Kuo skiriasi peršalimas ir gripas?

Visomis virusinėmis ligomis, taip pat ir gripu, užsikrečiame nuo sergančio žmogaus. Virusai plinta per orą – kartu su seilių dalelėmis – čiaudint, kosint, net kalbant. Tereikia įkvėpti tokių dalelių arba jomis užterštomis rankomis paliesti nosį, burną, akių gleivinę.

Tiek peršalimo, tiek gripo požymiai panašūs, tačiau gripu sergame sunkiau. „Pirmasis peršalimo požymis yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas. Vėliau atsiranda varginanti sloga, kosulys, bendras silpnumas. Peršalus gali pakilti temperatūra, tačiau ji dažniausiai nesiekia 38 laipsnių“, – sako Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Gripo simptomai yra daug stipresni, o liga dažniausiai prasideda staiga. Pakyla aukšta temperatūra (didesnė negu 38 laipsniai), ima mausti raumenis, skaudėti galvą, vargina bendras silpnumas, prisijungia ir peršalimui būdingi požymiai – gerklės skausmas, sloga, kosulys.

Sunkiausios sergant gripu yra pirmosios penkios dienos. Dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tačiau bloga savijauta gali užsitęsti keletą savaičių.

Gripas ypač pavojingas nėščiosioms

Gripas kelia itin didelį komplikacijų pavojų, nusilpus imunitetui gali prisijungti bakterinė infekcija. Ši liga komplikuojasi į plaučių uždegimą, miokarditą (širdies raumens uždegimą), sinusitą, otitą.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Agneška Neciunskienė įspėja, jog gripas gali labai pakenkti nėščiosioms. Didesnę tikimybę susirgti šia liga lemia susilpnėjusi jų imuninė sistema. Pirmąjį trimestrą gripas kelia ypač didelį pavojų vaisiaus raidai. Komplikacijų grėsmė išlieka ir vėliau: gali įvykti persileidimas, priešlaikinis gimdymas.

Apsisaugoti nuo šių pavojų galima pasiskiepijus. Inaktyvuota gripo vakcina, kurioje nėra gyvų virusų, saugi būsimoms mamoms bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, todėl besilaukiančios moterys nuolat raginamos skiepytis. Deja, kasmet į gydymo įstaigas kreipiasi nemažai gripu užsikrėtusių nėščiųjų.

„Gripo komplikacijas teko diagnozuoti ne vienai nėščiajai. Pavyzdžiui, moteriai, kuri 25-ąją nėštumo savaitę susirgo plaučių uždegimu, prireikė ne tik vartoti antibiotikus, bet ir gydytis ligoninėje. Kitai – 24 metų nėščiajai temperatūra nekrisdavo žemiau nei iki 39 laipsnių, nors ir vartojo vaistus, o vėliau liga komplikavosi į otitą. Dėl didelės rizikos vaisiui moteris buvo gydoma ligoninėje“, – apie grėsmes nėščiosioms pasakoja A. Neciunskienė.

Gripas nėščiosioms sutrikdo inkstų funkciją, komplikuojasi į ausų bei plaučių uždegimus, bronchitą, tonzilitą, sinusitą. Pasiskiepijusios sunkesnių komplikacijų dažniausiai išvengia.

Vaikui laiku nenustatytas gripas lemia ilgą gydymą

„Rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti mano apylinkės vaikus, kuriems buvo patvirtinta gripo diagnozė. O tai tik maža dalis visų susirgusiųjų“, – pasakoja šeimos gydytoja A. Neciunskienė.
„Vienam berniukui gripo virusas buvo nustatytas pavėluotai, tad specifinių antivirusinių vaistų jam neskyrė. Po kelių dienų atsirado dusulys, laikėsi aukštesnė kaip 39 laipsnių temperatūra, labai pablogėjo kraujo tyrimų rodikliai ir pastebėta sunki bakterinė infekcija. Todėl vaikas buvo paguldytas į ligoninę, jam nustatytas bronchitas ir sinusitas, skirti keli antibiotikų kursai, reabilitacinis gydymas“, – patirtimi dalinasi gydytoja.

Gydytoja apgailestauja, kad gripo sezono metu taip atsitinka neretai. Žmonės serga šeimomis: vieni nuo kitų užsikrečia kartu gyvenantys šeimos nariai, todėl dažnai ir į polikliniką ateina visi drauge.

Nėščiosios skiepijamos nemokamai

Peršalimas praeina gana lengvai, o atsigauti po gripo daug sunkiau ir trunka ilgiau. Norintiems išvengti šios ligos Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepytis sezonine gripo vakcina. Skiepytis derėtų visiems, bet ypač svarbu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems už skiepus mokėti nereikia:
• nėščiosioms;
• žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims nuo 65 metų;
• sergantiesiems lėtinėmis ligomis;
• sveikatos priežiūros specialistams.

Nesivadovaukime mitu apie nekokybiškas vakcinas

„Deja, dar gajus požiūris, kad gripo vakcinos neefektyvios ir nekokybiškos. Sezoninės gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: vakcinos prieinamumo, atitikimo vyraujantiems gripo virusams, laiko, kada pradedama skiepytis, besiskiepijančių žmonių skaičiaus. Tiesa, kad net ir pasiskiepijus galima susirgti gripu – vakcinos efektyvumas yra 70 – 90 proc. ir tik tada, kai jos sudėtis gerai atitinka gripo virusą. Bet pasiskiepiję žmonės perserga lengviau, greičiau pasveiksta“, – apie neabejotiną skiepijimosi naudą kalba G. Nemuraitė.

Dar vienas gajus mitas, kad skiepijama nekokybiška gripo vakcina. „Vakcinos sudėtis kasmet skiriasi, remiantis PSO mokslininkų tyrimais apie naująjį sezoną tikėtinas sezoninio gripo viruso padermes“, – apie vakcinos kūrimo procesą aiškina gydytoja.

Pagal VŠĮ Antakalnio poliklinika informaciją

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.

Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. „Rudenį pacientų skaičius padidėja bent trigubai. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Šie simptomai būdingi ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, ir gripui, todėl dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu iš karto pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.

Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra (aukštesnė nei 38ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Sergant gripu labai retai atsiranda sloga, čiaudulys bei kosulys. Pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5ºC ir greitai praeina simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.

Peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, bendras silpnumas. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38ºC. Iš pradžių sloga stipri, nuolat teka vandeningas sekretas. Paprastai peršalimas – nėra sunki liga: praeina per keletą dienų ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.

Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.

„Peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, o sergant gripu jis – būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsirado simptomai“, – teigė A. Butkuvienė.

Jai antrino ir „Camelia“ vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiem atvejais tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalus skiriami priešuždegiminiai vaistai, o susirgus gripu – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.

Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog žmonės prevencinėmis priemonėmis rūpinasi dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Dažnai užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir artimųjų imunitetu. Daugelį domina peršalimo ligų ir gripo profilaktikos priemonės: erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas, arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.

Specialistai pataria, kad apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo padeda elementarūs dalykai: tereikia dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – delnu.

Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės. 2013-2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu – 100 tūkst. žmonių.