Kelionės – ne tik nauji potyriai, bet ir dar didesnis artumas

Mazalų šeimoje kelionės su vaikais – jau įsišaknijanti tradicija. „Turbūt galime vadinti save aktyvia ir keliaujančia šeima, dažnai į atostogas vykstame su vaikais. Norime jiems parodyti pasaulį, leisti patirti keliones patiems ir suprasti pasaulio įvairovę“, – sako L. Mazalienė.

Jau dvejus metus jauna šeima su trimis atžalomis lietuvišką žiemą kelioms savaitėms išmaino į Tenerifės saulę. L. Mazalienė džiaugiasi, kad gyvenimas padovanojo galimybę vaikams parodyti ir Turkiją, Egiptą, Tailandą. Visi penki jie taip pat su kemperiu yra išmaišę Latviją ir Estiją, mėgavęsi Komo ežero vaizdais Italijoje.

„Kelionės su vaikais neabejotinai sudėtingesnės nei išvykos dviese, tačiau jos suteikia kokybiško laiko su šeima ir suvokimo, kaip mūsų atžalos paaugo. Tai dovanoja mums visiems penkiems naujų potyrių, žinių bei – svarbiausia – artumo ir meilės vienas kitam“, – įsitikinusi L. Mazalienė.

Pirmoji tokia kelionė tiek vaikams, tiek Laurai

Daug naujų įspūdžių šeimai padovanojo trumpa ilgojo savaitgalio išvyka gegužės mėnesį į Švediją. Būtent noras vaikams parodyti galimybę keliauti jūra ir pirmąkart plaukti keltu pasufleravo naujos kelionės kryptį. Pasak L. Mazalienės, kelionės lėktuvais šiandieniniame pasaulyje įprastos, o štai kelionė keltu – ne tokia populiari atostogų transporto priemonė.

„Vaikai tik iš knygos „Ką žmonės dirba visą dieną“ įsivaizdavo, kaip atrodo dideli keltai, kuriais gabenami kroviniai, plukdomi automobiliai, o keleiviai miega kajutėse, valgo ir žaidžia žaidimų kambariuose. Mūsų noras buvo vaikams parodyti, kaip visa tai atrodo realybėje. Pasirinkome kryptį Klaipėda–Karlshamnas, kadangi maršrutas trumpas, o DFDS keltai naujausi, tad vaikai mėgavosi kiekviena autostogų akimirka“, – apie išvyką pasakoja nuomonės formuotoja.

Ir jai pačiai tai buvo pirmoji kelionė keltu, tad naujais potyriais mėgavosi ir jau nemažai šalių apkeliavusi moteris. Tuo tarpu Šarūnui ši išvyka buvo ypatinga nostalgijos prasme – būtent plaukimas keltu į Švediją jam vaikystėje buvo pati pirma kelionė į užsienį, ryškiai įsirėžusi atmintin.

Aktyviai keliaujančios mamos teigimu, ši trumpa išvyka buvo tobula atstumo prasme – per dvi dienas automobilyje šeima praleido vos kiek daugiau nei 2 valandas, ir abi trumpos kelionės buvo išnaudotos vaikų poilsiui ar miegui. O visos aplankytos vietos buvo įdomios vaikams, pilnos užsiėmimų, pramogų – tad sudominti mažieji visuomet būna pozityvesni.

Į „autostogas“ – ir su lovyte, ir paspirtukais

Nuomonės formuotoja pripažįsta, kad vaikai prieš įlipant į keltą baiminosi plaukimo jūra, tačiau radę pramogų, visas baimes pamiršo, o plaukiant dideliame kelte nebuvo juntamas joks siūbavimas – daugiau pojūčių organizmui būna lėktuve.

Ne vienam gali iškilti klausimas – kiek lagaminų daiktų reikia susikrauti vykstant į kelionę net su trimis vaikais? Mazalų šeima tikriausiai nustebintų mažiau keliaujančius – paprastai skrendant lėktuvais jie apsiriboja tik rankiniu bagažu.

