Šaltuoju metų laiku peršąlame dėl šalto oro, o vasarą susergame dėl per didelių temperatūros kontrastų. Karštą dieną lauke jaučiamės kaip saunoje, o natūralus troškimas greičiau atvėsti dažnai susargdina. Todėl ir kaitinant saulei nedera pamiršti apie pavojus, dėl kurių užpuola ligos.

Kondicionieriai

Šiandien tai nėra prabanga, o gana įprastas daiktas namuose, bet pernelyg pažeminę oro temperatūrą ir mes, ir vaikai rizikuojame peršalti ar susirgti net plaučių uždegimu. Norint išvengti peršalimo ligų, reikia atsiminti, kad temperatūra kambaryje neturėtų būti daugiau kaip 6 – 8 laipsniais žemesnė negu lauke. Nedera būti prie pat oro kondicionieriaus, kad oro srovė pūstų tiesiai į nugarą ar veidą. Neturėtume pamiršti ir apie paties įrenginio priežiūrą, jį reikia valyti, esant reikalui pakeisti filtrus, kitaip jis gali būti alerginių ir infekcinių ligų kaltininkas.

Kondicionierius gelbsti nuo kaitros taip pat ir saulės įkaitintame automobilyje, bet reikia vengti labai žemos temperatūros ir šaltas oras neturi pūsti stipriai ir tiesiai į veidą.

Ledai ir šaltas vanduo

Kamuojamiems karščio norisi kuo greičiau atsivėsinti, ir daugelis vaikų neapsikentę tai daro pernelyg drastiškai. Puola gaivintis vandeniu iš šaldytuvo arba godžiai valgyti ledus didžiuliais kąsniais. O tada pradeda skaudėti gerklę, atsiranda nemalonūs pojūčiai nosiaryklėje, pakyla temperatūra. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama gerti kambario temperatūros vandenį. Karštu oru vaikui nepatariama duoti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų. Pagrindinis gėrimas turėtų būti mineralinis ar geriamasis vanduo.

Ledus reikia valgyti pamažu, juos laižant. Neduokite vaikui ledų, kai jis sukaitęs ir suprakaitavęs, juo labiau, kad troškulio ledai nenumalšins, o jų suvalgęs sušilęs vaikas gali susirgti, pavyzdžiui, ūminiu tonzilitu (angina).

Maudynės

Pliuškendamiesi jūroje ar upėje vaikai dažnai praranda laiko pojūtį ir patys neišlipa iš vandens net ir tada, kai ima drebėti nuo šalčio. Nepaisant norų, mažas vaikas neturėtų maudytis ilgiau kaip 10 minučių, o po maudynių jį reikia nusausinti ir perrengti sausais drabužiais. Vaikams patariama maudytis ne žemesnėje nei 20 laipsnių vandens temperatūroje.

Netinkama apranga

Puiki apranga dienos karštyje marškinėliai, puskelnės, lengvutė suknelė. Deja, vasaros oras dažnai keičiasi: vakare gali atslinkti debesys, atnešdami gūsingą vėją ir stiprų lietų. Kad vaikas nesušlaptų ir apsaugotumėte jį nuo peršalimo, nešiokitės lengvą striukę arba kompaktišką lietpaltį.

Kaip nesusirgti?

Drastiški temperatūrų skirtumai organizmą veikia kaip stresas ir jis nespėja prisitaikyti. Karščio lauke ir kondicionuojamų patalpų temperatūrų skirtumai, per ilgos maudynės ar ledinio vandens stiklinė gali sugadinti vaikui vasarą ir atostogas tėvams. Kad taip nenutiktų, laikykitės paprastų rekomendacijų.

– Karštomis vasaros dienomis palaikykite ne žemesnę kaip 21–22 laipsniai kambario temperatūrą.
– Neduokite vaikui per šaltų gėrimų.
– Venkite skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.
– Neleiskite saulėje įkaitusiam vaikui šokti į šaltą jūros ar ežero vandenį, pirmiausia jis turi atvėsti pavėsyje.
– Mažylis neturi ištisai mirkti vandenyje ir būti su šlapiais drabužiais.
– Nešiokitės skėtį ir papildomus drabužius šaltesniam orui.
– Duokite vaikui daugiau skysčių, racionaliai maitinkite, tegu jis valgo daugiau vaisių, uogų ir daržovių, turinčių imunitetą stiprinančių vitaminų ir mineralų.

Vasarinio peršalimo gydymas

Vasariniai peršalimai pavojingi dar ir tuo, kad, nepaisant palankių oro sąlygų, jie sukelia komplikacijas, tokias kaip pneumonija, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas.

Žinoma, vasarą vaikui apmaudu leisti laiką kambaryje, tačiau kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai, deja, nepaiso mūsų norų, o nesilaikant tinkamo režimo sparčiau vystosi infekcijos. Todėl gydantis vasarinį peršalimą svarbus mažesnis fizinis aktyvumas ir namų režimas.

Kita problema, su kuria susiduria vasarą susirgęs vaikas, yra būtinybė gerti daug šiltų gėrimų. Karščiuojantis vaikas netenka nemažai vandens, o skystis padeda pašalinti iš organizmo virusų ir bakterijų išskiriamus toksinus. Bet šaltuoju metų laiku geriamus šiltus skysčius vasarą galima pakeisti kambario temperatūros gėrimais.

Sergančiam vaikui reikalingas grynas oras, todėl vėdinkite kambarį, bet jeigu sudarote skersvėjį, vaiko tuo metu ten neturi būti. Nekarščiuojančiam ligoniukui naudinga pasivaikščioti lauke – tik ne per didžiausius karščius, o ryte arba vakare.

Kad vaiko peršalimas neužkluptų jūsų nepasirengusių, vykdami savaitgaliui į sodybą ar atostogauti, nepamirškite į kelionės vaistinėlę įsidėti vaikiškų preparatų nuo slogos, gerklės skausmo ir temperatūros.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Dehidratacija

Vaikų medžiagų apykaita spartesnė negu suaugusiųjų, be to, vanduo mažylių organizme sudaro didesnę kūno masės dalį, todėl jie ypatingai greitai netenka skysčių, o kartu su jais organizme mažėja ir būtinų mineralinių medžiagų kiekis. Skysčių netekimas ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, nes jie dėl mažos kūno masės gali prarasti pernelyg daug vandens.

Esant dehidratacijai, netenkama daugiau vandens, negu gaunama geriant, todėl sutrinka organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, o dėl ypatingai sunkios dehidratacijos gali kilti mirties pavojus.

Apie dehidrataciją įspėjantys simptomai:

• pirmieji dehidratacijos požymiai – išdžiūvusi burna ir troškulys;
• vaikas tampa vangus, suprastėja reakcija į aplinką;
• mažylis išblykšta ir mieguistas;
• oda pasidaro vėsi, pilkšvo atspalvio, įdumba akys;
• atšąla rankos ir kojos;
• kūdikiams įdumba momenėlis;
• vaikas mažai prakaituoja ir retai šlapinasi, verkia be ašarų;
• sunkus požymis – sąmonės pritemimas ar net apalpimas.

Karštą dieną vaikas nuolat turi gurkšnoti skysčius. Neverskite jo iš karto išgerti daug vandens. Troškulį vaikas greičiau numalšins gerdamas pamažu – nedideliais gurkšneliais, bet dažniau. Geriausiai troškulį numalšins negazuotas mineralinis kambario temperatūros vanduo. Vasarą nedera duoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo vaikas gali susirgti peršalimo liga.

Pastebėję dehidratacijos požymius, mažyliui padėsite nunešę jį į vėsią patalpą, duokite atsigerti vandens. Rekomenduojama gerti specialų rehidracijos tirpalą, kuris padeda atkurti netektus mikroelementus ir skysčius. Jeigu tokio tirpalo neturite, galite duoti mineralinio vandens, įmaišę į jį druskos ir cukraus.

Kad vaikas išvengtų dehidratacijos, esant karštam orui, laikykitės šių patarimų:

• Renkite mažylį laisvais, šviesiais, orui pralaidžiais drabužiais iš natūralių audinių, galvą apsaugokite kepure.
• Karščių metu su vaiku nebūkite saulėje, laiką leiskite šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.
• Jeigu karštis nepakeliamas, ant galvos ir pečių uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį, marškinėlius ar kitokį drabužį.
• Apipurkškite vaiką drungnu vandeniu. Visą kūną gerai atvėsina dušas.
• Ištisą dieną nuolat girdykite vaiką. Galite jam duoti negazuoto ir nevirinto vandens (galima šiek tiek sūraus mineralinio vandens), džiovintų vaisių kompoto, šviežių sulčių, praskiestų vandeniu, nesaldintos arbatos. Gėrimai turi būti vėsūs, bet ne lediniai.

Ar vaikas geria užtektinai, galite patikrinti pagal šlapinimąsi: tai daryti normalu ne rečiau kaip 6 kartus per parą, o šlapimas neturi būti tamsios spalvos.

Perkaitimas ir saulės smūgis

Lepintis saule ir šiluma turime su saiku, kad išvengtume perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio. Perkaistama, kai sutrinka šilumos apykaita, t. y. kai kūnas gamina daugiau šilumos, nei gali atiduoti. Jeigu vaiką pradėjo pykinti, jis vemia, mieguistas ir nusilpęs, kamuoja galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis, išblyško oda, gali būti, kad jis perkaito. Šiuo atveju gali padėti vėsus dušas (vonia netinka), duokite vaikui vėsaus gėrimo, geriausia ‒ mineralinio vandens.

Daug rimtesnė problema ‒ saulės (šilumos) smūgis, nes pažeidžia smegenis. Tai yra sunkiausias karščio sukeltas sutrikimas. Kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė už odos, šilumą atiduodame prakaituodami, t. y. garindami. O kai nebegalime prakaituoti, pavyzdžiui, dėl didelės oro drėgmės, tvankumo, kai nėra jokio vėjelio, prigludusių, oro nepraleidžiančių drabužių, gali pakilti temperatūra. Tai lemia šilumos smūgį, kuris kelia pavojų gyvybei, gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.

Vaikus karštis veikia stipriau, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išsivystę, mažyliai negali prisitaikyti prie karščio taip gerai kaip suaugusieji dar todėl, kad jie mažiau prakaituoja, o prakaitas natūraliai atvėsina. Todėl vaikai turi didesnę riziką perkaisti ir patirti su perkaitimu susijusius negalavimus.

Kada reikia gydytojo?

Saulės (šilumos) smūgis gali užklupti tiek būnant saulėje, tiek praėjus kelioms valandoms. Šį sveikatos sutrikimą galima įtarti, atsiradus kuriems nors iš šių požymių:

• galvos skausmas, svaigimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse;
• pykinimas ir vėmimas;
• vangumas, silpnumas;
• koordinacijos sutrikimas;
• padažnėjusi širdies veikla ir pasunkėjęs kvėpavimas;
• išbalusi oda;
• kūno temperatūros pakilimas iki 40 laipsnių;
• stipriausi šilumos smūgio požymiai – sąmonės pritemimas ir praradimas.

Pastebėję šilumos smūgio požymius, kvieskite medikus. Pirmoji pagalba perkaitus ar patyrus saulės smūgį yra vėsinimas. Greitai perkelkite vaiką į vėsią vietą – bent nuveskite į šešėlį, o geriausia į kambarį su oro kondicionieriumi, nurenkite vaiko drabužius. Jeigu nėra vėsios patalpos, bet kokiu būdu vėsinkite erdvę: vėdinkite laikraščiais, sudarykite šešėlį, uždenkite kūną vėsiais vystyklais ar rankšluosčiais, duokite vaikui atsigerti vandens. Jeigu patyręs saulės smūgį vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėduokite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Patarimai, kaip išvengti perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio:

• Kuo aktyviau vaikas juda saulėje ar šilumoje, tuo didesnė saulės smūgio tikimybė, todėl neikite į paplūdimį pačiomis karščiausiomis valandomis.

• Perkaitimo ir šilumos smūgio riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas), nes vaikas neturi ko prakaituoti ir negali atsivėsinti. Taigi visą laiką duokite jam gerti šiek tiek vandens, įsitikinkite, kad vaiko drabužiai laisvi ir nepamirškite galvos apdangalo.

• Nebijokite oro kondicionierių. Jie yra daug naudingesni vaiko sveikatai nei tvankumas ir karštis. Vienintelis dalykas – nepamirškite, kad oro kondicionierius išsausina orą, ir būtent tai yra pavojinga vaikui. Raskite būdą sudrėkinti kambarį, kai veikia oro kondicionierius.

• Niekada nepalikite vaiko automobilyje, net trumpam. Nuo kaitros neišgelbės net atidarytas langas: karštą dieną net pavėsyje stovinčio automobilio viduje temperatūra greitai pakyla.

Nudegimai saulėje

Seniai žinome, kad degintis yra kenksminga, bet dauguma atostogautojų, pasiekę jūrą ir paplūdimį, kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio kepinasi saulėje ir dažnai drauge su jais būna vaikai, o jų oda yra daug jautresnė. Nuo 10 iki 16 valandos vaikui nedera būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui iki vienerių iš viso negalima būti atviroje saulėje, nes nuo ultravioletinių spindulių apsaugančio melanino mažylių odoje nesigamina užtektinai, be to, kūdikio dar nepatariama tepti apsauginiais kremais.

Iki 11 ir po 16 valandos vyresni vaikai gali pabūti saulėje, bet būtinai su plačiabryliu šviesios spalvos galvos apdangalu, kad ausys ir visas veidukas būtų apsaugotas šešėlio. Atviras kūno vietas reikia tepti kremu nuo saulės keletą kartų per dieną, nes žaidžiant ir maudantis apsauginė plėvelė nusitrina. Geriausia, jei mažylis kapstosi smėlyje po paplūdimio skėčiu.

Taigi, norint kiek įmanoma labiau apsaugoti vaiką nuo šilumos smūgio, nudegimo saulėje ir dehidratacijos, geriausia, kad jis būtų atokiau nuo atvirų saulės spindulių.

Deja, ne visada pavyksta apsaugoti vaiką ir saulė nudegina odą. Nudegimo saulėje požymiai dažnai išryškėja ne iškart, juos galime pastebėti jau sugrįžę iš lauko. Oda nudegimo vietoje parausta, dažnai patinsta, skauda, gali būti nusėta pūslelių, gali pašiurpti kūnas, krėsti drebulys.

Pagalba nusideginusiam vaikui

Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti nudegimų, greitai palikite paplūdimį ir duokite vaikui gerti kambario temperatūros negazuoto mineralinio vandens. Ant nedidelių nudegusių odos plotelių dedami šalti kompresai, pavyzdžiui, šaltame vandenyje suvilgytos audinio skiautės arba nosinės. Tokį kompresą laikykite, kol jis sušils, ir dėkite kas 2–3 valandas.

Jeigu saulė nudegino didesnius odos plotus, uždėkite vėsiame vandenyje suvilgytą rankšluostį, drėgną paklodę arba aprenkite vaiką drėgnais marškinėliais. Atvėsti padės ir vėsi vonia arba dušas. Šlapios odos nesausinkite, o leiskite jai nudžiūti: garuodamas vanduo vėsins įkaitusį vaiką.

Nudegintą odą patepkite specialiu kremu ar losjonu, skirtu naudoti po nudegimo. Tokių preparatų gausu bet kurioje vaistinėje, jie padeda nuo saulės nudegimo daug efektyviau nei kefyras ar grietinė, dar ir vėsina bei numalšina skausmą.

Kol nudegimai neišnyks, saugokite vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, renkite jį tik lengvais medvilniniais drabužiais, kurie netrins odos.

Prisiminkite, kad būnant ant paplūdimio smėlio ir upės, ežero, jūros vandenyje būtinos stiprios apsauginės priemonės, nes ultravioletiniai spinduliai atsispindi ir yra daug intensyvesni.

Parengė Undinė Gilė

Saulės ir laužo karštis

Paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus oda skirtinga. Per ilgai kaitintis saulėje ypač pavojinga šviesiaodžiams, mėlynakiams ir žaliaakiams.

Per ilgai būnant saulėje gali išsivystyti odos pažeidimai, kurie išryškėja net ir po daugelio metų. „Odos vėžio rizika priklauso būtent nuo to, kiek stipriai buvome įdegę saulėje“, – sako dermatologė ir pastebi, jog vis daugėja melanomos ir kitų piktybinių odos ligų: plokščialąstelinės karcinomos,  aktininės keratozės, bazaliomos bei kitų.   

Norintiems ilgiau pasimėgauti saule dermatologė pataria teptis apsauginiais kremais. Pus­va­lan­dį prieš ei­nant į sau­lę ak­ty­viuo­ju pe­rio­du (nuo 12 iki 16 va­lan­dos) reikia pa­si­tep­ti kre­mu, ap­sau­gančiu nuo ža­lin­gų UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF 30 – 50+. Kre­mu rei­kė­tų tep­tis kas 2–3 va­lan­das ir po mau­dy­nių. Ypač reikia saugoti vaikus, kuriems geriausia maudytis su specialiais maudymosi kostiumėliais, uždengiančiais nuo saulės pečiukus. Mažiesiems būtini apsauginiai kremai su 50+ SPF, kepuraites su snapeliais.

Pagalbos prireikia nudegintiems augalų, dažniausiai darželinės rūtos ar Sasnovskio barščio. Šių augalų sultys, saulėtą dieną patekę ant odos, sukelia alergiją: pūslinį bėrimą, tinimą, skausmą. Alerginį dermatitą gali sukelti kremai, losjonai, net medicininiai tepalai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Antanas Pauliukas sako, jog dėl nuo saulės pūslėmis nusėtos odos dažniausiai žmonės  kreipiasi į šeimos gydytojus ir į dermatovenerologus. Ypač karštą vasarą kai kurie patenka ir į ligoninę bei chirurgų rankas.

Vasarą dažnesni cheminiai nudegimai, apsinuodijamai laužaviečių dūmais, ypač kai vartojamas alkoholis. „Pavyzdžiui, vasaros naktį žmogus užmiega prie laužo, kurio ugnis nudegina“, – sako chirurgas.  

Ypač skaudžios vasaros traumos: skendimai, kaklo slankstelių lūžiai, dažniausiai ištinka jaunus žmones, neriančius į nežinomą vandens telkinį ir susitrenkusius galvą į akmenį ar negilų dugną. Ištikus tokiai traumai gresia paralyžius bei neįgalumas.

Saulė ir šiluma atneša neurologines ligas

Susižalojusiais kaklo slankstelius tenka rūpintis ir gydytojams neurologams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas Kęstutis Dainius sako, jog  kaklo slankstelius susižalojusius nardytojus  ištikusio paralyžiaus prognozės dažniausiai liūdnos.

Pasak gydytojo, poilsiautojai mėgsta ilgai gulėti paplūdimyje, o tai organizmui – stresas. Pirmiausia nukenčia neuroendokrininė sistema (hipofizė, skydliaukė, antinksčiai). Žmogus ne tik nepailsi, bet išsenka ir pervargsta. Todėl grįžus iš atostogų, sutrinka miegas, sunku susikaupti. Tokius poilsiautojus kartais tenka gydyti nuo organizmo išsekimo.

„Vai­kys­tė­je, kai nu­va­žiuo­da­vome į Pa­lan­gą, mo­čiu­tė sa­ky­da­vo: „Pa­žiū­rė­kite, kaip de­gi­na­si žy­dai – sė­di pu­šy­no pa­vė­sy­je ir skai­to kny­gas“, – gydytojas pataria būtent taip poil­siauti.

K. Dainius perspėja, jog pasikaitinus saulėje visą dieną be kepurės ir odos apsaugos, gali ištikti saulės smūgis – galvos smegenų dangalų uždegimas, kuris gydomas kaip meningoencefalitas. Dažniausiai šis sveikatos sutrikimas praeina be pasekmių, bet ligoninėje tenka gydytis 7-10 dienų.

Dažna saulės pasekmė – kraujagyslių ligos. Ypač saugotis derėtų turintiems kraujotakos problemų, patyrusiems galvos smegenų insultą. Gydytojas pataria ilsėtis pavėsyje, nevartoti alkoholio, nes saulė, karštis ir alkoholis gali sukelti pakartotinus trombus, insultus. Būtina nuolat gerti vandenį.

Kai karštis pakyla per 30 laipsnių, būti pavėsyje ir saugotis saulės spindulių ypatingai svarbu. „Žmonės iš atostogų grįžta pavargę, nes pamiršta saiką“, – pastebi gydytojas.  

Saulė kenkia ir širdžiai

„II kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja Danutė Andrulienė įspėja, jog nuo šilumos ir saulės gali sutrikti širdies veikla. Anot gydytojos, žmogaus organizme veikia termoreguliacijos sistema. Šaltuoju metų periodu pastoviai kūno temperatūrai palaikyti organizmas labai daug dirba. Vasarą, atvirkščiai, plečiasi kraujagyslės, išsiskiria daug prakaito, tankėja kvėpavimas, – taip organizmas šalina perteklinę temperatūrą, ir jei tai užsitęsia pernelyg ilgai, sutrinka termoreguliacija ir gali atsirasti net didelių sveikatos problemų.

Pasak gydytojos, karštis gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, pulso padažnėjimą, pabloginti išemine širdies liga sergančių žmonių savijautą, išprovokuoti širdies priepuolius. Kraujospūdis gali  ir pakilti, ir nukristi, gali sutrikti galvos smegenų kraujotaka ir žmogus apalpsta. Greičiausiai nukenčia vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, maži vaikai, nėščios moterys, antsvorio turintys žmonės.

„Apsisaugoti – paprasta. Tiesiog nebūkite saulėje, rinkitės vėsesnes patalpas“, – sako kardiologė D. Andrulienė ir pataria per pačius didžiausius karščius pailsėti pavėsyje, vilkėti laisvus natūralaus pluošto drabužius. Vengti sunkaus fizinio darbo karštyje reikėtų net patiems sveikiausiems. Skysčius gerkite nelaukdami troškulio. Tinka mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu pasišalina ir mineralinės medžiagos: kalis bei magnis. Neapkraukite skrandžio sunkiu maistu, dažniau rinkitės pieno produktus, vaisius, daržoves. 

Pasak kardiologės, bet koks fizinis krūvis karštyje išprovokuoja dažną širdies plakimą, gali atsirasti dusulys, svaigimas. Tada reikia sustoti, stengtis atvėsti – uždėti ant galvos šaltą kompresą. Stebėkite aplinką – poilsiautojų būryje gali kas nors apalpti. Kai sveikatos sutrikimas nepraeina per penkias minutes ir ilgiau, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pajutus skausmą krūtinėje galima įtarti širdies infarktą ir būtina suteikti pagalbą. Jei ištiko klinikinė mirtis, pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Dirbtinį širdies kvėpavimą reikia daryti kuo skubiau, nelaukiant, kol atvažiuos medikai.  

Dažni priimamojo pacientai – dirbantys ir pramogaujantys karštyje

 „Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako, kad vasarą į skyrių dažnai atveža darže apalpusias močiutes, sąmonės netekusius žmones iš masinių renginių“, – sako gydytoja.

Maloni pramoga vasarą – iškylos į gamtą, o joms reikia pasiruošti. Alergiškiems vabzdžių įkandimams patariama turėti adrenalino švirkštą, kuris padėtų įgėlus bei ištikus anafilaksiniam šokui. Gydytoja gastroenterologė D. Jautakienė pataria į iškylas neimti greitai gendančio maisto (virtų dešrų, sūrelių, mėsos ir žuvies). Tinka rūkytos dešros, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, riešutai. Pasak gydytojos, mieste nuo kaitros galima apsisaugoti prekybos centruose, kuriuose veikia oro kondicionieriai. Atsisakyti vasaros malonumų neverta – tereikia jais mėgautis saugiai.

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Lauke. Jeigu sinoptikai žada 30 laipsnių karštį, nelaukite, kol oras įkais. Kuo anksčiau išeisite su mažyliu į lauką, tuo maloniau praleisite laiką. Atidėkite namų darbus ir išsiruoškite 8 valandą, žinoma, jeigu vaikas anksti prabunda. Vienuoliktą valandą kieme jau bus karšta, o dieną sunku ištverti ir pavėsyje. Iki vakaro būkite namuose, o po 18 val. jau galėsite vėl vaikštinėti lauke.

Aptrynimai vėsiu vandeniu. Mažą vaiką stenkitės aptrinti kuo dažniau – po pasivaikščiojimo lauke, prieš valgį, prieš miegą. Vyresni vaikai mielai atsigaivins vėsesniu vandeniu duše.

Vaikas turi daug gerti. Geriausiai atgaivina paprastas geriamasis vanduo, netinka gazuotas mineralinis vanduo – jis pučia vidurius. Neduokite vaikui gėrimų su saldikliais, nes jie šalina iš organizmo vandenį. Galite paruošti nesaldų kompotą arba išspauskite šviežių natūralių sulčių.

Kuo mažiau drabužėlių. Namuose kūdikiui leiskite būti nuogam, vyresniems mažyliams užtenka tik apatinių kelnaičių. Lauke vaiką renkite lengvučiais lino, medvilnės, bambuko pluošto drabužėliais, o ant galvos uždėkite plonytę kepurę. Neveskite vaiko į lauką nepridengta galva, nes jam grės saulės smūgis.

Drėkinkite namus. Orą sudrėkins kambariuose iškabinti šlapi rankšluosčiai, ant grindų arba spintelių išdėlioti indai su vandeniu arba specialūs drėkinamieji prietaisai. Taip pat sudrėkinti orą padės vandens buteliukas su purkštuku.

Kondicionierius. Kondicionierių geriausia įjungti pačiu silpniausiu režimu tolimiausiame kambaryje, nes didelis lauko ir patalpų temperatūrų skirtumas vaiko organizmui nenaudingas. Dar blogiau, jeigu vaikas iš lauko karščio staiga pateks į šaltą kambarį. Staigūs temperatūrų skirtumai kelia pavojų peršalti.

Užkarda nuo vabzdžių ir dulkių. Langus uždenkite specialiu tinkleliu, pro kurį į namus neįskris vabzdžiai ir vėjas neįpūs dulkių, o oras bus grynas. Plaukite kambarius ne rečiau kaip kartą per dieną.

Užuolaidos. Kai lauke 30 ir daugiau laipsnių, kambarių neišvėdinsite, nes iš lauko įsileisite tik karštį. Todėl langus užtraukite naktinėmis užuolaidomis, geriausia – šviesios spalvos, nes tamsi pritraukia saulės šviesą ir šilumą. Kiti būdai – ant langų stiklų užklijuoti specialią saulę atspindinčią plėvelę arba sumontuoti žaliuzes.

Vėdinimas. Visus langus ir duris bute ar name atidarykite tik tuomet, kai vaiko nėra namuose, nes jį perpūs skersvėjis. Nuolat atidarytą laikykite tik vieną langą.

Maistas. Karštomis dienomis daugelis vaikų netenka apetito. Negaminkite riebių patiekalų, pasiūlykite jam lengvai virškinamo maisto, daugiau vaisių ir daržovių. Kūdikiai atvirkščiai – dažniau reikalauja krūties, nes per mamos pieną jie papildo drauge su prakaitu išgaravusį vandenį. Žindanti mama prakaituodama taip pat netenka skysčių, todėl ir jai reikia daugiau gerti.

Parengė Dalia Petrutytė

Kaip elgtis per karščius, kaip pasirūpinti vaikais, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro terapeutė Aušra Gervickaitė.

– Ne visi vienodai pakeliame karščius. Kokiems žmonėms sunkiausia? Kaip į karštį reaguoja vaikas ir kūdikis?

– Kūdikiai ir vaikai labai jautrūs karščiui. Mažų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra susiformavusi. Ji tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Be to, mažų vaikų temperatūra priklauso ir nuo aplinkos temperatūros: taigi karštyje vaiko temperatūra gali būti didesnė nei 37 °C. Kūdikis greičiau įkaista dar ir dėl to, kad jo kūno paviršius didesnis nei kūno masė. Be to, kūdikis nejaučia troškulio. Todėl mažas vaikas greitai gali perkaisti ir patirti šilumos smūgį.

Labai karštu oru nuo hipertermijos (kūno temperatūra per 37 °C) kasmet pasaulyje miršta šimtai žmonių. Dauguma jų vyresni kaip 55 metų.

Jautriausi karščiams vyresni žmonės, maži vaikai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač širdies, vartojantys vaistus, nutukę, sportininkai ir dirbantys lauke. Vyresnio amžiaus žmonių organizmo kompensacinės galimybės sutrinka, nes jie dažniausiai serga lėtinėmis ligomis, vartoja įvairius dehidrataciją sukeliančius vaistus. Todėl jie greitai patiria šilumos smūgį.

Jautresni karščiams ne tik turintys antsvorio, bet ir per mažo svorio suaugusieji. Karštis pavojingas ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu (jie praranda daug skysčių).

– Kokios ligos kelia pavojų karštyje?

– Minėjau, kad didžiausias pavojus gresia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius dažnai ištinka insultas arba infarktas. Sunkiai karštį pakelia sergantys širdies nepakankamumu, aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Paprastai jiems ribojamas skysčių ir druskų kiekis maiste. Dėl karštyje padidėjusio prakaitavimo netenkama įvairių mikroelementų. Vartojant raminamuosius, diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kraujospūdį mažinančius vaistus, sunkiau atvėsinti kūną. Taip pat kaitra pavojinga sergantiems plaučių, inkstų, kraujo ligomis, nusilpusiems ir karščiuojantiems žmonėms.

Sergantieji hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusieji miokardo infarktą turi vykdyti visus šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymus, gerti paskirtus vaistus (ypač kraują skystinančius).

Būtina nuolat stebėti arterinį kraujo spaudimą, visada turėti greitai kraujospūdį mažinančių vaistų. Sergantieji išemine širdies liga, turėtų pasirūpinti vaistais, jeigu ištiktų stenokardijos priepuolis.

Šeimos gydytojas patars kiekvienam pagal jo vartojamus vaistus ir sveikatos būklę ir t. t.

– Kaip organizmas reaguoja į kaitrą? Kokie perkaitimo simptomai?

– Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla ir atmosferos slėgis, sumažėja oro drėgmė, daugiau prakaituojame. Todėl pradeda trūkti skysčių, atsiranda kiti negalavimai: pakyla arterinis kraujospūdis, smegenims trūksta deguonies.

Gausiai prakaituodami netenkame ir mikroelementų, todėl sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Sutirštėja kraujas, gali susiformuoti kraujo krešuliai, kurie užkemša širdies ir smegenų kraujagysles. Vyresniems žmonėms vystosi aterosklerozė, todėl padidėja kraujo klampumas ir per karščius gali dažniau kilti kiti sutrikimai. Greičiau perkaistama ir dėl odos senėjimo sutrikusios prakaito liaukų veiklos.

Šilumos perteklių šalina karštyje išsiplėtę ir priplūdę kraujo odos kapiliarai. Dar labiau kylant temperatūrai, oda pradeda prakaituoti: garuodamas vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Be to, kai oro temperatūra aukštesnė nei odos, pakyla vidinė kūno temperatūra. Pvz., labai drėgnu oru prakaitas mažiau garuoja, todėl organizmui sunku atvėsti. Jeigu trūks skysčių, gausiai prakaituodami patirsime dehidrataciją. Tuomet kūno temperatūra pakils labai greitai. Labai aukšta kūno temperatūra pavojinga: pažeidžia smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Perkaitimo simptomai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis ir skausmas. Šilumos smūgis gali ištikti staiga, be jokių išankstinių simptomų. Šilumos smūgio simptomai : oda tampa karšta, sausa, parausta, pakyla kūno temperatūra, pagreitėja pulsas, žmogus sunkiai kvėpuoja, gali pasijusti sumišęs, susijaudinti, prarasti orientaciją, gali prasidėti traukulių priepuolis, ištikti koma.

– Kaip suteikti pirmąją pagalbą patyrusiam šilumos smūgį žmogui?

– Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui – atvėsinti perkaitusį žmogų. Paguldykite arba nuveskite į šešėlį, kur vėsiau, atsagstykite, nurenkite drabužius, ant kūno uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintus rankšluosčius, ant pažastų ir kirkšnių padėkite ledo paketėlius. Jei žmogus gali gerti, duokite šalto vandens arba kitų gėrimų be alkoholio ir kofeino. Stebėkite kūno temperatūrą ir aušinkite, kol ji nukris iki 38,3–38,8 °C. Taip pat kvieskite greitąją pagalbą.

– Kiek reikia gerti karštą dieną ir ar visiems vienodai?

– Sveikam žmogui karštą vasaros dieną patariama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (maždaug 1 stiklinę kas valandą). Sergantieji širdies kraujagyslių ligomis turėtų mažiau vartoti druskos ir skysčių. Tai itin svarbu sergantiems širdies nepakankamumu. Mat jiems gausūs skysčiai didina širdies krūvį, kurį sunku įveikti dėl to, kad šių ligonių nusilpęs širdies raumuo. Kiek galima suvartoti skysčių karštomis dienomis, kiekvienam reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Paprastai tokiems ligoniams didinti skysčių kiekio nerekomenduojama.

– Kokias dažniausias klaidas darome per karščius?

• Būname saulėje karščiausiu metu (11–16 val.), neleidžiame odai palaipsniui įprasti prie saulės spindulių, todėl galime nusideginti.
• Per mažai vartojame skysčių arba jie su kofeinu, geriame alkoholio.
• Maži vaikai paliekami be priežiūros. Vaikas greičiau perkaista, o karštis jo sveikatai labai pavojingas.
• Gamtoje valgome greitai karštyje gendančius maisto produktus (pieno, konditerijos gaminius), todėl kyla žarnyno infekcijų pavojus.
• Įkaitę saulėje, šokame į šaltą vandenį. Tai organizmui sukelia stresą ir gali atsirasti raumenų spazmai.

– Kokios dažniausios tėvų klaidos, dėl kurių vaikas perkaista, patiria šilumos ar saulės smūgį? Kokia pirmoji pagalba?

– Kūdikiai ir maži vaikai kartais paliekami užrakinti automobilyje. Jie gali greitai nukentėti, nes temperatūra užrakintame automobilyje greitai pakyla iki pavojingo lygio. Todėl tėvai turi elgtis atsakingai. Be to, kai nevažiuojate, automobilį visada laikykite užrakintą, kad vaikai negalėtų įlipti ir įstrigti jame.

Poilsiaudami prie vandens su vaikais tėvai dažnai jau pirmomis dienomis ištisai mėgaujasi saule, nors reikėtų pratintis po keliolika minučių. Nedera kaitintis aktyviausios saulės valandomis (nuo 11–16 val.), nes gali nudegti oda. Dar viena tėvų klaida -vaikai išleidžiami į paplūdimį be galvos apdangalų.

Tėvai turi prisiminti, kad mažas vaikas nejaučia troškulio, todėl neprašo gerti. Taigi tėvams dera nuolat siūlyti vaikui gėrimų.

Kūdikiai apskritai neturėtų būti saulėje. Mat apsauginė nuo saulės odos funkcija susiformuoja tik nuo 13 metų. Tad ir didesnis vaikas paplūdimyje arba kieme turėtų būti su galvos apdangalu. Nepridengtas vietas reikėtų tepti apsauginiu kremu keletą kartų per dieną, nes vaikui žaidžiant ir pliuškenantis vandenyje apsauginė plėvelė nusitrina. Svarbiausia – nepalikti vaiko be priežiūros, nuolat stebėti ir nepamiršti duoti gėrimų.

Šilumos smūgį patyrusio vaiko kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, pakinta elgesys, vaikas būna neramus, susijaudinęs, išsausėja ir parausta oda, dažniau plaka širdis, pasunkėja kvėpavimas, sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai arba koma.

Pirmoji pagalba vaikui tokia kaip ir suaugusiajam: reikia nunešti į vėsesnę vietą, nurengti drabužius, uždėti ant kūno vėsius drėgnus rankšluosčius arba paklodes. Jei vaikas gali gerti, duoti vėsaus vandens. Svarbu stebėti kūno temperatūrą ir vėsinti, kol ji ims kristi. Ir, žinoma, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

– Kaip neperkaisti karštą vasaros dieną automobilyje?

– Pirmiausia, karštyje stenkitės mažiau laiko praleisti automobilyje. Mat labai susilpnėja vairuotojo dėmesys, sutrinka reakcija ir gali įvykti avarija.

Ilgai važiuojant automobiliu, nuo karščio išgelbės kondicionierius. Tik oro salone staigiai neatšaldykite, geriau temperatūrą mažinkite nuosekliai. Pvz., jeigu oro temperatūra 25 °C šilumos, iš pradžių automobilyje nustatykite 23 °C , po to mažinkite iki 20. Optimalus temperatūrų skirtumas – 5 laipsniai. Nepatariama vėsintis automobilyje atvėrus langus, ypač mieste. Į vidų pateks įvairių teršalų, kuriuos įkvėpsite. Be to, gali perpūsti. Nebent – šiltą vasaros vakarą tuščiame kelyje riedant nedideliu greičiu. Vairuotojai turėtų pakankamai gerti vėsių skysčių (4 l/d.), vengti kofeino, aštraus, sūraus maisto, sustoti pavėsyje poilsio pertraukėlei.

– Karštas ir tvankus oras trukdo susikaupti, dirbti. Kaip gelbėtis nuo karščio darbe?

– Ypač dirbantiems kompiuteriu, reikėtų kas 45 min. daryti 10 min. pertraukėles bei mažinti darbo intensyvumą. Taip pat gerti daug vėsių skysčių – daugiau kaip 3 l per dieną (1 stiklinę kas valandą). Anksti ryte išvėdinkite patalpas. Jei turite oro kondicionierius, pasirinkite optimalią temperatūrą – iki 23 °C. Nepamirškite, kad aplinkos ir vidaus temperatūra turėtų skirtis tik 5 laipsniais. Labiau šaldydami orą, galite peršalti (atsiras kosulys, gerklės skausmas, gali užkimti balsas). Ypač pavojingi sveikatai staigūs temperatūros pokyčiai – kai įkaitę patenkame į šaltą aplinką. Be to, kondicionieriai sausina odą, paūmėja odos ligos, atsiranda akių sausumas.

Septyni svarbiausi patarimai, kaip elgtis per karščius:

1. Gerkite daug skysčių – vandenį (mineralizuotą) ar vaisių (slyvų), daržovių (pomidorų) sultis, kuriose daugiau kalio. Kasdien išgerkite mažiausiai aštuonias stiklines.

2. Venkite gėrimų su kofeinu ir alkoholio, nes prarasite dar daugiau skysčių.

3. Valgykite šviežią maistą, greitai gendančius produktus laikykite šaldytuve.

4. Jei namuose ar bute nėra ventiliatoriaus ar oro kondicionieriaus, naktį atidarykite langus; sudarykite skersvėjį; uždarykite langus, užtraukite užuolaidas, žaliuzes, kai spigina tiesioginiai saulės spinduliai.

5. Dėvėkite plačiabrylius galvos apdangalus (skrybėles), šviesius natūralių audinių drabužius.

6. Venkite tiesioginių saulės spindulių, sunkiai nedirbkite per karščius.

7. Karštą dieną nebūkite masinio susibūrimo vietose. Viešuoju miesto transportu važiuokite ne piko metu.

Per karščius galima nusideginti, greitai ištinka šilumos arba saulės smūgis, hipoksija (deguonies badas). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kaip per karščius pasirūpinti savo ir vaiko sveikata.

Koks karštis pavojingas suaugusiojo ir vaiko sveikatai?

Kiekvienas pakeliame skirtingą karštį. Taigi neįmanoma tiksliai apibrėžti, koks karštis kelia pavojų sveikatai. Tą pačią oro temperatūrą jaučiame nevienodai: mūsų savijauta priklauso ir nuo santykinės oro drėgmės.

• Iki 27 laipsnių temperatūra paprastai nepatogumų nesukelia.
• 27-34 laipsnių – šiek tiek turi įtakos savijautai.
• 35-39 laipsnių temperatūroje jaučiamės negerai ir derėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
• 40-45 laipsnių karštis jau kelia pavojų sveikatai: tokiame karštyje nedera eiti į lauką.
• 46-54 ir daugiau laipsnių karštis gali sukelti didelį pavojų sveikatai.

Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas – kada pavojinga?

Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą parodo šios spinduliuotės indeksas. Pagal šio indekso kategorijas (nuo 1 iki 11) galime sužinoti, kokia apsauga nuo saulės reikalinga. Ultravioletinės spinduliuotės indeksas ir būtina apsauga kasdien skelbiama svetainėje http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php.

– Jei ultravioletinės spinduliuotės indeksas žemas -1 arba 2, saugotis saulės nereikia ir drąsiai galite būti lauke, kiek norite ir patys, ir vaikas.

– Esant vidutiniam indeksui 3-5, jau reikia saugotis. Vidurdienį (11-15 val.) geriau būkite šešėlyje, būtinai vilkėkite marškinėlius, galvą saugokite skrybėle ir nepamirškite saulės akinių su UVA ir UVB filtrais. Ypač būkite atidūs, jeigu šeimoje auga kūdikis ar mažas vaikas.

– Kai indeksas didelis – 6-7, reikia panašios apsaugos, kaip esant 3-5 indeksui.

– Kai indeksas 8-10, vidurdienį geriau likti patalpoje ir vengti atviros saulės.

– Ekstremali situacija, kai indeksas 11. Tuomet reikia saugotis ir kiekvienam suaugusiajam, ir ypatingai rūpintis kūdikiais ir vaikais.

Kaip ištverti karštą dieną? Ypatingas rūpestis – vaikas.

– Per karščius reikia gerti daug skysčių. Karštyje prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų, todėl ypač naudingas mineralizuotas vanduo. Vandenį po truputį gurkšnokite visą dieną – nelaukite, kol užpuls troškulys. Atsisakykite alkoholio, gėrimų su kofeinu, saldikliais, nes jie ne tik nesuteiks skysčių – jų dar ir neteksite.

– Nevalgykite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Rinkitės skystus maisto produktus, neriebaus pieno produktus, vaisius ir daržoves.

– Pasirūpinkite tinkama savo ir vaiko apranga. Vilkėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, su kuriais mažiau prakaituosite. Galvą užsidenkite skrybėle arba kepure, gali praversti ir skėtis. Prieš išeidami į lauką tepkitės apsauginiu kremu. Kontroliuokite, kad vaikas neišbėgtų į lauką be galvos apdangalo, nepamirškite mažylio patepti apsauginiu kremu.

– Mažiau dirbkite lauke, geriausias metas lauko darbams – ankstus rytas ir vakaras. Dažniau gaivinkitės pavėsyje. Pavojingiausia per karščius lauke – nuo 11 iki 17 valandos. Stenkitės ilgai nebūti karštoje aplinkoje, venkite tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

– Jeigu įmanoma, būkite patalpose su ventiliatoriais ar oro kondicionieriais. Per daug šaldytis taip pat nesveika – patalpų temperatūra neturi būti žemesnė kaip 18 laipsnių.

– Jokiu būdu nepalikite vaikų vienų automobilyje. Įkaitusiame automobilyje vaiką gali ištikti šilumos smūgis. Atkreipkite dėmesį, kad vaikiškų automobilinių kėdučių sėdynės paviršius bei saugos diržai gali įkaisti ir vaikas nusidegins.

– Pasirūpinkite, kad būtų vėsu namuose:

uždarykite langus, pro kuriuos patenka saulės spinduliai. Atverkite juos tik vėsesniu oru vakare;

šilumą geriau sugeria tamsios užuolaidos arba metalinės žaliuzės;

dieną stenkitės naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes dar labiau prišildysite patalpą;

kambarį atvėsinsite garindami, vėsos suteiks kambarinės gėlės;

stenkitės miegoti vėsesniame kambaryje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos Aplinkos sveikatos skyrius