MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Sočios ir naudingos kruopos

Vertingiausios kuo mažiau apdorotų kruopų košės, jos yra puikus B grupės vitaminų šaltinis. Šie vitaminai ypač svarbūs augančiam vaikui, jie reikalingi angliavandenių, baltymų bei riebalų apykaitai, nervų sistemos vystymuisi, kraujo gamybai, odai, nagams ir plaukams. Košės – sudėtingų angliavandenių šaltinis. Jie virškinami ir pasisavinami palaipsniui, pamažu didina cukraus kiekį kraujyje ir ilgam suteikia vaikui sotumo jausmą ir energijos.

Skirtingų rūšių kruopos skiriasi vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekiu. Grikiuose yra daug vitaminų B1, B2, B6, PP ir E, folio rūgšties. Juose gausu antioksidantų, ypač rutino, taip pat – geležies, svarbios raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Šios kruopos turi kalio, fosforo, kalcio, magnio, seleno, cinko. Grikiuose daug lengvai pasisavinamų baltymų, aminorūgšties triptofano, vadinamojo laimės hormono. Be to, šios kruopos nesukelia alergijos ir yra nekaloringos.

Avižos ir avižiniai dribsniai naudingi dėl baltymų, kuriuose yra aminorūgščių triptofano ir lizino, jų organizmas nesintetina ir turime gauti su maistu. Šiose kruopose daug seleno, kalio, magnio, kaulams ir dantims reikalingo kalcio, fosforo ir fluoro, B grupės vitaminų, ypač B1, B9, vitamino E, geležies, reikalingos mažakraujystės prevencijai. Tai puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis.

Ryžiai vertinami dar ir dėl to, kad, kaip ir grikiai, neturi glitimo. Juose gausu kalio, vitaminų B1, B3, daug magnio, vario, taip pat antioksidantų seleno ir mangano, apsaugančių ląsteles nuo pažeidimų. Patariama rinktis ruduosius ryžius, kuriuose yra daugiau baltymų, skaidulų ir kitų vertingų medžiagų.

Mažiausiai vertingomis specialistai laiko manų kruopas. Jose nedaug baltymų, vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų, bet gausu angliavandenių. Manų košė turi daug kalorijų, taigi, dar ir todėl jos nedera valgyti dažnai. Manų kruopos gali būti naudingos mažo svorio vaikams.

Kokias kruopas rinktis pirmiausia?

Svarstant, nuo kokios košės pradėti, reikėtų atsižvelgti ne tik į maistinę grūdų vertę, bet ir į tai, ar juose nėra glitimo. Glitimo yra manuose, kviečių ir perlinėse kruopose. Jo nėra ryžiuose, grikiuose ir kukurūzuose. Avižas galima rinktis pažymėtas ženklu „be glitimo”. Nors šios kruopos taip pat neturi glitimo, bet jo gali atsirasti dėl sėjomainos su glitimo turinčiais grūdais. Kukurūzų kruopų vertė mažesnė, todėl pirmiausia patariama virti avižinę ar grikių košę, vėliau kukurūzų košę. Ryžių košę kūdikiui patariama duoti taip pat vėliau, nes šiose kruopose prieš keletą metų buvo aptikta neorganinio arseno. Ryžių ir kukurūzų košė ypač tinka viduriuojančiam vaikui.

Mažyliams lengviau virškinti kruopų dribsnius. Kruopas galite susmulkinti kavamale arba jau išvirtą košę sutrinti elektriniu trintuvu. Įpratusiam prie įvairių grūdų mažyliui galima virti košes iš dviejų, o vėliau ir daugiau rūšių kruopų.

Vėliau į košes įmaišoma daržovių arba vaisių: morkų, moliūgų, trintų uogų, trinto obuolio ar kriaušės. Galima paskaninti šaltai spaustu nerafinuotu aliejumi arba sviestu. Tokie priedai šį patiekalą papildys vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Kūdikio maistas nėra gardinamas nei cukrumi, nei druska. 

Į išvirtą košę galime įpilti motinos pieno arba pieno mišinio. Jei vaikas nealergiškas karvės pieno baltymams, 10 mėnesių kūdikiui į išvirtą košę galima įpilti karvės pieno. Šis produktas suteiks mažyliui aukštos kokybės baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat kalcio, fosforo, vario, jodo, vitaminų B12, riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7).

Pramoniniu būdu pagamintos košės

Skubančiai mamai kartais patogu paruošti pramoninės gamybos košę, be to, toks patiekalas pravers kelionėje ar svečiuose. Košės gaminamos iš aukštos kokybės žaliavų, skirtų kūdikių maisto produktams, o jų gamyba griežtai kontroliuojama.

Košės būna pagamintos su pienu ir be jo. Į kai kurias pridedama augalinių aliejų (saulėgrąžų, rapsų ir kt.), kurie papildo šį patiekalą polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, reikalingomis vaiko augimui ir vystymuisi. Košių maistinę vertę padidina ir vaisių bei daržovių priedai.

Pramoniniu būdu pagamintų košių maistinė vertė parinkta pagal vaiko amžių, suderintas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis, todėl jos lengvai virškinamos. Kruopos susmulkintos pagal atitinkamo amžiaus vaiko kramtymo galimybes.

Parengė Undinė Gilė

Kaip tik nuo šio gyvenimo mėnesio prasideda naujas kūdikio mitybos etapas. 6 mėnesių kūdikiui jau per mažai naudingųjų medžiagų, kurias jam suteikia mamos pienas ir jam reikia įvairesnio maisto. Kokius maisto produktus ir kokiomis porcijomis mažyliui duoti papildomai?

Šešių mėnesių kūdikis pasiruošęs paragauti kitokio maisto

Normaliai augančiam ir besivystančiam mamos pienu maitinamam kūdikiui iki 6 mėnesių nereikia jokio papildomo maisto, taip pat ir vaisių sulčių bei tyrių. Šešių mėnesių kūdikį mama tęsia žindyti, bet tuo metu jau laikas primaitinti tirštu maistu. Papildomai maitinamas vaikas pamažu pripranta prie šeimos maisto, kuriuo paprastai antrųjų gyvenimo metų pabaigoje pakeičiamas motinos pienas.

Tokio amžiaus kūdikio burnytės raumenys gana išsivystę ir jis gali kąsti bei kramtyti. Mažesnis vaikas nesugeba kontroliuoti liežuvio judesių, maistą jis gali tik nuryti, o išstumti jam nepatikusio kąsnio nesugeba. Be to, 6 mėnesių kūdikio burnoje gaminasi daugiau seilių ir virškinimui reikalingų fermentų. Taigi ir virškinimo sistema jau subrendusi susitvarkyti su kitokiu maistu negu motinos pienas. Dažniausiai šiuo periodu pasirodo pirmieji dantukai.

Paūgėjusio kūdikio meniu

Pirmoji košė gali būti kruopų, pavyzdžiui, ryžių, avižų, grikių, arba daržovių – kopūsto, morkos ir bulvės mišinys. Šie produktai – mineralų, krakmolo, ląstelienos bei antioksidantų šaltinis. Košę virkite nedideliame kiekyje vandens, o paskui praskieskite motinos pienu (jeigu pieno nebeturite, tiks adaptuotas mišinys), vėliau galėsite paskaninti sviestu. Net ir jokių alergijos požymių neturinčiam kūdikiui iki 9 mėnesių gaminti košes su karvės pienu nepatariama. Kai vaikas įpras prie daržovių košės, į ją galima įpilti augalinio aliejaus. Iš pradžių – 5 lašus, vėliau – iki 5 gramų.

Nuo 6,5 mėnesio kūdikiui galite duoti sulčių – juodųjų serbentų, obuolių, vyšnių, vėliau –morkų, slyvų, spanguolių. Morkų sulčių kūdikis per parą gali išgerti ne daugiau kaip 50 ml, mat dėl per didelio kiekio gali pagelsti odelė. Neduokite vynuogių sulčių, nes nuo jų pučia pilvą. Sulčių vaikas gali atsigerti valgydamas arba po valgio, nes kaip tik tuo metu jose esantis vitaminas C padės įsisavinti geležį. Šio gėrimo vaikui duokite ne daugiau kaip 2-3 kartus per dieną.

Kai vaikas įpranta gerti sultis, galite duoti jam paragauti šaukšteliu pagramdyto banano ir obuolio. Pradėkite nuo pusės šaukštelio kartą per dieną, o vėliau galite tarkuotu obuoliu arba sutrintu bananu pakeisti vieną-kitą sulčių porciją, kurią mažylis geria po valgio.

9-10 mėnesių kūdikis jau gali valgyti baltyminius produktus – varškę, pupas, žirnius, kiaušinius, paragauti nedaug jogurto ir kefyro.

Valgantis daržovių košę 9-10 mažylis gali būti pratinamas prie mėsos, kuri yra geležies šaltinis, taip pat joje yra visaverčių baltymų, vitamino A, cinko. Tinkamiausia jautiena, veršiena, neriebi kiauliena, paukštienoje geležies mažiau. Jeigu vaikas alergiškas, maitinkite jį triušiena ir kalakutiena. Iš pradžių 5 g mėsos įdėkite į daržovių tyrę, o vėliau jos kiekis gali būti 50 g. Žuvį galima duoti tik artėjant vienerių metų sukakčiai

Ir pirmaisiais, ir antraisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbus maistas yra motinos pienas, kurio jam duodama 2-3 kartus per dieną.

Koks turi būti papildomas maistas?

• Pirmiausia – kaloringas, kuriame gausu vitaminų ir mikroelementų, ypač geležies, kalcio, cinko.
• Paruoštas iš kokybiškų Lietuvoje užaugintų maisto produktų, vaikui nereikia egzotinių patiekalų. Tinkamiausios kūdikiui – ekologiniuose ūkiuose be jokių cheminių medžiagų išaugintos daržovės ir vaisiai.
• Natūralus, saugus ir ne per karštas. Jame neturi būti jokių skonio stipriklių, konservantų, kietų dalelių.
• Lengvai kramtomas, nei per skystas, nei per tirštas.
• Gamindami kūdikio maistą nedėkite cukraus, druskos ir prieskonių. Kūdikiui užteks pačiuose produktuose esančio cukraus ir druskos.
• Paruoštą maistą, jeigu jis nelaikomas šaldytuve, vaikas turi suvalgyti per 2 valandas.

Kaip įpratinti prie naujo maisto?

Nesiūlykite mažyliui iš karto keleto naujų patiekalų. Leiskite jam priprasti prie vieno naujo skonio, vėliau bandykite pasiūlyti kitą. Jeigu paragavęs naujo patiekalo vaikas raukosi, nekiškite jam per prievartą. Vėl pasiūlysite po kurio laiko.

Pratindami vaiką prie kitokio maisto pirmiausia duokite jo, kol mažylis išalkęs, o po to siūlykite krūtį. Po mėnesio, kai jau vaikas įprato prie vienos košės, duokite kitos. Pratindami prie daržovių košės, iš pradžių siūlykite paragauti vienos daržovės. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo 1-3 šaukštelių sutrintos virtos morkos, po kelių dienų į morkos masę įmaišykite bulvės, o vėliau kitų daržovių. Iš pradžių virkite skystesnę daržovių tyrę – prie skysto maisto įpratusiam kūdikiui ją bus lengviau valgyti. Pradėkite nuo vieno šaukšto ir kas kelias dienas pridėkite vis daugiau.

Jeigu pasirinkote pramoniniu būdu pagamintas vaisių, daržovių ar uogų tyreles, iš pradžių duokite po 1-2 arbatinius šaukštelius po valgio, vėliau porciją galite padidinti iki 120 ml 2-3 kartus per dieną. Po vieno maitinimo siūlykite sulčių, po kito – tyrelės. Atsiminkite, kad atidarytą tyrelės indelį šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip parą, o išimtą iš šaldytuvo tyrelę reikia pašildyti iki 30 laipsnių.

Tirštas maistas vaikui duodamas šaukšteliu. Kad vaikas išmoktų valgyti tokiu nauju būdu, pradėkite maitinti atsargiai ir kantriai, neskubinkite. Pirmasis vaiko šaukštelis neturi būti metalinis, geriausiai tinka plastikinis, nedidelis ir su negiliu įdubimu. Neužpildykite šaukštelio su kaupu, nes vaikas gali užspringti.

Tirštą maistą kūdikiui duokite 3 kartus per dieną, o nuo 12 mėnesių pereikite prie 5 kartų. Vienerių metų vaikas jau gali valgyti visos šeimos patiekalus. Jam nereikia gaminti atskirai, tačiau maistas neturi būti sūrus ir tinka tik natūralūs žoliniai prieskoniai.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė