Vasaros nelaimės: odos nudegimai ir saulėje, ir laužavietėje, alpimai, saulės ar šilumos smūgis, traumos, kurių pasekmės gali likti visam gyvenimui. Kaip išvengti karščių metu kylančių pavojų sveikatai, atvedančių pas gydytojus ir net į ligonines, pataria medikai.
Saulės ir laužo karštis
Paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus oda skirtinga. Per ilgai kaitintis saulėje ypač pavojinga šviesiaodžiams, mėlynakiams ir žaliaakiams.
Per ilgai būnant saulėje gali išsivystyti odos pažeidimai, kurie išryškėja net ir po daugelio metų. „Odos vėžio rizika priklauso būtent nuo to, kiek stipriai buvome įdegę saulėje“, – sako dermatologė ir pastebi, jog vis daugėja melanomos ir kitų piktybinių odos ligų: plokščialąstelinės karcinomos, aktininės keratozės, bazaliomos bei kitų.
Norintiems ilgiau pasimėgauti saule dermatologė pataria teptis apsauginiais kremais. Pusvalandį prieš einant į saulę aktyviuoju periodu (nuo 12 iki 16 valandos) reikia pasitepti kremu, apsaugančiu nuo žalingų UVA ir UVB spindulių, kurio SPF 30 – 50+. Kremu reikėtų teptis kas 2–3 valandas ir po maudynių. Ypač reikia saugoti vaikus, kuriems geriausia maudytis su specialiais maudymosi kostiumėliais, uždengiančiais nuo saulės pečiukus. Mažiesiems būtini apsauginiai kremai su 50+ SPF, kepuraites su snapeliais.
Pagalbos prireikia nudegintiems augalų, dažniausiai darželinės rūtos ar Sasnovskio barščio. Šių augalų sultys, saulėtą dieną patekę ant odos, sukelia alergiją: pūslinį bėrimą, tinimą, skausmą. Alerginį dermatitą gali sukelti kremai, losjonai, net medicininiai tepalai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Antanas Pauliukas sako, jog dėl nuo saulės pūslėmis nusėtos odos dažniausiai žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus ir į dermatovenerologus. Ypač karštą vasarą kai kurie patenka ir į ligoninę bei chirurgų rankas.
Vasarą dažnesni cheminiai nudegimai, apsinuodijamai laužaviečių dūmais, ypač kai vartojamas alkoholis. „Pavyzdžiui, vasaros naktį žmogus užmiega prie laužo, kurio ugnis nudegina“, – sako chirurgas.
Ypač skaudžios vasaros traumos: skendimai, kaklo slankstelių lūžiai, dažniausiai ištinka jaunus žmones, neriančius į nežinomą vandens telkinį ir susitrenkusius galvą į akmenį ar negilų dugną. Ištikus tokiai traumai gresia paralyžius bei neįgalumas.
Saulė ir šiluma atneša neurologines ligas
Susižalojusiais kaklo slankstelius tenka rūpintis ir gydytojams neurologams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas Kęstutis Dainius sako, jog kaklo slankstelius susižalojusius nardytojus ištikusio paralyžiaus prognozės dažniausiai liūdnos.
Pasak gydytojo, poilsiautojai mėgsta ilgai gulėti paplūdimyje, o tai organizmui – stresas. Pirmiausia nukenčia neuroendokrininė sistema (hipofizė, skydliaukė, antinksčiai). Žmogus ne tik nepailsi, bet išsenka ir pervargsta. Todėl grįžus iš atostogų, sutrinka miegas, sunku susikaupti. Tokius poilsiautojus kartais tenka gydyti nuo organizmo išsekimo.
„Vaikystėje, kai nuvažiuodavome į Palangą, močiutė sakydavo: „Pažiūrėkite, kaip deginasi žydai – sėdi pušyno pavėsyje ir skaito knygas“, – gydytojas pataria būtent taip poilsiauti.
K. Dainius perspėja, jog pasikaitinus saulėje visą dieną be kepurės ir odos apsaugos, gali ištikti saulės smūgis – galvos smegenų dangalų uždegimas, kuris gydomas kaip meningoencefalitas. Dažniausiai šis sveikatos sutrikimas praeina be pasekmių, bet ligoninėje tenka gydytis 7-10 dienų.
Dažna saulės pasekmė – kraujagyslių ligos. Ypač saugotis derėtų turintiems kraujotakos problemų, patyrusiems galvos smegenų insultą. Gydytojas pataria ilsėtis pavėsyje, nevartoti alkoholio, nes saulė, karštis ir alkoholis gali sukelti pakartotinus trombus, insultus. Būtina nuolat gerti vandenį.
Kai karštis pakyla per 30 laipsnių, būti pavėsyje ir saugotis saulės spindulių ypatingai svarbu. „Žmonės iš atostogų grįžta pavargę, nes pamiršta saiką“, – pastebi gydytojas.
Saulė kenkia ir širdžiai
„II kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja Danutė Andrulienė įspėja, jog nuo šilumos ir saulės gali sutrikti širdies veikla. Anot gydytojos, žmogaus organizme veikia termoreguliacijos sistema. Šaltuoju metų periodu pastoviai kūno temperatūrai palaikyti organizmas labai daug dirba. Vasarą, atvirkščiai, plečiasi kraujagyslės, išsiskiria daug prakaito, tankėja kvėpavimas, – taip organizmas šalina perteklinę temperatūrą, ir jei tai užsitęsia pernelyg ilgai, sutrinka termoreguliacija ir gali atsirasti net didelių sveikatos problemų.
Pasak gydytojos, karštis gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, pulso padažnėjimą, pabloginti išemine širdies liga sergančių žmonių savijautą, išprovokuoti širdies priepuolius. Kraujospūdis gali ir pakilti, ir nukristi, gali sutrikti galvos smegenų kraujotaka ir žmogus apalpsta. Greičiausiai nukenčia vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, maži vaikai, nėščios moterys, antsvorio turintys žmonės.
„Apsisaugoti – paprasta. Tiesiog nebūkite saulėje, rinkitės vėsesnes patalpas“, – sako kardiologė D. Andrulienė ir pataria per pačius didžiausius karščius pailsėti pavėsyje, vilkėti laisvus natūralaus pluošto drabužius. Vengti sunkaus fizinio darbo karštyje reikėtų net patiems sveikiausiems. Skysčius gerkite nelaukdami troškulio. Tinka mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu pasišalina ir mineralinės medžiagos: kalis bei magnis. Neapkraukite skrandžio sunkiu maistu, dažniau rinkitės pieno produktus, vaisius, daržoves.
Pasak kardiologės, bet koks fizinis krūvis karštyje išprovokuoja dažną širdies plakimą, gali atsirasti dusulys, svaigimas. Tada reikia sustoti, stengtis atvėsti – uždėti ant galvos šaltą kompresą. Stebėkite aplinką – poilsiautojų būryje gali kas nors apalpti. Kai sveikatos sutrikimas nepraeina per penkias minutes ir ilgiau, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pajutus skausmą krūtinėje galima įtarti širdies infarktą ir būtina suteikti pagalbą. Jei ištiko klinikinė mirtis, pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Dirbtinį širdies kvėpavimą reikia daryti kuo skubiau, nelaukiant, kol atvažiuos medikai.
Dažni priimamojo pacientai – dirbantys ir pramogaujantys karštyje
„Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako, kad vasarą į skyrių dažnai atveža darže apalpusias močiutes, sąmonės netekusius žmones iš masinių renginių“, – sako gydytoja.
Maloni pramoga vasarą – iškylos į gamtą, o joms reikia pasiruošti. Alergiškiems vabzdžių įkandimams patariama turėti adrenalino švirkštą, kuris padėtų įgėlus bei ištikus anafilaksiniam šokui. Gydytoja gastroenterologė D. Jautakienė pataria į iškylas neimti greitai gendančio maisto (virtų dešrų, sūrelių, mėsos ir žuvies). Tinka rūkytos dešros, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, riešutai. Pasak gydytojos, mieste nuo kaitros galima apsisaugoti prekybos centruose, kuriuose veikia oro kondicionieriai. Atsisakyti vasaros malonumų neverta – tereikia jais mėgautis saugiai.