„Puiku, kad šįkart savęs riboti dėl bagažo nereikėjo, į „autostogas“ keltu leidomės savo automobiliu. Tad pasiėmėme tokių daiktų, kokių per bet kokią kitą kelionę net negalvotume imti. Mūsų trimečiui paėmėme vaikišką lovytę, ir tai leido sutaupyti apsistojant Švedijoje, kur nakvynė buvo skirta 4 asmenims. Be to, vaikai įsikrovė paspirtukus, tad galėjo mėgautis jais ir būdami svečioje šalyje“, – pasakoja L. Mazalienė.

Patarimai, ką aplankyti keliaujant su vaikais

Su vaikais dažnai keliaujanti mama džiaugiasi, kad tokios kelionės ir pačius tėvus paskatina atrasti jiems dar nepatirtų dalykų. Nuomonės formuota pripažįsta, kad jeigu ne vaikai, tikriausiai ji nebūtų atradusi kai kurių vietų Švedijoje – o jos pasirodė be galo įdomios ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

„Radome vietų, kurios tobulos apsilankyti su šeima. Per dvi dienas apsukome vos daugiau nei 200 km, bet radome tiek pramogų ūgtelėjusiems vaikams, kad būtų galima praleisti 3–4 dienas. O ką jau kalbėti apie šiauriau nutolusius šeimoms skirtus parkus. Mano vyras iki šiol atmena, kaip 1997-aisiais jį tėvai nusivežė į Astridos Lingrend parką, kuriame iki šiol gyvena Pepė Ilgakojinė, gyvūnų safarį ar Skaros „Sommarland“ vandens pramogų parką, kuris didžiausias Skandinavijoje. Kokybiškų pramogų šeimoms čia apstu, tik jose turbūt retas lietuvis buvęs“, – pastebi L. Mazalienė.

Ji dalijasi patarimais, ką verta nuveikti su vaikais pietų Švedijoje:

Aplankykite „Kreativum“ mokslo centrą. Atplaukę į Karlshamną, šeima pusdienį praleido unikaliame šeimoms pritaikytame mokslo ir pramogų centre. Jie buvo sužavėti tuo, ką rado nė 20 tūkst. gyventojų neturinčiame mieste. Centre vaikai gali suprasti, kaip veikia fizikiniai dėsniai, inovatyviai susipažinti su planetomis, atlikti užduotis pabėgimo kambaryje, lavinti mąstymą darydami įdomias užduotis ar patys gamindami popierių. Lietuvoje Mazalai aplankę turbūt visus panašius muziejus, centrus ar žaidimų kambarius, bet sako, kad tai, ką pamatė šiame, pranoko visus lūkesčius.

Apsistokite Skanės regiono „Djurpark“ ūkyje. Likusią parą Švedijoje šeima praleido ūkyje. Jį atrado visiškai netyčia ir ketino tik aplankyti, bet galiausiai nusprendė apsistoti ir nakčiai. Šis ūkis unikalus, kadangi nakvynė siūloma palapinėse su atskirais kambariais, vonios kambariu ir virtuvėle. Mazalai apsistojo keturvietėje palapinėje ant kalnelio, ant kurio ganosi raudonieji elniai. Pasak L. Mazalienės, ryte laukė nereali patirtis – pusryčiaujant kartu vaisiais maitinti ir elnius!

„Manėme, kad tai bus puiki patirtis vaikams, bet turbūt mes su Šarūnu mėgavomės tomis akimirkomis dar labiau. Šiame ūkyje auginama daugybė Švedijoje sutinkamų gyvūnų, ir vakare, užsidarius parkui, gyventojams rengiamas turas, pasakojama apie juos ir leidžiama juos maitinti. O dieną kartu su visais parko lankytojais mėgavomės pramogomis, skirtomis visai šeimai: važinėjome ūkininkų traktoriais, susipažinome su senosiomis ūkininkų virtuvėmis, kuriose įrengtos erdvės ir landžioja tikros pelės, mėgavomės mažu vandens parkeliu ir daug kitų pramogų“, – įspūdžius pasakoja nuomonės formuotoja.

Pasiruoškite įvairioms oro sąlygoms. Pasak L. Mazalienės, jiems pasisekė – oras buvo nuostabus, gegužės viduryje jie mėgavosi daugiau nei 20 laipsnių šiluma. Klimatas pietų Švedijoje labai panašus į Lietuvos – tad reikia numatyti, kad gali tiek šildyti saulė, tiek staiga užklupti lietus.

Panaršykite internete ir paieškokite kiekvienam įdomių vietų. Skanės „Djurpark“ šeima atrado tik kelionės rytą, apie jį neteko skaityti niekur prieš tai ieškant turistinių ar lankytinų vietų. Planuodami kelionę, Mazalai dar rado įvairiausių aktyvioms šeimoms tinkamų vietų, tokių kaip nuotykių parkai, pramogų erdvės, tačiau jos skirtos didesniems vaikams. Jie liks kelionei ateityje!

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Penkiametės Izabelės mama Dovilė Baranauskienė vietoj karjeros mėgstamame darbe pasirinko dukrelės priežiūrą ir ugdymą namuose. Taip nusprendė dėl vaiko gerovės, kad mergaitė augtų apsupta besąlygiškos meilės, vadovaujantis prieraišios tėvystės principais, atliepiant vaiko poreikius. Tėvai neišsiskiria su dukrele ir keliaudami – jie visur drauge. Tik ketvirtam šeimos nariui auksaspalviui retriveriui Toriui tenka palaukti sugrįžtančių namiškių.

Kaip ryžotės palikti darbą, kad galėtumėte namuose auginti dukrelę? Ar nebuvo gaila?

Gyvenime susidėlioju prioritetus, išsigryninu savo norus. Tuomet tikrai nesudėtinga darbą iš namų suderinti su vaiko auginimu. Žinau, kas dabar geriausia man ir mano šeimai. Permainos manęs negąsdina, todėl, gimus vaikui, atsidaviau motinystei.

Į darbą biure planavau grįžti po 3 mėnesių, bet negrįžau ir po 3-ejų metų. Sprendimus pakoregavo ir pasaulinė pandemija. Jeigu kas nors man, karjeristei, pamišusiai dėl savo darbo, daugybės veiklų, būtų tai pasakę prieš gimstant dukrai, būčiau gardžiai pasijuokus. Dirbau labai mylimą darbą personalo ir rinkodaros vadove finansinėje įstaigoje, puikiame kolektyve. Bet tapus mama mano gyvenimo prioritetai pasikeitė. Liko graži patirtis.

Dėl savo sprendimų tik džiaugiuosi. Gimus vaikui, atsirado ilgai laukta ramybė ir pilnatvė. Išmokau neskubėti, nepavargti, atsisakyti, kas man nesvarbu ir nesukti dėl to galvos. Gyvenu harmonijoje, be didelio ankstesnio tempo, kai reikėjo lėkti, spėti, dalyvauti visur. Dabar man gera neskubėti ir tuo mėgaujuosi. Gera išjausti  akimirkas su vaiku. Raginu ir kitas mamas įsiklausyti į save, būtent jūs žinote geriausiai, ko reikia jums, ko reikia vaikui.

Iš kur semiatės žinių ugdymui? Juk mokytis daugelio dalykų reikia nuo mažumės?

Idėjų semiuosi iš kitų mamų, draugių, skaitau atitinkamas knygas, straipsnius. Kai domiesi, informacija pasiekiama vienu ar kitu būdu. Šiais laikais jos apstu, svarbu tik atsirinkti.  Man, turinčiai edukologijos bakalaurą, tai nesunku. Juokiuosi, kad tik tapusi mama, žinias, įgytas universitete, ir pritaikau praktikoje, nes iki tol niekada nedirbau mokytoja.

Mano visa darbinė patirtis finansiniame sektoriuje, o dabar mokau finansinio raštingumo savo dukrytę. Gerų praktikų patyriau ir išmokau studijuodama pagal  Erasmus programą Suomijoje. Man patinka skandinaviškas požiūris į vaikų ugdymą. Jei ir neturėčiau tokio išsilavinimo, idėjas reiktų tik išsirinkti. 

Namie ugdant vaiką man padeda rutina ir planavimas. Mokomės skaityti, rašyti, matematikos, darom įvairias kūrybines užduotis, sportuojame, muzikuojame, tyrinėjame. Viskas vyksta žaidimo principu ir su gera nuotaika, įkvėpimu. Būna dienų, kai tiesiog paklūstu vaiko norams, ir veikiame tai, ką nori ji, arba lekiame iš namų pramogauti. Myliu ir globoju savo vaiką, tikiu, kad moters pasiekimai ateityje, pasitikėjimas ir tikėjimas savimi, laimė dažnai priklauso nuo jos santykių su mama. Juk būtent šis ryšys dažniausiai ir padeda pagrindus visiems kitiems santykiams gyvenime. 

Nuo kokio amžiaus dukrelė jau keliavo su jumis kartu ir kaip ji jaučiasi kelionėje, kitoje šalyje? Ką iš savo patirties galėtumėt patarti kitiems tėvams, besiruošiantiems keliauti su mažu vaiku?

Mes keliones mėgstanti šeima ir visada keliaujam su vaiku. Mūsų kelionės savarankiškos, pažintinės ir gan aktyvios, kiek tai įmanoma keliaujant su vaiku pagal jo amžių. Izabelės pirma kelionė nelabai ankstyva – vienerių metukų.

Iki 3-ejų metukų dukrelė skrydžių metu miegodavo. Vėliau susidūrėm su ausų skausmu. Man pačiai skraidant reikia vaistų nuo skausmo. Pasitarus su gydytoja, dukrytei prieš kylant irgi duodu sirupo nuo skausmo ir įpurškiu nosies lašų. Skrydžio metu Izabelė užsideda vaikiškas apsaugines ausines, geria vandenį, valgo. Tai tikrai apsaugo nuo skausmo. Lėktuve dukrytė spalvina knygeles, piešia, pasiimam kelioninį žaisliuką, žaidžiam žodžių žaidimą, turim įsirašę filmukų. 

Maršrutus susiplanuojam namuose, o jų laikymasis priklauso nuo situacijos, oro sąlygų ir pan. jau nuvykus. Planuodama kelionę visada žiūriu, ką įdomaus galima nuveikti su vaiku, ką pamatyti, pasiteirauju feisbuke tų miestų grupėse.

Kelionėse dukrytei viskas įdomu. Iki 4 metukų visada imdavome kelioninį vežimėlį, kad pavargusi galėtų pailsėti ir numigti, o mes dėl to nestabdytumėm savo kelionės. Dar ant vežimo ir kuprinę pasikabindavome – nereikia nešti. Vieni pliusai. Kai dukrytė buvo mažesnė, rinkdavausi maršrutus, kurie tinkami važiavimui su vežimėliu. O dabar imam paspirtuką: kiek važiuoja, kiek eina savo kojytėm.

Jeigu rezervuoju pietums ar vakarienei vietas restorane, būtinai pasižiūriu arba pasiteirauju, ar priima su vaikais. Sužiūriu vaikiškus renginius, koncertus ar spektaklius, nuperku iš anksto bilietus. Lankomės teatruose, muziejuose. Nemėgstu zoologijos sodų, bet Paryžiuje esantį labai rekomenduoju – didelė teritorija, dauguma gyvūnų gyvena po atviru dangumi – panašiai kaip laisvėje.

Tik viena kelionė buvo tingėjimui – Zakinto saloje Graikijoje, kai laiką leidome viešbučio teritorijoje ir pajūryje, o buvo tik kelios pažintinės išvykos. Visada keliaujam tam, kad kuo daugiau patirtume ir pamatytume. Visokios kelionės yra naudingos! Nes iš kiekvienos vaikas grįžta gerokai ūgtelėjęs visomis prasmėmis. Kol kas keliaujame tik po Europą, dažniausia kryptis – Italija. Ten važiuojame traukiniais, automobiliu ir daug einam pėsčiomis. Italijoje keliauti su vaiku šaunu: italai myli vaikus, gatvėje senjoros kviečia vakarienės, vaišina ledais.

Artėjant kelionei, visada patikrinu dokumentų galiojimo datas, peržiūriu skrydžių bendrovės bagažo taisykles, nes atsiranda pakeitimų. Prieš kelionę pasirūpinam visais įmanomais draudimais, kiekvienas turime ir  Europos sveikatos draudimo korteles. Visus skrydžiui reikalingus dokumentus laikau vienoje vietoje. Kol laukiam lėktuvo, apžiūrinėjam lėktuvus pro langą, aptariam artėjančią kelionę ir pan.

Visada imu kelioninę vaistinėlę, kurioje yra termometras, pincetas ir  keli būtiniausi vaistai: nuo skausmo ir temperatūros, gerklės perštėjimo, nuo pilvelio bėdų, savo rankinėje visada turiu vaistą nuo  alergijos, kremą nuo vabzdžių įkandimų ir pleistrų. Jeigu kažko prireiktų daugiau – nusiperku vietinėje vaistinėje.

Kaip ir kasdienybėje, taip ir kelionėje, svarbiausia, mano manymu, yra nusiteikimas ir suvokimas, kad viskas yra mūsų požiūrio klausimas.

Lagaminais neapsikraunam, išmokau susikrauti daiktus visai šeimai labai apgalvotai, bet būtinos gražios suknelės man ir dukrytei. Viena kuprinė skiriama daiktams, kurie reikalingi oro uoste ir skrydžio metu.

Tėvams patarčiau pasirūpinti kelioniniu naktipuodžiu. Turim kelioninį  sulankstomą naktipuodį, kuris „auga” su vaiku ir vienkartinių lengvų naktipuodžių. Jie nėra brangūs, paprasti naudoti, saugūs, telpa ir į kišenę, lengvai išlankstomi.

Į vaiko drabužio kišenę įdedu vizitinę, kurioje vieno iš tėvų kontaktai, vardas ir pavardė. Kai keliavau į Italiją viena su vaiku kalėdiniu laikotarpiu, striukės vidinėje pusėje prisiuvau etiketę su kontaktais. Nors Izabelė žino svarbiausius asmens duomenis, bet man taip ramiau. Žinoma, prieš kiekvieną kelionę svarbu aptarti su vaiku elgesio taisykles, viską išaiškinti, išsiaiškinti, ar ji žino, ką turėtų daryti, jeigu pasimestų, kaip elgtis oro uoste, lėktuve.

Izabelė puiki keliautoja, paskutinė kelionė buvo pernai gruodį iš Helsinkio į Laplandiją pas Kalėdų Senelį. Kelionė buvo ilga ir pilna nuotykių: didelė pūga, elnių bandos pakelėje. Kasmet keliaujam į Italiją, ten malamės traukiniais ir automobiliu. Stengiamės, kad vaikas pažintų pasaulį ne tik iš knygų. Vis dar mūsuose vyrauja nuomonė, su ja susidūrėm ir mes, kad neverta imti vaiko į keliones: tai nepatogu, sunku, jis nieko neprisimins ir pan. Tačiau mums patinka keliauti kartu ir lengva! Taip, vaikas neprisimena pirmųjų savo kelionių, bet prisimenu jas aš, prisiminimai šildys visada, mes žiūrime kartu nuotraukas, vaizdo įrašus.

Ar dažnai dukrelė bendrauja su kitais vaikais, kur susiranda draugų?

Izabelė,  kaip ir aš, komunikabili asmenybė, draugų susiranda visur, kur nueina. Dukrelė turi savo mėgstamus žaidimų kambarius. Nuo ankstyvo amžiaus ji kartu su bendraamžiais lanko mokyklėles. Mums sekasi, nes Izabelę moko nuostabios mokytojos. Pradėjome nuo „Yamahos“, lankėme dailės ir keramikos mokyklą „Džiaugsmo ratas”, muzikinio ir kūrybinio ugdymo studiją „Džimba”. Izabelė nuolat šoka ir dainuoja.

Lankomės teatruose, muziejuose, parodose. Man svarbu, kad vaikas ugdytųsi visapusiškai. Lietuvoje esam buvę visuose vaikiškuose spektakliuose ir viename suaugusiųjų – balete „Bajederė“.  Lankėmės Milano teatre „La Scala”, Paryžiuje „Opera Garnier“.

Kaip jūsų namuose atsirado šuniukas – ne kiekvienam vaikui taip pasiseka? Ką manote, kodėl auginant vaiką verta turėti šuniuką?

Toris mūsų namuose atsirado dar prieš gimstant Izabelei. Aš, nors ir myliu gyvūnus, nesiruošiau turėti dar vieno po šuns netekties vaikystėje.

Mūsų šeimoje įvyko nelaimė – iškeliavo vyro mama, o Toris buvo jos šuo. Į mūsų namus atkeliavo jau suaugęs, didelis baltų pūkų kamuolys su charakteriu. Reikėjo laiko visiems susigyventi, susibičiuliauti. Kaip žinia, netekties skausmą patiria ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Tuo sunkiu laiku mes padėjome jam, jis – mums. Taip į mūsų gyvenimą atėjusios baltos letenytės pėduoja iki šiol. Šuo mūsų gyvenimui suteikė įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatino atrasti naujas kasdienybės spalvas. Tuo sunkiu laiku tai buvo terapija mums visiems.

Torio veislė auksaspalvis retriveris, mano nuomone, ideali vaikams: šuo, atrodo, visada šypsosi, jo šelmiškos ir gėrio pilnos akys, rodos, visada viską supranta, jis yra tikras džiaugsmo skleidėjas. Toris nėra vaiko žaislas, jis žaidimų draugas, visavertis šeimos narys. Žinoma, tam tikros ribos yra ir turi būti. Rūpesčių yra tik dėl Torio sveikatos. Jam jau 13 metų, o per pastaruosius dvejus metus jis patyrė ne vieną operaciją. Bet viskas išgyventa ir nublanksta prieš gausybę pačių geriausių emocijų, kurių šuo suteikia mums kasdien. Norintys augintinio turi suprasti, kad tai didelė atsakomybė ir dar didesnė meilė.

Kai išvykstame atostogų, Toriu pasirūpina mūsų prosenelis arba kaimynas. Šunų viešbutis nepasiteisino, po jo Torį vežėme operuoti kojos. Šios veislės agresija, palyginti su kitų veislių šunimis, yra nulinė. Jie yra bičiuliai, nori su visais draugauti. Izabelė su juo auga ir mokosi švelnumo, ištikimybės, atsakomybės. Žinoma, būna ir pykčių: vieną akimirką nepasidalija žaislais, o kitą jau dovanoja jam savuosius. Jis nuspalvina šeimos dienas savo šėliojimais ir, kaip kažkas pasakė, „leidžia ant savo uodegos suptis gražiausioms mūsų svajonėms“.

Papasakokite apie Izabelės dalyvavimą reklamose, kas paskatino? Kokios įsimintiniausios fotosesijos buvo? Turite daug gražių nuotraukų ir instagrame kuriate šeimos istorijos archyvą. Gal fotografija vieno iš jūsų hobis?

Pirmoji Izabelės fotosesija buvo 2–3 metukų – Lietuvos kūrėjų vaikiškų drabužių reklamai. Už pradžią esu dėkinga savo kursiokei Gintarei, parašiusiai žinutę apie atranką: „Dalyvaukit, tai kaip tik tavo Izabelei.” Niekada iki tol jokiose atrankose nedalyvaudavom. Atrinko. Buvo pirmas susitikimas po uždaros pandemijos. Visi išsiilgę bendravimo – jaudinausi, kaip pavyks.

Pavyko gerai! Vėliau apie atrankas parašydavo bičiuliai, agentūros. Dalyvavimas reklamose, fotosesijose ir filmavimuose Izabelei yra tarsi smagūs žaidimai, ji įsijaučia į vaidmenis. Smagus pasiruošimas, pats procesas ir, žinoma, rezultatas: turi gražių profesionaliai padarytų nuotraukų ir vaizdo įrašų. Taip pat mokosi finansinio raštingumo – pati planuoja, kaip išleis ar taupys savo uždirbtus pinigus.

Būtent filmavimo aikštelėse užsimezgė gražios draugystės. Jai patinka dėmesys, patinka save matyti reklaminiuose stenduose mieste ar per televizorių.  Man, kaip mamai, svarbu, kokia tai reklama, kokia reklamos žinutė, kaip jausis vaikas. Jeigu kyla abejonių, nedalyvaujam.

Įsiminė amerikietiškai rinkai skirta naujo kraujospūdžio matuoklio su programėle reklama. Izabelė dar ir dabar prisimena įdomių istorijų papasakojusį „netikrą“ senelį, su kuriuo dalyvavo filmavime. Dukrai paliko įspūdį draudimo bendrovės reklama, kur reikėjo ne tik nusifilmuoti, bet ir įrašyti reklamoje skambančią dainelę tikroje garso įrašų studijoje.

Man patinka grožis visur ir visada, taip pat ir gražios nuotraukos. Daug fotografuoju, mėgstu fiksuoti akimirkas. Neleidžiu prisiminimams tūnoti užslėptiems telefone ar kompiuteryje – spausdinuosi nuotraukas. Pildau fotoalbumus, puošiu namus gražiausių akimirkų vaizdais.

Jeigu nefotografuoju pati, žinau į ką galiu kreiptis. Turiu kelis mėgstamus fotografus ir žinau, kad rezultatas bus toks, kokio tikiuosi ir dar geresnis. Visai neseniai dukrytę pakvietė fotografuotis  su alpakomis. Esu dėkinga fotografui už nerealius jausmus ir tobulą rezultatą Žinoma, norint tobulų kadrų, reikia atsakingai pasiruošti: svarbus nusiteikimas, gera nuotaika, derantys drabužiai ir avalynė. 

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Atostogų planas

Psichologai pataria atostogų pramogas numatyti iš anksto. Juk nenorite, kad vaikas didžiąją laisvo laiko dalį praleistų prie kompiuterio ar televizoriaus. Mokinuką galite porai savaičių išleisti į vaikų stovyklą, o drauge su darželinuke sesute juos galima palydėti viešnagėn pas senelius. Kai ateis jūsų atostogų metas, mėnesį galėsite ilsėtis visi drauge, pavyzdžiui, keletą savaičių prie jūros, o dar vieną savaitę leisitės į turistinį žygį. Visas išvykas aptarkite drauge su vaikais. Laukdamas įdomios kelionės, vaikas bus užsiėmęs pasiruošimu: dėsis reikalingus daiktus, tyrinės turistinę įrangą arba, pavyzdžiui, mokysis fotografuoti. Kai kurie tėveliai vaikų atostogas planuoja kartu su draugų šeimomis – jūsų vaikai praleidžia kelias savaites, pavyzdžiui, kitoje šeimoje sodyboje, o vėliau visą mažųjų draugiją prižiūrite jūs.

Deja, dalį atostogų greičiausiai vaikui teks praleisti namuose – ypač, jei gyvenate didesniame mieste. Tuomet pasirūpinkite, kad lauke jis žaistų daugiau judrių žaidimų, sportuotų. Labiausiai išsekina vaikus kompiuteriniai žaidimai. Jeigu nepasiseka sukontroliuoti vaiko dieną, vakare stenkitės kuo daugiau laiko praleisti su juo lauke – žaiskite futbolą, važinėkitės dviračiu ar riedučiais, važiuokite maudytis prie ežero. Nesikrimskite dėl laukiančių namų ruošos darbų – vaiko sveikata svarbiau.

Savaitgalį galite drauge praleisti laiką ilgesnėje išvykoje – prie ežero, į sodybą arba paviešėti su vaikais vandens pramogų parke, zoologijos sode.

Miegoti ilgiau, bet ne iki pat pietų

Sunkiai išsprendžiama atostogų problema – dienos režimas. Anksti keltis ryte vaikui jau atsibodo per ištisus metus, todėl daugelis išmiega vos ne iki pat pietų, o vakare ilgai negali užmigti. Vaikų psichologai pataria išlaikyti dienos režimą – žinoma, skirtingą nuo darbų sezono. Svarbiausia, kad pradinių klasių mokinukas išmiegotų 11 valandų, o ikimokyklinukui reikia net 12-kos per dieną, 12-13 metų vaikui tebereikia10 valandų.

Saugios pramogos

Ypatingai reikėtų pasirūpinti vaiko saugumu, jeigu jis lieka vienas namuose. Savarankiškas laisvalaikis labai padidina ne tik pavojus kieme, bet ir namuose. Jeigu vaikas išsiruošia pas kitoje miesto dalyje gyvenančius senelius, aptarkite, kuriuo keliu geriau juos pasiekti ir kokiu transportu važiuoti. Įsitikinkite, kad vaikas sėkmingai pas juos nuvyko.

Patikrinkite vaiko sporto inventorių: paspirtuką, dviratį, riedučius, badmintono reikmenis. Bus ramiau, jei žinosite, kad šie daiktai tvarkingi ir saugūs.

Nuosava lysvė vietoj traškučių

Vasarą tėvams sunkiau kontroliuoti vaiko mitybą. Nematysite, kaip mažasis smaližius kišenpinigius išleis traškučiams, gazuotiems gėrimams ir gausybei porcijų ledų arba pasistiprins greito maisto kavinėje. Jis negalvoja apie maisto naudą, tėvų žodžiai taip pat vargu ar padarys įspūdį, bet galite pagudrauti – patraukite vaiką savo kulinarinėmis idėjomis. Drauge paruoškite skanias daržovių salotas arba uogų desertą, iškepkite pyragą arba pasigaminkite sulčių kokteilį. Kai kuriuos patiekalus vaikas išmoks pagaminti be jūsų pagalbos, o juos drauge galėsite apsilaižydami pirštus degustuoti.

Jeigu atostogaujate sodyboje, pasiūlykite vaikui pasodinti nuosavą daržovių ar uogų lysvę, kurią jis pats ravės ir laistys, o vėliau drauge gaminsite skanius patiekalus.

Prie jūros su ikimokyklinuku

Ikimokyklinukų atostogos turi savų ypatumų. Mažo vaiko nepaliksi vieno namuose ir neišleisi į stovyklą. Važiuojant atostogauti toliau su mažamečiu, pediatrai pataria nepamiršti apie adaptacijos periodą, kuris gali trukti iki savaitės. Todėl atostogauti svečioje šalyje trumpiau negu dvi savaites –jokios naudos. Poilsis prie jūros ypač praverčia padidėjusius adenoidus turintiems vaikams, taip pat dažnai sergantiems peršalimo ligomis, bronchitu ir odos alergijomis. Tik saule mėgaukitės su saiku. Paplūdimyje vaikui geriausia būti iki 11 val. ir po 17 val. vakare. Net ir tuo laiku, kai saulė mažiau aktyvi, vaikui uždėkite kepurę, o atviras kūno dalis ištepkite kremu su maksimalia apsauga.

Kurorte nedera pamiršti ir dienotvarkės. Mažam vaikui būtinas dienos miegas, vakare migdyti vaiką taip pat reikia laiku. Todėl stenkitės, kad vakare, prieš eidamas į lovą, vaikas pernelyg neįsijaudrintų – ypač pirmosiomis dienomis kurorte.

Didžiausia vasaros poilsio bėda – apsinuodijimai, kuriuos dažnai sukelia virusai, esantys neįprastame vaikui vandenyje. Iš visų pakampių tyko žarnyno infekcijos – neplautų rankų, nešvarių vaisių ir nekokybiškų maisto produktų pasekmė. Vasarą vaikas lengvai gali pasigauti ir anginą ar kvėpavimo takų infekciją.

Basomis per žolę

Naudingas poilsis miestiečiui vaikui – pas kaime gyvenančius senelius arba sodyboje – toliau nuo civilizacijos. Ten, kur mažiau žmonių, daržovės ir vaisiai – tiesiai iš lysvės, jokios buitinės chemijos ir tik šiek tiek muilo. Pediatrų nuomone, vaikai, kurie dalį atostogų praleidžia kaime, rudenį ir žiemą rečiau serga peršalimo ligomis.

Natūralioje gamtoje vaikas gali prisibėgioti basas šilta žeme, pakvėpuoti grynu oru, atsigerti šaltinio vandens. Būtent bėgiojimas basomis žeme, žole arba šiltu smėliu natūraliai masažuoja pėdas. Kas gali būti sveikiau už žemės paviršiaus šilumos terapiją, kuri gerai sušildo kojas, todėl suaktyvėja ir visų organų darbas.

Atostogaujantis kaime vaikas ištisą dieną laksto lauke – ir saulėje, ir pavėsyje. Jis nebūna ištisai karštuose saulės spinduliuose. Nuolat aktyviai judant, gerėja visi apykaitos procesai organizme, jis gauna pakankamai deguonies. Saulėje organizme gaminasi vitaminas D, kuris gerina fosforo ir kalcio apykaitą.

Besimaudant vėsiame upelyje arba ežere treniruojama visa širdies ir kraujagyslių sistema. Mat vandenyje kraujagyslės susiaurėja, o saulėje išsiplečia.

Todėl galbūt neverta verstis per galvą – kad tik nuvežus vaiką prie jūros, juo labiau kad ten taip pat gausu žmonių, tas pats šurmulys ir kavinių maistas.

Parengė Undinė Gilė