Kodėl svarbu skoliozę pradėti gydyti laiku?

Dažnai manoma, kad susirgti skolioze galima, pavyzdžiui, sėdint susikūprinus, nešiojant kuprinę ant vieno peties arba nuolat miegant ant to paties šono. Tačiau tyrimai įrodė, kad tai mitas, – pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Skoliozė dažniausiai pastebima po kelerių metų nuo jos pradžios. Todėl visus vaikus patariama profilaktiškai tikrinti, o ypač sparčiausiu augimo laikotarpiu. Pasak mediko, didžiausias išbandymas stuburui –10–16 vaiko gyvenimo metai, kai jis ima labai sparčiai augti. „Mergaitėms augimo šuolis yra apie 10–12 metus, berniukams – apie 12–14. Beje, mergaitės skolioze serga du kartus dažniau nei berniukai”, – aiškina gydytojas. Liga gydoma trimis būdais, tai – stebėjimas, konservatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis. „Pagrindinis gydymo tikslas – neleisti ligai progresuoti. Lengvais atvejais ligos progresavimas mažai tikėtinas, ir kai nuokrypis yra minimalus, papildomų priemonių gali net neprireikti”, – patirtimi dalinasi gydytojas Roman Machnin. Bet esant ryškiems pokyčiams, konservatyvus gydymas problemos neišspręs. Pagrindinis tokio gydymo tikslas –jis tegali sustabdyti tolimesnį ligos progresą.

Operacija atliekama, jei skoliozė gerokai pažengusi. Anot mediko, kiekvienas atvejis yra individualus, operacijos poreikį lemia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. Visų skoliozių atvejais taikoma kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla.

Tėvai turėtų žinoti, kad jei skoliozė išryškėjo dar prieš lytinį brendimą, tikėtina, kad augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negydant, net nedidelis stuburo iškrypimas gali tapti nelanksčia stuburo deformacija, dėl kurios dažnai sutrinka plaučių ir kitų vidaus organų funkcijos. Pažengusi skoliozė gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams. Gydytojas pataria tėveliams kreiptis profilaktiškai – kol dar neprasidėjo lytinis brendimas, nors ir pokyčių nematyti. Tačiau, primena jis, netaisyklinga laikysena ne visuomet yra skoliozė. Tikslią diagnozę nustatys tik medikai.

Vokiečių metodika – viena efektyviausių

Idiopatinei skoliozei gydyti Europoje ir JAV bene dažniausiai taikomas Schroth metodas. Jį pirmieji Lietuvoje pasiūlė sveikatingumo centro „Gemma” specialistai. Šis metodas tinka įvairaus laipsnio idiopatinei skoliozei gydyti, tačiau efektyvumą lemia daugelis veiksnių: paciento amžius, progresavimo rizika, esamas Kobo kampas ir kt. Schroth metodo esmė – stuburo „hiperkorekcija”, t. y tam tikrų pozicijų, priešingų natūralioms kreivėms, pritaikymas bei specialiais pratimais pasiektos hiperkorekcijos užtvirtinimas. Taip pat gerinamas stuburo bei krūtinės ląstos mobilumas, atkuriamas raumenų balansas. Labai svarbu suteikti išsamios informacijos pacientui bei šeimos nariams, nes didelę šio metodo dalį sudaro namų darbai. Šį skoliozės gydymo metodą 1927 m. Vokietijoje sukūrė Katerina Schroth (Katherina Schroth). Paslaugos reabilitacijos centre „Gemma” teikiamos ir turint gydytojų siuntimą.

89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D

Iš viso buvo analizuoti 500 mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose besimokančių vaikų bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimų rezultatai. Kraujo mėginiai iš 80 Lietuvos gydymo įstaigų 2014 m. buvo ištirti akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose “Sosdiagnostika” ir „Antėja“.

Paaiškėjo, kad 89,5 proc. iš visų tirtųjų mokyklinio amžiaus vaikų yra nepakankamas vitamino D kiekis. Lyginant su lytimi susijusius vitamino D kiekio rodiklius, jie skiriasi, bet labai nežymiai. Kritinis vitamino D deficitas nustatytas 11 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų, deficitas – 46 proc. mergaičių ir 52 proc. berniukų, stoka – 32 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų mergaičių ir 10 proc. berniukų.

“Laboratorijose labai daug atliekame šio vitamino tyrimų kūdikiams. Pastebėjome, kad rezultatai kur kas geresni nei mokyklinio amžiaus vaikų. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D – per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina šio vitamino lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas tris mėnesius.

„Deja, Lietuvoje reta mama taip kruopščiai kontroliuoja vitamino D koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikę kraujo tyrimą, konstatuojame vitamino D perdozavimą. O iš kūdikystės išaugusiems vaikams tėveliai nebeduoda nei vitamino D lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad vaikai gautų daugiau maisto, turinčio šio vitamino. Dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo lauke šviečiant saulei bei vitamino D papildų nevartojimo gana daug vaikų kenčia nuo kritinioš io vitamino deficito sukeltų ligų”, – komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D daugiau turi jaunesni berniukai ir vyresnės mergaitės

Išanalizavus moksleivių vitamino D rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes, matyti, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys 11-14 metų berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, o vidurinėje mokykloje (15-18 m.) – atvirkščiai.

Vitamino D tyrimų rezultatų lentelė

Gydytoja E. Marciuškienė pažymi, kad tokiems vitamino D koncentracijos pokyčiams įtakos turi skirtingų amžiaus grupių vaikų besikeičiantys įpročiai. “Pagrindinėje mokykloje besimokantys berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, matyt, todėl, kad daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – berniukai labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o mergaitės, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto. Vyresnės merginos daugiau turi šio vitamino, nes pradeda labiau rūpintis išvaizda, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningesnės ir pradeda vartoti maisto papildų ar daugiau produktų, papildytų vitaminu D.

Vis tik noriu akcentuoti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai vitamino D negauname. Lietuviai nevartoja daug žuvies, kitų šio vitamino turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą neturime pakankamai. Dėl šių priežasčių stebime šio vitamino deficito pandemiją”, – apibendrina E. Marciuškienė.

Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos

Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja šio vitamino sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Net kas antras mokinys pamokas praleidžia dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. gripo, gerklės, sinusų, kvėpavimo takų ar plaučių infekcijų. Mokslininkai yra įrodę, kad vitaminas D veikia žmogaus imuninę sistemą ir peršalimo arba virusinės infekcijos „puola“ rečiau, kai šio vitamino kiekis yra normalus. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, šio vitamino stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga tuberkulioze, kuri siejama ir su nusilpusiu imunitetu.

Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaikas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis – reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą. Vaikų regos sutrikimų skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami šio vitamino ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

• Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml
• Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml
• Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml
• Pakankamas kiekis > 30 ng/ml
• Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

Šaltinis: Vitamin D Deficiency, Journal of the American College of Cardiology, 2008 Dec 9;52(24):1949-56. doi: 10.1016/j.jacc.2008.08.050.

Vaikas pas gydytoją

Profilaktiškai tikrinantis sveikatą, gydytojas pediatras vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, pasiklauso plaučių bei širdies veiklos. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokius nors (kad ir nedidelius) sveikatos defektus, vaikas yra siunčiamas pas gydytojus specialistus. Tokiu būdu būsimasis moksleivis yra ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės moksleivių sveikatos bėdos ir kaip jų išvengti?

Ydinga vaiko laikysena

Kaip tvirtina gydytojai ortopedai, daugelis vaikų, užuot pakankamai judėję, lakstę po lauką, plaukioję ežeruose ar upėse, karstęsi po medžius ir panašiai, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus. Rezultatas – iškrypęs stuburas, ydinga laikysena, kitokie skeleto bei raumenų sutrikimai. Visoms šioms moksleivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų prikrautos kuprinės, nepatogūs suolai. Pamažu artėjant rugsėjo pirmajai, išsirinkti labiausiai patinkančią kuprinę visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri kuprinė bus patikimesnė sveikatos atžvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir taisyklingą laikyseną. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos mama ir tėtis turėtų atkreipti dėmesį, renkantis mokyklinį krepšį:

• Kuprinė su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-12 proc. vaiko svorio. Aritmetika šioje vietoje paprasta: pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg turėtų nešti ne daugiau kaip 2,5-3 kg sveriančią kuprinę. Taigi, tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 1,5 kg.
• Mokyklinis krepšys neturėtų spausti, trinti, jis privalo būti patogus. Matuotis geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę vaikas nešios ir žiemą, ir vasarą.
• Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm, jei jie – paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kuprinės „nugara“ turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš pečių.

Prastėjantis vaiko regėjimas

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, judėjimo bei gryno oro stoka tikrąją to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir regėjimą – ortopedams antrina gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann“. Pasak gydytojos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke, mažėja regėjimo problemų. „Gal kam ir sunku tuo patikėti, bet kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 procentais sumažina trumparegystės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir vaikas gali žiūrėti į toliau esančius objektus“, – pasakoja V.Nasvytienė. Kaip teigia oftalmologė, norint turėti nepriekaištingą regėjimą ar bent jau pastiprinti jį, vaikams taip pat patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.

V.Nasvytienės tvirtinimu, vis dar yra nemažai mamų ir tėčių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kankynė. Bendraamžiai iš jų šaiposi, naujasis aksesuaras – nepatogus, greit lūžtantis. „Anaiptol. Tai seniau buvo pajuokiami akiniuočiai. Buvo šaipomasi dėl storų akinių stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir patys akiniai tikrai nebuvo patogūs. Dabar akiniai visai kitokie. Vaikai net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek norimą akinių spalvą, tiek ir formą,“ – tvirtina gydytoja. Oftalmologė priduria, kad baigiantis vasarai itin svarbu patikrinti moksleivių akis, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąrašą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir akinius. Tuo tarpu jau nešiojantys akinukus vaikai įsitikins, ar senieji dar tinkami.

Kad nepultų ligos, o dantys būtų sveiki

Rūpintis vaiko sveikata būtina kompleksiškai – reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku pastebėti vaiko savijautos pokyčius, įvertinti mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mitybos, kokybiško poilsio, vitaminų bei mineralinių medžiagų – įsitikinusi bendrosios praktikos gydytoja Laima Petrauskienė. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus, o atšalus orams jo nepuls ligos. Gydytoja priduria, jog artėjant naujiems mokslo metams, mama ir tėtis turėtų iš naujo atsiversti vaikų skiepijimo pažymėjimus bei nepamiršti pasitikrinti dantų. „Nuo daugumos užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, maždaug 6–7 metų vaikas turi būti pakartotinai paskiepytas nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės“, – pasakoja L. Petrauskienė.

Kalbant apie dantis, daugelis medicinos įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdo 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programą. Visiems tokio amžiaus vaikams nemokamai specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis yra padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės. Tokiu būdu neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių. Ši procedūra tikrai neskausminga, dantukų gręžti nereikia.