Gripu vaikai serga dažniau ir sunkiau negu suaugusieji ir mažiesiems ši liga pavojingesnė, nes neretai prisijungia komplikacijos. Todėl gripo negalima palikti savieigai, laukti, kol praeis savaime arba gydyti patiems, pavyzdžiui, liaudiškomis priemonėmis. Tėveliai turėtų žinoti gripo simptomus, o įtarę ligą būtinai kviesti gydytoją.

Kodėl vaikai dažnai užsikrečia gripu?

Gripu vaikas suserga ne tik todėl, kad išbėgo į lauką be kepurės arba sušlapo kojas. Peršalimas nesukelia ligos, o tik padidina tikimybę susirgti nusilpus imuninei sistemai. Nukritus temperatūrai, spazmuoja kraujagyslės, todėl į plaučius patenka mažiau deguonies, susilpnėja organizmo apsauga.

Gripas yra virusinė liga ir šis virusas plinta labai greitai, be to, jis nuolat kinta. Gripo virusas keičiasi beveik kiekvienais metais, ir nesvarbu, kad praėjusį sezoną sirgote – šįmet liga gali vėl užpulti, nes susidursite su kita viruso atmaina. Todėl nuo gripo skiepijamasi kasmet.

Užsikrėsti gripo virusu labai paprasta. Dažniausiai per orą jį perduoda kitas žmogus – užtenka kam nors nusičiaudėti šalia jūsų vaiko. Šis virusas gali patekti ir nuo sergančiojo rankų ar daiktų, durų rankenų. Atsidūręs ant sveiko žmogaus rankų gripo virusas lengvai patenka į nosies, burnos, akių gleivinę.

Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė – rankų higiena. Plaunant rankas su muilu pašalinama beveik 95 proc. pavojingų mikroorganizmų. Deja, vaikai pamiršta praustis, mėgsta keistis žaislais ir kitais daiktais, gerti iš to paties puodelio. Todėl gripo virusas greitai plinta darželiuose ir mokyklose.

Gripo požymiai

Užsikrėtęs vaikas gali jaustis gerai iki 2–3 dienų, tačiau virusas plinta organizme ir būklė kaipmat pablogėja. Paprastai gripo pradžia yra ūmi: temperatūra staiga pakyla iki 39 laipsnių ir net 40 (tai ypač būdinga vaikams). Ima krėsti šaltis, skauda raumenis, laužo sąnarius, atsiranda galvos ir akių skausmas, kamuoja bendras silpnumas, gali prisijungti ir sausas kosulys, sloga, gerklės perštėjimas. Dėl gripo viruso išskiriamų toksinų vaikai vemia, sumažėja apetitas, sunkesniais atvejais pažeidžiama nervų sistema ir atsiranda kliedesys, traukuliai, haliucinacijos.

Sergančio vaiko gydymas

Vaistus bet kuriuo atveju skiria gydytojas. Pradėti gydytis būtina nedelsiant, nes su gripu kovojantys antivirusiniai vaistai veiksmingiausi pirmosiomis ligos dienomis. Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, gripo viruso jie neveikia. Gydytojas gali skirti ir kitų ligos simptomus lengvinančių vaistų, pvz., nuo slogos.

Karščiuojančiam vaikui svarbu numušti aukštą temperatūrą. Nors ir pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su infekcija, pernelyg didelis karštis pavojingas. Jis nualina visą organizmą: didelį krūvį patiria širdis, gausiai prakaituojant prarandama daug skysčių. Pakilus temperatūrai per 38,5 laipsnio, duokite vaikui, pavyzdžiui, ibuprofeno. Tokių vaistų, tinkamų jūsų amžiaus vaikui, reikia visada turėti namų vaistinėlėje. Karščiuojantį vaiką atidžiai stebėkite, nes temperatūra gali šoktelti staiga.

Netinkamai gydant vaiką, gresia pavojingos komplikacijos: pneumonija, meningitas ir encefalitas. Sergančiam gripu vaikui gali prasidėti raumenų uždegimas miozitas, otitas (ausų uždegimas), sinusitas (prienosinių ančių uždegimas), bronchitas.

Gripu susirgusio vaiko būklė paprastai pagerėja per 3–4 dienas, bet kosulys ir gerklės perštėjimas gali išlikti dar ilgai.

Greičiau pasveikti ligoniukui padeda tinkama dienotvarkė ir mityba. Vaikas turi gulėti lovoje ne šaltame, bet gerai vėdinamame kambaryje, valgyti lengvai virškinamą maistą. Apetito netekusio ligoniuko nedera maitinti per prievartą.

Ligoniuko maiste turi užtekti baltymų, geriausi šilti, bet ne karšti patiekalai. Karštas maistas ar gėrimas nudegins uždegimo pažeistas gleivines ir apsunkins jų atsikūrimą. Geriausias meniu gripu sergančiam vaikui – sriubos, tyrės ir košės. Sergant virusine liga labai svarbūs skysčiai. Duokite vaikui šiltos arbatos, natūralių sulčių, kompoto arba paprasto vandens.

Kaip apsaugoti vaiką nuo gripo?

Išvengti susidūrimo su gripo virusu vargu ar pavyks, nes vaiko neįmanoma visiškai izoliuoti. Tegalima sumažinti tikimybę susirgti ir labai svarbu stiprinti imunitetą. Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti. Virusų koncentraciją ore sumažinsite dažnai vėdindami kambarius. Įpratinkite vaiką plauti rankas grįžus iš lauko ir prieš valgį.

Medikai pataria skiepytis nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pripažįsta, kad skiepai yra veiksmingiausi nuo šios ligos ir jos komplikacijų. Vakcina sustiprina imuninę sistemą, padeda atpažinti šį virusą ir su juo kovoti.

Parengė Undinė Gilė

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo

Puola virusai

Vaikas grūdinamas, geria vitaminus, valgo turtingą naudingų medžiagų maistą, o šaltuoju metų periodu vis peršąla. Lietingu, žvarbiu oru vaiko imunitetas silpnesnis ir mažylis daug greičiau gali susirgti nei saulėtą ir šiltą dieną. Rudenį trūksta saulės, kuri naikina daugelį infekcijų sukėlėjų, todėl vasarą ligų pavojus mažesnis. Deja, peršalimo ligas sukelia keli šimtai virusų ir įgyti atsparumą kiekvienam jų organizmas negali.

Taigi, kuo daugiau laiko vaikas praleidžia viešose vietose šaltu oru, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasigaus virusą ir susirgs. Vaikas užsikrečia nuo sergančio žmogaus, kuris kosėdamas ir čiaudėdamas kartu su smulkiais seilių lašeliais paskleidžia ir virusus. Todėl į darželį, mokyklą ar būrelio užsiėmimą išlydėtas sveikas vaikas grįžta sloguodamas ir kosėdamas.

Į organizmą patekęs virusas įsitvirtina kvėpavimo takų gleivinės epitelyje, pradeda intensyviai daugintis ir užkrečia vis daugiau ląstelių. Po parą trunkančio inkubacinio periodo prasideda – ūmusis. Tuomet atsiranda pagrindiniai ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiai:

– pakyla kūno temperatūra (iki 38–39 laipsnių), krečia šaltis,

– užgula nosį, iš jos teka vandeningos išskyros,

– jei uždegimas išplinta į gerklas ir bronchus, vaikas pradeda kosėti, čiaudi,

– skauda gerklę, galvą,

– gali ašaroti akytės,

– ligoniukui silpna, jis mieguistas, dingsta apetitas.

Paprastai vaikai peršalimo ligomis serga nesunkiai. Jos pavojingos nusilpusiems mažyliams ir kūdikiams, nes galimos komplikacijos. Vaikas pasveiksta maždaug per savaitę.

Greičiau išgyti be pasekmių padeda ne tik vaistai, bet ir lovos režimas bei dieta ir pakankamas kiekis vitaminų. Sergančio vaiko nerekomenduojama maitinti riebiais patiekalais, miltų gaminiais, negalima duoti saldumynų. Reikia reguliariai skalauti gerklytę ir plauti nosytę.

Prie virusinės infekcijos gali prisijungti bakterinė

Virusinių kvėpavimo takų ligos pavojingos dėl komplikacijų pavojaus. Dažnai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė. Nosies ertmėje gyvena mikroorganizmai, kurie sveikam vaikui jokios žalos nedaro. Virusine infekcija užsikrėtusio mažylio viršutinių kvėpavimo takų epitelyje gaminasi daug gleivių, virpamojo epitelio plaukeliai netenka judrumo ir susilpnėja apsauginė nosies funkcija. Todėl gleivinėje kaupiasi bakterinė mikroflora ir sparčiai dauginasi mikroorganizmai. Taigi, po 2 – 3 parų išryškėja komplikacijos.

Vaikas gali susirgti bakterinėmis vidurinės ausies, gerklės, nosies ir nosies ančių ligomis. Negydomos šios ligos gali tapti lėtinėmis. Ypač pavojinga vaikams komplikacija – plaučių uždegimas (pneumonija), kurį reikia skubiai gydyti. Todėl susirgusio peršalimo liga vaiko patiems gydyti neverta, reikia būtinai kreiptis į pediatrą.

Peršalimas ar gripas?

Peršalimo požymiai dažnai painiojami su gripo, bet gripą sukelia kito tipo virusai ir šia liga sergama daug sunkiau. Gripo požymiai išryškėja staiga:

– temperatūra pakyla iki 39– 40 laipsnių,

– krečia šaltis, stipriai skauda galvą, maudžia raumenis ir sąnarius,

– ligoniuką kankina bendras negalavimas ir silpnumas,

– gali skaudėti pilvą, vaikas gali viduriuoti ir vemti.

Šie gripo požymiai tęsiasi 3 – 5 dienas.

Kai vaikas karščiuoja

Jeigu nusprendėte sumažinti temperatūrą aptrynimais, tai darykite šiltu vandeniu. Temperatūra krinta garuojant vandeniui, o vandens temperatūra šiai reakcijai neturi įtakos. Nenaudokite spirito ir jo tirpalų, nes jų garai vaikui nuodingi. Jokiu būdu nemaudykite karščiuojančio vaiko, nes temperatūra dar labiau pakils.

Esant aukštesnei kaip 38 laipsnių temperatūrai, mažyliui sugirdykite gydytojo rekomenduotų vaistukų. Atsiminkite, kad jokiu būdu negalima duoti vaikui aspirino, nes jis gali sukelti pavojingą Rejė sindromą (ūmus ir sunkus kepenų, smegenų ir kitų organų toksinis pažeidimas).

Būtinai kvieskite gydytoją, jei vaikas labai karščiuoja, jeigu jam sunku kvėpuoti, jei mažylis vemia, neramus ar atsirado raumenų traukuliai.

Karščiuodamas vaikas praranda daug skysčių, todėl duokite jam daug gerti: kompotų, spanguolių kisieliaus, čiobrelių, liepžiedžių arbatos su medumi. Jeigu karščiuojantis vaikas atsisako valgyti mėsą, išvirkite jam vištienos ir daržovių sultinį.

Kaip nepersišaldyti

Epidemijos metu nesilankykite su vaiku viešose vietose. Grįžęs iš darželio ar lauko vaikas turi įprasti plauti rankas su muilu. Nekurkite šiltnamio sąlygų: pernelyg didelė šiluma namuose nėra naudinga. Optimali kambario temperatūra – 20 – 22 laipsniai. Dažnai vėdinkite namus.

Pasirūpinkite tinkama vaiko apranga ir avalyne. Vadovaukitės ne tik oru už lango: nepamirškite, kad dieną oras sušyla, o vakare – atvėsta. Vaiko kojytės turi būti sausos, todėl geriausi – neperšlampami batai, nes sušlapęs kojas mažylis gali greitai peršalti.

Greičiau peršąla neužsigrūdinę, nusilpę, retai būnantys gryname ore vaikai. Vaiko grūdinimui naudingi pasivaikščiojimai ir žaidimai lauke, fiziniai pratimai.

Mažylio valgiaraštyje turėtų būti daug daržovių ir vaisių, nepamirškite į patiekalus pridėti svogūno ir česnako. Visą ligų sezoną pravartu vaiko imunitetą stiprinti vitaminais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė