Gydytojai vieningi – skoliozės prevencija rūpinamasi per mažai. Anksti nustačius ligą ne tik lengviau gydyti, galima išvengti didesnių bėdų, pavyzdžiui, plaučių ir kitų vidaus organų ligų.
Sveikatingumo centro „Gemma” fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo Roman Machnin duomenimis, nuo skoliozės Lietuvoje kenčia apie 3 proc. vaikų. „Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną. Esant nežymiems pakitimams, jie gali būti nepastebimi. Bet dėl didelių pokyčių stuburas iškrypsta į šoną – įgauna C arba S formą. Liga išprovokuoja slankstelių sukimąsi, o drauge sukasi ir prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūtinės ląsta, atsiranda kupra, įdubos. Skoliozei pažengus sutrinka plaučių, širdies bei kraujagyslių darbas”, – pasakoja gydytojas Machnin. Net 80 proc. skolioze sergančių žmonių ligos priežastys nežinomos. Tokia liga vadinama idiopatine. Jei šia liga serga abu tėvai, tikimybė, kad vaikas paveldės skoliozę, padidėja trečdaliu.
Kodėl svarbu skoliozę pradėti gydyti laiku?
Dažnai manoma, kad susirgti skolioze galima, pavyzdžiui, sėdint susikūprinus, nešiojant kuprinę ant vieno peties arba nuolat miegant ant to paties šono. Tačiau tyrimai įrodė, kad tai mitas, – pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Skoliozė dažniausiai pastebima po kelerių metų nuo jos pradžios. Todėl visus vaikus patariama profilaktiškai tikrinti, o ypač sparčiausiu augimo laikotarpiu. Pasak mediko, didžiausias išbandymas stuburui –10–16 vaiko gyvenimo metai, kai jis ima labai sparčiai augti. „Mergaitėms augimo šuolis yra apie 10–12 metus, berniukams – apie 12–14. Beje, mergaitės skolioze serga du kartus dažniau nei berniukai”, – aiškina gydytojas. Liga gydoma trimis būdais, tai – stebėjimas, konservatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis. „Pagrindinis gydymo tikslas – neleisti ligai progresuoti. Lengvais atvejais ligos progresavimas mažai tikėtinas, ir kai nuokrypis yra minimalus, papildomų priemonių gali net neprireikti”, – patirtimi dalinasi gydytojas Roman Machnin. Bet esant ryškiems pokyčiams, konservatyvus gydymas problemos neišspręs. Pagrindinis tokio gydymo tikslas –jis tegali sustabdyti tolimesnį ligos progresą.
Operacija atliekama, jei skoliozė gerokai pažengusi. Anot mediko, kiekvienas atvejis yra individualus, operacijos poreikį lemia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. Visų skoliozių atvejais taikoma kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla.
Tėvai turėtų žinoti, kad jei skoliozė išryškėjo dar prieš lytinį brendimą, tikėtina, kad augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negydant, net nedidelis stuburo iškrypimas gali tapti nelanksčia stuburo deformacija, dėl kurios dažnai sutrinka plaučių ir kitų vidaus organų funkcijos. Pažengusi skoliozė gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams. Gydytojas pataria tėveliams kreiptis profilaktiškai – kol dar neprasidėjo lytinis brendimas, nors ir pokyčių nematyti. Tačiau, primena jis, netaisyklinga laikysena ne visuomet yra skoliozė. Tikslią diagnozę nustatys tik medikai.
Vokiečių metodika – viena efektyviausių
Idiopatinei skoliozei gydyti Europoje ir JAV bene dažniausiai taikomas Schroth metodas. Jį pirmieji Lietuvoje pasiūlė sveikatingumo centro „Gemma” specialistai. Šis metodas tinka įvairaus laipsnio idiopatinei skoliozei gydyti, tačiau efektyvumą lemia daugelis veiksnių: paciento amžius, progresavimo rizika, esamas Kobo kampas ir kt. Schroth metodo esmė – stuburo „hiperkorekcija”, t. y tam tikrų pozicijų, priešingų natūralioms kreivėms, pritaikymas bei specialiais pratimais pasiektos hiperkorekcijos užtvirtinimas. Taip pat gerinamas stuburo bei krūtinės ląstos mobilumas, atkuriamas raumenų balansas. Labai svarbu suteikti išsamios informacijos pacientui bei šeimos nariams, nes didelę šio metodo dalį sudaro namų darbai. Šį skoliozės gydymo metodą 1927 m. Vokietijoje sukūrė Katerina Schroth (Katherina Schroth). Paslaugos reabilitacijos centre „Gemma” teikiamos ir turint gydytojų siuntimą.
