Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad daugiau nei pusė žmonių painioja peršalimo ligas ir gripą, todėl netinkamai gydosi, Įsibėgėjus rudeniui, sergančiųjų sparčiai daugėja. Specialistų teigimu labai svarbu tiksliai įvardinti negalavimo priežastį, nes netinkamai gydantis, sulaukiama pakartotinių susirgimų ar net rimtų komplikacijų.
Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. „Rudenį pacientų skaičius padidėja bent trigubai. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Šie simptomai būdingi ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, ir gripui, todėl dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu iš karto pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.
Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra (aukštesnė nei 38ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Sergant gripu labai retai atsiranda sloga, čiaudulys bei kosulys. Pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5ºC ir greitai praeina simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.
Peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, bendras silpnumas. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38ºC. Iš pradžių sloga stipri, nuolat teka vandeningas sekretas. Paprastai peršalimas – nėra sunki liga: praeina per keletą dienų ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.
Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.
„Peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, o sergant gripu jis – būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsirado simptomai“, – teigė A. Butkuvienė.
Jai antrino ir „Camelia“ vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiem atvejais tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalus skiriami priešuždegiminiai vaistai, o susirgus gripu – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.
Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog žmonės prevencinėmis priemonėmis rūpinasi dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Dažnai užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir artimųjų imunitetu. Daugelį domina peršalimo ligų ir gripo profilaktikos priemonės: erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas, arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.
Specialistai pataria, kad apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo padeda elementarūs dalykai: tereikia dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – delnu.
Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės. 2013-2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu – 100 tūkst. žmonių.
