MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Ūminės kvėpavimo takų ligos: kaip apsisaugoti?

Rudens, žiemos bei ankstyvo pavasario periodas yra ūminių kvėpavimo takų infekcijų metas. Tuomet itin aktyvūs gripo virusai ir kiti ligų sukėlėjai. Pradeda kamuoti aukšta temperatūra, kosulys, gerklės skausmas ir kiti nemalonūs simptomai, dėl kurių bent keletą dienų tenka pasigydyti namuose. Be to, kai kurios kvėpavimo takų ligos ir gripas pavojingi dėl komplikacijų, ypač jei liga nėra tinkamai gydoma ar persergame vaikščiodami. Šąlant orui daugėja sergančiųjų itin pavojinga COVID-19 infekcija.

Norėdami apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, pirmiausia išsigydykite organizme tūnančias infekcijas. Vienas iš infekcijos židinių – sugedę dantys, kurie gali lemti širdies, sąnarių, inkstų ir kitų organų ligas. Infekcija silpnina visą organizmą, taip pat – imuninę sistemą. Kovodamas su infekcijomis organizmas eikvoja apsaugines jėgas ir tampa labiau pažeidžiamas virusų.

Apsisaugoti nuo užkrato padeda paprasti ir visiems gerai žinomi būdai. Dažnai plaukite rankas su muilu, naudokite odos antiseptiką, mūvėkite apsaugines pirštines, nepamirškite veido kaukės. Stenkitės mažiau liesti paviršius viešose vietose, nes per juos gali būti perduodama virusinė infekcija. Nepamirškite imunitetą stiprinančių veiksnių, tokių kaip subalansuota mityba, sveikas miegas ir fizinis aktyvumas.

Gyvenimo būdo pasekmė – skrandžio opa ir gastritas

Atšalus orui gali atsinaujinti lėtinės virškinamojo trakto ligos: skrandžio opa ar gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas). Keliamės anksti, einame miegoti vėlai, valgome netinkamai, be to, daugelis rudenį patiriame stresą ir nuotaikos svyravimus. Sergantiesiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis visa tai lemia virškinimo sutrikimus.

Skrandžio opos paūmėjimo pagrindinis simptomas – stiprus skausmas pavalgius skrandyje ir aplink jį. Dažnai vargina rėmuo, gali pykinti, dingsta apetitas. Gastrito požymiai: graužiantis ar deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, vėmimas, rėmuo.

Atsiradus diskomfortui ir skausmui skrandžio srityje patariama kreiptis į specialistą ir, jei reikia, atlikti tyrimus. Juk bet kokią ligą svarbu kuo greičiau pradėti gydyti.

Rudeniniai alergenai – šaltis ir drėgmė

Rudenį dažniausiai paūmėja ne šienligė (alergija žiedadulkėms), o kitų alergenų sukeltos ligos. Alerginę reakciją šiuo metų laiku gali sukelti du pagrindiniai veiksniai. Vienas iš jų šaltis. Jau rugsėjį oro temperatūra pastebimai krinta, prasideda naktinės šalnos. Alergiškiems šalčiui žmonėms žema temperatūra sukelia odos paraudimus, patinimus, taip pat niežėjimą, atsiranda pūslių ir kt. Sunkesniais atvejais alergija šalčiui gali sukelti dusulį ir net anafilaksinį šoką.

Antras rudens alergenas pelėsinis grybelis. Esant didelei drėgmei ir saulės stokai, pelėsis auga ypač aktyviai. Jis įsimeta į drėgnus gyvenamųjų pastatų kampus, rūsius, sandėlius, taip pat nukritusius lapus, šieną ir vaisių bei daržovių atsargas. Kai kuriems žmonėms pelėsis yra stiprus alergenas, todėl rudenį reikėtų vengti sąlyčio su juo. Tiksliai nustatyti, kas sukėlė sezoninę alergiją, gali tik gydytojas, dažnai prireikia ir tyrimų.

Rudeninis liūdesys ar depresija?

Dėl vis trumpėjančio šviesaus paros meto rudens–žiemos periodu organizme sutrinka miego hormono melatonino, o kartu ir serotonino – gerą nuotaiką lemiančio hormono, gamybos balansas. Todėl dauguma žmonių niūrų rudenį patiria bent jau blogą nuotaiką ir liūdesį. O jautrios psichikos ir linkusiam į depresiją žmogui gali pasireikšti depresinio sindromo paūmėjimas.

Įspėti turėtų šie simptomai: apatija, susidomėjimo įprastine veikla ir darbu praradimas; liūdesys ir prislėgta nuotaika; vangumas ir reakcijų sulėtėjimas; nemiga arba, priešingai, mieguistumas dieną; dirglumas be priežasties.

Įveikti blogą nuotaiką padės tokios priemonės kaip sportas, pasivaikščiojimai šviesiu paros metu, aromaterapija, masažas. Tačiau šios priemonės yra veiksmingos tik tuo atveju, jei tai rudeninė depresija, o ne psichikos sutrikimas, kurį turėtų gydyti specialistas. Skirtingai nuo įprasto rudeninio liūdesio, klinikinė depresija tęsiasi savaites ir mėnesius, yra daug sunkesnė ir gali sukelti rimtesnių pasekmių. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė