<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>gydytojas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/gydytojas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Fri, 01 Jul 2022 08:54:32 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Vaikų chirurgas apie dažniausias traumas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vaiku-chirurgas-apie-dazniausias-traumas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vaiku-chirurgas-apie-dazniausias-traumas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vaiku-chirurgas-apie-dazniausias-traumas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 15 Jun 2022 05:23:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[dėl traumų]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[lūžis]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[sumušimai]]></category>
		<category><![CDATA[trauma]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų chirurgas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21189</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasaros atostogos neretam vaikui prasideda gydymo įstaigoje- nuo traumos, o pasveikti prireikia beveik visos vasaros. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad, vos prasidėjus vasarai, vaikų traumų daugėja du-tris kartus, nes traukiami iš sandėliukų ir perkami nauji paspirtukai, dviračiai, riedlentės, kiemuose statomi batutai. Deja, neretai pamirštant,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaiku-chirurgas-apie-dazniausias-traumas">Vaikų chirurgas apie dažniausias traumas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-21191 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/06/Gydytojas-apie-vaiku-traumas.jpg" alt="Kaip išvengti traumos" width="840" height="473" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/06/Gydytojas-apie-vaiku-traumas.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/06/Gydytojas-apie-vaiku-traumas-768x432.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" /></p>
<p>Vasaros atostogos neretam vaikui prasideda gydymo įstaigoje- nuo traumos, o pasveikti prireikia beveik visos vasaros. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad, vos prasidėjus vasarai, vaikų traumų daugėja du-tris kartus, nes traukiami iš sandėliukų ir perkami nauji paspirtukai, dviračiai, riedlentės, kiemuose statomi batutai. Deja, neretai pamirštant, kad šioms pramogoms reikalingi ir šalmai, ir apsaugos, ir naudojimosi instrukcijos, o tėvų įsitikinimas, kad jų vaikui nieko blogo nenutiks, gali ir nepasitvirtinti.</p>
<figure id="attachment_21194" aria-describedby="caption-attachment-21194" style="width: 350px" class="wp-caption alignleft"><img loading="lazy" class="wp-image-21194 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/06/Gyd.-Benediktas-Jonuska.png" alt="Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška" width="350" height="302"><figcaption id="caption-attachment-21194" class="wp-caption-text">Vaikų chirurgas rezidentas Benediktas Jonuška, asmeninio archyvo nuotr.</figcaption></figure>
<h4><strong>Palatose daugėja susižeidusių vaikų</strong></h4>
<p>Moters ir vaiko klinikoje Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro palatose &#8211; ne vienas moksleivis, nors atostogos tik prasidėjo. Vienam lūžusi ranka, kitam – kojos kaulo lūžis. Aštuonmetį slauganti besilaukianti mama neslepia apmaudo, kad laukia sunki vasara, nes priežiūros reikės ne tik naujagimiui, bet jau paaugusiam sūnui.</p>
<p>Berniukas pats papasakoja paprastą savo istoriją – važiavo elektriniu paspirtuku, nesuvaldė ir griuvo. Jam lūžo koja ir dabar tenka gulėti ligoninėje.</p>
<p>Vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad pastarosiomis vasaromis pagrindinės traumos įvyksta važiuojant paspirtukais, dviračiais bei šokinėjant ant batuto. Patyrę traumas vaikai dažniausiai kreipiasi į Vaikų skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Nors dauguma šių traumų baigiasi gerai, neprireikia papildomo gydymo, bet būna ir labai skaudžių atvejų. Ypač, kai vaikai susižaloja, važinėdami elektriniais paspirtukais, kurie labai išpopuliarėjo paskutiniu metu.</p>
<p>Paklaustas, kada reikia kreiptis į gydytojus, nes būna, kad ir dėl sumušimų žmonės skuba į ligoninės priimamąjį, gydytojas patvirtino, kad dauguma pacientų atvyksta dėl sumušimų. Todėl labai svarbu žmonėms žinoti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Gydytojas pataria šaldyti sutrenktą vietą, laikyti pakeltą galūnę, nesvarbu ar tai būtų koja ar ranka, duoti vaistų nuo skausmo ir stebėti, kaip būklė kinta. Jei būklė blogėja, signalas, kad reikia keliauti pas gydytoją. „Vaikai yra tokie unikalūs, kad gali atrodyti mažytė trauma, bet paaiškėja, kad yra lūžis. Todėl jeigu būklė negerėja ar blogėja geriau atvykti į gydymo įstaigą, nei uždelsti“, &#8211; pataria gydytojas.</p>
<h4><strong>Nudegimai – dėl netinkamos pagalbos didesnė trauma</strong></h4>
<p>Nereta vaikų vasaros trauma &#8211; nudegimai prie šašlykinių ar laužų. Pasak gydytojo B. Jonuškos, šios traumos didesnės ir ypač skausmingos mažiems vaikams, nes, lyginant su suaugusiųjų oda, vaikų oda yra penkis kartus plonesnė, todėl nudegimas yra daug skausmingesnis ir daug gilesnis. Pasak gydytojo, labai svarbios yra pirmosios minutės po nudegimo, kai tinkama pirmoji pagalba yra labai veiksminga.</p>
<p>Gydytojas pataria nudegusią vietą atvėsinti, geriausia – tekančiu kambario temperatūros vandeniu. „Šiukštu nenaudoti ledo ar labai šalto vandens, nes tuomet odos audiniai gali atsisluoksniuoti ir būti dar skausmingiau“, &#8211; įspėja medikas ir pataria tekančiu vandeniu vėsinti nudegusią vietą 10-15 minučių. Jei tekančio vandens nėra, tinka ir ežero ar kito vandens telkinio vanduo. Tik tuomet nuimti drabužėlius, papuošalus, aptvarstyti žaizdą ir keliauti į ligoninę. Labai svarbu duoti nuskausminamųjų. Ypač svarbu skubėti į gydymo įstaigą, jei nudegimo vietose yra pūslės, arba jei nukentėjo kritinės zonos: delnai, padai, tarpvietė, galva, veido sritis, kaklas. Tuomet dažniausiai reikia specifinio gydymo ir gydytojo priežiūros.</p>
<p>Kartais tėvai suskumba nudegusią vietą tepti aliejais. „Aliejaus nudegimo gydymui tikrai nereikia naudoti, tai yra mitas. Galbūt aliejus tinka trečią-penktą parą po traumos, bet tik ne skubiai pagalbai“, &#8211; pataria gydytojas ir paaiškina nudegimo principą, kuris yra labai paprastas: su nudegimu į kūną patenka šiluma, kuri turi kuo greičiau pasišalinti. Tekantis kambario temperatūros vanduo padeda tai padaryti greičiausiai.</p>
<p>O jeigu ant žaizdos užtepama aliejaus, rūgpienio ar net medaus, ant nudegusios vietos užsideda plėvelė ir tada šiluma negali išeiti į išorę, bet skverbiasi giliau. „Jei ši klaida padaroma, nudegimas pasidaro sunkesnis vienu laipsniu ir ilgiau gydomas, labiau skauda, ir aišku trauma yra didesnė, nei būtų pirmajai pagalbai panaudojus tik vandenį“, &#8211; sako vaikų chirurgas B. Jonuška ir patikina, kad labai svarbios yra pirmosios dešimt minučių. Jeigu viskas padaroma tinkamai ir laiku, nudegimas bus lengvesnis.</p>
<h4><strong>Nudegimai saulėje ir traumos pjaunant veją</strong></h4>
<p>Vasaros įkarštyje atvyksta į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių ir vaikų, pernelyg nudegusių saulėje, patyrusių saulės ar šilumos smūgį. Dėl šių sutrikimų gali pasireikšti įvairūs simptomai, dažniausiai vėmimas, silpnumas. Norint to išvengti gydytojas pataria uždengti vaiko galvytę, duoti pakankamai gerti vandens ir nebūti lauke tuo metu, kai saulė kaitriausia – per pietus, pagrindinį jos piką.</p>
<p>Kiekvieną vasarą atvyksta į skyrių keletas vaikų, nukentėjusių tėveliams pjaunant veją. Šios traumos būna ypač skausmingos. Taip nutinka, kai maži vaikai, tyrinėdami aplinką, atranda žoliapjoves ir nežino, kad tai yra aštrus ir pavojingas įrenginys. Veikiant žoliapjovei įkišamos rankos ar pėdos, ir patiriami labai sunkūs sužalojimai. Medikas pataria stengtis nepalikinėti veikiančių žoliapjovių, o dirbant visada vienu akies krašteliu stebėti, kur yra vaikai, kad netikėtai nepapultų po žoliapjove, ir išvengtų ypač skausmingų sužalojimų: kaulų lūžių, galūnių nutraukimų, amputacijos.</p>
<h4><strong>Dėl traumų dažnai kaltas tėvų aplaidumas</strong></h4>
<p>Medikas pastebi, kad vaikų traumos dažnai įvyksta ne tiek dėl tėvų nepriežiūros, kiek dėl paprasto aplaidumo, nežinojimo ar net galvojimo, kad mano vaikui taip nenutiks. Bet kad tikrai pavyktų išvengti traumų, patariama laikytis tikslių rekomendacijų, ypač naudojantis paspirtukais arba batutais. Visos rekomendacijos yra viešos ir visiems prieinamos. Dažniausiai tėvams tereikia žinoti, kad vaikui reikia ne tik paspirtuko, bet ir šalmo, kad neleisti šokinėti ant batuto daugiau nei vienam vaikui, kad važiuojant su riedlente turėti reikiamas apsaugas. Tada kritimai nebūtų tokie skausmingi ir nereiktų gulėti ligoninėje ir gydytis visą vasarą.</p>
<p>Gal galėtų ir patys vaikai apsisaugoti nuo traumų? „Aš dažniausiai vaikams patariu pasitikėti savo tėvais, nes tėvai geriausiai žino, kaip apsaugoti vaiką nuo traumų“, &#8211; pataria vaikams gydytojas B. Jonuška ir primena, kad labai svarbu nebijoti šalmų, kitų apsaugos priemonių. Nors vaikai negailestingi, ir gali išjuokti draugą, dėvintį šalmą, pavadinti „mamyčiuku“, o tokiu niekas būti nenori. Apsauga tikrai gėdos nedaro, reikia apsisaugoti ir sukurti sau kuo geresnę vasarą. Ypatingai vasaros pradžioje labai liūdna matyti vaikus, atvystančius dėl traumų, nes jiems visa vasara gali būna sugadinta. Lūžus kaului gali tekti iškęsti operaciją, porą savaičių praleisti ligoninėje, o dar ir laikas gipse. Geriau pasitikėti tėvais, naudoti apsaugas, laikytis rekomendacijų ir vasarą praleisti linksmai, įdomiai ir turiningai.</p>
<p><em>Nuotraukoje</em><br />
<em>Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis</em><br />
<em>vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška (B. Januškos asmeninio archyvo nuotr.)</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaiku-chirurgas-apie-dazniausias-traumas">Vaikų chirurgas apie dažniausias traumas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vaiku-chirurgas-apie-dazniausias-traumas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip nepasiduoti išsėtinei sklerozei – jaunos mamos Loretos patirtis</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-nepasiduoti-issetinei-sklerozei-jaunos-mamos-loretos-patirtis?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-nepasiduoti-issetinei-sklerozei-jaunos-mamos-loretos-patirtis</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-nepasiduoti-issetinei-sklerozei-jaunos-mamos-loretos-patirtis#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 02 Aug 2017 06:54:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mamų istorijos]]></category>
		<category><![CDATA[diagnozė]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[išsėtinė sklerozė]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[nuo išsėtinės sklerozės]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17098</guid>

					<description><![CDATA[<p>Išsėtinė sklerozė – viena seniausių autoimuninių ligų. Vis dar nežinoma, kodėl susirgus išsėtine skleroze nuosavos imuninės ląstelės ima atakuoti smegenų ląstelių dangalą, bet yra daugybė vaistų bei įvairių gydymo procedūrų, padedančių pacientams gyventi. Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ supažindina su vilniečių šeima Loreta ir Vytautu Budrevičiais, kurie dalinasi patirtimi ir ryžtu nepasiduoti ligai.&#160; Sveikatos bėdos sutrukdė rūpintis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-nepasiduoti-issetinei-sklerozei-jaunos-mamos-loretos-patirtis">Kaip nepasiduoti išsėtinei sklerozei – jaunos mamos Loretos patirtis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-nepasiduoti-issetinei-sklerozei-jaunos-mamos-loretos-patirtis/issetine-skleroze-serganti-loreta-su-seima" rel="attachment wp-att-17099"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17099" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/08/Išsėtine-skleroze-serganti-Loreta-su-šeima-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></a>Išsėtinė sklerozė – viena seniausių autoimuninių ligų. Vis dar nežinoma, kodėl susirgus išsėtine skleroze nuosavos imuninės ląstelės ima atakuoti smegenų ląstelių dangalą, bet yra daugybė vaistų bei įvairių gydymo procedūrų, padedančių pacientams gyventi.</p>
<p>Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ supažindina su vilniečių šeima Loreta ir Vytautu Budrevičiais, kurie dalinasi patirtimi ir ryžtu nepasiduoti ligai.&nbsp;</p>
<p><strong>Sveikatos bėdos sutrukdė rūpintis ką tik gimusiu sūneliu </strong></p>
<p>33 Loretos Budrevičienės ir 32 Vytauto sūnui Ąžuolui jau septyneri. Išsėtinės sklerozės diagnozę jauna mama išgirdo iš karto pagimdžiusi. Iš pradžių ji manė, kad užklupusios bėdos tėra pogimdyminiai simptomai, tačiau kai pasidarė nebepakenčiama, kreipėsi į medikus. Neurologė, prof. Panarauskienė iš karto įtarė išsėtinę sklerozę ir skubiai teko gultis į ligoninę.</p>
<p>„Pamenu, kokia buvau nusivylusi. Reikia rūpintis kūdikiu, o aš negaliu. Kojos jau buvo, nors ir lengvai, bet suparalyžiuotos. Po magnetinio rezonanso ir stuburo punkcijos diagnozė iš karto pasitvirtino. Turėdama medicininį išsilavinimą suvokiau, kas tai per liga. Svarbiausia man buvo, ar yra geriamųjų vaistų, nes labai bijau adatų. Prasidėjo sunkus periodas ligoninėje, o vyras &nbsp;nuolat vežiodavo pas mane vaiką. Ąžuolas &#8211; ilgai lauktas vaikas, o jo gimimas išpildė mūsų svajonę. Tačiau džiaugsmą užtemdė mano diagnozė, prasta savijauta“, &#8211; prisimena Loreta.&nbsp;</p>
<p>Vyras sako, kad į diagnozę reagavo ramiai, nes žinojo apie tokią ligą. „Mano mama medikė papasakojo, jog lengva nebus. Su vos mėnesio Ąžuolu likome dviese namuose, taigi laiko stresui nebuvo. O po pusantrų metų, kai žmona susirgo, tekdavo ant rankų į automobilį nešti ir žmoną, ir vaiką“, &#8211; pasakoja Vytautas.​​​​</p>
<p><strong>​​</strong><strong>Iš gausaus draugų būrio teliko tikrieji</strong></p>
<p>​Po studijų įsidarbinusi pagal specialybę Loreta ten pat dirba iki dabar, tik jau pusę dienos. Vytauto įmonės darbai &#8211; reklama ir fotografavimas. Tik susituokusi, sostinėje gyvenanti pora kūrė ateities planus.</p>
<p>Namuose nuolat svečiuodavosi draugai, tik&nbsp;susirgus Loretai jų žymiai sumažėjo. Kai kurie net bijojo aplankyti ją ligoninėje, kiti tepaklausdavo paskambinę, ar ji dar vaikšto. „Tie, kurie liko &#8211; tikri draugai. Tik namuose trūksta ankstesnio draugų šurmulio. Labai mėgstu bendrauti, man patinka šurmuliuojanti Palangos Basanavičiaus gatvė ir perpildyti paplūdimiai – puikiai jaučiuosi visur, kur yra daug žmonių“, &#8211; šypsosi Loreta.&nbsp;</p>
<p>​Liga pakoregavo šeimos planus &#8211; teko pamiršti svajonę „apkeliauti visą pasaulį“ ir susilaukti daugiau vaikų.&nbsp;</p>
<p><strong>Vyras laiko visus namų kampus</strong></p>
<p>Loretos džiaugsmas namuose &#8211; sūnaus draugai &nbsp;ežiukas Čipsas ir katinas Pinkis. Ąžuolas prieš kelis metus pareiškė, jog bus gydytojas. „Jo susidomėjimą medicina lėmė mano liga. Keletą metų jaučiausi labai prastai, dažnai gulėdavau ligoninėse. Su tėčiu mane lankantis vaikas rado sprendimą – tapti diagnozę ir išgydyti mamą“, &#8211; šypsosi Loreta glostydama sūnaus galvą.&nbsp;</p>
<p>​Loretai sunku vaikščioti, bet ji nesėda į neįgaliojo vežimėlį. „Iki paskutiniųjų eisiu pati“, &#8211; sako ji. Savaitgaliais ir vakarais visa šeima išsiruošia į parką, pramogų centrą, važiuoja į kitą miestą. Loreta labai mėgsta rengti vakarėlius, sūnaus gimtadienio šventes, kurių nuotraukų gausu šeimos albume. Šventėms ruošdavosi net gulėdama ligoninėje.</p>
<p>​​Visus namų kampus laiko Vytautas. Rytais ruošia pusryčius, išvežioja šeimos narius į darželius ir darbus, vakare parveža namo, tada gamina vakarienę. Tik kartą per metus jis išleidžiamas kelių dienų „atostogų“ &#8211; išvažiuoja susitikti su studijų draugais. „Vargo pas mus netrūksta, bet džiaugsmo irgi labai daug. Didžiausias iš jų –&nbsp;vaikas, malonūs auginimo rūpesčiai. Mus palaiko artimieji, draugai, o visa kita – įveikiama“, &#8211; sako Vytautas.&nbsp;</p>
<p><strong>Padeda pacientų organizacija&nbsp;</strong></p>
<p>Pora džiaugiasi, kad Vilniuje yra sergančiųjų šia liga organizacija. „Trise vykstame į jos rengiamas paskaitas, susitikimus, renginius. Vytautas po vienos paskaitos nusprendė tapti vegetaras. Prisijungiau ir aš, bet vėl grįžau prie mėsos“, &#8211; pasakoja Loreta.&nbsp;</p>
<p>Vilniaus išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ suteikė reabilitacijos galimybę nemokamoje stovykloje, jos dėka Loreta išbandė Molly kostiumą, su kuriuo galėjo lengviau judėti. Visa Budrevičių šeima dalyvavo draugijos surengtuose nemokamuose dailės terapijos užsiėmimuose. „Liga kelia daug sunkumų, o padeda reabilitacijos programos, fiziniai pratimai, dietos, relaksacijos užsiėmimai. Labai padeda bendravimas su kitais sergančiaisiais &#8211; vieni kitus palaikome ir neprarandame vilties“, &#8211; sako Loreta.&nbsp;</p>
<p><strong>​Gydytojai iš Izraelio apie kovą su išsėtine skleroze ir mitus</strong></p>
<p>​​Sergantiesiems išsėtine skleroze vasarą Klaipėdoje vyko dviejų dienų seminaras. Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos &#8222;Feniksai&#8221; pirmininkė Ana Staševičienė į Lietuvą pakvietė Izraelio pacientų organizacijos vadovę Janine Vosburgh ir gydytoją neurologą, Išsėtinės sklerozės centro direktorių, med.dr. Rom Milo. Izraelio mokslininkų&nbsp;buvo atrasti net keli veiksmingi vaistai nuo išsėtinės sklerozės.</p>
<p>​​Jie papasakojo apie gydymo metodus, nemedikamentinio gydymo būdus, išskyrė tyrimais įrodytą jogos ir vitamino D teigiamą poveikį bei įvardijo mitus apie išsėtinę sklerozę.&nbsp;</p>
<p><strong>Mitas. Išsėtinė sklerozė – mirtina liga&nbsp;</strong></p>
<p>Tikrai<strong>–</strong> netiesa. Daugelio sergančiųjų šia liga gyvenimo trukmė maždaug 7 metais trumpesnė nei vidurkis. Tik 10 proc. miršta dėl ligos sukeltų komplikacijų. Daugelis išsėtine skleroze sergančių žmonių gyvena normalų gyvenimą.&nbsp;</p>
<p><strong>Mitas. Visiems sergantiesiems gresia neįgaliojo vežimėlis&nbsp;</strong></p>
<p>Neįgaliojo vežimėlio prireikia tik 25-30 proc. pacientų. Esami vaistai ir tie, kurie dar bus išrasti, tikrai sumažins šį procentą. Dauguma pacientų puikiai juda be pagalbos ar su mobilumą gerinančiomis priemonėmis. 20-25 proc. sergančiųjų ligos forma gerybinė ir beveik neturi įtakos gyvenimo kokybei.&nbsp;</p>
<p><strong>​Mitas. Išsėtinės sklerozės pasekmė &#8211; raumenų degeneracija&nbsp;</strong></p>
<p>Išsėtinė sklerozė yra nervų sistemos liga &#8211; paveikia mielino dangalą ir nervines organizmo funkcijas. Lėtas nervų sistemos impulsas gali sukelti nervų silpnumą ar pervargimą, bet ne raumenų degeneraciją. Todėl labai svarbūs fiziniai pratimai, joga.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-nepasiduoti-issetinei-sklerozei-jaunos-mamos-loretos-patirtis">Kaip nepasiduoti išsėtinei sklerozei – jaunos mamos Loretos patirtis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-nepasiduoti-issetinei-sklerozei-jaunos-mamos-loretos-patirtis/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl peršalę nuodijamės antibiotikais?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-persale-nuodijames-antibiotikais?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-persale-nuodijames-antibiotikais</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-persale-nuodijames-antibiotikais#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 22 Jan 2014 15:59:15 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Tradicinė medicina]]></category>
		<category><![CDATA[Antibiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[bakterine infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo epidemijos galima išvengti]]></category>
		<category><![CDATA[gripo simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimai]]></category>
		<category><![CDATA[liaudies medicinos priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[pakilusi temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligų diagnostikai]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[peršalus]]></category>
		<category><![CDATA[šeimos gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vartojant antibiotikus]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11204</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šeimos gydytojas Artūras Mockus tikina, kad atšalus orams peršalimo ligų skaičius dar augs, tačiau gripo epidemijos galima išvengti imantis tinkamos prevencijos, efektyvios peršalimo ligų diagnostikos ir gydymo. Laboratorijoje „Sosdiagnostika&#8221; dirbantis gydytojas pastebi, kad pacientai dažnai nuodijami antibiotikais nė neįsitikinus, ar tikrai ligą sukėlė bakterijos, o ne virusai. Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-persale-nuodijames-antibiotikais">Kodėl peršalę nuodijamės antibiotikais?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-persale-nuodijames-antibiotikais/ka-gydo-antibiotikai" rel="attachment wp-att-11205"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-11205" alt="Ką gydo antibiotikai" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/01/Ką-gydo-antibiotikai-250x211.jpg" width="250" height="211" /></a><em>Šeimos gydytojas</em> <em>Artūras Mockus</em> tikina, kad atšalus orams peršalimo ligų skaičius dar augs, tačiau <em>gripo epidemijos galima išvengti</em> imantis tinkamos prevencijos, efektyvios peršalimo ligų diagnostikos ir gydymo. Laboratorijoje „Sosdiagnostika&#8221; dirbantis <em>gydytojas</em> pastebi, kad pacientai dažnai nuodijami antibiotikais nė  neįsitikinus, ar tikrai ligą sukėlė bakterijos, o ne virusai.</p>
<p>Apie <em>peršalimo ligų prevenciją</em>, diagnostiką ir gydymą pokalbis su <i>šeimos gydytoju Artūru Mockumi.</i></p>
<p><strong>Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?</strong></p>
<p>Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas <em>peršalimas</em>, ar kažkur „pagautas&#8221; virusas, ar ‚prikibusi&#8221; bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad <em>peršalimo ligos</em> tikroji priežastis yra virusas.</p>
<p><strong>Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?</strong></p>
<p>Dažniausi <em>peršalimo simptomai</em>: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik <em>peršalus</em> temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38  laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. <em>Gripas</em> skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni <em>gripo simptomai</em> &#8211; šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.</p>
<p><strong>Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti &#8211; antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?</strong></p>
<p>Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad <em>antibiotikai</em> yra vaistas nuo visų ligų. Deja,<em> antibiotikai</em> veiksmingi tik kovojant su <em>bakterine infekcija</em>. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes <em>antibiotikai</em> prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai <em>vartojant antibiotikus</em>, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.</p>
<p><strong>Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?</strong></p>
<p>Efektyviai <em>peršalimo ligų diagnostikai</em> būtini du <em>kraujo tyrimai</em>: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).</p>
<p>Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie <em>vaistai</em> reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie <em>tyrimai.</em> Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.</p>
<p><strong>Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?</strong></p>
<p><em>Pakilusi temperatūra</em> rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su<em> infekcija</em>. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai <em>temperatūra</em> pakyla aukščiau 38 laipsnių C. <em>Vaikams</em> mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems <em>vaikams temperatūra</em> gali sukelti <em>fibrilinius traukulius</em>. Jeigu <em>temperatūra l</em>aikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.</p>
<p><strong>Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?</strong></p>
<p>Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus &#8211; kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų &#8211; liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-persale-nuodijames-antibiotikais">Kodėl peršalę nuodijamės antibiotikais?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-persale-nuodijames-antibiotikais/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
