MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Gana dažnai pasitaikanti vulvovaginito priežastis yra infekcija: bakterinė, grybelinė, taip pat – sukelta pirmuonių trichomonų. Kitos formos – neinfekcinė ar atrofinė liga.

 Grybelinės kilmės infekcija

Paplitusi infekcinė moterų liga, kuria dauguma suserga bent kartą gyvenime – makšties kandidozė (pienligė), sudirginanti makštį ir vulvą. Jos kaltininkai yra mieliagrybiai, dažniausiai – Candida genties grybeliai. Šie grybeliai natūraliai egzistuoja makštyje, o liga atsiranda sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, t. y. sumažėjus šio grybelio augimą makštyje slopinančių bakterijų.

Svarbūs makšties kandidozę skatinantys veiksniai – nusilpęs imunitetas, antibiotikų vartojimas, cukrinis diabetas ir kitos endokrininės ligos. Šiai ligai turi įtakos alergijos, stresas, nėštumas, hormoniniai kontraceptikai, kuriuose yra didelis estrogenų kiekis. Makšties mikroflora gali sutrikti dažnai naudojant higieninius įklotus, plaunant makštį, vilkint aptemptus sintetinius apatinius.

Grybelinės kilmės uždegimo simptomai – baltos, varškę primenančios, lipnios, paprastai bekvapės išskyros, išorinių lytinių organų ir makšties deginimas, perštėjimas, niežulys (ypač stiprūs po lytinių santykių ar šlapinantis), skausmingi lytiniai santykiai.

Bakterinis vulvovaginitas

Bakterinė liga, kaip ir grybelio sukelta infekcija, neplinta lytiniu keliu. Ji gali atsirasti sutrikus pusiausvyrai tarp makštyje esančių bakterijų. Tuomet sumažėja gerųjų makšties bakterijų (laktobakterijų), įsivyrauja anaerobinės bakterijos.

Itin nemalonus bakterinio vulvovaginito požymis – žuvies kvapo makšties išskyros. Šis kvapas intensyvesnis po lytinių santykių. Pakinta išskyrų spalva: jos pasidaro balkšvai pilkšvos. Vargina lytinių organų perštėjimas, deginimo jausmas, niežulys.

Makšties mikrofloros pokyčius gali išprovokuoti antibiotikai, stresas, dažnas lytinių organų plovimas, netinkamas intymios higienos prausiklis, netinkamai naudojami tamponai, aptempti drabužiai. Uždegimui atsirasti turi įtakos hormonų aktyvumo pokyčiai nėštumo, menopauzės metu, geriamieji kontraceptikai, taip pat – gimdos spiralės.

Trichomonozė

Tai pirmuonių Trichomonas vaginalis sukelta liga, kuria užsikrečiama lytinių santykių metu. Ja serganti nėščioji gimdydama gali užkrėsti kūdikį.

Šios ligos požymiai: nemalonaus kvapo žalsvos, putotos išskyros, lytinių organų niežulys, deginimo pojūtis, skausmingas šlapinimasis, skausmas apatinėje pilvo dalyje; dažnai paūmėja mėnesinių metu ir iškart joms pasibaigus.

Trichomonozę svarbu gydyti, nes negydoma liga moterims gali pažeisti šlaplę, šlapimo pūslę, o vyrams – priešinę liauką. Gydomi abu partneriai, nors ir kuris iš jų nejaučia jokių negalavimų.

 Atrofinis uždegimas

Šios ligos priežastis – hormonų pokyčiai, estrogenų trūkumas. Esant atrofiniam vulvovaginitui išsausėja gleivinė, gali pasirodyti šiek tiek kraujo. Liga atsiranda ne tik menopauzės laikotarpiu, bet ir žindančioms moterims.

Neinfekcinis uždegimas

Vulvos ir makšties uždegimo priežastis gali būti gleivines sudirginančios alerginės reakcijos. Jas sukelia makšties plovimas, per dažnas prausimasis, vietiniai kontraceptikai – spermicidai, kvepiančios intymios higienos priemonės ir įklotai, sintetinės kelnaitės, taip pat per maži, spaudžiantys ir trinantys apatiniai. Neinfekcinio vulvovaginito atveju išskyros nepasikeičia, tačiau kamuoja infekcinei ligai būdingi požymiai: lytinių organų niežėjimas ir deginimas.

 Vulvovaginito gydymas

Ilgai negydomas vulvovaginitas gali kartotis ir tapti lėtiniu, moterims uždegimai gali sukelti nevaisingumą, negimdinį nėštumą. Liga ypač pavojinga nėščiosioms, nes uždegimai didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo grėsmę. Įvairios kilmės vulvovaginitų požymiai panašūs, taigi svarbu nustatyti sukėlėją, nuo kurio priklauso ir gydymas. Todėl, pastebėjusios uždegimo simptomus, būtinai kreipkitės į ginekologą.

Susirgus bakteriniu vulvovaginitu, gydytojas gali skirti antibiotikus. Kiekvienu individualiu atveju šie vaistai parenkami pagal tepinėlio tyrimą. Candida genties grybelių sukelta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais. Makšties mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai.

Trichomonozei gydyti ir vyrui, ir moteriai skiriami antibiotikai. Atrofinis makšties uždegimas gydomas estrogenų preparatais į makštį. Sergant neinfekcine liga  svarbu vengti ją sukėlusių veiksnių ir stiprinti organizmą. 

Dėl įvairių priežasčių sukelto vulvovaginito kamuoja itin nemalonus diskomfortas lytinių organų srityje, kurį svarbu greičiau susilpninti. Todėl gydant bet kurios kilmės uždegimą patariamos niežulį ir kitus erzinančius simptomus malšinančios pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, makšties apiplovimai specialiu tirpalu. 

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Normali makšties mikroflora – apsauga nuo ligų

Normali makšties mikroflora turi didelės įtakos moters lytinės sistemos būklei. 90–95 % mikrofloros sudaro laktobakterijos, maža jos dalis – makštyje natūraliai gyvenančios santykinai patogeninės bakterijos ir grybeliai. Ši normali makšties mikroflora sukuria tokią ekosistemą, kai egzistuoja mikroorganizmų pusiausvyra, neleidžianti atsirasti infekcijai. Bet jeigu ši pusiausvyra sutrinka, t. y pagausėja sąlyginai patogeninių mikroorganizmų, išsivysto vadinamoji makšties disbiozė.

Laktobakterijos išskiria pieno rūgštį, todėl makšties terpė yra rūgštinė ir nepalanki daugintis sąlyginai patogeniniams mikroorganizmams. Pakankamas laktobakterijų kiekis užtikrina optimalų makšties pH lygį, kuris yra nuo 3,8 iki 4,5. Sumažėjus laktobakterijų kiekiui, pH pasidaro šarminis (didesnis kaip 4,5), o tokioje aplinkoje gali sparčiai daugintis ligas sukeliantys mikroorganizmai. Pavyzdžiui, jeigu makšties mikrofloroje pradeda dominuoti bakterijos Gardnerella vaginalis, vystosi bakterinė vaginozė, jei grybeliai Candida albicans – makšties kandidozė (pienligė). 

Kodėl makšties mikrobiotos sudėtis pakinta?

Makšties disbiozė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tai gali lemti hormoniniai pokyčiai moters organizme (nėštumas, gimdymas, menstruacijų sutrikimai), geriamieji kontraceptikai ir gimdos spiralės, lytinis partneris. Makšties mikrofloros pokyčius gali lemti bet kokios infekcinės ir uždegiminės dubens organų ligos, įskaitant plintančias lytiniu keliu; žarnyno ligos, lėtinės žarnyno problemos, žarnyno disbakteriozė, taip pat cukrinis diabetas ar kitos endokrininės ligos.

Makšties mikroflorą sutrikdo gydymasis antibiotikais, netinkama arba pernelyg intensyvi asmeninė higiena, makšties plovimas, netinkamas tamponų naudojimas, aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas. Mikroorganizmų pusiausvyrą veikia stresas, makšties infekcijos užpuola nusilpus imunitetui, pavyzdžiui, dėl peršalimo, sunkių ligų, nesubalansuotos mitybos. Gali turėti įtakos klimato zonos pasikeitimas (kartais makšties disbiozė paūmėja kelionių į šiltuosius kraštus metu).Ne kiekvienai moteriai šie veiksniai sukelia disbiozę. Imuninė sistema palaiko normalią makšties mikroflorą ir padeda jai atsigauti esant nedideliam sutrikimui. Tačiau jeigu organizmą vienu metu veikia keli veiksniai, didėja disbiozės tikimybė.

Nesigydant gresia nevaisingumas ir priešlaikinis gimdymas

Dažniausiai pasitaikantys makšties infekcijos simptomai: gausios makšties išskyros, kurios gali būti balkšvai gelsvos spalvos ir nemalonaus žuvies kvapo, taip pat – baltos arba panašios į varškę. Atsiranda niežulys, perštėjimas, deginimo pojūtis, skausmas lytinių santykių metu, gali nestipriai pakraujuoti arba pateplioti krauju.

Makšties disbakteriozė sudaro palankias sąlygas įvairiems patogenams vystytis urogenitalinėje sistemoje. Komplikacijos priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai (Candida genties grybeliai, trichomonų genties pirmuonys, Gardnerella vaginalis ar kitos bakterijos) įsivyrauja makšties mikrofloroje, taip pat nuo imuninės sistemos būklės.

Makšties disbiozė kai kurioms tampa lėtine ir periodiškai kartojasi jos paūmėjimai. Šis negalavimas gali būti besimptomis arba sukelti tam tikrus požymius, tačiau neretai lemia rimtas komplikacijas. Pavyzdžiui, bakterine vaginoze serganti moteris kartais nejaučia simptomų, bet negydoma ši liga gali lemti nevaisingumą, o ja susirgusiai nėščiajai – priešlaikinį gimdymą. 

Makšties disbakteriozė gali sukelti gimdos gleivinės uždegimą, išprovokuoti endometriozę, apsunkinti pastojimą ir normalią nėštumo eigą. Taip pat disbiozės pasekmė gali būti šlaplės ir šlapimo pūslės infekcija, uretritas (šlaplės uždegimas), cistitas ir kita šlapimo sistemos infekcija. Todėl moters sveikatai yra svarbu atkurti normalią makšties mikroflorą.

Be laktobakterijų ovulių neapsieinama net gydantis vaistais

Sutrikus makšties bakterijų pusiausvyrai, patariamos mikroflorą ir pH atkuriančios makšties ovulės su laktobakterijomis arba jų lizatais. Jose esančios medžiagos tiesiogiai veikia makštyje, padeda nuslopinti uždegimą ir apsaugoti makšties gleivinę. Gydant makšties disbakteriozės sukeltas ligas svarbu vienu metu slopinti patogeninę mikroflorą ir didinti laktobakterijų skaičių, reguliuojant makštyje esančių mikroorganizmų pusiausvyrą.

Makšties infekcijos dažniausiai gydomos vietinio ar sisteminio poveikio preparatais, sergant kai kuriomis ligomis neapsieinama be antibiotikų, naikinančių ne tik ligas sukeliančius, bet ir naudingus mikroorganizmus. Todėl gydantis vaistais kaip pagalbinė priemonė skiriamos laktobakterijų ar jų lizatų ovulės – normaliai makšties mikroflorai atkurti.

Gydantis antibiotikais, laktobakterijų ar jų lizatų ovules reikėtų naudoti nuo pirmos vaistų vartojimo dienos iki kurso pabaigos, ir dar savaitę baigus juos vartoti. Laktobakterijų ir jų lizatų ovulės taip pat svarbios kartojantis makšties infekcijoms. Moterims, linkusioms į makšties infekcijas, tokios ovulės patariamos prevencijai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Makšties pokyčiai nėštumo metu

Šis lytinis organas yra šviesios rausvos spalvos, labai elastingas, iš vidaus jį iškloja gleivinė, viršutinė makšties dalis jungiasi su gimdos kakleliu. Pastojus, į makštį priplūsta daugiau kraujo, pakinta makšties sienelių audiniai: gleivinė paburksta, makšties raumenys tampa elastingesni – ruošiamasi gimdymui, kai per makštį turės praslysti naujagimio galva.

Sveikai makščiai ypač svarbi rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią apibūdina pH. Normalus mikrofloros rūgštingumas yra apie 4,0 pH. Tuomet makšties ertmėje vyrauja naudingos bakterijos ir yra nedaug sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios rūgštingumui sumažėjus ima daugintis ir išstumia naudingus mikroorganizmus. Naudingos bakterijos skatina pieno rūgšties susidarymą ir palaiko rūgštinę makšties aplinką. Tokia terpė neleidžia daugintis kenksmingiems mikroorganizmams ir saugo moterį nuo infekcijų. Jei makšties rūgštingumas sumažėja, susilpnėja ir natūralus apsauginis mechanizmas.

Kitos makšties išsausėjimo priežastys

Sveikos moters gimdos kaklelis ir makšties sienelių liaukos išskiria natūralų sekretą, kuris neleidžia makščiai išdžiūti. Normalios išskyros yra bespalvės arba balkšvos, bekvapės ir nesukelia nemalonių pojūčių. Jos padeda išlaikyti natūralią makšties mikroflorą, kuri yra palanki moters sveikatai.

Makšties drėgmei labai svarbūs moteriški hormonai estrogenai. Paprastai šių hormonų nėštumo metu padaugėja. Bet estrogenų nėštumo metu gali ir sumažėti, pavyzdžiui, nėščiajai, kuri tebežindo pirmagimį. Šio hormono sumažėja rūkančioms nėščiosioms, vartojančioms vaistus, kurie sumažina drėgmę organizme – taip pat ir makštyje.

Makšties sausumo priežastis gali būti netinkama higiena arba kosmetika, sintetiniai apatiniai.  Makštį išsausina ir pernelyg uoli higiena, pavyzdžiui, jos plovimas. Tuomet išplaunamos ir didžiąją dalį gerosios mikrofloros sudarančios laktobakterijos, o naujos jų kolonijos nespėja susiformuoti.

Makštis gali išsausėti dėl psichologinių priežasčių ir stresų. Kartais nemalonūs pojūčiai ir makšties sausumas nėščiajai atsiranda prieš lytinius santykius – moteris nesąmoningai saugo savo būsimą vaikelį.

Makšties sausumo pasekmės – infekcijos

Makšties sausumas vargina moterį. Intymios srities vieta tampa itin jautri. Makštyje dažnai jaučiamas tempimo, deginimo jausmas, o lytiniai santykiai sukelia diskomfortą ir skausmą. Trūkstant drėgmės, galima pažeisti makšties sienelių gleivinę ir kitus intymių vietų audinius, todėl po lytinių santykių dažnai atsiranda kraujingų išskyrų. Nuolat traumuojama makštis pasidaro imli įvairiems uždegimams, kurie linkę kartotis. Dažniausiai nėščiąsias puolančios ligos bakterinė vaginozė ir kandidozė.

Lytinių organų infekcijas lemia pasikeitusi hormonų pusiausvyra, makšties mikroflora, susilpnėjęs imunitetas ir dažnesnis šlapinimasis nėštumo metu. Neretai nėščiosioms nustatoma pienligė (makšties kandidozė). Ligą sukelia baltasis balšvagrybis (Candida albicans). Sveikoje makštyje šis grybelis nesidaugina ir nesukelia nemalonių požymių. Tačiau susilpnėjus imunitetui ir makštyje sutrikus natūraliai bakterijų pusiausvyrai, infekcija gali netrukdoma vystytis. Pienligė nėra pavojinga įprastinėmis sąlygomis, bet nėščiosioms ji gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

 Kita dažnoka nėščiųjų infekcija, kurią sukelia makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimas, bakterinė vaginozė. Ši liga siejama su persileidimų ir priešlaikinių gimdymų grėsmėmis.

Laukti, kol makšties drėgmė atsikurs savaime, negalima, nes dėl šio negalavimo gresia pažeidimai ir infekcijos. Be to, išsausėjus makšties gleivinei, gali išsivystyti tokie sveikatos sutrikimai kaip dirgli šlapimo pūslė, itin suplonėti makšties sienelės ir vulvos oda.

Kaip kovoti su makšties sausumu?

Daugelio dėl makšties sausumo atsirandančių pažeidimų ir ligų galima išvengti – atkūrus drėgmę ir natūralią makšties mikroflorą.

Labai svarbu tinkama lytinių vietų higiena, jokiu būdu negalima plauti pačios makšties, jei to daryti nepatarė gydytojas. Apsiprausimui reikia naudoti specialiai intymiai sričiai skirtas priemones, kurių pH tinka šios srities mikroflorai ir padeda išlaikyti natūralią rūgštinę apsaugą. Nėščiosios sveikatai turi reikšmės gyvenimo būdas: racionali mityba, judėjimas, derėtų vengti nerimo ir streso.

Nėštumo metu makšties drėgmei palaikyti patariama naudoti šiuolaikines drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra veiksmingų drėgmę atkuriančių medžiagų. Viena iš tokių medžiagų yra hialurono rūgštis, kuri dėl gebėjimo pritraukti ir sulaikyti vandenį gerai sudrėkina makšties gleivinę. Hialurono rūgštis gali prisijungti 200 kartų daugiau vandens, nei pati sveria. Be to, tai yra natūraliai organizme esanti medžiaga, nuo kurios priklauso drėgmė.

Kita svarbi makšties drėgmę palaikanti medžiaga polikarbofilas. Jis gali sugerti 10 kartų daugiau vandens už savo svorį, todėl drėkinimas trunka ilgai. Be to, polikarbofilas turi savybę išlaikyti kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl ir jo turintis preparatas veikia ilgiau. Svarbus drėkinamosios priemonės komponentas pieno rūgštis, kuri drauge su polikarbofilu palaiko normalią makšties mikroflorą.

Šios medžiagos efektyviai drėkina makštį, apsaugo nuo išsausėjimo ir padeda išlaikyti audinių elastingumą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vasara – makšties uždegimų metas

Negausios makšties išskyros – natūralus reiškinys, būdingas kiekvienai sveikai moteriai.

Makštį drėkinančių gleivių susikaupia ant odos bei apatinių, o jos yra puiki aplinka intymias problemas sukeliančioms bakterijoms. Vasaros karštyje makšties išskyros tampa itin pavojingos, nes jose dar sparčiau plinta infekcija. Be to, intymių vietų oda labai jautri, o jos paviršiuje yra daugybė mažų porų, per kurias išteka prakaitas. Todėl karštyje oda tose vietose gali greitai iššusti, parausti, atsiranda bėrimų, erzina nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje: niežulys, deginimas, perštėjimas. Visa tai palanku įvairiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams, ypač kai intymios kūno vietos tinkamai neprižiūrimos.

Viena iš intymių problemų priežasčių yra netinkama higiena, nes tuomet, veikiama minėtų faktorių, gali lengvai pakisti makšties mikroflora, kurioje gyvena įvairios bakterijos. Didžiąją sveikos makšties mikrofloros dalį sudaro laktobakterijos, jų dėka susiformuoja rūgštinė terpė, kurioje negali daugintis ligas sukeliančios bakterijos. Dėl organizmo pokyčių nėštumo metu ir po gimdymo makšties mikroflora jau yra pakitusi, todėl šiais periodais itin greitai užpuola infekcijos.

Vasarą moterys dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl infekcinių makšties uždegimų, tokių kaip pienligė (bakterinė kandidozė), kurią sukelia sparčiai besidauginantis grybelis Candida albicans. Šis grybelis egzistuoja ir sveikų moterų makštyje, bet normaliomis sąlygomis nekelia jokių rūpesčių. Dėl makšties mikrofloros pokyčių, kai laktobakterijų kiekis sumažėja ir jų vietą užima ligas sukeliančios bakterijos, gali atsirasti bakterinė vaginozė. Vasarą gali paūmėti lėtinės ligos.

Moters organizmo pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo – dar greičiau kimbančios ligos

Sveikos moters makšties gleivinės ląstelėse gausu medžiagos – glikogeno, kurio kiekį lemia  moteriški hormonai estrogenai. Veikiant laktobakterijoms, iš šios medžiagos susidaro pieno rūgštis, neleidžianti daugintis infekcijas sukeliantiems mikroorganizmams, t. y. makšties terpė yra rūgštinė.  Nusilpus organizmui, pieno rūgšties sumažėja ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, todėl apipuola ginekologinės ligos.

Nėščiosios organizmas silpnesnis, o gimus vaikeliui išsekintas dar ir gimdymo metu patirto streso. Nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo pakitusi hormonų koncentracija ir nusilpęs imunitetas pakeičia ir intymių vietų rūgštingumą – jų pH neutralėja ir makšties terpė tampa šarminė. Žindant kūdikį sparčiau traukiasi gimda ir dėl to padaugėja išskyrų, kurios yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis. Todėl šiais laikotarpiais moteris daug imlesnė sudirgimams, makšties infekcijoms, uždegimams. Vasarą dar prisideda drėgmė ir šiluma, todėl pavojus dar didesnis.

Makšties uždegimai ypač pavojingi nėščioms moterims, nes patogeninės bakterijos per gimdos kaklelį gali patekti į gimdą ir pažeisti vaisių, nėštumas gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, mažojo dubens uždegimą. Jeigu negydoma nėščiosioms dažnai pasitaikanti grybelinė liga pienligė (makšties kandidozė), gimdant ja gali užsikrėsti ir kūdikis.

Intymios higienos prausikliai, padedantys apsisaugoti nuo ligų

Dažnas moterų ligas pienligę ir bakterinę vaginozę gali sukelti ir prausikliuose esančios cheminės medžiagos. Intymių vietų odai netinka muilas, kuriame yra šarmų, nes jie suardo natūralią mikroflorą, sausina ir dirgina jautrią odą ir gleivinę.

Odos rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH 5,5) kitokia negu makšties, kurios pH yra 3,8–4,5. Įprastiniai kūno prausikliai dažniausiai yra neutralūs arba šarminiai. Todėl dušo geliai nėra pritaikyti intymiai higienai. Jie naikina rūgštinę terpę – natūralų apsauginį barjerą nuo ligas sukeliančių bakterijų ir grybelių, kuriems tai atveria kelius į organizmą. 

Prausikliai kaip tik turi išlaikyti rūgštinę makšties terpę – išsaugoti pieno rūgšties bakterijas, nuo kurių priklauso sveikai makšties mikroflorai reikalingas rūgštinis pH. Taigi viena iš palankiai veikiančių intymios higienos prausiklyje esančių medžiagų yra pieno rūgštis, kuri padeda atkurti natūralią mikroflorą ir apsisaugoti nuo infekcijų. Pieno rūgštis drauge su kita naudinga medžiaga antivaginolizinu padeda išlaikyti normalią rūgštinę moters intymių sričių terpę, palaikančią bakterijų pusiausvyrą ir apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų.

Patariama įsigyti intymiai higienai skirtą priemonę, pagamintą iš natūralių medžiagų, apsaugančių normalią moters intymių vietų mikroflorą. Atkreipkite dėmesį į prausiklio sudėtį: verčiau rinkitės tą, kuriame nėra dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar agresyvių putojimą skatinančių medžiagų. Prausikliuose esančios cheminės medžiagos taip pat trikdo natūralią makšties rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.  

Pasirinkti tinkamą prausiklį ypatingai svarbu nėštumo metu ir pagimdžius, kai reikia ne tik palaikyti normalią makšties mikroflorą, bet ir padėti atkurti šiais laikotarpiais vykstančių fiziologinių pokyčių sutrikdytą jos pusiausvyrą.

Higienos taisyklės vasarą

Nėštumo metu ar po gimdymo moteris taip pat turi teisę pailsėti ir gali pasimėgauti vasaros malonumais, žinoma, su saiku, būdama atsargesnė, vengdama galinčių pakenkti jai ir vaikeliui klaidų.

Nederėtų pamiršti, kad ilgai maudantis jūros ar ežero vandenyje, baseine arba pirtyje, būnant su šlapiu maudymosi kostiumėliu, susilpnėja odos apsauginės savybės. Dėl to pažeidžiama intymių vietų odos lipidų plėvelė ir pakinta odos pH. Todėl oda gali sudirgti, o tokia situacija sukuria puikias sąlygas grybeliams ir bakterijoms. Taigi po maudynių nedera laukti, kol kostiumėlis išdžius ant kūno.

 Lytinių organų uždegimo priežastis gali būti ilgos maudynės chloruotame baseino vandenyje. Apsilankiusios baseine būtinai nusiprauskite po dušu, nes chloras naikina naudingąsias bakterijas, kurios neleidžia įsitvirtinti grybeliams ir kitiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Karštomis vasaros dienomis gydytojai pataria praustis duše mažiausiai du kartus per dieną. Plauti išorinius lytinius organus geriau ne gulint vonioje, o duše, kad nešvarumai nutekėtų. Nusausinti intymias vietas reikia švelniu rankšluosčiu. Naudojant šiurkštų audinį gali susidaryti žaizdelių, kuriose palanku bakterijoms daugintis.

Plauti reikia tik išorinius lytinius organus, o makštis išsivalo pati. Plauti makštį gali prireikti tik patarus gydytojui, esant tam tikriems nusiskundimams. Apsiprausti reikia po kiekvieno apsilankymo tualete. Po gimdymo, tekant išskyroms, kas 2–3 valandas keiskite higienos įklotus. Vasarą itin svarbu naudoti kokybiškus gerai sugeriančius ir laidžius orui įklotus.

Karštomis dienomis nevilkėkite ankštų, sintetinių apatinių, nes ant drėgnos, apspaustos intymių vietų odos susikaups daug bakterijų.

Parengė Dalia Petrutytė

Kodėl makštis išsausėja?

Moters organizmas labai jautrus hormoniniams pokyčiams. Todėl natūraliai makštis tampa sausesnė likus kelioms dienoms iki mėnesinių pradžios, nėštumo metu, po gimdymo ir visą žindymo periodą, taip pat – menopauzės metu.

Makšties išsausėjimą gali lemti ginekologinės, endokrininės ligos, šlapimo organų sistemos infekcijos, medžiagų apykaitos sutriki­mai, pavyzdžiui, diabetas, taip pat – imuniniai sutrikimai. Ši problema kamuoja moteris, kurioms buvo pašalintos kiaušidės – jose ir gaminasi hormonas estrogenas. Makšties sausumas gali atsirasti ilgai naudojančioms hormoninę kontracepciją moterims, vartojančioms tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, endometriozei, gimdos miomoms gydyti (jie mažina estrogenų kiekį organizme), taip pat – antibiotikus.

Išorinių lytinių organų perštėjimas ir makšties sausumas gali reikšti alergiją higienos priemonėms: įklotams, ypač – su kvapikliais, tamponams, intymios higienos prausikliuose ar sintetiniuose apatiniuose esančioms medžiagoms. Makšties sausumą gali sukelti kai kurie prezervatyvai: nelygaus paviršiaus, su kvapikliais ar dažikliais. Gleivinę sudirgina intymų gyvenimą pagerinančios priemonės: įvairūs geliai, lubrikantai ir kremai, neatitinkantys saugios kosmetikos reikalavimų.

Makštis gali išsausėti dėl prasto dubens organų aprūpinimo krauju, o taip nutinka vilkint ankštus apatinius drabužius, kraujotaka taip pat sulėtėja dėl nejudraus gyvenimo būdo. Problemą gali sukelti rūkymas, kuris veikia viso organizmo kraujotaką, taip pat ir lytinių organų. Makšties gleivinės išsausėjimui turi įtakos ir reti lytiniai santykiai. Taip pat – imunitetą silpninantis stresas, nervinė įtampa, nes susilpnėjus imunitetui pasikeičia ir makšties mikroflora.

Išsausėjus makščiai moterį kamuoja nemalonūs pojūčiai: deginimas išoriniuose lytiniuose organuose ir šlaplėje, jaučiamas gleivinės tempimas, niežėjimas gali nesiliauti net po kruopščios higienos. Lytinių santykių metu moteris jaučia skausmą ir deginimą, gali pasirodyti kraujingų išskyrų.

Sausa makštis – terpė makšties infekcijoms

Makšties gleivinės išskiriamas natūralus drėkinamasis sekretas saugo ją nuo patogeninės mikrofloros, padeda palaikyti silpnai rūgštinę šio organo terpę. Sudrėkintoje gleivinėje nepalankios sąlygos įtrūkiams ir žaizdelėms susidaryti, joje sunkiau vystytis grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms. Pakankamas makšties gleivinės sekreto kiekis saugo jos sieneles nuo plonėjimo ir atrofijos. Šis natūralus drėkiklis skatina makšties apsivalymą, jos epitelio atsikūrimą, minkština.

Gleivinės išsausėjimas ne tik suprastina savijautą, komplikuoja intymų gyvenimą, bet ir gali būti ligos priežastis. Esant šarmingesnei terpei sausoje makštyje gausiai dauginasi patogeniniai mikroorganizmai. Pro išplonėjusioje gleivinėje atsiradusius įtrūkius ir žaizdeles ligų sukėlėjai lengvai prasiskverbia į audinius ir gali sukelti grybelines ar bakterines makšties infekcijas.

Įvairios ligos greitai užklumpa dėl netinkamos higienos: kenksmingos bakterijos iš išeinamosios angos patenka į makštį, kurios sausoje terpėje jos lengvai įsitvirtina, sumažėjus naudingųjų bakterijų.

Ilgai besitęsiantis makšties sausumas gali sukelti rimtus lytinės sistemos pažeidimus, atsiveria žaizdos, gali atsirasti skausmų šlaplėje, šlapimo pūslės pokyčių (suplonėja jos sienelės ir darosi sunku sulaikyti šlapimą), plonėja bei nusileidžia makšties sienelės, išsivysto atrofiniai makšties uždegimai.

 Stresas dėl drėgmės stokos makštyje – gali būti kliūtis pastoti

Dėl makšties sausumo intymūs santykiai tampa skausmingi ir nemalonūs, moteris ima jų vengti ir nukenčia lytinis poros gyvenimas. O norintiems pradėti vaikelį ginekologai pataria reguliarius lytinius santykius. Dar labiau tikimybę pastoti mažina stresas dėl sausos makšties sukeliamo diskomforto lytinių santykių metu. Be to, makšties sekretas reikalingas palankioms sąlygoms spermatozoidams sukurti, kad jie galėtų prasiskverbti pro gimdos kaklelį ir apvaisinti kiaušialąstę, taigi per mažas gleivių kiekis gali būti kliūtis susilaukti vaikelio.

Svarbios sveikos makšties medžiagos – glikogenas ir hialurono rūgštis

Sveikos makšties gleivinėje gausu svarbios medžiagos glikogeno, kurio kiekis priklauso nuo hormono estrogeno. Glikogenui skylant susidaro pieno rūgštis, kuri ir sukuria normaliai mikrofloros pusiausvyrai palankią rūgštinę terpę. Kai estrogeno per mažai, pakinta makšties pH – sumažėja rūštingumas, o tokia gleivinės terpė palanki patogeniniams mikroorganizmams įsivyrauti, sausa ir elastingumo netekusi makšties gleivinė lengvai traumuojama.

Išsausėjusioje makštyje sumažėja  hialurono rūgšties, kuri gaminama  organizme ir reikalinga audinių tonusui, elastingumui bei drėgmei palaikyti.  Hialurono rūgšties molekulės sulaiko vandens molekules odoje ir gleivinėje (pritraukia iki tūkstančio kartų daugiau drėgmės už savo svorį), todėl audiniai yra elastingi, minkšti ir lygūs. Hialurono rūgštis padeda sugyti makšties gleivinės žaizdelėms ir įtrūkiams, atsikurti audiniams.

Kaip kovoti su makšties sausumu?

Kai išsausėjusios makšties prieigos ima niežėti, moteris bando gelbėtis dažna intymia higiena.  Po intensyvių vandens procedūrų niežėjimas ir deginimas gali kurį laiką liautis, bet taip sudrėkinti gleivinės neįmanoma. Didesnių bėdų galima prisidaryti plaunant makštį, nes išplaunama ir natūrali mikroflora, ir drėkinamasis sekretas, o tai padidina infekcijų pavojų.

Pagrindinė užduotis kamuojant makšties sausumui – atkurti natūralią drėkinamojo sekreto gamybą gleivinėje. Tai galima padaryti pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra išsausėjusioje makštyje trūkstančių medžiagų, palaikančių sveiką rūgštinę makšties terpę ir drėgmę. Svarbiausios iš jų – hialurono rūgštis ir pieno rūgštis.  Šių medžiagų turinčios ovulės drėkina ir palaiko makšties bakterinę pusiausvyrą bei tinkamą pH. Hialurono rūgštis labai gerai drėkina gleivinę, todėl mažėja sausumo, deginimo, tempimo pojūčiai, perštėjimas. Pieno rūgštis palaiko rūgštinę makšties terpę, apsaugančią nuo infekcijų.

Trejopu poveikiu pasižymi polikarbofilas. Ši medžiaga drėkina, nes gali sugerti 10 kartų daugiau vandens negu ji pati sveria. Polikarbofilas parūgština makšties terpę, nes jo pH yra 4, taigi palaiko tinkamą pH ir bakterinę pusiausvyrą. Be to, ši medžiaga išlaiko kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl preparatas su polikarbofilu veikia ilgiau.

Parengė Dalia Petrutytė

Intymioji higiena svarbi moters sveikatai visais gyvenimo periodais, bet nėštumo metu – ypatingai, nes turi įtakos būsimam vaikeliui. Tai viena iš sėkmingo nėštumo sąlygų, nes netinkama higiena gali paskatinti įvairias infekcijas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties gleivinės mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos. Todėl šiuo periodu patariama naudoti specialias higienos priemones, padedančias palaikyti ne tik švarą, bet ir normalią makšties terpę.

Dėl pagausėjusių išskyrų – dažnesnė higiena

Tik užsimezgus vaisiui, moters organizme prasideda pokyčiai – kuriamos sąlygos vaikeliui išnešioti. Gimdos kaklelio kanale susidaro gleivių kamštis, užkertantis kelią į gimdą mikrobams. Padaugėja lytinio hormono – progesterono, todėl į dubens organus priteka daugiau kraujo ir pagausėja makšties išskyrų. Jos gali būti baltos arba gelsvos, bet neturi kelti jokių nemalonių pojūčių ir skleisti specifinio kvapo. Dėl bekvapių išskyrų baimintis nereikia, nes jomis organizmas apsaugo nuo infekcijų gimdą ir besivystantį vaisių. Bet atsiradus nemaloniems požymiams, derėtų  pasitikrinti pas gydytoją dėl infekcijos.

Kad pagausėjusios išskyros nekeltų diskomforto ir nebūtų terpė infekcijoms plisti,  užtenka dažniau negu įprastai apsiprausti lytinius organus.

Kalčiausias pakitęs pH ir nusilpęs imunitetas

Sveikos moters  makšties terpė rūgštinė (pH 3,5 – 4,5) – dėl joje esančios pieno rūgšties. Įprastinėmis sąlygomis makšties gleivinės ląstelėse gausu ypatingos medžiagos – glikogeno, kuri būtina čia esančioms laktobakterijoms. Glikogeno kiekį lemia moteriški hormonai estrogenai. Šiai medžiagai skylant ir susidaro pieno rūgštis, sukurianti rūgštinę makšties terpę, kurioje negali daugintis infekcijas sukeliančios bakterijos.

Nėštumo metu, vykstant hormoniniams pokyčiams ir dėl to sumažėjus makšties rūgštingumui, natūralus apsauginis mechanizmas susilpnėja. Ši gleivinės apsauga atkuriama iš lėto, o kol ji atsinaujina, gleivinė yra jautresnė įvairiems dirgikliams.  Dar labiau makšties terpę nualina netinkamos higienos priemonės. Tuomet makštyje pradeda sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir nėščioji tampa imlesnė infekcijoms.

Būtent taip gali lengvai nutikti nėštumo metu dar ir todėl, kad būsimą kūdikį nešiojančios moters imunitetas nusilpęs – taip gamtos sutvarkyta, kad jis yra slopinamas. Lytinių organų ligos ypatingai pavojingos pirmąjį nėštumo trimestrą, nes gali sukelti persileidimą.

Sutrikusi makšties mikrofloros pusiausvyra – kelias į grybelines ir bakterines infekcijas

Dėl sutrikusios makšties mikrofloros pusiausvyros priešais gali tapti ne tik infekcijos iš išorės, bet ir savi, įprastinėmis sąlygomis taikiai gyvenantys mikroorganizmai, kurių pagausėjus atsiranda ligos. Sutrikus makšties pH ir sumažėjus pieno bakterijų sparčiai ima daugintis patogeninės bakterijos ir grybeliai.

Infekcija priklauso nuo įsigalėjusių mikroorganizmų rūšies. Vyraujant grybeliams išsivysto  grybelinė infekcija (liga kitaip vadinama pienlige, grybeliu, kandidoze), o įsigalėjus bakterijoms – bakterinė, kuri dar kitaip vadinama bakterine vaginoze.

Vienas iš tokių mikroorganizmų, kuriam susidaro palanki terpė daugintis, yra baltasis balkšvagrybis (Candida albicans), jis sukelia makšties kandidozę (pienligę). Daugelis moterų šia liga pirmą kartą suserga nėštumo metu. Pienligei prasidėjus, makštį peršti bei niežti, atsiranda varškinių išskyrų. Ši grybelinė liga nustatoma maždaug pusei besilaukiančiųjų. Pienligė linkusi kartotis, išsigydyti  ją  labai svarbu ne tik dėl būsimos mamos, bet ir vaikelio sveikatos. Negydomas grybelis gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o gimdymo takais keliaujantis vaikelis užsikrės burnos pienlige. Todėl įtarus ligą būtina kreiptis į gydytoją.

Dėl pakitusios makšties mikrofloros ir susilpnėjusio imuniteto nėščiosioms dažnokai pasitaiko kita infekcija – bakterinė vaginozė. Jos požymis – žuvies kvapo išskyros, gali niežėti aplink makštį, perštėti šlapinantis. Liga pavojinga nėštumui, nes gali sukelti  persileidimą arba priešlaikinį gimdymą, ja sirgusių būsimų mamų kūdikiai dažniau gimsta nedidelio svorio.

Apsisaugoti nuo infekcijų gali padėti ir tinkamas intymios higienos prausiklis

Išvengti infekcijų ir apsaugoti būsimą kūdikį nėščioji gali ne tik dažniau apsiprausdama intymias vietas, bet ir naudodama specialius intymios higienos prausiklius.

Nėštumo metu patariama vengti net mažiausio lytinių organų sudirginimo. Įprastinis kūno prausiklis, muilas gali išsausinti intymių vietų gleivinę, išbalansuoti makšties pH bei bakterijų pusiausvyrą,  ypač jeigu jame yra galinčių suerzinti aromatizuojančių medžiagų.

Nėščia moteris turėtų rinktis specialius intymios higienos prausiklius, kurie ne tik pašalina nešvarumus, suteikia gaivumo pojūtį visai dienai, bet ir dėl jų sudėtyje esančių specialių ingredientų (tokių kaip antivaginolizinas, pieno rūgštis). Jie padeda palaikyti normalią bakterijų pusiausvyrą, neišbalansuoja lytinių organų pH ir nesudaro palankios terpės patogeniniams mikroorganizmams daugintis.

Renkantis tinkamą intymios higienos prausiklį rekomenduojama atkreipti dėmesį į šias savybes.

• Prausiklio pagrindą turi sudaryti natūralūs komponentai, turintys apsauginių, raminamųjų ir drėkinamųjų savybių.
• Svarbu, kad prausiklio pH lygis būtų apie 4 ir jis padėtų atkurti nėštumo metu sumažėjusį makšties rūgštingumą, bakterijų pusiausvyrą. Vienas iš tokių prausiklių komponentų – natūraliai makštyje egzistuojanti pieno rūgštis, kuri neleidžia daugintis infekcijas sukeliantiems mikrobams.
• Nėščiajai skirtuose prausikliuose turėtų būti minimalus sudedamųjų dalių kiekis – tik tai, kas būtina.
• Rekomenduojama, kad pasirinktas intymios higienos prausiklis būtų patikrintas dermatologų.
• Patariama rinktis intymios higienos prausiklį, kurio sudėtyje nėra SLS, SLES, aromatinių medžiagų, alkoholio, dažiklių, parabenų.

Intymiosios higienos taisyklės

Kad higienos procedūros padėtų apsisaugoti nuo lytinių infekcijų, rekomenduojama:

• Intymias vietas prauskite švariomis rankomis, todėl pirmiausia su muilu plaukite jas. Nenaudokite kempinių, nes jomis galite pažeisti gležną lytinių vietų gleivinę
• Nėštumo metu venkite maudynių vonioje, nes tai didina infekcijų tikimybę, karšta vonia gali sudaryti persileidimo pavojų. Prauskitės po dušu.
• Prauskitės pradėdamos nuo priekio išangės link, kad į makštį nepatektų mikrobų iš išangės. Vanduo turi būti šiltas, nes karštas ar šaltas gali sudirginti, sukelti uždegimą ir sudaryti persileidimo pavojų.
• Jokiu būdu negalima plauti makšties, jeigu tokios procedūros nepaskyrė gydytojas, nes suardysite natūralią mikroflorą ir padidės infekcijų tikimybė.
• Intymių vietų netrinkite, o atsargiai nusausinkite atskiru minkštu rankšluosčiu, kurį skalbkite alergijų nesukeliančiais skalbikliais, pavyzdžiui, skirtais vaikų drabužėliams. Oda ir gleivinė besilaukiant kūdikio labai jautri, ją gali sudirginti skalbiklyje esančios cheminės medžiagos, kurių lieka net gerai išskalautame audinyje.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė