Ką reiškia rezus teigiamas arba rezus neigiamas?

Tai yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas, kuris kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Taip nutinka iki 50 proc. atvejų, bet tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu. Tačiau jeigu nėščioji yra tinkamai prižiūrima ir suteikiama visa reikiama pagalba, moterys sėkmingai susilaukia naujagimio ir papildomų iššūkių nekyla.

Esant rezus faktoriaus neatitikimui, moteriai turi būti laiku atlikta imunoprofilaktika – suleidžiamas imunoglobulinas 28-30 nėštumo savaitę ir po gimdymo.

Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė. Tačiau šiuolaikiniame medicinos pasaulyje tokios situacijos – retos, nes visi moterį prižiūrintys specialistai žino apie imunoprofilaktikos būtinybę.

Taip pat pavojus vaisiui gali kilti, jei prieš tai moteris jau buvo nutraukusi nėštumą arba patyrė persileidimą, nėštumas nesivystė arba nėštumas buvo įprastas, tačiau jai nebuvo atlikta imunoprofilaktika.

Jei vaisiaus kraujo rezus neigiamas, kaip ir mamos, pavojaus nėštumo metu nebus.

Kaip šiuolaikinė medicina gali suvaldyti Jūsų išvardintus pavojus ?

Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Tuomet gydytojų užduotis – visą dėmesį skirti nėščiajai ir laiku diagnozuoti mažakraujystę vaisiui.

Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Matuojant jo smegenų kraujotaką, nustatoma, ar vaisiui neatsirado mažakraujystės požymiai.

Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių. 

Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame. Paskatiname gimdymą ir kraujo perpylimo procedūrą atliekame gimus kūdikiui.

Ką turėtų žinoti moteris prieš planuojant nėštumą, jei jos kraujo grupė yra neigiama?

Jokio papildomo pasiruošimo planuojant nėštumą nėra. Kaip ir kiekvienai nėščiajai, reikia gerti folinę rūgštį, kontroliuoti savo lėtines ligas.

Jei ankstesniojo nėštumo metu moters kraujyje buvo nustatyti antikūnai, kiti jos nėštumai turi būti prižiūrimi perinataliniame centre.

Kokių mitų girdite iš pacienčių apie rezus faktoriaus neatitikimą?

Dabar mitų girdžiu labai retai. Moterys daug domisi, skaito ir daug dalykų jau žino pačios.

Vaisiaus kraujo grupę galima sužinoti dar negimus kūdikiui, todėl nemažai moterų pasinaudoja šiuo tyrimu.

Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad nors ir su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Tačiau jeigu moteriai laiku suteikiama pagalba ir atitinkama priežiūra, jokio pavojaus neturėtų kilti.

Dar vienas mitas – esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai, bet mokslinių įrodymų nėra. Dar esu girdėjusi, kad gali atsirasti vaisiaus raidos anomalijų, tačiau tokių mokslinių įrodymų taip pat nėra.

Ar visos moterys, turinčios rezus neigiamą kraujo grupę, gali atvažiuoti į Kauno klinikas tyrimams ar gydymui? 

Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą, pavyzdžiui, Kauno klinikas. Po nėščiosios ištyrimo mes įvertiname jos būklę ir parengiame tolesnį nėščiosios priežiūros ir gimdymo planą.

Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką – suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai. Taikant imunoprofilaktikos gydymą, labai rimtų rezus neatitikimo atvejų, kai  dar negimusiam vaisiui reikia perpilti kraują, šiandien pasitaiko labai retai.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

Ypatingai sunkios infekcinės užkrečiamosios ligos, nuo kurių dažnai mirštama – difterija ir stabligė. Skiepytis nuo šių ligų reikia kas 10 metų. Skiepai nuo difterijos ir stabligės nemokami.

Stabligę gali atnešti žemės darbai

Stabligė – ūmi liga, kurios pagrindiniai simptomai – įvairaus stiprumo raumenų spazmai. ULAC duomenimis, 30 proc. susirgusiųjų nuo šios ligos miršta. Dažniausiai suserga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti suaugusieji. Galimybė užsikrėsti ypač padidėja atšilus orams. Dirbdamas ar pramogaudamas lauke ir vaikas, ir suaugusysis gali susižeisti. Su nešvarumais į žaizdą gali patekti stabligės sukėlėjų.

Stabligę sukeliančiai bakterijai Clostridium tetani nereikia deguonies. Ši bakterija gamina atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai) sporas, kurios išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjų gausu gamtoje, jų yra žmogaus ir įvairiausių gyvūnų žarnyne. Stabligės bakterija į žmogaus organizmą patekusi per burną, ligos nesukelia. Susergama bakterijai ar jos sporoms patekus į žaizdą, ypač pavojingos dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos. Susirgti stablige galima nušalus ar nusiplikius galūnę. Žaizdoje stabligės sukėlėjai gamina stiprų nuodą, kuris sukelia gyvybei pavojingus raumenų spazmus. Geriausiai nuo šios ligos apsaugo skiepai.

Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie nuo stabligės skiepijosi seniai, ši vakcina įskiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.

Difterija gali užkrėsti skiepytas žmogus

Skiepų nuo difterijos suaugusiesiems kampanija (1995-1996 m.) vyko seniai, todėl ši liga gali padažnėti.

Difterijos sukėlėjas – atsparios aplinkai, stiprų toksiną gaminančios difterijos lazdelės (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Liga sunki ir ligoniai dažnai miršta dėl toksino sukeltų komplikacijų. Difterijos sukėlėjų nešiotoju gali būti net skiepytas žmogus, nes antibakterinis imunitetas po skiepų nesusidaro. Sukuriamas antitoksinis kolektyvinis imunitetas, bet tai neapsaugo nuo difterijos sukėlėjų cirkuliacijos visuomenėje.
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys – difterijos rizikos šalis. Daugiausia serga neskiepyti vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusieji miestuose, vyrauja sunkios ligos formos, o liga nustatoma vėlai. Visi vyresni nei 26 metų suaugusieji Lietuvoje skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Skiepai – šeimos sveikatai

Skiepai -vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Išvengti vakcinomis valdomų ligų galima, kai šalyje paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų ir nėra rajonų, kur paskiepyta mažiau negu 90 proc. Nors paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje atitinka PSO rekomendacijas, tačiau specialistus nerimą kelia neskiepijami vaikai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ypatingą dėmesį skiria jaunoms ir kūdikio besilaukiančioms šeimoms. Įstaigoje pradėta organizuoti SVEIKOS ŠEIMOS KLUBO veikla. Numatyta ir informacijos apie imunoprofilaktikos svarbą sklaida.

SVEIKOS ŠEIMOS KLUBE 2014 metais rengiami užsiėmimai šiomis sveikatos stiprinimo temoms:
– imunoprofilaktika ir higienos įgūdžių formavimas šeimoje;
– pirmoji pagalba, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika;
– saugi ir ekologiška namų aplinka;
– šeimos fizinis aktyvumas;
– naujų technologijų įtaka psichikos sveikatai, prevencija.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia jaunas kauniečių šeimas apsilankyti organizuojamuose užsiėmimuose. Daugiau informacijos apie Sveikos šeimos klubą: http://www.kaunovsb.lt/Sveikos-seimos-klubas.html

Informaciją parengė: Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Alina Didžiokienė. Straipsnyje panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.

Pneumokokine infekcija daugiausiai serga vaikai iki 2 metų amžiaus ir vyresni nei 65 metų žmonės. Liga perduodama oro lašeliniu būdu. Pneumokokai yra natūralūs žmogaus kvėpavimo takų gyventojai. 5-70 proc. sveikų suaugusiųjų gali būti šių sukėlėjų nešiotojai. Pneumokokinė infekcija gali sukelti labai įvairaus sunkumo susirgimus, nuo kvėpavimo sistemos pažeidimo iki invazinių ligų, iš kurių svarbiausios: meningitas, pneumonija, sepsis. Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė akcentuoja, kad pneumokokai sukelia iki 70 proc. visų plaučių uždegimų ir 13-19 proc. visų bakterinių meningitų. Pneumokokai yra dažniausi vidurinės ausies uždegimo sukėlėjai. 28-55 proc. šių uždegimų yra susiję su pneumokokais.

Pneumokokinės infekcijos imunoprofilaktika labai svarbi siekiant sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šios infekcijos bei sustabdyti atsparių antibiotikams pneumokokų susidarymą. Vakcinos efektyvumas vaikams iki 82 – 90 proc. Pirmoji polisacharidinė vakcina nuo pneumokokinės infekcijos Lietuvoje registruota 1995 m., tačiau skiepijimai dėl didelės vakcinos kainos nebuvo labai populiarūs. Per 2013 m. metus Kauno mieste įskiepyta vos 2 tūkstančiai šių vakcinų dozių vaikams ir 200 dozių suaugusiesiems.

Vaikų skiepijimas nuo pneumokokinės infekcijos Europoje populiarus, net 22 šalys pneumokokinės infekcijos vakciną įtraukė į vaikų skiepų kalendorius. Kai kuriose šalyse ja skiepijama nuo 2001 metų.

Numatoma, kad pirmosios pneumokokinės infekcijos dozės būtų įskiepijamos kartu su penkiavalente vakcina 2 ir 4 mėnesių amžiaus kūdikiams. Trečioji vakcinos dozė (sustiprinamoji) numatoma 12-15 mėnesių vaikams, papildomo apsilankymo metu, tačiau galima pasirinkti skiepijimą kartu su tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcina, kuria į numatoma skiepyti 15-16 mėn. vaikus.

Dėl skiepijimų ir informacijos apie naująją vakciną, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.