MAMŲ ISTORIJOS.

RUDENS LIGOS. Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą. Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?                                                      VAISTINĖLĖ. Kada sustiprėja vaiko imunitetas? Folio rūgštis – ypatingas vitaminas, lemiantis vaiko ir mamos sveikatą.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas. Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo? Į baseiną – pasisemti nuotaikos ir sveikatos. Kaip nepasiduoti rudeninei depresijai?                                                     

VAIKIŠKA MADA. „ELFAI“ pristato naują vaikiškų drabužių rudens kolekciją „MOKSLIUKAI ir NE TIK… “

KŪDIKIS. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Jei žindanti mama – vegetarė. Grūdinamės nuo pirmųjų savaičių. Gležnai kūdikio odelei – ypatingas rūpestis.                                           

MAMYTĖ. Intymi higiena po gimdymo – apsauga nuo infekcijų.                            

KĄ VALGOME. Ką reikia žinoti apie vaikiškus maisto produktus. 

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą „Mama ir vaikas“ interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Oro vonios, mankšta ir apranga

Naujagimiui pirmąjį gyvenimo mėnesį grūdinimo procedūra– oro vonios. Perrengdamos mažylį palikite jį keletui minučių nuogą. Po drabužėliais yra šilčiau negu aplinkoje, o jeigu per šiltai aprengsite naujagimį ar kūdikį, susidarys didelis kūno ir aplinkos temperatūrų skirtumas ir gali atsirasti tokių odos pažeidimų kaip iššutimas ar prakaitinė.

Nuo pirmųjų savaičių naujagimį būtina mankštinti. Pratimai atliekami išvėdintame kambaryje, esant ne žemesnei kaip 20 laipsnių temperatūrai. Kūdikiui naudinga ištiesti ir sulenkti, praskėsti ir suglausti kojytes, pakelti ir nuleisti rankutes, paguldyti kniūbsčią.

Vandens procedūros

Grūdinimą vandeniu pradedame nuo aptrynimų. Kūdikį galite aptrinti drėgnu minkštu rankšluosčiu arba pirštine. Iš pradžių juos suvilgome 35 laipsnių vandeniu ir kas savaitę mažiname jo temperatūrą po vieną laipsnį (iki 27 ribos). Vandens procedūros atliekamos kelis kartus per dieną, po jų kūdikio oda nusausinama.

Vėliau prie vėsesnio vandens galima pratinti kojytes. Apipilkite jas vandeniu, retsykiais sumažindami temperatūrą po vieną laipsnį, pradėdami nuo 36 – iki 28.

Stipresnė vandens procedūra  –  kojų vonios. Pirmiausia panardiname kojytes į 37 laipsnių temperatūros vandenį, po to –  į 3-4 laipsniais šaltesnį. Vanduo turi jas apsemti iki pusės blauzdų. Šiltame vandenuke kojytes palaikome 1-2 minutes, o vėsesniame – 5-10 sekundžių. Tokios kontrastinės vonelės kartojamos keletą kartų per dieną. Vėsesnio vandens temperatūra kas savaitę mažinama po laipsnį – iki 18, o buvimas jame ilginamas iki 20 sekundžių.

Po maudynių visą kūdikį galite apipilti truputį vėsesniu vandeniu.  Iš pradžių vandens temperatūra turi būti 36 laipsniai, kas keletą dienų ji mažinama po vieną – iki 28 ribos. Po procedūros kūdikis nušluostomas, kad paraustų odelė.

Vaikų imuniteto ypatybės

Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas, su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovojančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imunoglobulinai) pradeda gamintis 4-6 savaitę, bet tik pamažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų. Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas itin pažeidžiamas.

Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiksmingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarnyno infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos.

2-3 metų vaikas pradeda draugystę su bendraamžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius, įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, todėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusiformavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi.

Kas silpnina vaiko imunitetą?

Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsilaiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba. Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos. Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis negrūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko praleidžiantis prie televizoriaus vaikas.

Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama mityba.

Grūdinimas – oro vonios ir mankšta

Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savaičių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių temperatūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18-20 laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti nesunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3-4 metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą gerai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima sportuoti neuždarius lango.

Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šalčio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras teigiamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių. Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis.

Vandens procedūros

Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima apipilti 1-2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprausėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5-7 laipsnių. Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali skirtis labiau. Svarbiausia, kad šaldytumėte laipsniškai. Jeigu vandens procedūra mažyliui nepatinka, nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų voneles. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šaltesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį vienu laipsniu – kol pasieksite18.

Mityba

Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produktų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes joje daug cinko, o šis mikroelementas –veiksminga natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir bakterijomis padeda morkose esantis beta karotenas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovėse: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose. Kitas naudingas produktas imunitetui – burokėliai, juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vieną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios medžiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui.

Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis maisto produktas yra medus – dėl jame esančio bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas, medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo metų – po vieną- du šaukštelius. Šis produktas tinka paskaninti košę, jogurtą, pieną.

Parengė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos:
Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas?

Žiemos ligos:
Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus.
Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Būkime sveikučiai:
Ar vaikui netrūksta geležies?
Stiprus imunitetas – žiema be ligų.

Žiemos mityba:
Kad vaikui nepritrūktų vitaminų.
Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos.

Kūdikis:
Žindančios mamos mityba.
Ideali švara po gimdymo – sveikai motinystei.
Į pagalbą mamai – buteliukas.
Pilvukams be diegliukų.

Mamytė:
Intymi higiena sveikam nėštumui.

Žiemos šventės
Kokia dovana atneša vaikui Kalėdų stebuklą?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų žiema

Paveldimumas

Vaiko imunitetas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – nuo paveldimumo. Jeigu mama ar tėtis vaikystėje dažnai peršaldavo, didelė tikimybė, kad ir vaikas bus imlus kvėpavimo takų ligoms. Įvairių imuninės sistemos grandžių formavimasis yra paveldimas genetiškai. Kai kurių vaikų pagrindinės imuninės reakcijos susiformuoja jau sulaukus trejų metų, todėl jie retai peršąla. Kitų vaikų imunitetas subręsta gerokai vėliau – septintaisiais – dešimtaisiais gyvenimo metais.

Didelės įtakos vaiko imunitetui turi žindymas – su motinos pienu jis gauna svarbiausių imuniteto komponentų – imunoglobulinų G, kurie yra nuo infekcijų saugantys antikūnai. Imuniteto brandai ypač svarbu kūdikį žindyti bent iki 4 mėnesių.

Dienotvarkė

Paveldimumas visko nelemia. Mažylio imuninės sistemos formavimasis daug priklauso nuo aplinkos. Turi įtakos miego ir būdravimo režimas, oro temperatūra namuose, grūdinimo procedūros, subalansuota mityba ir ekologija. Ne veltui pediatrai tiek daug dėmesio skiria mažų vaikų ir pradinukų dienos režimui. Imunitetą labai silpnina stresai ir nuolatinis nuovargis. Kasdienės veiklos nuoseklumas ramina, mobilizuoja ir didina atsparumą stresui. Vaikas žino, kad užteks laiko ir pailsėti, ir pažaisti, ir pasimokyti. Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad vaiko imunitetą silpnina ir nuolatiniai stresai šeimoje. Taigi, kuo vaikas labiau organizuotas ir ramus, tuo stipresnis jo imunitetas.

Svarbi tinkama vaiko mityba

Didelės įtakos geram imunitetui turi maistas. Apsauginių antikūnų gamybai reikia augalinių ir gyvulinių baltymų, vitaminų, mikroelementų. Todėl jų turi užtekti kasdieniame vaiko maiste. Jeigu vaikas valgo daug angliavandenių prisotinto maisto, riebių produktų, greitai paruošiamų patiekalų, jei maiste gausu įvairių sintetinių priedų, jam ne tik gresia alergija ir gali sutrikti virškinimas, toks maistas turi neigiamos įtakos imuninės sistemos vystymuisi. Vaiko organizmas gauna mažiau statybinės medžiagos apsauginių baltymų formavimuisi.

Ypatingą dėmesį mama turėtų atkreipti į dažnai sergančio vaiko mitybą. Jo dienos meniu derėtų papildyti lengvai įsisavinamais baltymais. Todėl jis turėtų valgyti daugiau pieno produktų, paukštienos, triušienos. Būtini vaikui maisto produktai: košės (grikių, avižinė), daržovių sriubos, salotos. Normaliam imuninės sistemos funkcionavimui vaikas turi kasdien gauti omega – 3 riebalų rūgščių, kurių yra jūrinėje žuvyje. Jam reikia rauginto pieno produktų, gyvo jogurto. Dauguma dažnai sergančių vaikų stokoja bifidobakterijų mikrofloros.

Ekologija

Pastebėta, kad ekologiškose vietose, kuriose mažai pramonės įmonių ir teršalų, augantys vaikai rečiau serga peršalimo ligomis negu dideliuose miestuose gyvenantys jų bendraamžiai. Sunkiųjų metalų dalelių, įvairių pramonės atliekų, išmetamųjų dujų sankaupos ore ardo imuninę sistemą. Todėl čia gyvenančius vaikus naudinga kuriam laikui išvežti į mažą miestelį ar kaimą. Gerai stiprina imunitetą jūros oras ir vanduo.

Imunitetą silpnina neišgydytos ligos

Negydomos arba nepakankamai gydomos vaiko infekcinės ligos gali būti dažno sirgimo priežastis. Pavyzdžiui, neišgydžius ūminio tonzilito, vaikas lieka streptokoko nešiotojas ir net menkiausi nepalankūs aplinkos pokyčiai vėl sukelia ligą.

Imunitetą silpnina antibiotikai, nes jie suardo normalią žarnyno mikroflorą, o tai mažina atsparumą ligoms. Virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis dažnai serga alergiški vaikai. Atsparumą mažina ir kirmėlės, todėl patariama vaiką nuolat tikrinti.

Mama ir tėtis vaiką turėtų grūdinti – nuo vystyklų

Žinoma, kad šalčio ir šilumos kaitaliojimas treniruoja kraujagysles ir vegetacinę nervų sistemą ( ji valdo visų organų veiklą bei prisitaikymą prie aplinkos), kuri glaudžiai susijusi su imunine. Todėl grūdinimas skatina imunitetą. Taip pat svarbu, kad vaikas būtų prisitaikęs prie temperatūros pokyčių. Užuot nuolat saugoję vaiką nuo skersvėjų, geriau nuo vystyklų pradėkite jį pratinti prie šaltuko. Vaiko aplinkos temperatūra neturi būti didesnė kaip 19 – 22 ºC laipsnių. Namus reikia nuolat vėdinti, nebijokite šaltų grindų ir pravertos orlaidės. Įpratęs prie šių sąlygų nuo mažumės vaikas bus prisitaikęs prie vėsesnio oro. Tai reiškia, kad jis rečiau peršals.

Rengti mažylį reikia pagal sezoną, bet ne per šiltai. Pernelyg šiltai apmuturiuotas nuolat judantis vaikas greitai perkais ir persišaldys. Veskite jį į lauką bet kokiu oru, kai temperatūra iki 10 – 15 ºC laipsnių. Taip jį užgrūdinsite. Per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus imunitetui stiprybės tikrai nesuteiks.

Kūdikį nuo trijų mėnesių mama gali grūdinti aptrynimais, o po mėnesio galite bandyti apipylimus. Po maudynių apipilkite kūdikį vėsesniu vandeniu: iš pradžių 1–2 ºC, vėliau temperatūrą mažinkite iki 5–7 ºC laipsnių.

Svarbi grūdinimo procedūra – maudynės. Maudyti vaiką reikia 36 – 37 ºC laipsnių vandenyje, o vėsesniu vandeniu perlieti. Kartą per 5 – 7 dienas šio vandens temperatūrą mažinkite 1 – 2 ºC laipsniais – iki 27 – 30. Vaikas greitai prisitaikys. Nuolat grūdinamą 1 – 3 metų mažylį galima perlieti ir šaltesniu vandeniu – iki 16 ºC laipsnių. Tik svarbu vandens temperatūrą mažinti palengva.

Vaiko grūdinimą vandeniu galite pradėti nuo pėdų ir blauzdų. Iš pradžių vėsaus ir šilto vandens temperatūrų skirtumas gali būti ne didesnis kaip 5 laipsniai (pavyzdžiui, šiltas vanduo – 37 laipsnių, o vėsus – 32). Kai vaikas įpras, skirtumą sumažinsite iki 15 –20 laipsnių. Po apipylimų pėdas gerai ištrinkite frotiniu rankšluosčiu. Idealu mažylį grūdinti baseine. Kuo anksčiau vaikas išmoks plaukti, tuo lengviau jis įpras prie vėsaus vandens ir imuniteto stiprinimas bus efektyvesnis.

Kad vaikas nesirgtų

Kad vaikas žiemą neperšaltų, laikykitės kai kurių elgesio ir higienos taisyklių. Nebūkite su mažyliais būryje žmonių, ypač gripo epidemijos metu. Iš lauko ar darželio grįžęs vaikas turi gerai nusiplauti rankas.

Organizmo jėgas gerai stiprina vitaminas C, todėl duokite vaikui citrusinių vaisių, erškėtuogių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, spanguolių, bruknių, putino uogų nuovirų. Pediatras gali patarti vitaminų ir mineralų maisto papildus.

Pasvarstykite apie profilaktinius skiepus nuo gripo. Gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas virusas, todėl skiepytis reikia kasmet skirtinga vakcina. Sezoninio gripo vakcina ypač patariama skiepyti sergančius lėtinėmis ligomis vaikus ir tuos, kurių imunitetas silpnesnis.

Taigi nepaisant kai kurių vaiko atsparumą infekcijoms lemiančių veiksnių, kurių pakeisti negalime, mažylio imuniteto branda daug priklauso nuo sąlygų, kurias jo formavimuisi sukuria tėvai.

Parengė Undinė Gilė

Deja, kone visi vaikai peršąla ir suserga, tik kiekvienas serga skirtingai. Vieni lengvai įveikia bet kurį peršalimo negalavimą ir greitai pasveiksta, o kiti – dar neišgiję pasigauna dar vieną virusą ir daug ilgiau sveiksta. Dėl to kaltas silpnas imunitetas. Daugiausia vaikai serga ausų, gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis.

Kūdikių ir mažų vaikų iki trijų metų imunitetas dar nesusiformavęs, todėl šio amžiaus vaikai serga daugiausia.

Vaiko mityba

Po ilgos ir tamsios žiemos organizmas nusilpsta ir vitaminų trūkumą jaučia ir suaugusieji, ir vaikai. Mažas vaikas tampa pernelyg irzlus, mokyklinukas greitai nuvargsta. Vitaminų stoka dar labiau silpnina organizmo gebėjimą atsilaikyti prieš sezono virusus.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tinkamą vaiko mitybą. Maistas turi ypač didelės įtakos vyresnių kaip vienerių metų vaikų ir mokyklinukų atsparumui ligoms. Vaiko maiste turi užtekti daržovių, vaisių ir jūrinės žuvies, taip pat – rauginto pieno produktų ir gyvo jogurto. Imunitetą stiprina, pavyzdžiui, apelsinai, morkos. Neturėtų pamiršti mama ir kruopų – grikių, avižų, ryžių košių.

Vaikas turi gauti visų vitaminų ir mineralų, nes kaip tik tuomet, kai jų trūksta, ir vaikų, ir suaugusiųjų organizmas neturi jėgų pasipriešinti visokioms infekcijoms.

Pavasarį naudingųjų medžiagų maiste mažiau ir gydytojas patars mažylio mitybą papildyti vitaminų bei mineralų komplekso preparatais bei parinks tinkamiausius pagal vaiko amžių.

Imuniteto vitaminai

Imunitetui ypač svarbus vitaminas C (askorbo rūgštis). Šis vitaminas – stiprus antioksidantas. Jeigu vaikas mėgsta arbatėles, į paruoštą gėrimą įlašinkite citrinos sulčių, tinka šiltu vandeniu praskiestas erškėtuogių sirupas, serbentų kompotas.

Rekomenduojama vitamino C paros norma suaugusiam žmogui– 80 mg, žindančioms moterims – 100 mg. Kūdikiui iki vienerių metų reikia 30–35 mg, 1–3 metų vaikui – 40 mg, 4–10 metų – 45 mg vitamino C. Gerokai daugiau šio vitamino reikia ištikus stresui, nusilpus organizmui, kilus infekcijos pavojui.

Nustatyta, kad leukocituose askorbo rūgšties ypač sumažėja infekcijos metu. Todėl vaikų peršalimo ligų profilaktikai bei gydant sergantį vaiką pavasarį verta duoti šio vitamino maisto papildą.

Ežiuolė – bene populiariausias augalas imuninei sistemai stiprinti. Ežiuolė nuo seno žinoma kaip pagalbinė virusinių ir bakterinių ligų profilaktikos ir gydymo priemonė. Žolininkai ežiuolę laiko vienu iš geriausių natūralių antibiotikų. Ežiuolė stimuliuoja imuninę sistemą, mažina uždegimą, sujungia laisvuosius radikalus ir gerina organizmo atsparumą virusams. Ji padeda sumažinti peršalimo simptomus. Taigi ir ruošiantis ligų pavasariui, ir jau susirgusiam vaikui ar suaugusiajam vaistinėje galima nupirkti ežiuolės preparatą.

Kiti vaiko imuniteto draugai – miegas ir grynas oras

Kiekviena mama žino, kad vaikui reikia gerai išsimiegoti. Pavasario pradžioje vaiką stenkitės migdyti anksčiau. Šiuo periodu geriausia mažyliui būtų išmiegoti dešimt valandų. Jeigu miego trūks, vaiką kankins nuovargis, jam sunkiau seksis mokslai ir bus nelengva atsispirti virusų atakoms.

Pakankamai laiko vaikštinėkite su vaiku lauke. Žaiskite su juo judrius žaidimus arba paprasčiausiai keliaukite tolimesniais atstumais. Ilgesnėms kelionėms su kūdikiu mamai prireiks lengvai valdomo vežimėlio su dideliais ratais. Imunitetui labai palankus vaikštinėjimas miške, ypač – pušų. Statistikos duomenimis, didelių miestų vaikai dažniau serga ir patiria komplikacijas po elementarių peršalimo ligų negu gryname ore augantys kaimų ir mažų miestelių mažyliai. Todėl, miestiete mama ir tėti, stenkitės savaitgaliais su vaiku išsiruošti į gamtą.

Sportas – nauda vaiko sveikatai

Pradėkite nuo rytinės mankštos. Pasidomėkite, kokie sporto užsiėmimai vaikui labiausiai patinka, galbūt verta jį nuvesti į atitinkamą būrelį. Mankšta ir sportas paruoš mažylį susitikimui su permainingais pavasario orais ir virusais. Be to, sportas naudingas ne tik vaiko sveikatai, bet ir fiziniam vystymuisi.

Imunitetą silpnina pasyvus rūkymas, ypač, jei rūko mama

Vadinamasis pasyvus rūkymas, kai vaikas būna prirūkytame kambaryje, alina imunitetą. Namuose rūkančių tėvų vaikai dažniau serga, ypač bronchine astma ir lėtiniu bronchitu, taip pat – pneumonija. Įrodyta, kad mažyliui iki trejų metų didesnę žalą daro mamos, su kuria vaikas praleidžia daugiau laiko, rūkymas negu tėvo.

Grūdinimas – gera imuniteto apsauga

Mama neturėtų pamiršti, kad vienas svarbiausių vaiko imuninės sistemos stiprinimo būdų – nuolatinis grūdinimas. Grūdinti vaiką reikia palaipsniui. Geriausia pradėti nuo oro vonių, tik stebėkite, kad namuose nesiautėtų skersvėjai. Vėliau pereiname prie kitų procedūrų. Galima mažylį aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Išpraustą vaiką nupilkite kiek vėsesniu vandeniu. Tik po kurio laiko mažinkite vandens temperatūrą vienu laipsniu ir kasdien ilginkite procedūros laiką.

Visavertė sveika mityba, vitaminai, sportas, grynas oras ir grūdinimas – atneš sveiką ir džiugų pavasarį visai šeimai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė