MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vitaminai svarbūs nuo pirmųjų nėštumo savaičių

Būtent pirmaisiais nėštumo mėnesiais pradeda formuotis vaisiaus organų sistemos, klojamas pamatas, nuo kurio priklauso tolesnis vaiko vystymasis. Jau šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaisius būtų aprūpintas vitaminais ir mineralais. Tačiau apie nėštumą paprastai moteris sužino daug vėliau, kai toks svarbus etapas jau praėjo. Todėl gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti vitaminus bent vieną mėnesį iki planuojamo pastojimo.

Vitaminas A (retinolis) yra reikalingas odai ir regos organams. Vitaminas C svarbus imunitetui, pagerina geležies įsisavinimą, būtinas kaulams, kraujagyslėms, kremzlėms, raumenims, odai.

B grupės vitaminai yra būtini nervų bei imuninei sistemoms. Ypatingai svarbu vartoti dar iki pastojant folio rūgštį (vitaminą B9), nes šis vitaminas apsaugo nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Folio rūgštis būtina eritrocitų gamybai, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų formavimuisi. Vitaminas E yra galingas antioksidantas, jis svarbus imuninei sistemai. Šis vitaminas būsimai mamai gali padėti išvengti preeklampsijos ir priešlaikinio gimdymo.

Vitaminas D yra būtinas normaliam skeleto ir dantų vystymuisi, svarbus kalcio apykaitai organizme. Pagrindinis jo kiekis gaminasi organizme, veikiant saulei, todėl mūsų klimato sąlygomis papildomai vartoti šį vitaminą reikia beveik visiems.

Būtiniausi mineralai sveikam vystymuisi

Nuo pat ankstyvo nėštumo nepaprastai svarbios mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja įvairiose organizmo biocheminėse reakcijose. Besilaukiančiai mamai reikia kalcio, geležies, silicio, magnio, kalio, vario, cinko, seleno ir kt.

Vienas iš būtiniausių makroelementų yra magnis, jo reikia nervų sistemai, raumenims ir širdžiai. Magnis svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi, dalyvauja pasisavinant baltymus, hormonų sintezėje. Taip pat jis reguliuoja kalio ir kalcio metabolizmą. Trūkstant magnio būsimai mamai gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas, atsiranda nervingumas. Jo stoka gali paskatinti preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, trūkstant magnio nėščiąją kamuoja blauzdų mėšlungis, galvos svaigimas, ji pasidaro dirgli, gali pykinti. Nėštumo metu magnio reikia daugiau, nes šiuo laikotarpiu didesnis jo kiekis išsiskiria su šlapimu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nėščiosioms skirti 320–350 mg magnio per dieną.

Nėštumo metu reikia daugiau kalcio, kuris yra būtinas normaliam raumenų, kaulų, dantų formavimuisi. Kalcis svarbus ir kraujo krešėjimui, ir nervų sistemai. Rekomenduojama kalcio norma nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra 1000–1200 mg per parą. Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas, kefyras ir kt.). Tačiau ne visos mėgsta pieno produktus. Be to, ankstyvosiose nėštumo stadijose kamuoja toksikozė, o dėl rytinio pykinimo neįmanoma valgyti net mėgstamo jogurto. Tiesa, kalcio turi ir ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, riešutai, bet suvalgyti tokio kiekio maisto produktų, kad užtektų šio mineralo, praktiškai neįmanoma.

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui. Vaisiui jos reikia smegenų vystymuisi ir augimui. Geležies poreikis vaisiui ir placentai ypač padidėja antrąjį–trečiąjį nėštumo trimestrą.

Cinkas dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Vario trūkumas gali turėti įtakos kaulų mineralizacijai, imuninei sistemai, širdžiai. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir hormonų, lemiančių vaisiaus nervų sistemos vystymąsi, pažinimo ir elgesio funkcijas, sintezei.

Gelbėja maisto papildai

Dažnai, pasikliaujant tik maistu, neįmanoma aprūpinti organizmą reikiamu visų būtinų vitaminų ir mineralų kiekiu, ypač kai jų poreikis yra padidėjęs. Todėl kartu su subalansuota mityba pasitelkiami vitaminų ir mineralų maisto papildai, kurie yra tinkami nėščioms moterims.

Didesnis vitaminų ir mineralų poreikis išlieka ir gimus kūdikiui, tad maisto papildus gali tekti vartoti visą nėštumo ir žindymo laikotarpį, be pertraukos. Juk pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis visas būtinas maistines medžiagas dažniausiai gauna tik su motinos pienu.

Parengė Undinė Gilė

Kalčiausia dėl vitamino D trūkumo – saulės stoka

Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių – saulės stoka. Su maistu gauname tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turi pagaminti iš odoje esančio cholesterolio veikiant saulės spinduliams.

Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Geriau organizme įsisavinamas ir veiksmingesnis yra vitaminas D3.

Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač – dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Lietuvoje saulės mažoka, taigi galimybės pasinaudoti jos spinduliais vitamino D gamybai ribotos, o ir būti atviroje saulėje kūdikiams nerekomenduojama.

Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę. Vitamino D atsargas organizme turime nuolat papildyti – Ilgam prisikaupti negalime.

Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma – kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte. Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su fermentų, dalyvaujančių jį įsisavinant, aktyvumo sutrikimais.

Kokie vaikai linkę sirgti rachitu?

Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai – gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Dažnesnis rachitas dvyniams, taip pat vaikams, anksti pradėtiems maitinti nevisaverčiais dirbtiniais mišiniais ar karvės pienu be pridėtinio vitamino D.

Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Rizikos grupėje yra vaikai, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų ir inkstų ligomis.

Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams. Vasarą, kai gausu saulės spindulių ir vaikas ilgai būna lauke, odoje sintezuojama daugiau vitamino D.

Kada tėvams derėtų sunerimti dėl rachito?

Įtarti rachitą tėveliai galėtų iš kai kurių požymių, o pastebėjus bent vieną iš jų, reikia skubėti pas gydytoją.

• Vaikas tampa neramus, vangus, irzlus, dirglus, blogiau miega, krūpčioja nuo garso ar šviesos.
• Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Dėl jaučiamo diskomforto kūdikis pradeda trinti galvą į pagalvę, o dėl to nuplinka pakaušis.
• Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Sumažėjus raumenų tonusui, paguldytam ant pilvuko mažyliui sunku pakelti ir išlaikyti galvą.
• Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti ir vaikščioti.

Vitaminas D svarbus imunitetui, todėl jis susilpnėja šio vitamino negaunantiems užtektinai vaikams ir jie dažniau serga infekcinėmis ligomis.

Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai – kaulų audinio tankio pažeidimai – matomi rentgenogramose. Vitaminas D aktyviai dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, pagerina kaulams svarbaus kalcio pasisavinimą, o jo trūkstant sumažėja ir kalcio. Tuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, suminkštėja kaulai, deformuojasi skeletas, sulėtėja dantų augimas.

Mažiems vaikams būdinga kojų deformacija (o formos kojos). Suminkštėja kaukolės kaulai, esantys pakaušio srityje, ar didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, pasikeičia krūtinės forma.
Šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose atsiranda sustorėjimai – vadinamieji rachitiniai karoliai,
deformuojasi stuburas.

Kaip gydomas rachitas?

Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min. Tai ypač patogu bijantiems dūrio į veną vaikams, taip pat – ir mamoms.

Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistuose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Gydymas trunka 1–3 mėnesius.

Rachitu sergantį kūdikį reikia dažniau vartyti, kad nesideformuotų kaulai, neskubėti sodinti, gydytojas gali skirti masažą ir mankštą.

Rachito prevencija

Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas. Būsimai mamai reikia subalansuotai maitintis, ji turėtų užtektinai laiko praleisti saulėje.

Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Profilaktinę vitamino D dozę gydytojas parenka kiekvienam vaikui individualiai – pagal jo kūno masę, augimo tempą, sveikatos būklę, mitybą, buvimą lauke ir sezoną.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių, taip pat autoimuninių ir onkologinių ligų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pati svarbiausia rekomendacija –sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių. Dėl to, prieš skubant pirkti vitaminus, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Folio rūgštis

Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija – vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg. Padidintos rizikos nėštumui priskiriamos nėščiosios, vartojančios vaistus nuo traukulių, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, jei kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2 ar anksčiau gimusiam vaikui diagnozuota patologija, susijusi su nervinio vamzdelio defektu.

B grupės vitaminai

Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitamino B12 trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra susijęs su vystymosi regresija, hipotonija ir cerebrine atrofija.
Todėl besilaukiančioms vegetarėms ar veganėms moterims rekomenduojama racioną nėštumo ir laktacijos metu papildyti vitaminu B12.

Vitaminas D

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2. Profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tik nustačius bendrojo vitamino D-25 (OH) trūkumą kraujyje.

Vitaminas A

Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos. Per didelis gaunamas vitamino A kiekis pirmuoju nėštumo trečdaliu veikia teratogeniškai – didina centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, skydliaukės vystymosi defektų riziką, tačiau papildomas vitamino A skyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu yra saugus ir rekomenduotinas moterims, turinčioms vitamino A trūkumą.

Geležies preparatai

Nėščiųjų anemija – viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką. Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo. Todėl visoms pacientėms, kurioms diagnozuota nėščiųjų anemija, būtina skirti papildomų geležies preparatų.

Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys

Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi. Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių – jas svarbu gauti su maistu. Omega 6 riebalų rūgščių per parą suvartojamas pakankamas kiekis.

Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Moterims, nesuvartojančioms minėto kiekio jūros gėrybių, rekomenduojama papildyti dietą žuvies taukais ar nėščiosioms skirtais papildais, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių.

Magnio preparatai

Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas. Norint papildyti magnio atsargas su natūraliais produktais, į maisto racioną vertėtų įtraukti riešutus, jūros gėrybes, kakavą, įvairias kruopas, žalias lapines daržoves, moliūgų sėklas.

Kalcio preparatai

Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000–1200 mg. Kalcio atsargas galima papildyti vartojant pieno produktus: pieną, kefyrą, grietinę, rūgpienį, varškę, sūrį, taip pat jo yra lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje.

Cinkas

Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis šilauogės.

Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojos akušerės ginekologės Gretos Balčiūnienės informacija)

Viską, ko širdis geidžia

Anks­čiau la­bai ak­cen­tuotos mai­ti­nan­čios mamos mi­ty­bos tai­syk­lės, įvai­rūs die­tos su­var­žy­mai. Ypač ab­sur­diš­kas prie­ta­ras, drau­džian­tis žin­dan­čiai mo­ti­nai val­gy­ti švie­žius vai­sius ir dar­žo­ves. Jo­kio moks­li­nio pa­grin­do ne­tu­ri bai­mė, kad mo­ti­nai pil­vo pū­ti­mą su­ke­lian­tis mais­tas ga­li su­kel­ti pil­vo pū­ti­mą ir jos žin­do­mam kū­di­kiui. Nor­ma­lioms žar­nų bak­te­ri­joms fer­men­tuo­jant mais­to skai­du­las, pil­ve at­si­ran­da du­jų. Ta­čiau nei pa­čios skai­du­los, nei du­jos nė­ra ab­sor­buo­ja­mos iš žar­ny­no į krau­ją, tai­gi ir į mo­ti­nos pie­ną nepa­tenka.

Kai ku­rio­se dar­žo­vė­se, pa­vyz­džiui, čes­na­kuo­se, svo­gū­nuo­se, ri­di­kė­liuo­se, taip pat prie­sko­niuo­se, yra ete­ri­nių alie­jų, tu­rin­čių cha­rak­te­rin­gą kva­pą ar sko­nį, ga­lin­tį iš­ties per­si­duo­ti į pie­ną, ir kū­di­kiai kar­tais rea­guo­ja. Vie­niems tai pa­tin­ka, bet bū­na ir at­si­sa­kan­čių žįs­ti čes­na­ku kve­pian­tį pie­ną. Mamai su­val­gius čes­na­ko, pir­mą­ją va­lan­dą spe­ci­fi­nio kva­po pie­ne pa­pras­tai dar nė­ra, po dvie­jų va­lan­dų jis stip­riau­sias, o pa­skui pa­laips­niui iš­nyks­ta. Pa­na­šiai bū­na ir su ki­tais prie­sko­niais.

Skir­tin­gai ne­gu vis tuo pa­čiu mi­ši­niu nuo­lat mai­ti­na­mi „bu­te­liuko vai­kai“, žin­do­mi kū­di­kiai per

mo­ti­nos pie­ną pa­ti­ria pla­čią įvai­ro­vę kva­pų ir sko­nių, ku­rie ga­li nu­jun­ky­mo lai­ko­tar­piu pa­ska­tin­ti no­riau val­gy­ti juos tu­rin­tį – jau „pažįstamą“ – mais­tą. Tai­gi žin­dan­ti mama tar­si su­ku­ria vai­ko mi­ty­bos įpro­čius ir po­lin­kį drą­siau ra­gau­ti nau­jo mais­to.

Ko derėtų vengti?

Kar­tais kū­di­kiai ne­to­le­ruo­ja tam tik­rų pro­duk­tų mo­ti­nos mais­te. Pas­te­bė­ta at­ve­jų, kai pil­vo dieg­liai žin­do­miems kū­di­kiams at­si­ras­da­vo mamai val­gius ne tik jau mi­nė­tų čes­na­kų ir svo­gū­nų, bet ir ko­pūs­tų, griež­čių (sė­ti­nių), pu­pe­lių, ra­bar­ba­rų, sly­vų. Jei­gu įta­ria­ma, kad ku­ris nors pro­duk­tas tu­ri blo­gą po­vei­kį kū­di­kiui per pie­ną, rei­kė­tų ste­bė­ti, ar neat­si­ras kū­di­kiui virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mo reiš­ki­nių pir­mą­ją pa­rą nuo to mais­to su­val­gy­mo, ar kartosis vėl jo suvalgius.

Vi­siš­kai ne­de­rė­tų kū­di­kio pra­tin­ti prie al­ko­ho­lio. Iš mo­ti­nos krau­jo al­ko­ho­lis leng­vai pa­ten­ka į jos pie­ną. Gir­tau­jan­čių mo­ti­nų žin­do­mi kū­di­kiai blo­giau au­ga (al­ko­ho­lis slo­pi­na pie­no te­kė­ji­mą krū­ty­je) ir ga­li bū­ti pa­ken­kia­mos vai­ko sme­ge­nys. Tik ret­kar­čiais iš­ge­ria­ma vy­no tau­rė blo­go po­vei­kio kū­di­kio svei­ka­tai gal ir ne­tu­rė­tų, ta­čiau tai da­ry­ti ge­riau tuo­jau po žin­dy­mo, kad iki ki­to mai­ti­ni­mo al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja pie­ne jau bū­tų su­ma­žė­ju­si.

Žin­dan­čios mamos kar­tais įspė­ja­mos ne­ger­ti ka­vos, juo­do­sios ar­ba­tos, ko­ka­ko­los, pep­si­ko­los, ka­ka­vos, nes šie gė­ri­mai tu­ri ko­fei­no, dėl ku­rio cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą sti­mu­liuo­jan­čio po­vei­kio kū­di­kis ga­li bū­ti ne­ra­mus ir jam sun­ku už­mig­ti. Be to, ko­fei­nas slo­pi­na ge­le­žies įsi­sa­vi­ni­mą iš mo­ti­nos ir kū­di­kio virš­ki­ni­mo trak­to, tuo di­din­da­mas ma­žak­rau­jys­tės ri­zi­ką. Ta­čiau moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, jog tik la­bai ma­ža da­lis ko­fei­no iš mamos krau­jo pa­ten­ka į jos pie­ną ir dar ma­žiau jo ap­tin­ka­ma žin­do­mo kū­di­kio krau­jo se­ru­me, to­dėl sai­kin­gas ka­vos var­to­ji­mas ne­su­ke­lia pro­ble­mų žin­do­mam kū­di­kiui. O di­de­lių ko­fei­no kie­kių tu­rin­čių pro­duk­tų mai­ti­nan­čiai mamai rei­kė­tų veng­ti, ypač jei­gu ji žin­do neiš­ne­šio­tą nau­ja­gi­mį. Tuo­met ko­fei­no pa­ša­li­ni­mas iš or­ga­niz­mo vyks­ta lė­čiau ir jis ga­li kaup­tis, su­kel­da­mas vai­kui svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Taip pat ne­rei­kė­tų per daug val­gy­ti ir šo­ko­la­do, nes ja­me yra į ko­fei­ną pa­na­šios me­džia­gos teob­ro­mi­no. Sai­kin­gai mamos val­go­mas šo­ko­la­das žin­do­mam kū­di­kiui ne­su­ke­lia nei pil­vo dieg­lių, nei ki­tų virš­ki­ni­mo bė­dų.

Alergijos pavojai

Kai ku­rie mais­to pro­duk­tai ga­li aler­gi­zuo­ti kū­di­kius, ypač tu­rin­čius įgim­tą šei­mos po­lin­kį. Ne­rei­kia draus­ti mo­ti­nai ko nors val­gy­ti vien dėl to, kad ji žin­do. Ta­čiau ver­ta ste­bė­ti žin­do­mo kū­di­kio reak­ci­ją į mais­tą. Ki­lus įta­ri­mui, to­kio pro­duk­to rei­kė­tų veng­ti dvi sa­vai­tes. Pa­vyz­džiui, esant ne­pa­lan­kiai aler­gi­nei anam­ne­zei šei­mo­je, kū­di­kiui ga­li iš­ryš­kė­ti aler­gi­nis bė­ri­mas ar pa­di­dė­jęs ne­ra­mu­mas, jei­gu mo­ti­na var­to­ja daug pie­no. Dažniausiai žindomus kūdikius alergizuoja į motinos pieną patekę tirpieji karvės pieno baltymai.

„Gerk pie­ną, kad bū­tų pie­no“ – taip daž­nai bū­da­vo sa­ko­ma ir da­bar ga­li­ma iš­girs­ti pa­ta­riant žin­dan­čiai mamai. Tai gin­čy­ti­nas tei­gi­nys jau vien dėl to, kad jo­kios gam­to­je eg­zis­tuo­jan­čios žin­duo­lių rū­šies suau­gę in­di­vi­dai, tai­gi ir pa­te­lės, ne­var­to­ja pie­no, ta­čiau sėk­min­gai žin­do jau­nik­lius. Dau­ge­liui ne­ci­vi­li­zuo­tų žmo­nių gen­čių žo­džiai, reiš­kian­tys pie­ną, aso­ci­juo­ja­si tik su jų kū­di­kių ir ki­tų jau­nik­lių mais­tu. Mū­sų žmo­nės klai­din­gai gal­vo­ja, kad mo­ti­na, ger­da­ma daug kar­vės pie­no, pa­di­dins sa­vo pa­čios pie­no kie­kį. Mamos iš­ge­ria­mas gy­vu­lių pie­nas nė­ra kaip nors svar­bus jos pa­čios pie­no ga­my­bai.

Kalcis ir geležis

Tie­sa, pie­nas yra vie­nas iš kal­cio šal­ti­nių mais­te, ta­čiau nor­ma­li kal­cio kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne vis tiek bū­tų už­tik­ri­na­ma, jei­gu mama ir ne­ger­tų kar­vės pie­no. Jei­gu kal­cio trūk­tų mamos mais­te, jis bū­tų paim­tas iš or­ga­niz­mo au­di­nių ir pri­sta­ty­tas į mo­ti­nos pie­ną ga­mi­nan­čias jos krū­tų ląs­te­les. Tai­gi žin­dan­čiai mamai tei­sin­giau bū­tų sa­ky­ti: kad ta­vo pa­čios or­ga­niz­mui ne­prit­rūk­tų kal­cio, jo rei­kė­tų gau­ti su mais­tu, o vie­nas iš dau­giau­sia jo tu­rin­čių mais­to šal­ti­nių yra gy­vu­lių, pa­vyz­džiui, kar­vės, pie­nas ir jo pro­duk­tai. Be­je, yra žmo­nių, ypač suau­gu­sių, ku­rie ne­to­le­ruo­ja ne­per­dirb­to kar­vės pie­no ar­ba ne­mėgs­ta jo sko­nio. Tuo­met la­biau tik­tų rau­gin­to pie­no pro­duk­tai: jo­gur­tas, varš­kė, sū­ris. Ne­daug pie­no pro­duk­tų var­to­jan­čioms mamoms rei­kė­tų per pa­rą gau­ti apie 500–600 mg kal­cio pa­pil­dų, o be­veik ne­var­to­jan­čioms – maž­daug 1000–1200 mg per pa­rą. Yra ir dau­giau kal­cio šal­ti­nių mais­te: pa­vyz­džiui, se­za­mo sėk­los, la­pi­niai ko­pūs­tai, špi­na­tai, bro­ko­liai, ke­pe­nys, mig­do­lai, kon­ser­vuo­tos sar­di­nės ir la­ši­ša, val­go­mos kar­tu su su­minkš­tė­ju­siais kau­lais.

Taip pat ir nor­ma­li ge­le­žies kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne yra už­tik­ri­na­ma ne­prik­lau­so­mai nuo mo­ti­nos mi­ty­bos. Jei­gu jos trūks­ta mais­te, pa­nau­do­ja­ma mo­ti­nos kū­no au­di­nių, pir­miau­sia krau­jo, ge­le­žis. Ma­žak­rau­jys­tė nė­ra kliū­tis žin­dy­ti. Ge­le­žies po­rei­kis mai­ti­nan­čioms mamoms yra toks pat ar net ma­žes­nis kaip prieš nėš­tu­mą, nes žin­dant vė­liau at­si­nau­ji­na mė­ne­si­nės, o be to, į pie­ną pe­rei­na ma­žiau ge­le­žies, ne­gu jos ne­ten­ka­ma per menst­rua­ci­jas. Aiš­ku, ma­žak­rau­jys­te ser­gan­čią mamą bū­ti­nai rei­kia gy­dy­ti, ta­čiau ji ne­tu­rė­tų nu­sto­ti žin­dy­ti kū­di­kio.

Vitaminų reikia kasdien

Žin­dan­čios mamos mais­te tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai pro­duk­tų, turinčių B gru­pės vi­ta­mi­nų (B₁, B₂, B₆, B₁₂) ir vi­ta­mi­no C. Jie yra tir­pūs van­de­ny­je, to­dėl mo­ti­nos or­ga­niz­me jų at­sar­gos ne­su­kau­pia­mos. Tai­gi šių vi­ta­mi­nų trūks­tant mamos mais­te, ma­žiau jų bū­tų ir pie­ne. Pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų mama gau­tų val­gy­da­ma duo­ną ir ki­tus grū­dų pro­duk­tus, vi­ta­mi­no B₁₂ – pie­no pro­duk­tus, žu­vį, mė­są ir kiau­ši­nius. Vi­ta­mi­no C po­rei­kis lak­ta­ci­jos metu taip pat pa­di­dė­ja. Daug jo yra švie­žiuo­se vai­siuo­se, uo­go­se ir dar­žo­vė­se. Vi­ta­mi­no C ir ki­tų van­de­ny­je tir­pių vi­ta­mi­nų kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne ne­pa­ky­la aukš­čiau nor­ma­lios, nes per­tek­lius pa­ša­li­na­mas su šla­pi­mu.

Rie­ba­luo­se tir­pių vi­ta­mi­nų kie­kis pie­ne ma­žiau pri­klau­so nuo mamos die­tos pokyčių. Vi­ta­mi­nų A ir D kon­cent­ra­ci­ja pie­ne iš­lie­ka nor­ma­li, kol jų yra jei ne mamos mais­te (svies­te, kiau­ši­nių try­niuo­se, ke­pe­ny­se), tai jos kū­no at­sar­go­se. Vi­ta­mi­no E (jo yra alie­ju­je, ja­vų ge­ma­luo­se, mė­so­je, kiau­ši­nių try­niuo­se, mor­ko­se) kon­cent­ra­ci­ja di­džiau­sia prieš­pie­ny­je, nes nau­ja­gi­miui la­bai svar­bus jo an­tiok­si­daci­nis vei­ki­mas. Vi­ta­mi­no K di­džiau­sias po­rei­kis yra per gim­dy­mą ir pir­mo­sio­mis nau­ja­gi­mio gy­ve­ni­mo die­no­mis, kai bū­na di­džiau­sia vi­di­nio krau­ja­vi­mo (ypač į sme­ge­nis ir į žar­ny­ną) ri­zi­ka. Kad vi­ta­mi­no K at­sar­gos būtų užtikrintos, mo­ti­nos mais­te (mor­ko­se, sa­lo­to­se, špi­na­tuo­se, ke­pe­ny­se) jis ypač rei­ka­lin­gas nėš­tu­mo pa­bai­go­je.

Tai­gi žin­dan­čios mo­ti­nos mais­tas tu­ri bū­ti ne tik pa­kan­ka­mai ka­lo­rin­gas, bet dar svar­biau, kad jis bū­tų įvai­rus. Pa­sik­liau­ti vien tik vais­ti­nė­se par­duo­da­mais vi­ta­mi­nų ir mais­to pa­pil­dų pre­pa­ra­tais ne­rei­kė­tų. Vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų įsi­sa­vi­ni­mas or­ga­niz­me iš dirb­ti­nių mais­to pa­pil­dų ne vi­sa­da yra efek­ty­vus ir ne­pri­lygs­ta jų įsi­sa­vi­ni­mui iš na­tū­ra­laus mais­to.

Pagal gydytojo Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Kodėl maiste mineralų trūksta?

Idealu, jei mineralus, vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas gauname su maistu. Tačiau net ir valgydami sveiką maistą šių medžiagų pritrūksime, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, chemikalais tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, todėl jų negali turėti ir augalai. Ilgai laikomi sandėliuose maisto produktai netenka kitos dalies mineralų. Jie pašalinami rafinuojant maisto produktus bei prifarširuojant juos įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, pasigaminti maisto neturime kada. Todėl dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra perdirbamosios pramonės brukamas skrandį užkemšantis balastas.

Naudingųjų medžiagų pritrūkstame dar daugiau, nes gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Todėl atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį.

Mikroelementai nėščiajai

Nėščiai moteriai metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes jų turi užtekti ir pačiai būsimai mamytei, ir vaisiui. Jeigu šių medžiagų pritrūks net ir nedaug, būsimo naujagimio sveikatai pasekmės gali būti liūdnos. Nėščiajai būtini kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas ir daugelis kitų. Embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis labai svarbus cinkas. Beje, idealus kalcio reikia dviejų dalių kalcio, o magnio vienos. Deja, maisto produktuose tokių proporcijų nėra. Pavyzdžiui, valgydami pieno produktus, pritrūkstame magnio, nes piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Todėl šių mineralų iš maisto neužteks, o dėl to kamuos raumenų mėšlungis, gali užkietėti viduriai, prastai miegosime, atsiras dantų ėduonis ir kt.

Papildomai cinko nėščiąjai reikia vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nuo anemijos, nes geležis jį išstumia.

Būsimam kūdikiui ypač svarbūs pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kai formuojasi jo organai. Bet būtent šiuo periodu nėščiąją pykina, todėl valgyti nesinori. Įrodyta, kad vartojant B6, B12, folio rūgšties, geležies ir cinko turinčius maisto papildus, dažniausiai dingsta net ir labai stiprus pykinimas. Optimalios mitybos instituto ( ION – Institute of Optimal Nutrition) tyrimų duomenimis, pirmąjį trimestrą gali beveik visai nepykinti, jeigu moteriai netrūksta šių medžiagų dar prieš nėštumą.

Mineralų stoka turi reikšmės pogimdyminei depresijos

Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia subalansuoto mineralų bei vitaminų kiekio.

Tyrimais nustatyta, kad mineralai gali padėti išvengti dažną jauną mamą ištinkančios pogimdyminės depresijos. Daugelis tyrėjų mano, kad be psichologinio faktoriaus, susijusio su didžiule moterį užklumpančia atsakomybė ir rūpesčiais, pogimdyminei depresijai įtakos turi ir mikroelementų stoka.

Viena iš pogimdyminės depresijos priežasčių gali būti vario perteklius. Nėščiosios organizme vario padaugėja, o cinko, kurio daug reikia vaisiui, sumažėja. Žindančios mamos piene esančias cinko atsargas greitai išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, maitinančiai krūtimi mamai reikia 25 mg cinko per dieną, o stokojant cinko ir vitamino B6 gali užklupti depresija. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer ‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.

Depresijai įtakos gali turėti ir Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Todėl Omega-3 ir cinko bei B grupės vitaminai būtini jaunai mamai.

Vaikas prastai mokosi – galbūt jam trūksta vitaminų ir mineralų?

Dėl mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokos anksti genda vaikų dantys. Be to, trūkstant mineralų, į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mat kai kurie iš mineralų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį. Toksiški metalai gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, gali paskatinti inkstų ligas, vaikams – autizmą. Aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o cinkas reguliuoja šio metalo kiekį organizme.

Kito pavojingo organizmui metalo – švino padaugėja trūkstant kalcio, cinko ir geležies. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Buvo tiriami Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, jų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) buvo 4,5 kartus mažesnis.

Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas

Dėl antioksidantų stokos galime susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, kvėpavimo takų infekcijos, psichikos negalavimai ir kitos. Pagrindiniai imuninės sistemos ginklai prieš ligas sukeliančius įsibrovėlius – vitaminai A, C ir E, efektyvus antikancerogenas mineralas selenas, taip pat antocioninai, CoQ10. Antioksidantai atlieka ir daugiau funkcijų: padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, peršalimo simptomus bei lėtinį nuovargį.

Mineralas mineralui nelygu

Šiandien vargu ar išsiversime be maisto papildų, kuriuose vitaminai ir mineralai yra reikiamų proporcijų. Bet ne visų formų mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl galite sąžiningai gerti maisto papildus, o naudos nejausite.

Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės, o organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinama tik maždaug 30%.

Joniniai mineralai ilgus metus formuojasi natūralioje gamtoje, jie tokie pat kaip ir maiste

esantys mikroelementai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė