Viskas, kas vyksta mūsų kūne – ne be priežasties. Žindymo aversijos sukeliami pojūčiai yra signalas, kad kažką reikia keisti. Kai išanalizuojame, kas būtent mums labiausiai skatina atsirasti žindymo aversiją ir ją sustiprina, tada galima bandyti ieškoti būdų, kaip sau padėti. Ne visada pavyksta žindymo aversijos visiškai išvengti ir ją panaikinti, tačiau tikrai įmanoma, kad ji sumažėtų ir būtų lengviau pakeliama.

Galimi keli žindymo pokyčių variantai, kurie galėtų padėti. Kadangi žindymo aversijos priežasčių yra kelios ir jos gali būti skirtingos, o ir aversijos požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia vis kitaip, tai nėra ir vienareikšmio atsakymo, kokį kelią rinktis. Daugeliui moterų žindymo aversijos pojūčiai gerokai blėsta, kai jos labiau pailsi, mažina žindymų skaičių ir krūtys spėja atsipalaiduoti nuo dažno jų dirginimo. Taip pat padeda galimybė užsiimti maloniomis veiklomis, kurios pakelia laimės hormonų lygį smegenyse ir atitinkamai sumažėja kūno jautrumas nemaloniems pojūčiams. Tačiau gali būti, kad net ir tai neduos pakankamo efekto ir moteris nuspręs vaikelį nujunkyti.

Žindymą palikti tokį, koks yra

Dažniausiai žindymo aversiją lemia ne vienas, o keli minėti veiksniai, kurie persipina tarpusavyje, veikdami vienas kitą, ir darosi sudėtinga suprasti, kuris iš jų yra esminis. Todėl siekiant sumažinti žindymo aversiją reikėtų atsižvelgti į visus veiksnius. Būtina:

– daugiau pailsėti. Kas jums yra poilsis? Ilsimės tada, kai atsipalaiduojame. Kas jums padeda atsipalaiduoti? Tik jūs galite atsakyti, koks poilsis jums yra geriausias, taip pat – koks poilsis auginant vaiką / vaikus jums yra įmanomas. Kai tai apgalvosite, pasikalbėkite su artimaisiais. Priminkite (pirmiausia sau pačiai!), kad jūsų poilsis svarbus ne tik jūsų, bet ir vaikelio bei visos šeimos gerovei. Pailsėjusi mama – rami mama. Rami mama – saugiai besijaučiantis vaikas ir laimingi aplinkiniai.

– daugiau pamiegoti. Iš kur imti papildomo miego? Kažką keisti nakties metu? O galbūt vaikelio pietų miegą išnaudoti ir savo miegui? Galbūt pamiegoti tada, kai kažkas iš artimųjų gali pabūti su vaiku? Nenaktinėti vakare ir eiti anksčiau miegoti naktį? O gal ryte perduoti atsibudusį vaikelį jo tėčiui ar kitam artimajam ir dar valandėlę numigti?

– rasti laiko pabūti vienumoje. Vienumoje pamažu atslūgsta visas chaosas, kuris įsisiautėja viduje esant šeimos įvykių, vaikų tarpusavio santykių ir buities darbų sūkuryje. Atslūgus tam vidiniam chaosui sugrįžta daugiau fizinės ir emocinės ramybės. Pamažu atsipalaiduojama. O tada ateina poilsis, kuris pakrauna mūsų energijos baterijas.

– rasti būdų reguliariai kuo labiau atpalaiduoti kūną. Moteris, patirdama žindymo aversiją, jaučia daug fizinės įtampos. Ta fizinė įtampa sumuojasi, kol jau pradeda rauti stogą. Būtina retsykiais tą įtampą iškrauti ir atpalaiduoti kūną. Kas jums padeda fiziškai išsikrauti? Bėgimas? Dviračio minimas? Kitas sportas? Fizinės įtampos iškrovimui tinkamiausias intensyvus sportas iki prakaito. Galite įsivaizduoti, kaip su prakaitu iš jūsų pasišalina streso hormonai.

– skirti laiko savirealizacijai. Net ir kelios minutės per dieną, ar kelios valandos per savaitę, skirtos jums prasmingai veiklai, kuri atneša kūrybinį įkvėpimą, gali stebuklingai pagerinti savijautą. Šio dalyko neatidėkite ateičiai, kai vaikelis paaugs, kai taps lengviau. Akivaizdu, kad to jūsų savijautai reikia jau dabar.

– dėmesio nukreipimas. Kai žindymas kelia nemalonius pojūčius, tam, kad laikas neprailgtų ir išvengtume didelio jų intensyvumo, stenkimės kažkur nukreipti dėmesį, kad bent kažkiek užsimirštume, jog žindome. Geriausia būtų jau prieš pradedant žindyti dėmesį sutelkti į kažką kitką ir stengtis išlaikyti, kol žindysite.

– pozityvumo akcentavimas. Kai stengiatės ištverti nemalonų žindymo procesą, pabandykite savyje žadinti mintis apie tai, kodėl žindyti yra gerai. Žindymo metu sutelkite gražiausius jausmus į vaikelį, stenkitės pajusti jam prieraišumą, švelnumą, džiaukitės juo. Jei jums pavyks, jūsų organizme išsiskirs daugiau hormono oksitocino ir tai sumažins nemalonų fizinį žindymo pojūtį.

– geriausios žindymo padėties atradimas. Patyrinėkite – galbūt žindymo metu esančių pojūčių intensyvumas priklauso nuo žindymo padėties? Gal žindymo aversija silpnesnė, kai žindote gulėdama, o gal, atvirkščiai, sėdėdama?

– keisti vaiko įprotį čiupinėti krūtis ir spenelį. Jei vaikelis įprato žįsdamas čiupinėti kitą krūtį ar spenelį ir tai stiprina žindymo aversijos pojūčius, stenkitės švelniai parodyti, kiek galima jus liesti, kol jums tai dar nesukelia diskomforto. Galbūt itin jautru, kai liečiamas, čiupinėjamas spenelis – tada pasiūlykite rankytę tiesiog laikyti ramiai ant krūties, pasakykite, kad jums skauda, kai čiupinėja spenelį. Jei vaikeliui sunku suprasti, tada atitraukite jo dėmesį nuo čiupinėjimo žaidžiant pirštukų žaidimus ar kažką kitą liečiant.

– rašykite žindymo dienoraštį. Žmogaus protas linkęs viską apibendrinti, atsižvelgdamas į emocinį krūvį, kuris tą akimirką vyrauja. Kai žindymas tiek kankina, jog atrodo išprotėsime, pradedame galvoti, kad jis visada kelia tik tokias emocijas ir su dar didesne baime laukiame kito žindymo. Tačiau, iš tiesų, žindymai ir jų metu kylantys pojūčiai kinta. Žindymo dienoraščio rašymas padeda suvokti, jog būna ir geresnių dienų, lengvesnių žindymo epizodų. Jis padeda surasti momentus, kada buvo lengviau ir taip įsitikinti, kad iš tiesų būna geriau bei išsiaiškinti kodėl.

Žindymą retinti

Atsiradus žindymo aversijai, ir ypač kai ji darosi nebepakenčiama, iškyla klausimas: ar kankintis ir bandyti ištverti, ar nutraukti? Kankinimasis, atrodo, veda į beprotybę ir kelia pyktį, o žindymo nutraukimas atrodo sunkiai įgyvendinamas.

Dažnai, esant stipriai žindymo aversijai, ir matant, kad poilsio galimybės yra mažos, o ir tikimybė sulaukti žindymo aversijos keliamų pojūčių palengvėjimo labai menka, moteris nusprendžia žindyti rečiau. Kartais iš tiesų būtent žindymų praretinimas labai gelbsti, nes ilgėja laiko tarpai, kai neliečiamos krūtys pailsi ir atėjus žindymo laikui nemalonūs pojūčiai būna lengvesni. Galimybė moteriai ilgiau turėti krūtis tik sau suteikia daugiau kūno autonomijos, kurios stoka, kaip jau minėjome, taip pat labai susijusi su žindymo aversija.

Natūralu, kad vaikelis priešinsis kasdienybės pokyčiams, protestuos, išreikš stipresnes, nei įprasta, emocijas dėl vienų ar kitų dalykų. Būkite kantrūs, švelniai priimkite vaiko emocijas, empatiškai supraskite, kad jam sunku keisti įpročius ir netekti to, prie ko buvo prisirišęs. Palengvėjimo galbūt sulauksite jau po savaitės, o gal tik po mėnesio. Kiekvieno vaiko prisitaikymas prie pokyčių užtrunka įvairiai. Skubinimas dažniausiai duoda priešingą rezultatą ir viskas gali tęstis dar ilgiau.

Jei žindymas, krūtų lietimas, čiupinėjimas, glaustymasis prie jų vaikeliui reiškia meilę, bandykite sukurti kitokį fizinį artumą, kuris jam taip pat sietųsi su meile, tačiau būtų mažiau dirginamos krūtys. Sodinkite vaikelį ant kelių, glostykite galvą, kasykite arba pamasažuokite nugarytę. Jei vaikas nori liesti jus, pasiūlykite, kad jis pats padarytų nugaros masažą mamai. Jei vis tik vaikeliui sunku susilaikyti nuo krūtinės čiupinėjimo, stenkitės linksmai nukreipti dėmesį, suvilioti kitkuo – gal pakutenti jį, pakviesti padūkti. Dūkti jiems patinka dar ir todėl, jog tai – taip pat fizinis kontaktas. Vaikai iš savo prigimties yra smalsūs ir todėl linkę nukreipti dėmesį net nuo to, kas malonu, į tai, kas nauja. Kai kurios mamos renkasi ne dėmesio nukreipimo, o pokalbio, paaiškinimo kelią, kai vaikeliui pasakoma, kad krūtinę skauda, krūtinė turi pailsėti, tam, kad pienukas galėtų ten atsirasti. Koks būdas bus veiksmingesnis, labai priklauso nuo vaikelio charakterio ir temperamento.

Darant pokyčius labai svarbu veikti nuosekliai, švelniai ir neskubėti. Todėl pirmiau ištirkite padėtį, šiek tiek paeksperimentuokite, nepriimant radikalių sprendimų, bet kai nuspręsite, tada jau nesiblaškykite.

Žindymą užbaigti

Moterims, kurios patiria žindymo aversiją, kartais ji būna tokia nepakeliama, kad tenka žindymą baigti anksčiau, nei buvo planavusios. Sprendimą vaikelį nujunkyti nepasiekus savo tikslo žindyti ilgiau, moterys dažnai priima kaip asmeninę nesėkmę ir neretai išgyvena sunkias emocines būsenas, depresyvią nuotaiką.

Tam, kad nujunkymas sukeltų kuo mažiau emocinių padarinių mamai ir vaikui, svarbiausia kuo geriau tam pasiruošti. Nujunkymo sėkmė ir tai, kaip į viską reaguos vaikas, labai priklauso nuo mamos emocinės būsenos. Įvairius gyvenimo faktus ir procesus vaikai daugiausia vertina pagal tai, kokias emocijas išreiškia jų tėvai, ypač mama (nes pirmus kelerius metus santykis su mama yra glaudžiausias). Kada vaikas matys, jog mama rami, saugi, užtikrinta ir jam švelni, jis kur kas patikliau ir ramiau priims pokyčius.

Svarbu kaip įmanoma sąmoningiau įvertinti situaciją, būti švelniai sau ir save atjausti lygiai tiek pat, kiek užjaučiame vaikelį. Abu netekote to, kas jums buvo brangu ir svarbu. Vėl ir vėl sau priminkite, kad žindymo aversijos, privertusios užbaigti žindymą, neįmanoma suplanuoti. Mes galime ir turime teisę neišpildyti savo pačių lūkesčių ir savęs nesmerkti. Prisiminkime, kad esate tokia ne viena – daugybė mamų tai patiria. Ir kad esame dėl to nekaltos. Būtina ieškoti, kas galėtų palaikyti, pasidalinti panašia patirtimi. Labai svarbu nesijausti vienišai.

Svarstant, ar atsiradus žindymo aversijai žindymą nutraukti, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vaikas, matydamas ir jausdamas mamos nepasitenkinimą žindymu, gali pradėti išgyventi skaudžius jausmus, jaustis prasikaltęs, blogas, ypač jei mama jam nepaaiškina, kas vyksta, kodėl ji nepatenkinta. Pienuko duodama nauda tokiu atveju neatsvers psichologinės žalos vaikui.

Jei nusprendėte žindymą užbaigti, tai geriausia padaryti kiek įmanoma nuosekliau, švelniau ir ramiau. Pradėkite nuo žindymo retinimo, kurį aprašėme anksčiau. Stebėkite save ir vaikelį. Kartais įvyksta džiugus atradimas, kad įgyvendinant žindymo retinimą, siekiant jį nutraukti, pamatome, kad retesnio žindymo pakanka tam, kad pasijustume geriau ir iki visiško žindymo nutraukimo spėjame dar gerokai nukeliauti. O jei vis tik priėjome žindymo pabaigą, tai supraskime, kad baigėsi tik žindymas, tačiau mamos ir vaiko meilės ryšys nesibaigs niekada, ir toliau puoselėkime jį visais įmanomais būdais, ir džiaukimės juo, nes tai viena iš didžiausių dovanų, kurias mums suteikė gyvenimas.

Pabaigai

Kad ir kurį pagalbos sau kelią pasirinksite, pirmiausia kruopščiai viską apgalvokite, susikurkite veiksmų planą, aptarkite su artimaisiais. Labai svarbu, kad visi būtų informuoti ir pasiektumėte vieningą sprendimą. Nuoseklumas yra būtinas. Taip pat labai svarbus tvirtas jūsų apsisprendimas. Jei nuspręsite eiti vienu keliu, o po to vėl ir vėl persigalvosite, tada vaikas jausis klaidinamas, nesaugus, sumažės jo pasitikėjimas mama, gali atsirasti nesaugus prieraišumas. Priėmus sprendimą ir jį kryptingai įgyvendinant pamažu ateina palengvėjimas. Svarbu suprasti, kad vaikui išreikšti savo meilę mes turim begalę būdų, kurti su juo santykį – taip pat.

Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė
www.psichologekarolina.lt
Facebook Išsipildymas Motinystėje

Daugiau apie žindymo aversiją skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)

Žindyti nėštumo metu – gal pavojinga?

Kūdikiui žindant mamos spenelių dirginimas nerviniu keliu stimuliuoja hipofizę išskirti hormoną oksitociną, kuris krūtų pieno liaukose skatina susitraukti aplink alveoles esančias raumenines ląsteles ir taip pienas pastumiamas tekėti iš krūtų. Iš panašių raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?

Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu.

Iki pat natūralaus gimdymo pradžios žindant iš hipofizės išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo poveikio tikimybė teoriškai galbūt (bet nebūtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju. Mamai, anksčiau turėjusiai komplikuotą nėštumą, savo asmeninę situaciją reikėtų aptarti su savo gydytoju ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuspręsti, kas geriausia: žindymą drąsiai tęsti, žindyti rečiau ir trumpiau, arba kūdikį nujunkyti.

Nenuskriauskite pilvelio gyventojo!

Gimdoje augantis vaikas jo vystymosi pirmaisiais mėnesiais dar būna santykinai labai mažas. Taigi ir maisto medžiagų jo energijos bei kūno augimo poreikiams patenkinti dar nereikės labai daug. Aišku, jam augant, atitinkamai didės ir tų medžiagų poreikis. Tačiau tuo pat metu lygiagrečiai mažės motinos pieno poreikis žindomam vaikui, nes jis gaus vis daugiau kitokio – papildomo – maisto, kuris pradedamas valgyti nuo maždaug šešių mėnesių amžiaus.

Kol pati mama su maistu gauna pakankamai kalorijų ir visų reikalingų medžiagų, kol jos pačios svoris didėja atitikdamas sveikus parametrus, nereiktų abejoti, kad ji gerai aprūpins save, gimdos gyventoją ir žindomą vaiką. Nėščia moteris prisitaiko prie padidėjusių mitybos poreikių valgydama daugiau ir vyresniojo vaiko žindymas pastebimai neįtakoja jos dar negimusio kūdikio augimo. Taigi leiskite Jūsų apetitui diktuoti: valgykite gerą ir įvairų maistą, kada esate alkana, ir gerkite, kada esate ištroškusi.

Galimi nesklandumai

Nėštumo metu randasi įvairių pokyčių, galinčių turėti įtakos ir žindymo sėkmei.
Pirmiausia pajautrėja krūtų speneliai. Atsiranda nemalonių, skausmingų dilgčiojimų, ypač žindymo metu. Vienos mamos tai pajunta anksčiau, kitos vėliau, kai kurios – jau pirmosiomis savaitėmis. Kantresniosios ilgainiui nustoja kreipti dėmesį į šią „smulkmeną“: jeigu vaikas žinda noriai, patenkintas krūtyje randamu pienu, reiškia – viskas gerai.

Atidžiai rūpinantis geru kūdikio priglaudimu prie krūties, kad jis apžiotų kuo plačiau ir netraumuotų jautraus spenelio, galima palengvinti šį nepatogumą ir išvengti stiprių skausmų. Daugumai mamų spenelių jautrumo padidėjimas visiškai praeina po gimdymo. Tačiau, jeigu žindymas nėštumo metu arba ir vėliau, jau pagimdžius, mamai kelia per didelę įtampą ir yra itin nemalonus, ji neturėtų jaustis privalanti vyresniojo vaiko žindymą žūt būt atkakliai tęsti ir kęsti.

Kartais mamas kamuoja nėštumo toksikozė ir dėl jos esanti bloga savijauta, pykinimas bei vėmimas. Dažniau taip darosi rytais, bet būna, jog užtrunka visą dieną, tęsiasi savaitėmis. Jeigu toksikozės reiškiniai stiprūs ir užsitęsia, pasitaiko, jog ir žindomas kūdikis pasijunta nesveikas: darosi liguistai neramus, arba, atvirkščiai – neįprastai vangus, praranda apetitą, vemia. Taip būna retai, tačiau jeigu atsitiktų, kūdikį irgi gali tekti, bent jau laikinai, nujunkyti nuo krūties.

Nėštumo poveikis pienui

Kaip mums beatrodytų reikšmingas vyresnėlio kūdikio ar vaiko žindymas, vis dėlto svarbiausia nėštumo „strategija“ yra išsaugoti ir užauginti motinos kūne naują gyvybę bei pasiruošti maitinimui po gimimo. O naujagimiui reikės ne bet kokio maisto, bet labai ypatingo – priešpienio! Tas pasiruošimas neįvyksta per dieną, jis pradedamas jau gerokai iš anksto.

Laipsniški pasikeitimai, subrendusį pieną galop paversiantys priešpieniu, prasideda vidutiniškai maždaug tarp ketvirto ir penkto mėnesio. Gali būti, jog kažkada Jūsų vyresnėlis pastebės skirtumą, nes ims keistis pieno skonis, ir pieno mamos krūtyse gaminsis mažiau. Vieniems žindomiems vaikams tas skonio pasikeitimas (pienas pasidaro truputį sūresnis) nepatinka ir dėl to gali patys nusijunkyti. Kiti, atrodo, to nepastebi ir toliau žinda kaip įpratę.

Kai prie krūties jau prašosi du

Keliomis pirmosiomis dienomis po gimdymo priešpienis yra gyvybiškai svarbus naujagimiui, todėl prioritetas teiktinas naujagimiui ir jis prie krūties turėtų būti glaudžiamas pirmas. Nebijokite, pieno tikrai užteks, nes, kaip sakoma, „kur du stos, ten ir darbo bus padaryta dvigubai“. Pieno gamyba motinos krūtyse vyksta pagal „paklausos ir pasiūlos dėsnį“.

Taigi, kodėl nepalepinus ir vyresnėlio? Gal net ir vienu metu – juk krūtys yra dvi. Jaudintis, kad pieno sudėtis yra būtent tokia, kokios reikia naujagimiui, o ne paaugusiam vaikui, neverta. Jeigu vyresnėlis yra gerokai perkopęs metų amžių, jo poreikis motinos pienui jau būna minimalus. Daugelis vyresnių vaikų jaučia ypatingą ryšį su kūdikiu, nes jie abu dalinasi kažkuo labai ypatingu. Tai padeda išvengti vyresnėlio pavydo ir įsižeidimo protrūkių, galinčių kilti, jeigu vaikas tarsi atstumiamas, paliekamas nuošalyje.

Aišku, motinos pienas yra saldus ir skanus, bet daugumai antramečių dominuojanti paskata glaustis prie mamos yra betarpiškas artumas ir nusiraminimas. Todėl ilgiausiai ir išlieka žindymai prieš užmiegant. Tačiau, jeigu atrodytų, jog vyresnėlis prašosi prie krūties pirmiausia dėl pavalgymo ir iš krūtų išžinda daug pieno, tuomet galbūt ir vertėtų pagalvoti, kokiu vertingu ir patraukliu kitokiu maistu galėtumėte jį pasotinti. Kad glausdamasis prie Jūsų krūties dėl to žmogiško artumo siekio, jis nebūtų tuo pat metu ir labai alkanas.

Pasitaiko, jog namie atsiradus naujagimiui, vyresnis vaikas, kuris jau buvo nusijunkęs per nėštumą, vėl pasiprašo žįsti. Nebijokite leisti jam tai pabandyti. Labiausiai tikėtina, jog vietoj žindimo jis tik pakikens ir nušliauš nuo mamos kelių. Gal jis tik siekė užsitikrinti mamos norą ir ryžtą jam tokią galimybę suteikti. Toks leidimas žįsti vaikui yra tarsi patvirtinimas, jog jis dabar ne mažiau mylimas, taigi gali būti ramus.

Valgyti reikia visiems

Tandemu žindanti mama turi gauti žymiai daugiau maisto kalorijų. Kuo daugiau pieno pagaminate, tuo daugiau kalorijų turite gauti su maistu. Mama, tik žindanti kūdikį ir neturinti atliekamų riebalų rezervo, turi gauti papildomai 650 kalorijų; dar ji turėtų gauti papildomai 500 kalorijų 6 -12 mėnesių kūdikiui, jau valgančiam ir tirštą maistą. Žindančiai vyresnėlį, gaunantį vis daugiau kito maisto, mamai reikės gauti atitinkamai mažiau kalorijų dėl sumažėjusios pieno gamybos.

Dar mamos maisto poreikis priklausys nuo jos fizinio aktyvumo, svorio ir mitybos. Mamai, kuri yra mažiau fiziškai aktyvi, turi didesnes riebalų atsargas po nėštumo ir valgo vertingesnį maistą, reikės suvartoti mažiau papildomų kalorijų, negu tai, kuri fiziškai aktyvesnė, turi mažiau riebalų atsargų kūne ir valgo mažiau maistingą maistą. O praktiškai – kaip ir nėštumo metu – leiskite Jūsų apetitui vadovauti. Jeigu jaučiate alkį, nebijokite suvalgyti daugiau.

Jeigu norėjote, bet nepavyko…

Atminkite, žmogus svarbiau už beatodairišką užsibrėžto tikslo pasiekimą bet kokia kaina. Jeigu nepaisant žinojimo ir įsitikinimo, jog žindymas ir motinos pienas yra labai svarbus ir naudingas jūsų vaikui, jis pats to neįvertins ir atsisakys, gal geriau nebūkite per daug atkakli, siekdama vyresnėlį žūtbūt kuo ilgiau išlaikyti prie krūties. Jam, o ne tandeminio žindymo tęsimui, teikite pirmenybę, kad išvengtumėte to brangiausio ryšio su savo vaiku įtrūkimų, paskui galbūt net ir labai sunkiai besulipdomų, kuriuos gali palikti prievartos įskeltas apmaudas ir nepasitikėjimas. Geriau pasistenkite kitu būdu išsaugoti ir puoselėti betarpišką jūsų sielų artumą.

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Bet vasaros karštis žindančiai mamai kelia kitų rūpesčių. Kiek kartų stengtis žindyti kūdikį, ar jam duoti vandenuko, kaip prižiūrėti krūtis?

Mamos pienas – saugus maistas vasarą

Didelis mamos pieno privalumas, kad jis saugus. Mama žino, kad vasara – žarnyno infekcijų metas ir kūdikiams. Netinkamai pasterizuoti buteliukai, nepakankamai švariomis rankomis pagamintas mišinukas gali sukelti pilvuko negalavimus.

Ar karštis turi didelės įtakos kūdikio apetitui?

Priešingai nei mano daugelis tėvų, vasaros karštis veikia kūdikio apetitą daug mažiau negu mamos ir tėčio kulinarinius pomėgius. Mamos pieną vaiko organizmas lengvai virškina, taigi net karštą vasaros dieną sveikam kūdikiui nekyla noras jo atsisakyti. Jeigu kūdikis atsisako krūties, mama turėtų ieškoti kitų priežasčių. Galbūt kūdikis negaluoja arba pakito pienuko skonis (mama suvalgė neįprastą maisto produktą). Apžiūrėkite burnytę: ar nėra ant liežuvio, gomurio ir kitose vietose balkšvų nenusivalančių apnašų, dėl kurių žindomam kūdikiui skauda. Tai gali būti, pavyzdžiui, grybelio sukelta pienligė. Sykį per savaitę pasverkite kūdikį. Jeigu jis priauga svorio, nervintis neverta. 3– 6 mėnesių kūdikiai paprastai valgo 5 – 6 kartus per parą, kiti mėgsta dažniau. Žindykite kūdikį tiek, kiek jis nori ir kada nori, bet ne mažiau kaip 5 – 6 kartus per dieną. Jeigu nerimaujate, ar vaikeliui užtenka pieno, suskaičiuokite šlapias sauskelnes ar vystyklus. Ne mažiau kaip šešis kartus per parą pasišlapinantis kūdikis tikrai sotus. Žinoma, jei jis tik žindomas ir negeria kitokių skysčių. Jei su mamos pienu gaunamo vandens, tai pat ir paties pieno, kūdikiui per mažai, jo šlapimas pasidaro tamsesnis ir aštriau kvepia. Visais atvejais geriausia pasitarti su vaikų gydytoju.

Ar vasarą žindomam kūdikiui reikia atsigerti vandens?

Pediatrai nepataria žindomam kūdikiui duoti vandenuko ar arbatėlių. Mat reikiamą skysčio kiekį kūdikis gauna su mamos pienu, kuriame yra 90 proc. vandens. Tyrimais įrodyta, kad vandeniu ir arbatėlėmis girdomas žindomas kūdikis labiau linkęs į viduriavimą. Pasaulio sveikatos organizacija pirmąjį gyvenimo pusmetį rekomenduoja vengti papildomai girdyti žindomus kūdikius. Karštyje mama daugiau prakaituoja, todėl ji ir turi gerti daugiau vandens, o kūdikis gaus skysčių kartu su mamos pienu. Vanduo būtinas tik dirbtinai maitinamam kūdikiui.

Ar karštą dieną dažnai prausti krūtis?

Dažnai praustis nebūtina net ir karštyje. Apsiprausti patariama tik vieną kartą per dieną. Mat krūtis apsaugo sekretas, kurį išskiria rudajame laukelyje aplink spenelį esančios liaukos. Jeigu mama suprakaitavo arba išsimaudė sūriame jūros vandenyje, pakanka apiplauti krūtis švariu šiltu vandeniu be muilo. Nepamirškite, kad dažnai prausiama oda gali išsausėti. Sausa oda labiau pažeidžiama, ima pleiskanoti, trūkinėja speneliai.

Kaip išvengti spenelių įtrūkimų?

Pirmiausia, tinkamai laikykite prie krūties glaudžiamą kūdikį. Nepatyrusią mamą pamokys pediatras arba žindymo specialistas. Jokiu būdu neverta vadovautis močiutės patarimais prausti krūtis su muilu prieš kiekvieną maitinimą. Jeigu speneliai vis dėlto sutrūkinėjo, galima išspausti lašelį pieno ir patepti pažeistą krūtį. Be to, pažeistą krūtį stenkitės kuo ilgiau palaikyti nuogą.

Vaistinėje įsigysite specialų tepalą suskilusiems speneliams. Be tepalo neapsieisite, jeigu įtrūkimų daug, jie skausmingi ir kraujuoja.

Kodėl vasara – netinkamas nujunkymo metas?

Karštyje kūdikis dažniau nori gerti, o troškulį geriausiai malšina įprastinis lengvai virškinamas gėrimas – mamos pienas. Pienas greitai papildo skysčio atsargas mažylio organizme. Be to, mamos piene yra nuo žarnyno negalavimų saugančių antikūnų, kurie dar ir stiprina imunitetą. Imunitetas svarbus ir vasarą – palankiausią metą įvairioms žarnyno infekcijoms.

Kiek laiko kūdikis žinda?

Vasaros karštyje paprastai kūdikis dažnai ieško krūties ir ilgiau žinda. Dažnai žindydama patenkinsite jo skysčio poreikius. Tik stebėkite, kad krūtys netaptų žinduku. Kai kurie kūdikiai pasisotina per 10 –15 minučių, o jeigu mamai pienas teka lėtai, prireikia daugiau laiko. Bet jei kūdikis iš vienos krūties žinda ilgiau kaip 30 minučių, patikrinkite, ar jis tinkamai apžioja krūtį. Mažylis neturėtų žįsti ilgiau kaip 40 minučių. Kai jaučiate, kad kūdikis ne žinda, o tik žaidžia arba užmiega su speneliu burnytėje, atsargiai jį ištraukite.

Kada prireikia mišinuko?

Kartais mama priversta primaitinti ir mažą kūdikį arba visiškai atsisakyti žindymo. Tai atsitinka, kai moteris turi per mažai pieno ir kūdikis nepriauga reikiamo svorio. Mamos pienukas nebetinka, jeigu mama geria vaistus, kurie patenka į kraują ir gali pakenkti kūdikiui. Kartais mamai tenka kuriam laikui išsiskirti su kūdikiu, pavyzdžiui, prireikia atsigulti į ligoninę.

Ar galima nutrauktą pieną laikyti kambaryje?

Vasarą kambario temperatūroje pieno jokiu būdu nelaikykite – įdėkite jį į šaldytuvą. Nesistenkite po kiekvieno maitinimo kruopščiai nutraukinėti krūtyse likusio pieno, nes jo gaminsis vis daugiau. Mat pieno liaukos prisitaiko prie didėjančių poreikių.

Išvyka – su kūdikio maisteliu

Mišinukais maitinamo kūdikio mama, ruošdamasi į sodybą arba prie jūros, turi susikrauti daugybę mitybos reikmenų – buteliukų, čiulptukų, įvairių kitokių indelių, prireiks šildymo bei sterilizavimo prietaisų. Kūdikio indelius reikia kruopščiai plauti ir išvykoje. Pavyzdžiui, sodyboje, kurioje nėra karšto vandens, tai daryti sudėtinga. Dar prisideda rūpestis mišinukais. Kažkiek jų, žinoma, galima pasiimti į kelionę, kitų teks ieškoti poilsio vietoje – tik nežinia, ar bus kūdikio mėgstamų. Taigi per visokius rūpesčius mamai nebus kada pailsėti.

Žindanti mama gali be rūpesčių kūdikio maistu skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu ar automobiliu. Su žindomu kūdikiu patogu keliauti didesniais atstumais, gražią vasaros dieną pailsėti prie ežero. Kūdikis saldžiai išsimiegos gryname ore medžių pavėsyje, o nubudęs bus iškart pamaitintas. Mamai nereikės ieškoti, kaip išlaikyti maistą šviežią ar jį pašildyti.

Gryname ore miegantis ir guguojantis kūdikis noriai valgys mamos pienuką, o malonus poilsis mamai suteiks stiprybės ir energijos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pačiais gražiausiais bendravimo su kūdikiu momentais žindanti mama susiduria su daugeliu problemų, dėl kurių ji negali pamaitinti mažylio krūtimi ir reikia nutraukti pienuką. Todėl iš anksto reikėtų išmokti tai daryti bei pasirūpinti pientraukiu ir kitais mamos pagalbininkais, kurie padės įveikti kūdikio maitinimo problemas ir pavers šį darbelį maloniu užsiėmimu ir mamai, ir vaikui.

Kada reikia nutraukti pieną

Pasitaiko įvairių situacijų, kai mama priversta nutraukti pienuką. Pirmiausia, krūtyse neturi likti pienuko po žindymo. Antraip gali susidaryti pieno sąstovis, dėl kurio prasideda pavojingas krūtų uždegimas – mastitas. Tai būtina padaryti, jeigu pieno gaminasi pernelyg daug ir pritvinksta krūtys, taip pat – jeigu pienuko nepakanka ir norime, kad jo gamintųsi daugiau. Jeigu kaskart ištraukiame po žindymo krūtyse likusį pieną, liaukos jo ima gaminti daugiau. Likus neištrauktam pienui krūtyje, pradeda veikti pieno gamybą slopinantis hormonas.

Vaikas žindymo metu gali būti neramus, jeigu krūtis kieta, nes pritvinkusi pieno. Tada taip pat reikia nutraukti pieno – tiek, kad krūtis suminkštėtų ir kūdikis pasimėgaudamas vėl žįs.

Dar vienas atvejis, kai reikia nutraukti pieną – laktostazė, kurios metu pabrinksta krūtys ir sukietėja speneliai. Todėl kūdikis negali iščiulpti pienuko. Krūtys pasidaro karštos ir sunkios, iki 37 – 38 laipsnių pakyla temperatūra.

Bet kuriuo žindymo periodu gali užsikimšti pieno latakas ir krūtyje užčiuopi skausmingą sukietėjimą. Tuomet mama gali vaikui duoti kelis kartus žįsti tik skausmingą krūtį, o iš kitos krūties teks nutraukti pieną.

Kartais neįmanoma žindyti neišnešioto kūdikio, negali žįsti krūties silpnutis naujagimis, todėl pieną kurį laiką reikia nutraukinėti.

Nutraukinėti pienuką reikia ir tuomet, kai mama negali būti visą laiką su kūdikiu. Tai tikras išsigelbėjimas anksti į darbą grįžti priverstai mamytei. Jeigu vaikas kurį laiką visiškai nežindomas, kad mamai nesumažėtų pieno, jį reikia nutraukti 6–8 kartus per parą.

Kiek galima laikyti mamos pienuką

Nutrauktą mamos pienuką kambario temperatūroje galima laikyti tik 6– 8 valandas. Šaldytuve jis išlieka šviežias iki trijų parų, o šaldiklio skyriuje gali išbūti iki 2 savaičių. Užšaldytą pienuką specialiuose maišeliuose ar indeliuose išlaikyti ilgiau (iki 3 mėnesių) galima atskirame šaldiklyje.

Prieš kūdikio maitinimą mamos pieną geriausia atšildyti buteliuke – įstačius jį į dubenėlį su 25 – 30 laipsnių vandeniu. Kaitinti ant viryklės ar šildyti mikrobangų krosnelėje negalima, nes suyra biologiškai aktyvios medžiagos. Atšildyto pienuko nerekomenduojama dar sykį užšaldyti, bet 48 valandas jį galima laikyti šaldytuve.

Kaip nutraukti pienuką

Lengviausia, patogiausia ir saugiausia nutraukti pieną pientraukiu. Galima įsigyti ne tik pientraukį, bet ir plataus kaklelio buteliuką. Patogu, kai viskas yra viename rinkinyje: priemonė pienui nutraukti, jį laikyti ir maitinti kūdikį.

Minkštas, lankstus pientraukio krūties gaubtas puikiai prisitaiko ir juda kartu su krūtimi, traukiant pienelį. Švelniai įtraukite pieną į buteliuką, užsukite jį dangteliu ir laikykite šaldytuve ar šaldiklyje.

Idealu saugoti motinos pieną specialiuose maišeliuose. Kai ateina laikas maitinti kūdikį, išimi vieną maišelį ir pašildai pieną iki tinkamos temperatūros.

Jeigu skauda spenelius

Neįgudusi mama dar nemoka taisyklingai žindyti, todėl skauda spenelius. Kūdikiui sunku žįsti, jeigu mamos speneliai plokšti, o mamai kelia nerimą nugraužti speneliai. Tuomet kiekvieno naujo žindymo lauki – kaip kančios. Bet ir šiuo atveju gali sau padėti.

Maitinimo metu spenelius apsaugos antspeniai. Jie padės ir kūdikiui, ir mamai. Po kiekvieno naudojimo juos išplauname šiltame muiliname vandenyje ir leidžiame nudžiūti.

Dar vienas pagalbininkas speneliams – krūtų dėkliukai. Jie saugo jautrius nukankintus spenelius ir padeda jiems sugyti. Dėkliukai švelniai priglunda prie krūtinės ir neleidžia speneliams trintis į drabužius. Šiuose dėkliukuose laisvai cirkuliuoja oras, tai leidžia speneliams gyti. Be to, dėkliukuose kaupiasi perteklinis mamos pienas. Krūtinės dėkliukai lanksčiu silikoniniu disku mamai suteikia maksimalų komfortą.

Ne tik žindymo periodu, bet ir nėštumo metu, ruošiantis maitinimui, pravartu naudoti spenelių kremą.

Drabužių apsauga

Drabužius nuo pieno dėmių apsaugos daugkartiniai liemenėlės įklotai. Geriausi – švelnūs medvilniniai gerai sugeriantys įklotai. Išvykoje, ligoninėje ar svečiuose pravers vienkartiniai liemenėlės įklotai. Plonyčiai liemenėlės įklotėliai turi efektyviai sugerti pienuką bei būti laidūs orui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė