MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

 Kokios svarbiausios maisto medžiagos būtinos nėščiosioms ir žindančioms mamoms?

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalorijų per parą.

Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, reikėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turėtų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti aliejai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose.

Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turinčių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupelių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kalcio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitamino turi žuvys, kiaušiniai, sviestas.

Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žindymo metu?

Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą, o jo koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu mamos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, veido deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, galimi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įtakos psichinei vaiko sveikatai.

Nerekomenduotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukštoje temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrėsti toksoplazmoze.

Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.

Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės daržovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais riebalais valgomos morkos.

Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno susidarymą?

Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pankolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas, pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno sekrecijai reikalingi riebalai.

Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims, ir kūdikiui?

Vitaminų ir mikroelementų reikia daugiau – ypatingai didelis jų poreikis žindančiai moteriai. Labai svarbus jau minėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervinės sistemos vystymuisi, jų reikia ir mamai. Folio rūgštis svarbi DNR sintezei – ypatingai pirmajame nėštumo trimestre, kai nuo pat pirmos iki 11–12 savaitės formuojasi vaisiaus nervinė sistema. Šiais periodais moterims rekomenduojamas ne mažesnis kaip 800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per parą.

2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgštimi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitaminas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai mamai 10 mkg.

Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri reikalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu maždaug 15 mg.

Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg. nėščioDabar vis daugiau kalbama apie jodo poreikį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojančių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims

Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų maisto papildą?

Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gydytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergijas gimusiam kūdikiui.

Gydytojas parinks maisto papildus – pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linkusioms į mažakraujystę moterims, skiriama daugiau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pavyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkūnesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroelementų dozių negu lieknesnei.

Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto papilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Nepatariu pasikliauti vien tik vitaminų koncentracija, kuri rekomenduojama, pvz., vaistinėse ar televizijos reklamose.

Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papildus, pavyzdžiui, iš Amerikos, tačiau ten rekomendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klimato juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D, Amerikoje pagamintame maisto papilde bus mažiau. Taigi, siunčiantis maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į jų gamybos regioną.

Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg folio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svarbią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, reikia pradėti vartoti nedelsiant.

Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindančioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir subalansuota?

Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų papildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, nervinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai mamai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitraukinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugoti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – atpalaiduoja lygiuosius gimdos raumenis.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

 Ar gamindami maistą naudotumėte magnio stearatą, talką ar dažiklius taip, kaip naudojate druską ar pipirus? Mes taip pat nenaudotume. Daugeliui tai tik nemalonus ar susierzinimą keliantis faktas, tačiau alergiškiems žmonėms tai tikra problema. Maisto papildų gamyboje leidžiama naudoti gausybę užpildų, surišėjų, apvalkalų, dažiklių ir skonį suteikiančių medžiagų. Dažniausiai naudojamos papildomos medžiagos maisto papildų gamyboje yra magnio stearatas ir titano dioksidas, kurie tikrai nėra nekaltas dalykas.

Magnio stearatas dažniausiai naudojamas kaip užpildas bei lipnumą reguliuojanti medžiaga tiek vaistų, tiek ir maisto papildų gamyboje. Jis įeina į tablečių, kapsulių bei miltelių sudėtį ir kaip stingdiklis, padedantis surišti aktyviuosius ingredientus. Kaip atrodo magnio stearatas ir kokie dideli jo kiekiai naudojami pramonėje, puikiai įrodo buityje naudojamas muilas. Kai sausą muilą sudrėkiname vandeniu, gaunamos putos ir balti „ratilai“ vandens paviršiuje, būtent šis magnio stearatas ir yra naudojamas maisto papildų gamyboje.

Titano dioksidas – antras pagal dažnumą naudojamas, baltos spalvos pigmentas. Jis įeina į kosmetikos gaminius ir yra plačiai naudojamas vaistų bei papildų gamyboje, ypač ten, kur reikia baltos spalvos. Titano dioksidas dar naudojamas Vimbldono stadione žymint baltas linijas.

Kuo skiriasi etiški maisto papildai nuo neetiškų maisto papildų?

Turint omenyje maisto papilduose slypinčias blogybes, rekomenduojame tikrinti etiketes ir domėtis maisto papildų gamintoju. Viena iš tokių pavyzdinių kompanijų yra Viridian Nutrition. Viridian yra lyderiaujanti etiškų vitaminų gamintoja, tikina, kad etika maisto papildų rinkoje prasideda nuo pačios kompanijos, gaminančios produktus. Labiau pasigilinant į kitų kompanijų, kurių produktus vartojate kasdien, veiklą, galbūt sužinosite, kad tai – didelės farmacinės arba masinius užsakymus vykdančios gamintojos.

Viridian – priklausanti vienai šeimai maisto papildų gamintoja, įsikūrusi Didžiojoje Britanijoje. Viridian etika apima ingredientų paiešką ir gamybą. Pagamintuose produktuose nėra genetiškai modifikuotų bei spinduliuotės paveiktų ingredientų, o tik 100 proc. aktyvios ir be priemaišų veikliosios bei maistinės medžiagos. Viridian nenaudoja cukraus, dažomųjų ar skonį gerinančių medžiagų, todėl produktai yra švarūs ir visiškai gryni. Viridian yra griežtai nusistačiusi prieš bandymus su gyvūnais, todėl nė su vienu iš šios kompanijos produktu ar ingredientu nėra atlikta jokių bandymų! Produktų kūrime ir gamyboje yra panaudojama geriausia farmacijos patirtis ir saugus produktų vartojimas.

Viridian kompanija laikosi „žaliojo verslo“ principų, yra draugiška visuomenei, suvokia žmogaus poveikį gamtai ir rūpinasi ekologija, gamtos išsaugojimu. Kompanija garantuoja kruopščiai atrinktus 100 % grynus ir aktyvius ingredientus – visuose jų maisto papilduose nenaudojamos jokios priemaišos, dažikliai, klijai, užpildai ar surišėjai, juose nėra jokių dirbtinių konservantų, cukraus, kvapų ar chemikalų. Net daugiau negu 40 proc. Viridian maisto papildų yra sertifikuoti „The Soil Association”– aukščiausiu standartu vertinant ekologiškumą. Tačiau gamintojas primena, kad įsitikinti, kokie ingredientai yra sudėtyje, galite tik jūs atidžiai skaitydami etiketes.

Apsilankykite www.newcrush.lt  grožio ir sveikatos produktų internetinėje parduotuvėje ir išsirinkite ne tik sau, bet ir visai šeimai Viridian maisto papildus!

Partnerio turinys

Visi šeimos nariai ras sau tinkamų maisto papildų MyLifeForce! Nuo mažiausių iki senelių! Rasite vaikučiams tinkamų papildų, kurie ne tik veiksmingi, bet ir skanūs. Nėščiosioms ir mamytėms papildyti mineralų bei vitaminų atsargas. Nemiegantiems – MySleepForce greitam užmigimui ir kokybiškam miegui. Ir dar daug kitų Lietuvoje pagamintų produktų visai šeimai! Taip pat rasite dovanų rinkinių Jūsų artimiesiems!

Su nuolaidos kodu „MAMAIRVAIKAS25“  gausite net 25% nuolaidą VISAM asortimentui www.mylifeforce.lt!

Rūpinkitės savo gyvenimo jėga su MyLifeForce!

Vitaminai

Pirmieji vitaminai

Pavadinimas „vitaminai“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „vita“, kurio reikšmė – gyvenimas. Vitaminų reikia įvairiems organizmo biocheminiams procesams, jie reguliuoja medžiagų apykaitą, būtini audiniams atsinaujinti, o jų pristigus ir vaikus, ir suaugusiuosius gali užklupti sveikatos problemos. Vitaminų organizmas pats nepasigamina, todėl turime jų gauti su maisto produktais ir maisto papildais. Tiesa, kai kurių vitaminų (B grupės ir K), bet tik šiek tiek, pagamina žarnyno mikroflora. Bet prisikaupti vitaminų atsargų negalime, o visą šių medžiagų komplektą turime gauti nuolat ir būtinai reikiamomis dozėmis.

Ne mažiau svarbūs ir mineralai, be kurių neįmanomas fizinis ir protinis vaiko vystymasis. Be to, dėl jų stokos organizmas gali prarasti gebėjimą pasisavinti kai kuriuos vitaminus. Taip pat jų prireikia ir mineralams pasisavinti. Pavyzdžiui, žinoma, kad kalcį būtina vartoti drauge su vitaminu D ir magniu.

Žindomas kūdikis vitaminus gauna iš mamos pieno, taigi jų kiekis priklauso nuo mamos mitybos. Dirbtiniais mišinukais maitinamas mažylis mikroelementų pasisemia iš šio maistelio. Vienas pirmųjų papildomų vitaminų, su kuriais susiduria kūdikis, yra D. Jis reikalingas skeletui vystytis ir vaikui augti. Šis vitaminas būtinas beveik nuo pat gimimo, nes paprastai mamos piene jo per mažai. Vitamino D ypatingai reikia rudenį ir žiemą gimusiems kūdikiams, nes tuo metu retai džiugina saulė, kuri būtina jam gamintis. Reikiamą šio vitamino kiekį ir vartojimo trukmę pediatras nustato pagal kūdikio amžių ir sveikatos būklę.

Kaip gauti tiek, kiek reikia?

Šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis, deja, iš maisto viso vitaminų kiekio nei suaugusysis, nei vaikas negaus. Apie 30 proc. naudingųjų medžiagų maisto produktai netenka juos gaminant ir laikant. Be to, dažnas vaikas noriai valgo ne viską. Vieni nemėgsta daugelio daržovių, kiti – žuvies, o kai kurie purtosi kitokio maisto kaip blynai ar makaronai. Ne visos mamos gali pasigirti ir dideliu vaiko apetitu. Todėl, nevartojant vitaminų papildomai, reikiamo šių medžiagų kiekio nėra iš kur pasiimti.

Jeigu vaikui ilgai trūksta vitaminų, jis lėčiau auga, prasideda įvairūs negalavimai – išsausėja oda, sutrinka kraujo krešėjimas, gali atsirasti traukuliai, alergijos. Apie vitaminų stoką byloja vaiko dirglumas, kraujuojančios dantenos, odos bėrimai. Ilgai stokojantiems vitaminų ir kitų medžiagų vaikams susilpnėja imunitetas ir jie dažniau serga įvairiomis infekcijomis, lėtai sveiksta, be to, gali sulėtėti fizinis ir protinis vystymasis. Pediatrų nuomone, vitaminų maisto papildai vaikams reikalingi nuolat, o jų kiekis turėtų būti pritaikytas pagal amžių.

Nedera pamiršti ir mitybos rekomendacijų, nes dalį vitaminų, taip pat kitų naudingųjų medžiagų vaikas turi gauti su maistu.

• Kūdikius reikia laiku pradėti primaitinti.
• Vaikas kasdien turi valgyti visų grupių maisto produktus: daržoves, vaisius, kruopų košes, mėsą ir pieno produktus, kiaušinius, žuvį, reikalingi augaliniai ir gyvūniniai riebalai.
• Į kūdikių meniu reikia įtraukti vitaminais papildytus produktus: košes, vaisių ir daržovių tyres, specialius pieno, taip pat ir rauginto, produktus.
• Gaminkite maistą taip, kad išliktų daugiausiai naudingų medžiagų – troškinkite, ruoškite garuose, siūlykite vaikui įvairesnių patiekalų ir šviežių maisto produktų.
• Pasitarę su gydytoju, būtinai duokite vaikui vitaminų papildomai – ypač šaltuoju metų sezonu, ypatingai svarbūs papildomi vitaminai persirgusiam infekcine liga mažyliui, taip pat – sutrikus virškinimui arba jeigu kamuoja negalavimai, dėl kurių organizmas silpniau pasisavina naudingąsias medžiagas.

Kokius vitaminus duoti?

Įvairioms sveikatos problemoms skirtuose maisto papilduose yra atskiri vitaminai, dažniausiai – vienas arba du. Pavyzdžiui, šaltuoju metų sezonu patariama visiems papildomai pasistiprinti vitaminu C, ypač tai svarbu dažnai sergančiam vaikui.

Maisto papildai profilaktikai gaminami kaip polivitaminų arba vitaminų ir mineralų kompleksai. Skiriasi sudėtinės jų dalys bei dozės ir orientuojamasi pagal tam tikro amžiaus vaiko poreikius.

Kituose maisto papilduose be vitaminų ir mineralų dar yra vaistinių augalų medžiagų, pridedančių šiems preparatams papildomų savybių. Gaminami ir atskiri vaistažolių maisto papildai, pavyzdžiui, ežiuolių preparatai, kuriuose yra bioaktyvių medžiagų, padedančių atsilaikyti prieš mikrobus ir virusus. Vitaminų ir mineralų kompleksuose paprastai yra maždaug 30 proc. paros dozės, bet kai kurių rūšių mikroelementų gali būti 50 ir daugiau proc. rekomenduojamos normos.

Mažyliams patogiausia išgerti skysto pavidalo vitaminus, juos galima sugirdyti šaukšteliu arba sumaišyti su vaiko mėgstamu gėrimu. Visuose vitaminų maisto papilduose yra ir pagalbinių komponentų – sacharozės, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų ir t.t. Alergiškiems vaikams kai kurios šių medžiagų gali sukelti šalutines reakcijas, todėl jiems maisto papildą reikia parinkti ypatingai atidžiai.

Per daug taip pat negerai

Nedera pamiršti, kad vitaminų negalima vartoti beatodairiškai, nes taip pat pavojingas ir jų perteklius. Jokiu būdu vaikams netinka suaugusiesiems skirti maisto papildai, kuriuose vitaminų ir mineralų dozės yra didesnės. Pagrindiniai vitaminų pertekliaus požymiai primena apsinuodijimą: vaikas tampa nuolat mieguistas, jį gali kamuoti pykinimas, net vėmimas, sumažėja apetitas, atsiranda skausmai įvairiose kūno vietose. Perdozavus vitamino D, kūdikiui per anksti sukietėja momenėlis, sutrinka nervų ir endokrininė sistemos. Ir vitaminų stoka, ir perteklius gali stabdyti vaiko vystymąsi bei sutrikdyti sveikatą.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Su vitaminais draugaujame ištisus metus

Tradiciškai vitaminais susirūpiname pavasarį, įsitikinę, kad vitaminų trūkumas – tik šio sezono problema, o rudenį jų pakanka. Kai kurie tėvai vadovaujasi nuomone, kad vasarą ir ankstyvą rudenį prisivalgęs šviežių vaisių, daržovių ir uogų vaikas apsirūpina vitaminais ilgam, deja, organizmas daugumos vitaminų atsargų nekaupia. Riebaluose tirpių vitaminų užtenka neilgam, pavyzdžiui, A, D, E, K, atsargos išsilaiko organizme tik 1-2 savaites, o vandenyje tirpūs vitaminai greitai iškeliauja su šlapimu.

Rudenį mažyliai daug laiko praleidžia darželyje, o mokinukų pečius užgula pirmasis įtempto darbo trimestras po vasaros, be to, ateina pirmieji šalčiai, – tai sukelia įtampą visoms vaiko organizmo sistemoms. Todėl eikvojama daugiau medžiagų, taip pat ir vitaminų, kurių vaikui gali pritrūkti bet kuriuo metų laiku. Dėl vitaminų stokos pirmiausia nukenčia vaiko augimas, organizmas nebegali pasisavinti būtinų maistingųjų medžiagų, o silpnesnis vaikas daug imlesnis šaltuoju metų periodu atakuojantiems virusams.

Kai vitaminų vaikas gauna per mažai

Jeigu vaikas sunkiai keliasi rytais, tapo irzlus, dingo apetitas, išsausėjo oda ir joje atsirado pūlinukų, ėmė lūžinėti nagai, tėveliai turėtų susirūpinti, nes tai vitaminų stokos požymiai. Dėl vitaminų stokos gali apnikti pleiskanos, stomatitas, alergija, nublankti plaukai. Dauguma šių bėdų greitai užklumpa intensyvaus augimo periodu: pirmaisiais gyvenimo metais, neduoda ramybės 6-8 metų vaikams bei 12-14 metų paaugliams.

Dėl vitamino A stokos išsausėja ne tik oda, bet ir gleivinės, skilinėja lūpos ir burnos kampučiai. Mokslininkai nustatė, kad vitamino E stoka susilpnina organizmo apsaugines funkcijas, o trūkstant vitamino D mažylis pasidaro neramus, sutrinka miegas, silpsta raumenys. Kūdikiams, kuriems negalima ilgai būti saulėje, mamos šio vitamino duoda papildomai, nes kitaip sutriktų vystymasis.

Iš vandenyje tirpių vitaminų labiausiai vaikas nukenčia dėl C (askorbo rūgšties) ir B grupės vitaminų stokos. Kai per mažai vitamino C, nusilpsta imunitetas. Todėl vaikas dažniau serga peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis. Vienas iš požymių, kad šio vitamino trūksta – kraujuojančios dantenos, taip pat gali slinkti plaukai, sutrikti miegas. B grupės vitaminai būtini normaliai medžiagų apykaitai, o kai jų vaikas gauna per mažai, jis greičiau pavargsta, pasidaro dirglus, silpsta atmintis. Askorbo rūgštis kartu su vitaminais B₁₂, B₆ ir E stimuliuoja imunitetą. Vitamino A reikia ne tik regėjimui, bet ir normaliam augimui bei atsparumui ligoms.

Atėjus šaltajam metų periodui labai svarbu, kad vaiko organizmas pajėgtų atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus, todėl svarbiausių vitaminų: A,C, E, D, B grupės, reikia suvartoti daugiau.

Vitaminai maiste

Kad vaikas gautų vitaminų, jis turi kasdien valgyti daržovių, vaisių, žalumynų, ankštinių augalų, mėsos, riešutų, patiekalus reikėtų pagardinti augaliniais aliejais. Daug vitaminų grubaus malimo miltų duonoje su sėlenomis, kurios yra naudingiausia grūdo dalis. Per dieną mažyliui reikia suvalgyti 4-5 porcijas daržovių ir vaisių. Į salotas ir daržovių mišraines įdėkite daigintų kviečių, saulėgrąžų, pupelių, žirnelių. Juose gausu vitaminų C ir B₆, B₂, folio rūgšties. Patiekalus vaikui būtinai gaminkite su įvairiais žalumynais: krapais, petražolėmis, salotomis, bazilikais, svogūnų laiškais.

Rudenį ir žiemą duokite vaikui raugintų kopūstų, trintų uogų, marinuotų obuolių. Juose išlieka beveik visi vasaros vitaminai B ir C. Labai gerai vitaminus išlaiko marinuotos ir sūdytos daržovės, šaldytos uogos ir vaisiai. Naudingi ir namuose tinkamai konservuoti maisto produktai. Vitamino C taip pat rasite raugintuose ir šviežiuose kopūstuose, spanguolėse, bruknėse, svogūnų galvose, citrusiniuose vaisiuose.

Vitamino B1 yra mėsoje, rupaus malimo miltų duonoje, kruopose (grikių, avižų, sorų). Vitaminas E ant vaiko stalo pateks pagardinus patiekalus augaliniu aliejumi.

Vitaminų kiekis maiste priklauso ir nuo jo paruošimo būdo. Geriausiai jie išlieka kepant folijoje ir gaminant garuose. Daržoves virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies nedideliame kiekyje vandens.

Kitos svarbios medžiagos

Vaiko organizmo atsparumui būtini baltymai bei mineralinės medžiagos. Jų turi riešutai, kepenys, saulėgrąžos, kviečiai, džiovinti vaisiai, daržovės. Būtinas jodas, kuris įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, jo reikia visiems imuninės apsaugos mechanizmams. Jodo turi ridikėliai, grybai, uogos, burokai, jūros žuvys.

Svarbus mineralas, padedantis kovoti su infekcijomis, – cinkas. Jo daugiausia kiaušiniuose, jautienoje, kalakutienoje, grikiuose, riešutuose, žirniuose, pupelėse, bulvėse. Imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai būtino seleno vaikas gali gauti valgydamas braziliškus riešutus, jo yra kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse, raudonoje mėsoje.

Dėl kalcio stokos sutrinka kaulų vystymasis, kalcis reikalingas dantims, nervams ir raumenims. Pagrindinis šio mineralo šaltinis – pienas ir jo produktai, kurių vaiko racione neturi trūkti. Jei per mažai magnio, vaikas lėčiau auga, jaučia silpnumą, pasidaro dirglus. Daugiausia magnio turi žuvis, chalva, sojos, vaisiai. Jo yra rupaus malimo grūdų duonoje, kruopose, pupose, žirniuose, riešutuose, daržovėse.

Vien maistas stiprybės nesuteikia

Jeigu norime su maistu gauti, pavyzdžiui, vitamino B1 paros normą (1,5 mg), teks suvalgyti kilogramą juodos duonos arba pusę kilogramo neriebios mėsos. Per parą būtinas vitamino B2 kiekis yra litre pieno arba puskilogramyje varškės. Be to, perdirbti dabartiniai maisto produktai neturi tiek vitaminų bei mineralų, kiek reikėtų. Nuskintos daržovės ir vaisiai dalį jų taip pat praranda.

Taigi, vien maistas nesuteiks visų vaikui būtinų medžiagų, kurios ypač svarbios jo imunitetui šaltuoju metų periodu. Todėl racionalią mitybą geriausia derinti su maisto papildais. Vaikui pirkite tik jo amžiui pritaikytus vitaminų ir mineralų maisto papildus. Nepamirškite, kad geriausiai vitaminai pasisavinami valgant.

Pediatrai pataria infekcijų periodu vaikui duoti ežiuolių preparatą. Šis augalas gerai pažįstama imuniteto stiprinimo priemonė, vartojama norint išvengti peršalimo ligų ir greičiau pasveikti susirgus. Tyrimais įrodyta, kad ežiuolės turi medžiagų, kurios stimuliuoja su infekcijomis kovojančias ląsteles, malšina uždegimus ir naikina virusus.

Parengė Dalia Petrutytė

RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?

VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.

SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?

KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai? Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?

PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo

Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.

Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.

Nuotaiką gadina lietus ir šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris

Kaip maitinti vaiką žiemą, kad jam užtektų jėgų atsilaikyti prieš šalčius ir virusus? Sudarydama mitybos meniu, mama turėtų atsižvelgti į visus žiemos ypatumus ir maisto gaminimo taisykles.

Pagrindinės vaiko mitybos taisyklės

• Tegu vaikas valgo daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Galite iš jų ruošti salotas.
• Tinkamai laikykite ir gaminkite daržoves, kad jose liktų kuo daugiau naudingų medžiagų.
• Vaikui naudingos sultys (persikų, obuolių, citrusinių vaisių), spanguolių gėrimai, kompotai (taip pat ir džiovintų vaisių), aviečių arbata, karštas gėrimas su citrina.
• Vaiko maiste neturi trūkti kalio. Daugiausia jo jūros kopūstuose, juodosiose slyvose, razinose, žirniuose, bulvėse, avižinėse kruopose, burokėliuose, juoduosiuose serbentuose. Gausu kalio jautienoje, menkėje, jūrinėje lydekoje, skumbrėje, kalmarų filė.
• Nepamirškite maisto produktų, kuriuose daug kalcio ir magnio (pienas, sūris, riešutai, kruopos, žiediniai kopūstai ir kiti).
• Virdama daržovių sriubas dėkite žalumynų: krapų, petražolių ir kt. Šiose prieskoninėse žolelėse ne tik gausu vitamino C, bet ir mineralinių medžiagų, o jose esantys eteriniai aliejai skatina apetitą.
• Papildykite vaiko meniu energijos teikiančiais mėsos, žuvies ir kitais baltyminiais patiekalais.
• Venkite šaltų patiekalų (ledų bei gėrimų).

Vasaros energija – pagrindiniai vitaminų šaltiniai žiemą

Vienas iš vitaminų šaltinių žiemą – vaisiai ir daržovės. Jų būtinai duokite vaikui kasdien ir kuo daugiau šviežių. Gaminkite salotas, tarkuokite.

Daug vitaminų, mikroelementų ir kitų naudingų medžiagų turi obuoliai. Vaikas turėtų suvalgyti 2 – 3 obuolius per dieną. Juos galite duoti ir trintus. Naudingos citrinos, mandarinai, greipfrutai, apelsinai, bananai, taip pat – bruknės ir spanguolės.

Žiemą parduotuvėje mama tikrai ras morkų, burokėlių, šviežių ir raugintų kopūstų, konservuotų žirnelių ir kitų daržovių, iš kurių galima pagaminti salotas. Jas galite paįvairinti obuoliais. Tik ridikėliai nepageidautini vaikui iki trejų metų.

Prisiminkite, kad obuolys, morka ar kopūsto lapas išlaiko daugiau vitaminų, jeigu nepjaustome ir netarkuojame. Be to, krimsdamas obuolį ar morką, vaikas stiprina dantenas. Kopūstuose, taip pat ir raugintuose, geriausiai, lyginant su kitomis daržovėmis, išsilaiko vitaminas C.

Idealus vitaminų ir mikroelementų šaltinis žiemą – džiovinti vaisiai. Mama gali virti iš jų kompotus, o išmirkytomis juodosiomis slyvomis bei razinomis pagardinti košes ir varškę.

Konservuotuose maisto produktuose vitaminai ir mineralai išsilaiko geriau. Pavyzdžiui, nuskinti obuoliai per 180 dienų netenka beveik visų naudingų medžiagų, o konservuotuose obuoliuose jų išlieka nemažai. Vitaminai ir kitos medžiagos gerai išsilaiko šaldytuose maisto produktuose. Be to, sušaldytų šviežių maisto produktų patiekalai greičiau ( 2 – 3 kartus) pagaminami už įprastinius. Žiemą vertingos su cukrumi pertintos uogos, kuriose beveik nesumažėja vitamino C – skirtingai negu uogienėse ir džemuose. Mažyliams labai naudingi juodieji ir raudonieji serbentai, avietės.

Ar mama gamina maistą tinkamai?

Maksimaliai vitaminų ir mineralų išlieka tik tinkamai laikomuose ir paruoštuose vaisiuose bei daržovėse. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai turi būti apsemti sūrimo, kitaip vitaminai iš jų dings. Vitaminus prarandate ir nuspausdami arba plaudami raugintus kopūstus.

Daržoves mišrainėms ir salotoms virkite su odele ir nedideliame kiekyje vandens arba garuose. Nedaug vandens pilkite ir į troškinamas daržoves. Mikroelementai (kalcis, kalis, natris ir kiti) geriau išsilaiko verdant šiek tiek pasūdytame vandenyje.

Ruoškite daržovių patiekalus likus valandai – pusantros prieš valgį. Daržovių ir vaisių odelę lupkite kuo plonesnę, nes viršutiniame jos sluoksnyje kaip tik daugiausia vitaminų.

Šaldytus maisto produktus į verdantį vandenį berkite neatšildytus.

Žiemą reikia daugiau energijos

Žiemą vaikui ypatingai reikia augalinių ir gyvulinių baltymų. Pagrindiniai jų šaltiniai: mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir ankštiniai.

Duokite mažyliui veršienos, triušienos, vištienos, jautienos ir neriebios kiaulienos. Verdama nesupjaustyta mėsa, ją reikia dėti į verdantį vandenį – tuomet neišteka sultys. Kepant mėsą, dėl to ją reikia dėti į įkaitintą keptuvę. Vaikui naudinga ir troškinta mėsa. Iš pradžių mėsą reikia apkepti, po to įpilame šiek tiek vandens ir troškiname nedidelėje temperatūroje.

Įvairių rūšių žuvies mažas vaikas turėtų valgyti ne mažiau kaip 2 – 3 kartus per savaitę. Būtinai reikia lašišos, skumbrės ar kitokios žuvies, kurioje daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Nepamirškite ir kiaušinių, kuriuose gausu ne tik baltymų, bet ir mikroelementų.

Idealus baltymų šaltinis – riešutai. Mažyliui užteks keleto smulkintų riešutų per dieną. Riešutų mama gali dėti į košes ir konditerijos gaminius.

Žiemos gėrimai

Šaltuoju metų periodu mama turėtų kasdien girdyti vaiką arbatomis, vitamininiais gėrimais, kompotais bei kisieliais. Rinkitės natūralią arbatą be cheminių priedų. Žiemą vaikui išvirkite erškėtuogių nuoviro, vaistinėse galite įsigyti vitamininių vaistažolių arbatų. Naudingiausios šviežiai spaustos sultys. Vaikams tinka kompotai iš šviežių, šaldytų ir džiovintų vaisių. Tik stenkitės nedėti į juos cukraus. Pasaldinti gėrimą galite, pavyzdžiui, razinomis. Labai vertingi spanguolių gėrimai.

Vitaminų maisto papildai

Taigi, žiema – metas, kai vitaminų ir mineralų vaikui reikia daugiau, kad imunitetas pajėgtų atsilaikyti prieš šiam sezonui įprastas virusines ligas. Kai kurių vitaminų, pavyzdžiui, D žiemą trūksta labiausiai, nes jis susidaro būnant saulėje. Ypač svarbūs vitaminai dažnai sergančiam vaikui, kurio imunitetas nepajėgia nugalėti infekcijų.

Specialiai vaikams pagaminti vitaminų ir mineralų maisto papildai sustiprins atsparumą ligoms, taigi vaikas rečiau praleis pamokas ar užsiėmimus darželyje, bus aktyvus ir energingas.

Parengė Dalia Petrutytė

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo