinkite arba virkite, nekepkite su riebalais. Kartais mėsą galima pakeisti kitais baltymais – žuvimi, pupelėmis.

Pusryčiams vaikui pasiūlykite košę. Ją galite pagardinti šviežiomis uogomis, įtarkuoti obuolio, apibarstyti smulkintais riešutais. Sutepkite visagrūdės duonos sumuštinį su avokadu, varškės sūriu, vištiena, daržovėmis. Šie patiekalai – puikus angliavandenių ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Kitas pusryčių valgis gali būti omletas su daržovėmis, varškės apkepas.

Kaip ir bet kuriuo sezonu, nemaitinkite vaiko greitu maistu ir pusgaminiais – naudingiausi namuose pagaminti patiekalai.

Daugiau vitaminų

Karštuoju metų laiku į vaiko racioną reikėtų įtraukti daugiau daržovių, vaisių ir uogų.

Idealu, jei jos auga jūsų ar močiutės darže. Bet kuriuo atveju tinkamiausios vaikui mūsų klimato juostoje išaugintos daržovės ir vaisiai. Pagardinę salotas aliejumi, daržoves papildysite naudingais augaliniais riebalais.

Daržovėse, vaisiuose ir uogose gausu įvairių vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų. Be to, daug vandens, todėl iš jų galime gauti dalį per dieną reikalingo vandens kiekio.

Saldumynai – kodėl reikėtų jiems atsispirti?

Pyraguose, sausainiuose, saldainiuose, desertuose ir kituose skanumynuose daug angliavandenių ir cukraus. Visi šie saldumynai – tuščios kalorijos, iš kurių naudos beveik nėra, o žalos daugiau nei manome. Saldumynai gadina dantis, sutrikdo virškinimą, išderina skonio receptorius. Pernelyg dažnai jais smaližiaudamas vaikas praranda apetitą naudingiems patiekalams.

Torto ir desertų su riebiais kremais karštyje geriausia iš viso atsisakyti. Verčiau patys pagaminkite vaikui želė, desertą su uogomis, naminius ledus.

Nepamirškite ir rauginto pieno produktų, padedančių gerinti virškinimą. Gardus vasarinis desertas – jogurtas ar varškė su vaisiais ir uogomis. Jį skanaudamas, vietoje gausybės cukraus ir riebalų, esančių daugumoje pirktinių saldumynų, vaikas gaus vitaminų, mineralinių ir kitų naudingų medžiagų. Vietoj traškučių ar šokoladukų užkandžiams pasiūlykite uogų ar vaisių. 

Troškulį geriausiai malšina paprastas vanduo

Aktyviai judant ir sekinant karščiui, organizmui reikia daugiau skysčių. Geriausiai atgaivina grynas vanduo. Vaiką pratinkite prie jo, o ne prie saldžių gazuotų gėrimų, kuriuose yra didžiulis kiekis cukraus ir cheminių priedų, o išgerti tokio gėrimo galima daug. Mat, saldūs gazuoti gėrimai nemalšina troškulio, atvirkščiai – norime gerti dar daugiau. Netinka tokie gėrimai dar ir todėl, kad skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Bet jeigu vaikas nori skanesnio gėrimo, paprastą vandenį galite pagardinti vaisiais ar uogomis – be jokio cukraus, duokite natūralių sulčių, šaltos arbatos.

Karštomis dienomis dėl gausesnio prakaitavimo greitai netenkama mineralų, padidėja dehidratacijos rizika. Antra vertus, prakaitavimas, kurio metu atiduodama šiluma, apsaugo nuo perkaitimo. Todėl palaikyti vandens balansą itin svarbu.

Mažas vaikas gali nepajusti troškulio, o vyresniam, užsiėmusiam žaidimais, dažnai nėra kada atsigerti. Todėl nepamirškite dažniau pasiūlyti vandens. Prisiminkite, kad vaikas gali pajausti troškulį, tik jau atsiradus dehidratacijai.

Kad karštu oru vaikas gertų švarų vandenį, visada su savimi turėkite parduotuvėje pirktą jo buteliuką. Karštą dieną skysčiai yra itin svarbūs, būtina gerti nuolat – po truputį, ir nelaukti, kol pradės kamuoti troškulys.

Atminkite, kad ir kaip karšta lauke, bet kokio gėrimo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių, geriant ledinį vandenį yra didelė tikimybė peršalti.

Parengė Undinė Gilė

Kiek vandens reikia vaikui?

Organizme nėra vandens atsargų, kurios galėtų būti panaudotos netekus daug skysčių, todėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą jų kiekį. Nuolat netenkame vandens kvėpuodami, prakaituodami, taip pat su šlapimu ir išmatomis.

Suaugusiesiems reikia 1,5–2,5 litrų skysčio per dieną, bet tiek išgerti neprivaloma: dalį skysčių gauname su maistu, pavyzdžiui, su daržovėmis, vaisiais, sriubomis. Kiek vandens reikia vaikams? Skysčių poreikį lemia vaiko amžius. Jei kūdikis maitinamas tik mamos pienu, vandens jam papildomai nereikia, nes užtektinai skysčių jis gauna su šiuo pienu. Po 4–6 mėnesių pradedamas vartoti papildomas maistas, ir kūdikiui jau reikalingas vanduo.

Kuo vaikas vyresnis, tuo mažesnis vandens poreikis kilogramui svorio. Pirmaisiais gyvenimo metais reikia 150–200 ml vandens vienam svorio kilogramui. Antraisiais poreikis jau mažesnis – 100–150 ml kilogramui kūno svorio. Į šį kiekį taip pat įeina maiste esantis skystis.

Paros skysčių kiekis yra sąlyginis: turime atsižvelgti į vaiko aktyvumą, maistą, aplinkos sąlygas. Jei vaikas nuolat juda, sportuoja, gali prireikti daugiau skysčių. Daugiau gerti norisi suvalgius sūraus, rūgštaus arba saldaus maisto. Daugiau vandens reikia gausiai prakaituojant per karščius, taip pat pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, perkaitus saulėje, nes jis greičiau išgarinamas. Užtektinai gerti svarbu viduriuojant ir vemiant, nes tuomet taip pat greitai netenkame daug skysčių. Tėvai turėtų stebėti vaiko būklę ir žinoti pirmuosius dehidratacijos simptomus.

Kaip atpažinti dehidrataciją?

Ištikus dehidratacijai netenkama daugiau vandens negu gaunama geriant, o tuomet sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Įtarti, kad organizmui trūksta vandens galima pastebėjus šiuos požymius:

• sumažėjo šlapimo, vaikas ilgai nesišlapina;
• vaikas daug verkia, bet ašarų beveik nėra;
• šlapimas tampa tamsiai geltonas (paprastai jis šviesiai geltonas), stipresnio kvapo (tačiau nepamirškite, kad kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai, gali pakeisti šlapimo spalvą);
• oda išblykšta ir išsausėja, išdžiūna burna, atsiranda lūpų sausumas;
• pasidaro silpna, svaigsta galva;
• vaiką labai troškina, jis godžiaigeria;
• vaikas pernelyg nerimauja;
• vyresnio amžiaus vaikas dėl dehidratacijos greičiau pavargsta, jam sunku sutelkti dėmesį.

Pastebėję kurį nors iš šių simptomų, duokite vaikui gerti daug skysčių, tinkamiausias – negazuotas vanduo. Jeigu vaikas vis jaučiasi prastai ar kūno temperatūra pakyla per 38 laipsnius, jis vangus ar silpnas, sutriko kalba, skubiai kreipkitės į medikus.

Vasaros karštyje reikia daugiau vandens

Ypatingai svarbu užtektinai gerti karštą vasaros dieną, nes trūkstant skysčių vaikas gali patirti šilumos smūgį. Mat organizmas ginasi nuo kaitros garindamas vandenį ir karštyje jo greitai pritrūksta. Geriant per mažai vandens karštą dieną organizmas negali pašalinti susikaupusio šilumos pertekliaus ir ištinka šilumos smūgis. Šis negalavimas ypač pavojingas vaikams, nes jų medžiagų apykaita spartesnė ir dehidratacija juos ištinka greičiau negu suaugusiuosius. Be to, kartu su skysčiais netenkama ir organizmui reikalingų druskų.

Gėrimų karštą dieną ypač svarbu pasiūlyti vaikams iki vienerių metų, kurie patys negali jų paprašyti. Vien motinos pienu maitinamam kūdikiui net karštą dieną duoti papildomai vandens nereikia – mažylį svarbu žindyti tiek, kiek jis nori.

Kūdikiui, kuris maitinamas mišiniais, arba primaitinamam mažyliui vandens siūlykite tarp maitinimų. Išsiruošę pasivaikščioti, į kelionę visada pasiimkite vaikui tinkamo vandens buteliuką.

 Kokių gėrimų reikia duoti vaikams?

Vaikams duodamas kambario temperatūros negazuotas vanduo, nesaldintos žolelių arbatos. Galite paskaninti vandenį  vaisiais ar uogomis be cukraus. Nedera vaikams gerti skrandį dirginančių gazuotų gėrimų, pirktinių saldintų gėrimų, energinių gėrimų. Vaikui netinka šulinio vanduo, nes dažnai jis būna užterštas nitratais, kurie nesunaikinami nei virinant, nei filtruojant buitiniais filtrais. Iš čiaupo Lietuvoje bėga kokybiškas požeminis (gruntinis) geriamasis vanduo. Tačiau patiems mažiausiems patariama duoti pirktinį vandenį, apie kurio sudėtį galima sužinoti.

Jeigu perkate vandenį, vaikui tinkamiausias natūralus negazuotas vanduo. Vandenį reikia gerti dažnai ir nedideliais gurkšneliais – taip geriau numalšinsite troškulį. Taip pat svarbu vaikui neduoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo jis gali susirgti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė