Kuo skiriasi bronchitas nuo paprasto kosulio?

Bronchitu sergantis vaikas atkosėja gleivių ir pakyla temperatūra. Tai pagrindinis šios ligos kosulio skirtumas nuo kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų – laringito, tracheito arba faringito. Vaikams ūmų bronchitą dažniausiai sukelia virusai (gripo, adenovirusas), rečiau – bakterijos (streptokokai, pneumokokai), grybelinės infekcijos arba alergenai.

Tik susirgus bronchitu kosulys būna sausas. Uždegimas sustiprina bronchų valymosi refleksus, todėl kosulys stiprėja. Vėliau, kai susidaro daug skreplių, vaikas pradeda juos atkosėti. Jeigu vaikas kosėja, jo krūtinėje girdisi gurgimas – šaunu, vadinasi, išeina laukan skrepliai.

Kodėl peršalęs vaikas suserga?

Bronchitas – tai apatinių kvėpavimo takų – bronchų gleivinės uždegimas. Ūmus bronchitas dažniausiai prasideda pasigavus virusinę infekciją. Gerklės uždegimą sukėlusi infekcija nusileidžia giliau ir pažeidžia bronchus.

Sušalęs, sušlapęs kojas arba prisikvėpavęs šalto oro vaikas pasikviečia į svečius infekciją – tai puikios sąlygos bronchų uždegimui vystytis. Tai pat pavojingas ir perkaitimas bei skersvėjis.

Mat peršalus susilpnėja imunitetas ir infekcija iš karto tuo pasinaudoja. Tuomet agresyvūs tampa ir savi normaliomis sąlygomis taikiai gyvenantys mikroorganizmai.

Taigi, bronchų gleivinėje prasideda uždegimas ir ima gausiai išsiskirti sekretas. Vaiko kvėpavimas pasidaro garsesnis. Dėl pagausėjusio sekreto kvėpavimas tampa švilpiamas, vaikas švokščia. Apkabinusi vaiką jauti, kaip jo viduje kažkas gurguliuoja – tai skrepliai. Sveiko vaiko organizme taip pat susidaro skrepliai, kurie yra puikiai gamtos sukurtas apsauginis barjeras, turintis antimikrobinių ir priešvirusinių savybių. Bronchai atlieka drenažo funkciją – jiems besivalant

sekretas pakyla ir nejučia praryjamas. Sveikas žmogus šio mechanizmo nepajunta. Susirgus labai pagausėja skreplių, kurie kaupiasi kvėpavimo takuose ir užkemša smulkius ir vidutinius bronchus.

Dėl to sutrinka plaučių ventiliacija, susidaro sąstovis – bronchai nebepajėgia apsivalyti.

Bronchito gydymas ir inhaliacijos

Gydyti vaiką derėtų gydytojo skirtais vaistais ir vadovautis jo rekomendacijomis. Gydymas dažniausia apsiriboja simptomų malšinimu. Kartais skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kurie skystina kvėpavimo takų sekretą. Aukštesnei negu 38 laipsnių temperatūrai slopinti vaikui prireikia paracetamolio arba ibuprofeno preparato. Bronchitu sergantis vaikas turi gerti pakankamai skysčių, kad kvėpavimo takų sekretas netaptų klampus.

Ligoniuko savijautą greitai pagerina inhaliacijos. Kvėpavimas garais padės greičiau suskystinti gleives, o tokio pavidalo jos lengviau pasišalins iš kvėpavimo takų. Inhaliuojami vaistai į bronchus patenka aerozolio pavidalo ir iškart nukeliauja į alveoles. Be to, kvėpavimo takų gleivinė sudrėkinama. Todėl atkosėti sekretą vaikui iš karto pasidaro lengviau. Inhaliacijoms tinka visi gydytojo skirti vaistai. Kol pateksite pas gydytoją, vaikui padės inhaliacijos su negazuotu mineraliniu vandeniu.

Inhaliuojami vaistai, suskaidyti į mažiausias daleles, nukeliauja tiesiai į ligos židinio vietą, jie nepatenka į kraują, taigi nesukelia pašalinių reiškinių. Šias procedūras patogu daryti ir sėdinčiam, ir gulinčiam mažyliui.

Staiga užpuolusi mažylį liga pasirengusių tėvų neišmuš iš vėžių. Inhaliatorių verta turėti namų vaistinėlėje – su juo greitai palengvinsite mažojo ligoniuko būklę. Be to, šis prietaisas ateis į pagalbą susirgusiam bet kokio amžiaus šeimos nariui. Jį galima naudoti net naujagimiui. Inhaliacijos padės greičiau išgydyti įvairius kvėpavimo takų uždegimus: slogą, laringitą, tracheitą, gerklės uždegimą, palengvins sergančiojo astma, plaučių uždegimu būklę.

Svarbu leisti vaikui pasveikti

Virusiniu bronchitu sergantis vaikas pavojingas aplinkiniams, nes jie lengvai užsikrečia per orą. Ne tik kosėdamas, bet ir kalbėdamas, ligoniukas paskleidžia virusus maždaug 10 metrų atstumu. Nevisiškai pasveikusio vaiko negalima leisti į darželį dar ir dėl to, kad jeigu jis sušals arba perkais, bronchitas vėl atsinaujins. Vaikai, kuriems tėvai neleidžia sirgti tiek, kiek derėtų, nepajėgia visiškai pasveikti ir tampa nuolatiniais ligoniukais. Tinkamai gydomas ūmus bronchitas praeina per 2– 3 savaites. Tik sergantis vaikas turi gydytis namuose – ramioje aplinkoje, šiltoje lovoje, gerdamas arbatėlę.

Netinkamai gydomas bronchitas gali virsti obstrukciniu, kai dėl bronchų spazmų susiaurėja kvėpavimo takai ir sutrinka kvėpavimas, liga gali tapti lėtine. Be to, bronchitas gali komplikuotis plaučių uždegimu.

Parengė Dalia Petrutytė

Bronchitas – viena dažniausių vaikų ligų. Tai bronchų gleivinės uždegimas, kuris daug rimtesnis už paprastą slogą ar kitą viršutinių kvėpavimo takų ligą. Iš pradžių atrodo, kad vaikas susirgo paprasčiausia peršalimo liga: atsiranda sloga, kosulys, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Pirmiausia kosulys būna sausas, po kelių dienų jis tampa drėgnas ir vaikas atkosėja gleivingų skreplių. Taigi, jei vaikas ėmė stipriai kosėti, neapsigaukite, nes kosulys – pagrindinis bronchito simptomas.

Dažniausiai bronchitą sukelia virusai (adenovirusai, gripo, paragripo, rinovirusai ir kiti), rečiau – bakterijos (mikoplazmos, pneumokokai, kokliušo lazdelės ir kt). Užsikrėsti vaikas gali per orą nuo kito vaiko ar sergančio suaugusiojo, jam kosint ar čiaudint. Taip pat per virusais užterštas rankas.

Dažniausiai bronchitas nepavojingas, bet vaikas ilgai kosėja, o tinkamai negydoma liga gali komplikuotis.

Kada bronchitas pavojingas?

Jei bronchų gleivinė paburksta, jų sienelių raumenys stipriai spazmuoja, susidaro daug gleivių, vaikas gali pradėti švokšti, dusti, nes užsikemša kvėpavimo takai (obstrukcija). Dėl susiaurėjusių bronchų bei spazmų besikaupiančios gleivės negali išsiveržti išorėn, todėl vaikas pradeda sunkiai kvėpuoti ir girdimi karkalai. Tai sunkesnės formos bronchitas, vadinamas obstrukciniu. Užsitęsęs ūminis bronchitas gali komplikuotis išties pavojinga liga – plaučių uždegimu.

Obstrukciniu bronchitu susirgusio vaiko sveikata priklauso nuo tėvų. Delsti nevalia – gydyti bronchitą reikia pradėti tuojau pat, o atsiradus pirmiesiems bronchų spazmams, būtina kviesti gydytoją, nes netinkamai gydoma liga gali tapti sunkesnė.

Kai vaikas vieną kartą perserga šia liga, kitą kartą užpuolus peršalimo ligai, obstrukcinis bronchitas pasikartoja ir netinkamai gydomas gali komplikuotis bronchine astma. Jei obstrukcinis bronchitas kartojasi tris kartus per metus ar keturis kartus per dvejus metus, dažnai prasideda ir bronchų astma. Obstrukcinis bronchitas gydomas bronchus plečiančiais vaistais. Jei liga komplikuojasi bakterine infekcija, nepavyksta išvengti antibiotikų. Taip pat gydytojas gali skirti atsikosėjimą lengvinančių bei skreplius skystinančių vaistų. Efektyviai bronchito kamuojamam vaikui padeda inhaliacijos.

Kaip tinkamai daryti inhaliacijas?

• Sergant obstrukciniu bronchitu, gerklės, trachėjos, plaučių ligomis vaistai per inhaliatorių įkvepiami pro burną, sloguojant, esant nosies ančių uždegimams – per nosį.
• Procedūra atliekama praėjus valandai – pusantros po valgio.
• Po procedūros geriausia maždaug valandą nevalgyti ir negerti, mažiau kalbėti.
• Inhaliacijų trukmė vaikui iki 5 metų turėtų būti iki 3 minučių, nuo 5 metų – 5 –10 minučių. Inhaliacijas galima atlikti 1 – 2 kartus per dieną. Ūmiu ligos periodu inhaliuojama dažniau.

Inhaliacijos bronchitu susirgusiam vaikui

Bronchitu, ypač obstrukciniu, susirgusio vaiko organizmas nebegali pats atsikratyti bronchuose susikaupusių gleivių, o inhaliacijos padeda jas suskystinti ir greičiau pašalinti. Smulkutės inhaliuojamo tirpalo dalelės nusėda ant kvėpavimo takų gleivinės, ją sudrėkina ir sumažina spazmus. Vaistai įgauna aerozolio pavidalą ir iškart patenka giliai į kvėpavimo takus: bronchus, bronchioles bei alveoles, todėl greitai padeda. Vaikas lengviau atsikosėja ir greičiau iš kvėpavimo takų pasišalina gleivės. Inhaliacijoms naudojami visi gydytojo skirti vaistai. Jeigu liga užklupo staiga, kol gydytojas skirs vaistų, mažajam ligoniukui galima daryti inhaliacijas su mineraliniu vandeniu.

Inhaliacijos – efektyvus ir tausojamas obstrukcinio bronchito gydymo būdas, daug tinkamesnis negu geriamieji vaistai. Juk vaistai, kol nukeliauja į plaučius, iš pradžių patenka į skrandį, po to – apkeliauja žarnyną, kepenis, kol atsiranda kraujotakos sistemoje. Šiame ilgame kelyje jie ne tik praranda koncentraciją ir efektyvumą, bet ir turi neigiamos įtakos organizmui. Aerozolio pavidalo vaistai, patenkantys iš inhaliatoriaus, nukeliauja tiesiai į ligos židinio vietą, todėl jų prireikia mažiau ir poveikis daug stipresnis. Inhaliuojami vaistai nepatenka į kraują ir nesukelia pašalinio poveikio vaiko organizmui. Be to, gydyti inhaliacija galima ir sėdintį, ir lovoje gulintį mažylį, ir ant mamos rankų guodžiamą ligoniuką, kai jis visiškai atsipalaidavęs. Tuomet vaistukai geriau pasisavinami.

Sunkiai kvėpuojantis, nuolat kosintis vaikas verčia tėvus sunerimti dėl jo sveikatos. Mama ir tėtis nepasijus bejėgiai, jeigu iš anksto pasirengs. Inhaliatorius namų vaistinėlėje – pirmojo būtinumo daiktas ir greita pagalba susirgusiam vaikui. Juk šaltuoju metų periodu vaikas serga dažnai. Juo labiau kad šis prietaisas pravers visiems bet kokio amžiaus šeimos nariams – nuo mažiausio kūdikio.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo