Kokliušas – ūminė bakterinė užkrečiamoji liga, ji pažeidžia kvėpavimo takus. Kokliušo simptomai panašūs į peršalimo požymius, todėl ši liga dažnai painiojama su įprastu peršalimu. Kokliušas prasideda taip pat, kaip kita kvėpavimo takų liga: kiek pakyla temperatūra, atsiranda kosulys. Ilgainiui kosulys stiprėja ir po 1 – 2 savaičių jau atakuoja kosulio priepuoliai. Toks priepuolis gali trukti keliolika minučių. Nesigydant kosulio priepuoliai gali tęstis 4 – 6 savaites. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos priepuolių, dažniausiai jie vargina naktimis.

Šios ligos komplikacijos – gerklų gleivinės ir bronchų gleivinės uždegimai, plaučių uždegimas, liga gali pažeisti galvos smegenis, gali nutrūkti kvėpavimas.

Kaip galima užsikrėsti kokliušu?

Kokliušu užsikrečiama kontaktuojant – oro lašeliniu būdu. Kokliušo bakterijos perduodamos per seilių lašelius ligoniui kalbant, čiaudint arba kosint. Kokliušo bakterijos lengvai prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, joje dauginasi ir sukelia uždegimą. Dažniausiai nuo vyresnių vaikų ar tėvų užsikrečia kiti šeimos nariai. Pavojingiausia, kad žmogus gali neįtarti esąs šios infekcijos nešiotojas. Mat diagnozuoti kokliušą galima tik atlikus specialius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai tokie pat, kaip paprasčiausio peršalimo. Taigi, suaugusieji dažniausiai nesikreipia į gydytojus dėl kokliušo, nes minėti simptomai priskiriami kitoms kvėpavimo takų ligoms. Realybė tokia, kad kokliušu serga 10-20 proc. ilgiau negu dvi savaites kosinčių suaugusiųjų.

Kaip apsisaugoti nuo kokliušo?

Vienas efektyviausių kokliušo profilaktikos būdų – skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai neląsteline kokliušo vakcina skiepijami nuo dviejų mėnesių. Kūdikis skiepijamas tris kartus kas du mėnesius, o ketvirtąjį – kai vaikas sulaukia 18 mėn. 6-7 metų vaikas skiepijamas imunitetą sustiprinančia vakcinos doze su kokliušo komponentu. Trys vakcinos dozės 80 proc. paskiepytųjų suteikia pakankamą imunitetą, bet po 3 metų jis ima silpnėti. Tai trunka 4-12 metų, taigi paauglių ir suaugusiųjų apsauga nuo kokliušo jau minimali ir jie gali susirgti. Todėl paaugliams ir suaugusiesiems būtina pasiskiepyti imunitetą sustiprinančia vakcina su kokliušo komponentu.

Pagal Kauno visuomenės sveikatos centro informaciją

Kokliušas

Kartais konvulsinis vaiko kosulys būna kokliušo požymis. Kokliušas – ūmi užkrečiama liga, kurią  sukelia kokliušo lazdelės. Ja gali sirgti ir naujagimiai. Jiems ši liga ypač sunki : ji sutrikdo kūdikio kvėpavimą. Dėl traukulių kvėpavimas gali net sustoti. Dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Užsikrečiama per orą nuo sergančiojo arba ligos sukėlėjo nešiotojo. Ši liga pažeidžia kvėpavimo ir nervų sistemą ir sukelia smulkiųjų bronchų ir kvėpavimo raumenų mėšlungiškus susitraukimus.

Inkubacinis ligos periodas trunka 2–5 dienų. Liga paprastai prasideda stiprėjančiu sausu kosuliu, kuris ypač vargina naktį. Pirmieji  kokliušo požymiai: gali pakilti kūno temperatūra, atsiranda kiti peršalimo požymiai, pavyzdžiui, sloga, po poros savaičių prasideda konvulsinis kosulys. Kosėjantis ligonis dūsta, gali pamėlti veidas. Ligoniukas atkosėja gleives, gali vemti.

Kosulio priepuoliai, po kurių atsiranda vėmimas – taip pat kokliušo požymis.

Kosulio priepuoliai gali būti labai stiprūs: vaikas gali kosėti, kol jo plaučiuose pritrūks oro ir pamėlynuos veidas. Naktį kosulys dar labiau sustiprėja.

Liga gali komplikuotis plaučių uždegimu. Pasveikstama nuo kokliušo per 2 –3 mėnesius.

Kokliušo požymiai gali atsirasti  ir skiepytiems vaikai. Egzistuoja kelios mikrobų rūšys, kurios sukelia ligas, turinčias panašių požymių, bet ne tokias pavojingas kaip kokliušas. Nuo kokliušo vaiką būtinai reikia paskiepyti.

Pasveikęs nuo kokliušo vaikas dar gali kosėti keletą savaičių ar net mėnesių (Kosulys).

Ką daryti?

Jeigu įtariate kokliušą, būtinai kreipkitės į gydytoją, kuris galbūt skirs antibiotikų.

Karščiavimui ir skausmui numalšinti vaikui  galima duoti parcetamolio. Kosulį palengvins mikstūros, švelnūs raminamieji lašiukai padės numalšinti naktinį kosulį.

Prasidėjus kosulio priepuoliui, vaiką reikia pasodinti arba paguldyti ant šono, kad jis neužspringtų. Būtinai vėdinkite vaiko kambarį ir drėkinkite orą.

Lietuvoje dažniausiai serga paaugliai

ULAC duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 82 kokliušo atvejai. Tai 52 atvejais daugiau nei per visus 2011 m. ir net 63 atvejais daugiau nei 2010 m. Pernai per tą patį laikotarpį registruoti 6, o 2010 m. – 14 kokliušo atvejų.

Tikėtina, kad šių metų sergamumo padidėjimas gali gerokai pranokti pastaruosius. Didžiausias susirgimų skaičius užregistruotas Vilniaus apskrityje – 47 atvejai, Kauno – 27 atvejai, po 3 atvejus užregistruota Jurbarko rajone ir Panevėžio mieste, po 1 atvejį nustatyta Alytaus ir Vilkaviškio miestuose.

Pacientų amžiaus vidurkis – 10 metų. Susirgusiųjų amžius – iki 57 metų.

Užregistruota 1,4 karto daugiau moterų nei vyrų susirgimų kokliušu. Susirgo 48 (59 proc.) moterys ir 34 (41 proc.) vyrai. Į ligoninę buvo paguldyti 26 (32 proc.) pacientai, kiti buvo gydomi ambulatoriškai. Ligoninėje gydytų asmenų amžiaus vidurkis – 6 metai.

Trijų į ligoninę paguldytų vaikų būklė buvo itin sunki. Vienas iš jų buvo vos kelių mėnesių amžiaus, jis ligoninėje mirė. Visi trys vaikai nebuvo paskiepyti nė viena kokliušo vakcinos doze.

Tarp vyresnių nei 19 metų asmenų registruoti tik 4 (5 proc.) susirgimo kokliušu atvejai. Didžiausias sergamumas (44 proc. iš visų 37 užregistruotų atvejų) pastebėtas tarp 10–14 metų paauglių. Iš jų tik 6 pacientai buvo vakcinuoti visomis 5 pagal vaikų skiepijimų kalendorių numatytomis kokliušo vakcinos dozėmis. Ikimokyklinio 6–7 metų vaikai sustiprinančiąja penktąja kokliušo vakcinos doze pradėti skiepyti tik nuo 2008 metų, tad ne visi vyresni nei 11 metų vaikai turėjo galimybę būti paskiepyti sustiprinančiąja doze. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais kokliušu dažniausiai sergama paauglystėje.

Tarp 15–19 metų asmenų sergamumas taip pat išlieka didesnis nei kitose amžiaus grupėse. Tarp jų nustatytas 21 ligos atvejis, šie atvejai sudaro 26 proc. visų šiemet sirgusių asmenų.

Manoma, kad suaugusiems, kaip ir vaikams, kokliušas pasireiškia šiai ligai būdingais simptomais. Tačiau suaugusiems yra rečiau nustatoma kokliušo diagnozė, priskiriant simptomus kitoms ligoms. Todėl nevakcinuoti kūdikiai ir maži vaikai užsikrečia nuo suaugusių asmenų, kuriems ši liga nediagnozuojama.

Medikai įspėja, jog pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams kosulio priepuoliai gali būti itin pavojingi, nes jie gali vemti, nustoti kvėpuoti. Kūdikiams dažniau pasitaiko ir kokliušo komplikacijų. Tai išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.

Geresnė diagnostika ar silpstantis imunitetas?

Per 2012 m. pirmąjį pusmetį žymus kokliušo susirgimų skaičiaus padidėjimas stebimas ir Jungtinėje Karalystėje. Anglijoje ir Velse palyginti su 2010 m. registruota 2,5 karto daugiau kokliušo atvejų. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį registruota dvigubai daugiau susirgimų nei per visus 2011 m.: susirgo 2 300 Anglijoje ir Velse gyvenančių vaikų ir suaugusiųjų. Tokio didelio sergamumo šalyje nebuvo registruota jau daugybę metų.

Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, dažniausiai kokliušu serga paaugliai. Todėl sveikatos apsaugos specialistai svarsto būtinybę sustiprinančią vakcinos dozę skirti ir paauglystėje.

Jungtinės Karalystės ligų registro duomenimis, pastarasis sergamumo pakilimas tęsiasi ilgiau nei paprastai ir šia liga suserga vis daugiau kūdikių. Nuo šių metų sausio iki liepos Jungtinėje Karalystėje jaunesniems nei 3 mėn. kūdikiams diagnozuoti 137 kokliušo atvejai. 2008 m. per tą patį laikotarpį diagnozuoti 67 susirgimai. Dėl kokliušo infekcijos šiemet jau registruotos 6 kūdikių mirtys.

Sveikatos apsaugos agentūra mano, kad tokį sergamumo padidėjimą Jungtinėje Karalystėje lėmė geresnė diagnostika ir didesnis medikų dėmesys šiai infekcinei ligai. Tačiau, specialistų manymu, tokius rodiklius galėjo lemti ir objektyvi priežastis – metams bėgant kūdikystėje įskiepytų vakcinų sukelto imuniteto silpimas.

JAV – ant epidemijos slenksčio

Itin padidėjęs sergamumas kokliušu stebimas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Amerikos ligų prevencijos ir kontrolės centrui 37 valstijos pranešė apie gerokai didesnį sergamumą kokliušu per pirmąjį šių metų pusmetį nei per tą patį laikotarpį pernai. Iki liepos vidurio užregistruota maždaug 17 tūkst. kokliušo atvejų ir 10 mirčių.

Vašingtono valstijoje balandžio pradžioje paskelbta kokliušo epidemija.

Didžiausias mirtingumas ir sergamumas JAV registruojamas tarp kūdikių. Antroje vietoje pagal sergamumą – 7–10 metų vaikų amžiaus grupė, stebimas ir 13–14 metų paauglių sergamumo padidėjimas.

Svarbu skiepytis pakartotinai

Šiemet Lietuvoje 68 susirgimo kokliušu atvejai diagnozuoti atliekant kraujo tyrimus. Tyrimais nustatyti specifiniai M ir A klasės antikūnai. IgM klasės antikūnai pasigamina ir cirkuliuoja kraujyje nuo trečios dienos iki 2–3 savaičių. Šių antikūnų kraujyje pamažu mažėja, todėl dažniausiai nustatomi IgA klasės antikūnai, kurie pradeda gamintis vėliau.

Remiantis specifiniais klinikiniais požymiais, nustatyta 10 susirgimų kokliušu atvejų. Atlikus bakteriologinius tyrimus (išauginant sukėlėją mitybinėje terpėje), patvirtinti 5 ligos atvejai. Šių tyrimų diagnozė yra patikimiausia, teigiamas pasėlio atsakymas patvirtina diagnozę. Tačiau ne visada pavyksta išauginti sukėlėją – jis labai jautrus tiriamosios medžiagos, kuri paimama iš nosiaryklės, paėmimo technikai ir transportavimo sąlygoms. Minėtu tyrimo metodu neišskyrus ligos sukėlėjo, kokliušo diagnozės paneigti negalima.

Iš bakteriologiškai patvirtintų atvejų vieno sirgusiojo (36 m.) imunizacijos būklė nėra žinoma. 7 mėn. kūdikis buvo neskiepytas visai, du pacientai (11 ir 13 m.) skiepyti viena vakcinos doze, vienas pacientas (15 m.) – dviem vakcinos dozėmis.

Daugiau nei pusė sirgusiųjų buvo paskiepyti nors viena kokliušo vakcinos doze. 36 (44 proc.) iš visų 82 susirgusių asmenų skiepyti kokliušo vakcina keturiomis dozėmis, tik 9 (11 proc.) skiepyti ir penktąja doze, 11 (13 proc.) asmenys vakcinuoti trim arba viena–dviem dozėmis. Žinoma, kad 14 (17 proc.) asmenų neskiepyti visiškai, 12 (15 proc.) pacientų imunizacijos būklė nežinoma.

Specialistai primena, kad net ir pasiskiepijus keturiomis kokliušo vakcinos dozėmis iki 2 metų amžiaus, imunitetas laikui bėgant silpsta, todėl būtina vakcinaciją pakartoti priešmokyklinio amžiaus vaikui.

Pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Nuo 2010 m. Lietuvoje suaugusiems asmenims galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų susirgimų – difterijos, stabligės ir neląsteline kokliušo vakcina.

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search kokliušas]

Kokliušo bakterijas platina juo sergantis žmogus. Tyrimais nustatyta, kad net 75 proc. kūdikių šia liga užsikrečia nuo šeimos narių, 40 proc. mažylių kokliušu užkrečia jų mamos.

Ilgai vyravusi nuostata, kad kokliušas – vaikų liga, nėra teisinga. Šia infekcija serga ir paaugliai, ir suaugusieji. Vaikystėje paskiepijus nuo kokliušo, ilgainiui atsparumas šiai ligai prarandamas, o ja susirgę suaugusieji užkrečia naujagimius.

Kūdikiai iki 6 mėnesių labai lengvai užsikrečia kokliušu, nes neturi jam imuniteto. Ligai neatspariems mažyliams ši infekcija sukelia įvairių komplikacijų: plaučių uždegimą, smegenų pakenkimą, o kartais gali tapti net mirties priežastimi.

„Geriausias būdas apsaugoti naujagimius nuo kokliušo pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais – užtikrinti, kad jų aplinkoje nebūtų kokliušu sergančių žmonių. Išvengti šios infekcijos padeda ir vakcina, kuria gali būti skiepijami ne tik vaikai, bet ir paaugliai bei suaugusieji”, – sako Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovas profesorius Vytautas Usonis.

Naujagimius kokliušu užkrečiantys vyresnieji šeimos nariai dažnai nė neįtaria esantys šios infekcijos nešiotojai, nes kokliušą nustatyti galima tik atlikus specifinius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai – varvanti nosis, čiaudėjimas, karščiavimas, nestiprus kosulys – labai panašūs į peršalimo. Tad dažniausiai ligoniai nuo jo ir gydomi, neskiriama papildomų tyrimų.

Lietuvoje jau antrą savaitgalį besitęsiančios šviečiamosios akcijos partneriai – Baltijos imunoprofilaktikos asociacija ir farmacijos kompanija Sanofi Aventis – įsitikinę, jog visuomenė neturėtų pamiršti niekur neišnykusio grėsmingojo kokliušo ir būti tinkamai pasiruošusi jo atakoms. Vilniuje didžiulio susidomėjimo sulaukęs kosėjantis paviljonas keletą mėnesių keliaus per Lietuvos miestus ir, įsikūręs jų centruose, lauks tų, kuriems rūpi savo ir aplinkinių sveikata.

Pastaruoju metu Lietuvoje kas keleri metai fiksuojamas sergamumo kokliušu padažnėjimas. Paskutinis jo protrūkis, sukėlęs ant kojų šalies medikus, nustatytas 2009 metais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 metais pasaulyje užfiksuota 16 milijonų kokliušo atvejų.

Lietuvoje sudaryta galimybė nuo kokliušo pasiskiepyti paaugliams ir suaugusiems žmonėms. Ši vakcina, sudėtyje turinti mažą dozę difterijos, stabligės ir neląstelinio kokliušo antigenų, skirta vyresnio nei 4 m. amžiaus vaikų ir suaugusiųjų revakcinacijai (dTap). Dėl skiepijimosi šia mokama vakcina, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pasaulyje vyresniųjų klasių mokinių ir suaugusiųjų vakcinacija kokliušo vakcina nėra naujiena. Paauglius kokliušo busterine (palaikomąja) doze pakartotinai skiepija Austrija, Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, JAV, nuo 2009 m. – Belgija, Suomija, Italija ir Liuksemburgas. Suaugusiuosius – Kanada, Prancūzija, Vokietija, JAV, Austrija, o nuo 2009 m. – ir Liuksemburgas.

Kokliušas – pavojinga liga. Tai ūmi infekcinė, profilaktiniais skiepijimais valdoma liga, kurią sukelia bakterija – Bordetella pertussis. Inkubacinis kokliušo periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10 dienų), bet gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams, būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi sustabdantys kvėpavimą. Ar tikrai sergama kokliušu, galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Kaip užsikrečiama kokliušu? Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmogus. Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, juo užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu arba sukėlėjo nešiotojo. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, sukėlėjas su seilių lašeliais (apie 6 savaites) patenka į aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, kur dauginasi ir sukelia uždegimą. Kokliušo bakterijos su kvėpavimo takų sekretu išplinta ne didesniu kaip 2–3 metrų atstumu. Kokliušas yra laikomas itin užkrečiama infekcija.

Skiepais valdoma liga. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai pradedami skiepyti neląsteline kokliušo vakcina nuo dviejų mėnesių amžiaus. Trys vakcinos dozės įskiepijamos kas du mėnesiai, ketvirtoji – vaikui sulaukus 18 mėnesių amžiaus. Pilnai pasiskiepijus imunitetas išlieka apie 10 metų, vėliau jis pamažu blėsta ir nuo paauglystės imlumas kokliušui vėl didėja.

Siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, vaikas turi būti skiepijimas vakcina su neląsteliniu kokliušo komponentu prieš jam pradedant lankyti mokyklą. Nuo 2008 m. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, valstybės biudžeto lėšomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu pradėti revakcinuoti priešmokyklinio amžiaus (6–7 metų) vaikai. Skiepijimas žymiai sumažino sergamumą, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad dažniau pradėjo sirgti vyresnio amžiaus vaikai. Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra neskiepytiems asmenims. Dažniausiai užsikrečiama mažų vaikų kolektyvuose, dideliuose žmonių susibūrimuose, išvykus į šalis, kuriose nepalanki epidemiologinė situacija, kur daug neskiepytų asmenų.

Orina Ivanauskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, tel. (8 37) 33 16 77 , el. paštas: orina.ivanauskiene@kaunas.vvspt.lt

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92 , el. paštas: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt