Vaikų tykantys pavojai

Dažniausiai vaikas susižeidžia šiltu oru, nes tuomet daugiau atvirų kūno vietų, o ir ploni drabužėliai silpnai teapsaugo. Pavojai, ypač be priežiūros palikto mažojo išdykėlio, tyko ir namuose. Bene paprasčiausia traumos pasekmė – patinimas ir mėlynė. Nedidelės hematomos (mėlynės) odos nepažeidžia, bet po ja trūksta kraujagyslės. Ant sumuštos vietos pakanka uždėti šaltą kompresą ir, jeigu labai skauda, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Dauguma nedidelių žaizdų taip pat pavojaus gyvybei nekelia ir greitai sugyja nepalikdamos žymių, bet dėl jų gali išsivystyti uždegimas bei išlikti randai. Lengvai susižeisti, kai pažeidžiami tik odos paviršiaus sluoksniai ir kapiliarai, vaikas gali ir namuose, žaisdamas su gyvūnais, vaikų darželyje ir sportuodamas. Mažojo padaužos palydovai – minkštųjų audinių sužalojimai: odos nubrozdinimai, įbrėžimai, įpjovimai, nedidelės žaizdelės.

Vaikas susižaloja krisdamas iš nedidelio aukščio, pavyzdžiui, nuo sofos ar kėdės, pargriuvęs ant žemės ar grindų. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis griuvinėja. Mat jam sunkiau koordinuoti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą dėl galvos svorio. Įsipjauti, susibraižyti arba nusibrozdinti odą vaikas gali žaisdamas su vinimis, žirklėmis, naudodamasis peiliu, kitais aštriais daiktais. Apibraižo gyvūnai, nors ir patys mylimiausi. Sužeisti gali sudužusios stiklinės šukė. Be to, vaikas gali pats nusikasyti niežtinčią odą.

Nedidelės žaizdos

Nubrozdinimai, įpjovos ir įbrėžimai sukelia nemalonius pojūčius, bet nėra labai skausmingi ir paprastai nereikia rimtos medicinos pagalbos, tačiau mama ir tėtis turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Įbrėžimai atrodo kaip odoje nubrėžtos neilgos linijos, jie pažeidžia epidermį ir smulkius kapiliarus. Didesnis odos plotas pažeidžiamas nusibrozdinus, kai oda nubrūžinama į kietą paviršių. Nutrinamas viršutinis odos sluoksnis ir pasirodo kraujas. Pjautinės žaizdos padaromos aštriu daiktu – tai ne tik viršutinio odos sluoksnio, bet kartais ir gilesnių odos audinių pažeidimas. Įsipjovus sužalojamos kraujagyslės, pasirodo kraujas, o kraujavimo stiprumas priklauso nuo žaizdos gylio.

Pagalba nedidelėms žaizdoms

Pirmiausia žaizdą reikia nuplauti, po to sustabdyti kraujavimą ir uždėti sterilų tvarstį. Žaizdai dezinfekuoti naudojami įvairūs antiseptiniai skysčiai. Mama, žinoma, visada jų turi namų vaistinėlėje.

Pirmoji užduotis – išvalyti žaizdą, kad joje neliktų nešvarumų ir mikrobų. Paprasčiausias būdas – išplauti žaizdą su muilu ir tekančiu vandeniu. Išplauti žaizdą reikia labai gerai ir kruopščiai nuplauti muilą. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas – kad į žaizdą nepatektų infekcija, todėl ją būtinai reikia apdoroti antiseptiniu tirpalu. Net ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti, patinti ir parausti, o tuomet be gydytojo mama ir tėtis neišsivers.

Švarios žaizdos kraštus nusausinkite steriliais vatos arba marlės tamponais, po to žaizdelę apipurkškite antiseptiniu tirpalu (1–2 kartus per dieną) ir uždėkite sterilų tvarstį. Nenaudokite spiritinių tirpalų: briliantinio žaliojo ar jodo, nes jie lėtina žaizdos gijimą, ją dirgina, žaloja audinius ir sukelia deginimo jausmą bei skausmą. Greitesniam žaizdos gijimui ir apsaugai nuo infekcijos ją dar patepkite specialiu geliu. Žaizdą galima užklijuoti pleistru, bet prieš klijuojant reikia suspausti jos kraštus. Smulkios žaizdelės greičiau gyja neaprištos ir neužklijuotos. Pakanka jas dezinfekuoti ir tepti geliu, kol nenukris ant žaizdos susidariusios plutelės. Tik neleiskite vaikui lupinėti šašų, nes žaizda lėčiau gis, be to, gali įsimesti infekcija, o vėliau liks randai. Jeigu susižeidęs ranką vaikas ketina žaisti smėlynėje arba aikštelėje, sužalotą galūnę apriškite tvarsčiu, o namuose žaizdą vėl laikykite atvirą.

Kraujuojančią žaizdą reikia taip pat pirmiausiai išplauti, po to sustabdyti kraujavimą. Jeigu kraujas sunkiasi po truputį, nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Paprasčiausias būdas sustabdyti stipresnį kraujavimą – suspausti žaizdos kraštus. Ant jos dedame sterilų tvarstį ir stipriai iš viršaus prispaudžiame ranka. Taip galima laikyti 10 –15 minučių, bet jei kraujas nesiliauja tekėjęs, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Kad į sužalotą galūnę pritekėtų mažiau kraujo, ją reikia laikyti pakeltą aukščiau.

Jei žaizda didelė ir nešvari, joje įstrigo svetimkūnis (jo negalima krapštyti iš žaizdos) arba atsirado infekcijos požymiai, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė

Dažniausiai rotavirusine infekcija užsikrečia vaikai nuo vienerių iki šešerių metų. Žindomi kūdikiai iki vienerių metų drauge su motinos pienu gauna antikūnų, kurie neleidžia rotavirusui patekti į organizmą arba lemia lengvą ligos eigą. Rotavirusinės infekcijos rizika padidėja, kai tik vaikas pradedamas maitinti įprastu maistu. Rotavirusine infekcija užsikrečia 90 procentų trejų metų vaikų.

Šia infekcija užsikrečia ir suaugusieji, tik jų ligos eiga lengva, dažnai beveik nepastebima. Todėl tėvai, nė neįtardami, gali tapti rotavirusinės infekcijos šaltiniu savo vaikui.

Rotavirusinės infekcijos požymiai

Ligos pradžioje gali pasirodyti, kad vaikas susirgo kvėpavimo takų infekcija: jis ima sloguoti, šiek tiek parausta gerklė. Pagrindiniai požymiai pasirodo po kelių dienų. Vaikas dažnai – 5–6 kartus per dieną – vemia, iki 39–40 laipsnių pakyla temperatūra. Kitą dieną ima viduriuoti tirštomis arba skystomis aštraus kvapo išmatomis. Vaiko būklė pradeda gerėti tik po 3–6 dienų. Paprastai rotavirusinė infekcija nėra labai sunki liga, bet jei vaikui, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, laikosi aukšta temperatūra arba organizmas netenka pavojingai daug skysčių, neapsieinama be ligoninės.

Dehidratacijos požymiai

Dažnai vemdamas ir viduriuodamas, vaikas netenka daug skysčių, o visiškai papildyti jų atsargas paprastai neįstengia net atkakliausi tėvai. Todėl rotavirusine infekcija užsikrėtęs vaikas kiekvienu atveju patiria didesnę ar mažesnę dehidrataciją. Svarbiausia, kad ji netaptų pavojinga. Vienas iš dehidratacijos požymių – nepakankamas šlapinimasis (rečiau kaip kartą per 12 valandų), tamsi šlapimo spalva ir amoniako kvapas, sausumas burnoje, sausos, suskeldėjusios lūpos. Esant tokiai ligonio būklei gali neprireikti vykti į ligoninę, bet reikia padaryti viską, kad neprasidėtų kita dehidratacijos stadija, kai vaikas tampa labai apsnūdęs, daugiausia laiko miega, jį sunku pažadinti, įdumba akys. Tokiu atveju skubiai kvieskite greitąją pagalbą, nes tai pavojinga vaiko gyvybei.

Rotavirusinės infekcijos gydymas

Jei įtariate rotavirusinę infekciją, kreipkitės į gydytoją, kuris skirs Jūsų vaikui reikiamų vaistų ir dietą be pieno (nemaitinamiems krūtimi vaikams).

Užsitęsus viduriavimui ar pilvo skausmams taip pat būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys negalavimo priežastis ir skirs reikiamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos?

Rotaviruso profilaktikos pagrindas – higiena. Šis virusas žūva verdant 1–3 minutes. Taigi, būtinai virinkite geriamąjį vandenį ir pieną visiems šeimos nariams, ypač vaikams.

Iš turgaus ir parduotuvės galite parsinešti šiuo virusu užkrėstų vaisių ir daržovių, todėl juos reikia tinkamai apdoroti. Tekančiu vandeniu nuplautus vaisius dar nupilkite verdančiu vandeniu.

Vaiko indai turi būti idealiai švarūs. Atėję iš lauko ir prieš valgydami, nepamirškite su muilu nusiprausti rankų. Tai daryti reikia papildomai prieš gaminant maistą vaikui bei jo maitinimą.

Rūpinkitės namų švara, nes rotavirusas gali tykoti ant baldų, patalynės, žaislų, durų rankenų, praustuvo kranų, buitinės technikos ir t. t.

Prisiminkite, kad sunegalavus bet kuriam šeimos nariui, pavojus kyla visiems kitiems. Atsiradus žarnyno disfunkcijai, nesigydykite savarankiškai – kreipkitės į gydytoją. Ligonį būtina izoliuoti nuo sveikųjų šeimos narių, pirmiausia – nuo vaiko.

Tinkamai elgiantis galima dažniau išvengti ne tik rotaviruso, bet ir kitų infekcijų, o susirgus visiškai pasveikstama tik racionaliai gydantis pagal specialisto rekomendacijas.