Motinystė dažną mamą paskatina naujai veiklai, paprastai suteikiančiai tai, ko labiausiai trūksta jai pačiai šiuo sudėtingu ir nuostabiu laikotarpiu. Jums taip pat, ko gera, buvo panašiai?

Motinystė tikrai paskatino šiai veiklai. Negaliu sakyti, kad man pačiai viso to labai trūko, nes ėjau į motinystę nusiteikusi laukiantiems iššūkiams ir atlikusi šiokius tokius namų darbus. Vos pastojusi žinojau, kad motinystės pradžia bus žymiai lengvesnė turint draugių su panašaus amžiaus vaikais, todėl sukūriau būsimų mamų bendruomenę internete. Be abejo, tapusi mama, aiškiai pajaučiau, ko trūksta mamoms, auginančioms labai mažus vaikus, kur jos jaučiasi visuomenės atstumtos ir kas galėtų padaryti motinystės pradžią lengvesnę. Tad išleidusi dukrytę į darželį sukūriau fizinius namus mamoms, auginančioms kūdikius ir pradedančius vaikščioti todlerius.

Kokia jūsų motinystės patirtis?

Labai įvairi! Man pastojus, po mėnesio prasidėjo pandemija. Tą pačią dieną, kai sužinojau, kad laukiuosi, atėjo metus laukti tyrimų rezultatai ir paaiškėjo, kad turiu labai retą genetinę ligą. Tad jau nėštumas buvo kupinas netikėtų iššūkių. Labai aiškiai nuo pat pradžių pajaučiau, kad mama dėl savo vaiko tikrai gali viską! Paauglystėje esu alpusi, kai man iš venos ėmė kraują tyrimams, lankant vairavimo kursus pasidarė bloga pirmosios pagalbos mokymuose. Bet kai pastojus prireikė kasdien susileisti vaistus – kažkas manyje persijungė ir nuo pirmos dienos dariau tai užtikrintai ir ramia širdimi.

Taip pat man labai pasisekė, kad turėjau mamą pediatrę – neonatologę. Tad net ir būdama pirmą kartą mama jau labai daug dalykų žinojau, buvau rami, nusiteikusi, kad gali pasitaikyti visko! Nepaisant sudėtingų momentų, kurių tikriausiai neišvengia nė viena mama, sąmoningai stengiausi išlikti rami ir pasiduoti ritmui, kurį diktuoja naujagimis. Iki šiol stengiuosi kasdien mėgautis nuostabiomis akimirkomis ir ramiai išgyventi sudėtingus momentus. Vakarė yra tikras viesulas, ji nepaprastai aktyvi ir labai stipraus charakterio. Su ja nėra lengva, bet motinystė man kasdien dovanoja neapsakomą laimę ir meilę.

Iki dukrelės gimimo dirbote pramogų pasaulyje, ar lengvai pakeitėte įprastinę darbo sritį? Kaip reagavo vyras į šią jūsų idėją?

Na, negalėčiau pasakyti, kad pakeičiau. Greičiau praplėčiau veiklų ratą. Aš iki šiol dirbu pramogų pasaulyje, užsiimu grupės Mad Money koncertų organizavimu ir administravimu bei pianistės Ievos Dūdaitės vadyba. Su pastarąja ruošiamės jos areniniams koncertams. Grįžtant prie klausimo – visada buvau linkusi į iššūkius, mano vyras tą žinojo, tad viskas vyko labai sklandžiai. Darbus pramogų pasaulyje susimažinau, kai pradėjome planuoti vaikelį. Žinojau, kad laukimui man reikia daugiau ramybės. Kai dukra išėjo į darželį – tą laiką užėmė „Va Va Erdvė“. Dabar svajoju dar pradėti dailės terapijos magistro mokslus.

Ši sritis Jums buvo nauja – iš kur sėmėtės patirties?

Šį sritis ne tik man nauja. Kai atidarinėjau erdvę – buvau pirmoji Lietuvoje pradėjusi šią veiklą, tad turėjau viską atrasti, sugalvoti ir sukurti pati. Dabar, praėjus pusantrų metų nuo veiklos pradžios, galima rasti daug panašių vietų, kuriose sekama mano pramintu keliu, atkartojamos mano idėjos.

Visada mėgau iššūkius, daugybę metų buvau atlikėjų vadybininke, renginių organizatore, tad įveikti iššūkius, su kuriais dar niekas nebandė susitvarkyti iki tol – man nėra naujiena. Tiesiog sujungiau savo vadybinę ir organizacinę patirtį su įgimta empatija, meile kitiems, noru padėti ir globoti.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti? Kas labiausiai padėjo?

Iki šiol sunkiausia žmonėms paaiškinti, kad tai nėra vaikų žaidimų kambarys, darželis ar panaši vieta, kuri skirta vaikams. Mūsų visuomenėje vis dar įprasta, kad gimus vaikui mama lieka nuošalyje, kad visi teiraujasi tik apie vaiką, bet nesidomi mamos būsena. Atėję į erdvę apie ją išsamiau nepasidomėję žmonės dažnai nustemba, kad čia ant sienų nėra nei drambliukų, nei drugelių. Erdvė yra tarsi šeimos, auginančios mažus vaikus, namai – interjeras skirtas suaugusiesiems, bet galima rasti viską, ko gali prireikti turint mažą vaiką. Šį klausimą sprendžiu nuolatine komunikacija.

Kaip pavyko sudominti mamas joms siūloma nauja susitikimų erdve?

Mamoms tiesiog norisi šiltos, jaukios bendrystės. Tai pagrindinis stimulas ateiti. Ne kartą esu girdėjusi, kad jos ateina ne į šią vietą, o pas mane. Be abejo, jos džiaugiasi ir mėgaujasi galėdamos šioje erdvėje save įvairiapusiškai auginti, lankydamos veiklas. Tai, kad net turėdamos kelių mėnesių kūdikį jos gali toliau sportuoti, sužinoti ir išmokti naujų dalykų, dalyvauti koncertuose, kurie skirti suaugusiesiems, socializuotis – joms labai svarbu.

Kuo ypatinga ir išskirtinė ši mamų erdvė? Kokio amžiaus vaikučių mamos laukiamos?

Ši erdvė pirma tokia Lietuvoje. Kai atvėriau „Va Va Erdvės“ duris – visos kitos erdvės buvo orientuotos į vaikus, jų žaidimus ar lavinimą. Mano sukurta erdvė yra mamai ir dėl mamos. Mamai, kurios vaikas yra nuo 1 mėnesio iki 3 metų amžiaus. Mamos čia jaučiasi lyg atėję į svečius pas draugę. Per tiek laiko yra susikūrusi saugi bendruomenė. Mamos ne tik vaišinasi karštais gėrimais, bet žino, kad po kiekvieno užsiėmimo vyksta jaukūs, nuoširdūs pokalbiai įvairiausiomis temomis, dalinamasi nerimu ir džiugiais išgyvenimais.

Visos mamos čia priimamos su savo požiūriais. Tai saugi erdvė įvairiems pasirinkimams, pavyzdžiui, čia susitinka tiek žindančios trimečius vaikus, tiek maitinančios ką tik gimusius kūdikius mišinuku. Ir visos mamos gerbia viena kitą. Tai pagrindinė erdvės taisyklė: gerbti kitą mamą ir jos pasirinkimus.

Kiek laiko gyvuoja Jūsų sukurta „Va Va Mama“ ir kaip ji galbūt keitėsi?

Erdvei jau yra pusantrų metų. Labiausiai keitėsi pavadinimas – nuo rugsėjo ji vadinasi ne „Va Va Mama“, o „Va Va Erdvė“. Ši vieta nuo pat pradžių buvo orientuota į suaugusiuosius ir jų laisvalaikį tiek būnant su vaikais, tiek be jų. Kai pavadinime yra žodis „mama“, žmonėms atrodo, kad tai dar vienas vaikų žaidimų kambarys. Taip pat, kaip paradoksaliai beskambėtų, nors ir pavadinimas kalbėjo apie tėvystę – jis gąsdino tėčius. Jiems nebuvo jauku eiti į vietą, kurios pavadinime yra žodis „mama“. Aš akcentuoju motinystę, nes dažniausiai mamos eina vaiko priežiūros atostogų, bet tėčiai taip pat laukiami tiek vykstančiuose užsiėmimuose, tiek mokomuosiuose renginiuose ir norėjau, kad jie taip ir pasijaustų.

Kokios veiklos labiausiai traukia mamas?

Sunku išskirti veiklas dėl dviejų priežasčių: pirma, vyksta tik tos, kurios yra patrauklios ir domina mamas; antra, mamas traukia visuma. Joms patinka, kad gali ateiti į užsiėmimą ir pasilikti pabūti po jo – niekas jų neskubina išeiti. Mamai malonu atrasti vietą, kur ja pasirūpinama, kur gali pailsėti išgerdama puodelį karštos kavos ar arbatos, kol kitas žmogus palaiko ant rankų kūdikį ar kol jos vaikas pažindinasi ir žaidžia su kitais bendraamžiais. Kur suaugusiųjų pasaulio aplinka, bet kartu yra visi daiktai, kurių reikia būnant su mažu vaiku: nuo gultuko iki maitinimo kėdutės.

Kaip suderinate veiklą su dukrelės auginimu?

Veiklos mamoms vyksta tik rytais, tuo metu, kai dukra jau būna darželyje, tad derinti nesunku. Dažnai žmonės nustemba, kodėl ji darželyje, o ne pas mane erdvėje. Priežastis labai paprasta – darželyje ją supa bendraamžiai, o erdvėje dažniausiai būna vaikai nuo 5 mėnesių iki 2 metų amžiaus.

Paaiškinate, kad jūsų projekto pavadinimo „Va Va Mama“ reikšmė – Vaida Vakarės mama.  Kaip jį sugalvojote ir ką norite juo iškomunikuoti?

Šio pirmojo erdvės pavadinimo prasmė buvo vienos mamos kvietimas kitai mamai ateiti, susitikti, nebūti vienai motinystėje. Tai buvo mamos ženklas kitai mamai, kad ji girdima, kad yra bendruomenė, kuri ją supras visais klausimais ir kur visos mamos visada laukiamos. Dabartinis pavadinimas „Va Va Erdvė“ išlaiko kvietimą ateiti pabūti. Galima lankytis tiek su vaiku, tiek be jo.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Nuotraukos Personal.lt

Dažnai ką tik mamomis tapusios moterys susigalvoja naujų veiklų monotoniško gyvenimo paįvairinimui arba tiesiog paskatina naujos patirtys. Kokia buvo jūsų verslo pradžia? Ką veikėte iki jo?

Iki Justo gimimo išbandžiau daug įvairių darbų: jau nuo 10 klasės vasaromis dirbau pardavėja mamos parduotuvėje, po mokyklos kelerius metus gyvenau Vilniuje, ten buvau pardavėja, apskaitininke, renginių organizatore. Keletui metų išvykau į Londoną ir dirbau moteriškų drabužių parduotuvėje. Šiuo metu esu labai laiminga atradusi sau mėgstamą veiklą ir jos nekeisčiau į jokią kitą.

Viskas prasidėjo gimus sūnui – nuo mezgimo ir nėrimo, net nežinau, kodėl susidomėjau šia veikla. Tada pamėgau siuvinėjimą kryželiu, iki išnaktų galėdavau sėdėti siuvinėdama tyloje. Manau, atsiradus vaikams, mamoms labai reikia pabūti vienom, su savo mintimis ir be pašalinių garsų – tas labai ramina ir paruošia kitai dienai.

Jūsų verslas prasidėjo nuo naujienos Lietuvoje – žindymo karolių. Dabar, atrodo, juos vadinate mamos karoliais. Kaip ryžotės šiam verslui?

Visuomet mėgau išbandyti naujus dalykus. Pirmuosius Justo gyvenimo metus praleidom Londone, tad siaubdavom vaikiškų prekių parduotuves: norėjosi išbandyti viską, kas nauja ir įdomu. Tada buvau girdėjusi apie papuošalus, kuriuos gali kramtyti vaikai, bet taip ir neįsigijau.
Pirmuosius žindymo (mamos) karolius nusipirkau gimus Mildai, galbūt turėdama mažą mergaitę panorau ir pati pasipuošti, jau nepamenu. Siunčiausi juos iš Amerikos, nes arčiau tuo metu neradau, tad ir šovė į galvą tokia mintis – gaminti pačiai.

Kokia jūsų žindymo patirtis, gal ji turėjo įtakos verslo pasirinkimui?

Deja, mano žindymo patirtis nėra labai smagi ir ilga. Ilgai vengiau šios temos, nes jaučiau gėdą ir kaltę, jog nepavyko maitinti vaikučių pačiai, bet vaikams paaugus tai pasimiršo. Atsisakyti žindymo nebuvo mano pačios pasirinkimas, tiesiog taip buvo lemta.

Labai palaikau mamas, kurios žindo pačios, bet nesmerkiu ir tų, kurios pasirenka kitą kelią. Pastebėjau, kad kai kurios žindančios mamos išreiškia neapykantą ir smerkia maitinančias iš buteliukų. Tai, mano manymu, yra labai negražu. Visos mes žinome, kas geriausia būtent mūsų vaikams, atsižvelgiant į mūsų pačių gyvenimo būdą ir galimybes.

Kaip sekėsi iš pradžių, ar greitai pavyko sudominti mamas nauju papuošalu?

Pradžia nebuvo labai sėkminga – to ir nesitikėjau. Pirmieji metai buvo labiau skirti savo gaminių tobulinimui, geriausių medžiagų paieškai. Naujiena mamas domino ir pirkėjų sulaukdavau vis daugiau, tada pradėjau plėsti asortimentą ir pasiūliau kramtukus, čiulptuko laikiklius. Šiuo metu prekiauju ne tik savo gaminiais, bet ir kitais naudingais kūdikiui daiktais: čiulptukais, merliukais, lavinamaisiais stoveliais ir kt.

Papasakokite, kam tie karoliai labiau pritaikyti – mamos puošmenai, ar kūdikiui? Ir kuo šie papuošalai ypatingi?

Žindymo arba mamos karoliai yra papuošalas mamai, kurį vaikas gali kramsnoti, kai juos nešioja mama. Žindymo karoliai pagaminti iš natūralių medžiagų, ir mamai nereikės baimintis, kad kūdikis įsikiš juos į burnytę. Jokiu būdu negalima jų užkabinti vaikučiams ant kaklo, nes tai tikrai nėra saugu. Kai mama maitina mažylį, jis dažnai tampo plaukus, žnaibosi, kiša pirštus mamai į burną – tada ir ateina į pagalbą žindymo karoliai. Nors pasiteisina ne visoms mamoms (nes kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savų pomėgių), bet dauguma tikrai džiaugiasi įsigijusios.

Kaip sekėsi derinti verslą ir motinystę?

Nuo pat verslo pradžios dirbau tik vakarais, kai vaikai miegodavo. Dažnai mano darbas baigdavosi 24 val. ir vėliau. Pradėjus vaikams lankyti darželį ir mokyklą, atrodo, palengvėjo, bet prekyba augo, užsakymus pakuoti dienomis nebesuspėdavau, tad ir iki šių dienų dažnai dirbu naktimis.

Padeda tai, jog dirbu namuose, nes visada esu pasiekiama vaikams: jei reikia pagalbos sprendžiant užduotis, atėjo laikas pietauti ar tiesiog norisi apsikabinti.

Labai džiaugiuosi, kad vyras visuomet palaikė mano veiklą ir noriai padeda. Kartais atsiranda vyriškų darbų, pavyzdžiui, reikia pragręžti, sukalti. Prieš porą metų namuose įsirengiau atskirą darbo kambarį, kurio be vyro pagalbos tikrai šiandien neturėčiau. Dažnai kyla naujų idėjų dėl gaminių, kurias jis man padeda įgyvendinti. Paprastai užtenka tik manęs išklausyti, padiskutuoti, ir atsakymas ateina savaime.

Kaip pasikeitė gyvenimas ir veikla paūgėjus vaikučiams?

Mano vaikai gana savarankiški, ryte atsikėlę patys papusryčiauja, kartais ir mus su vyru pusryčiais į lovą palepina. Labai noriai man padeda dirbti, jei reikia kažką pakarpyti, paklijuoti ar surūšiuoti. Metų gale visuomet darau inventorizaciją, taigi praėjusiais metais vaikai padėjo suskaičiuoti visas žaliavas, o jų turiu tikrai nemažai.

Vaikai visuomet būdavo pirmieji, kurie išbandydavo naujoves – ar tai būtų karoliai, ar kramtukai. Net ir Justas mielai vaikščiodavo su karoliais, kuriuos padarė mama, tik spalvas reikėdavo parinkti berniukiškas. Gavusi naujas prekes visuomet parodau vaikams, paklausiu, ką jie mano. Vaikiškos įžvalgos dažnai atskleidžia įdomių dalykų, apie kuriuos suaugusieji net nepagalvotų.

Norėčiau paskatinti mamas nebijoti pradėti savo veiklos: jei turite viziją ir tikite ja – išdrįskite žengti lemtingą žingsnį. Mes, moterys, dažnai esam šimtus kartų sumanesnės ir stipresnės už vyrus, į viską žvelgiame kitomis akimis, suprantam ir jaučiam kitas mamas. Ir visuomet užsibrėžkite didesnius tikslus, negu tikite, kad galite įvykdyti, – tai skatins tobulėti ir visuomet judėti pirmyn.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
Fotografavo Mile.fotografija

Mamos dieną

Mamoms pataria „Kukla Beauty Box“ stilistės

„Neturiu ką apsirengti!“– globali kiekvienos moters problema, su kuria kasdien susiduria ir mama. Stiliaus namų „Kukla Beauty Box“ stilistė Ula Kotryna Tulevičiūtė patarė, kaip atrodyti stilingai negaištant daug laiko ir neišeikvojant didelės dalies šeimos biudžeto.

Svarbiausia, anot stilistės, drabužius rinktis pagal figūrą ir gyvenimo būdą. Neverta teisintis, jog mama neturi laiko. „Užsimauti džinsus bei apsirengti gražesnę palaidinę sugaišite tiek pat laiko, kiek „įlįsti į treningus“ – sako Ula.

Mamytės dažnai be reikalo atsisako aukštakulnės avalynės. Pasak stilistės, net kelių centimetrų pakulnė suteikia grakštumo laikysenai bei eisenai, o kokybiški aukštakulniai beveik tokie pat patogūs kaip sportinė avalynė.

Ula pataria atsikratyti spintoje tūnančių senienų, kurių tikrai niekada nedėvėsite, bei laikytis principo „geriau mažiau, bet kokybiškiau“. Ypač šis principas aktualus perkant batus, rankines bei laikrodžius.

Naujojo sezono tendencijos

Šių metų pavasarį – vasarą itin madingi gėlių raštais papuošti drabužiai, etno bei geometrinių raštų motyvai, balta bei pastelinės spalvos, odiniai drabužiai. Tačiau nereikia išsimarginti nuo galvos iki kojų– užtenka vieno akcento ir atrodysi stilingai.

Aukštaūgėms mamoms stilistė patarė įsigyti plačias kelnes arba A formos sijoną – tai itin madingi drabužiai šį sezoną. Žemo ūgio mamai tokių drabužių reikėtų vengti, nes atrodys dar mažesnė.

Prie neutralių, monochrominių spalvų drabužių stilistė pataria derinti išskirtinius papuošalus, įvairių spalvų dirželius, rankines ir batus. Parinkus tinkamus papuošalus net paprasčiausia apranga atrodys ypatinga.

Stilistės patarimas apsipirkti išsiruošusiai mamai: „Jei abejoji, ar pirkti, mintyse apžvelk savo garderobą. Jei atrasi bent du drabužius, prie kurių derinsi naująjį pirkinį, galima ryžtis“.

5 kosmetikos priemonės tobulam makiažui

Nemanykite, kad tobulą makiažą gali atlikti tik profesionalai. Nebūtina ir galybės kosmetikos priemonių. „Deivių mokyklos“ vizažistė Rūta Černiauskaitė pataria, kaip mama gali pasigražinti pasitelkusi tik 5 dekoratyvinės kosmetikos priemones.

Kreminis makiažo pagrindas, veido modeliavimo priemonė, skaistalai, blakstienų tušas, lūpų blizgesys – tik tiek pakanka tobulam makiažui.

Vizažistė ypač rekomendavo padengti odą maskavimo priemone: veidas atrodys lygesnis. Gyvybės veidui suteiks skaistalais paryškinti skruostai ir blizgesiu nudažytos lūpos.

Madingas manikiūras mamai

Pasak „Nailbar“ vadovės Ingridos Jočienės, šį sezoną madingas raudonos, juodos, auksinės, pastelinių spalvų manikiūras. Neribokite savo fantazijos – šį sezoną nagučius galite dažyti kelių spalvų laku arba kiekvieną skirtingomis spalvomis.

Gražus manikiūras visų pirma dera prie sveikų nagučių. Nagus sustiprins per kelias minutes įsigeriantis specialus nagų aliejus.

Jei mama, neturi laiko dažniems manikiūrams, Ingrida pataria nusilakuoti nagus geliu -grožio salone reikės lankytis trigubai rečiau.

Grožio švenčių tradicija Mamos dieną

„Idėja organizuoti šventę mamoms kilo galvojant apie savo mamą, laikančią keturis namų kampus, – sako įmonės „Laisvalaikio Dovanos“ direktorius Aurimas Mažylis. – Mama, besirūpindama vaikais, vyru ir namais, pamiršta save. Mamos diena – puiki proga palepinti mamą ir priminti, kad ji pati brangiausia pasaulyje“.

– Kokia buvo pradžia: studijos Vokietijoje, meilės istorija?

Latvijoje mokiausi muzikos pedagogės profesijos. Trečiame kurse draugė įkalbėjo studijuoti kartu Vokietijoje pagal „Erasmus“ programą. Įgijau mokslo ir gyvenimo užsienyje patirties, sutikau draugų, daug keliavome, svarbiausia – Vokietijoje sutikau būsimą vyrą Liną.

Latviai su lietuviais užsienyje susitinka kaip broliai. Taigi, ir mes – trys latviai ir penki lietuviai, labai gražiai bendravome ir dar vis nepamirštame vieni kitų. O Linui aš labai patikau. Iš pradžių bandėm susikalbėti rusiškai, tik man nepavyko, taigi perėjome prie anglų kalbos. Deja, po Vokietijos man reikėjo grįžti atgal į Rygą, o Linui į Vilnių. Tai buvo sunkus išbandymas – nežinojome, ar pavyks išsaugoti mudviejų draugystę. Kas antrą savaitę važinėjome vienas pas kitą trejus metus, kol baigėm mokslus. Tuomet radau mokytojos darbą Vilniaus Tarptautinėje mokykloje ir atvažiavau gyventi į Lietuvą, o po pusmečio pradėjau lietuviškai kalbėti.

– Ar sunku buvo palikti Latviją, įprasti prie gyvenimo Lietuvoje?

Palikti draugus, šeimą, šalį buvo nelengva. Reikėjo įprasti prie visko iš karto: prie naujų namų, žmonių, šalies, prie kitos kalbos. Iš pradžių kalbėjau angliškai ir klausiausi lietuvių kalbos: pirmosiomis dienomis tiesiog skaudėjo galvą. Bet vardan meilės viską gali padaryti: randi naujų draugų, išmoksti kalbos, įsijauti į tradicijas ir pradedi gyventi visavertį gyvenimą svetimoje šalyje, kuri ilgainiui tampa sava.

– Kaip sugalvojai įkurti savo „Kindermusik“ mokyklėlę? Ką patartum kitoms mamoms, kodėl verta lankyti muzikos pamokėles?

Per dešimtį darbo metų sukaupiau didelę muzikos pedagogės patirtį, dar mokiausi papildomai. Baigiau „Kindermusik“ programos kursus, gavau licenciją. Nuosava mokyklėlė – buvo mano svajonė, o „Kindermusik“ tai tik paskatino. Mano mokyklėlė veikia tik tris mėnesius, bet jau sulaukiau trisdešimties vaikų – nuo dviejų mėnesių iki septynerių metų. Vedu skirtingas pamokėles pagal amžių ir individualias dainavimo pamokas.

Muzika – pats priimtiniausias būdas vaikams mokytis. Muzika juos lavina ir psichologiškai, ir fiziškai, vaikas greičiau vystosi. „Kindermusik“ pedagogai daugiausia moko tėvus, nes tėvai – geriausi savo vaikų mokytojai. Visai maži kūdikėliai reaguoja į mamos balsą: kai mama dainuoja, nurimsta ir jaučiasi saugūs.

Ritmiški šokio judesiai padeda vaikui pajusti erdvę. Grojimas instrumentu lavina ne tik ritmo jausmą, bet ir judesius, koordinaciją, kurios vėliau prireikia mokantis rašyti. Mamos prisilietimai, masažai ir mankštelės leidžia vaikui pajusti savo kūną, stimuliuoja raumenis, motorikos vystymąsi. Glostymas ir supimas padeda vaiko emociniam vystymuisi, todėl, mamos, nebijokite savo vaikų kuo daugiau nešioti, kalbinti, supti, šokti su jais. Mažyliai įgunda bedradarbiauti ir susitarti su mama ir kitais vaikais, taigi vystosi socialiniai gebėjimai. Vaikai, kuriuos supa muzika, daug optimistiškesni ir laimingesni.

Muzika padeda lavinti vaiko kalbą, atmintį. Vaikas išmoksta skirtingų dainelių ir atpažįsta instrumentų skambesį, lavina balsą. Tėvams patariu, ką su vaiku galima nuveikti namuose: daineles ir šokius jie gali kartoti su visa šeima.

Viena „Kindermusik“ programų – muzikinės anglų kalbos pamokėlės vaikams. Galiu tvirtinti, kad geriausias būdas išmokti anglų kalbos – dainuojant ir judant.

– Kokios įtakos „Kindermusik“ pamokėlės turi vienerių metukų ir devynių mėnesių Leilai?

Kai dukrelė dar nebuvo gimusi, aš daug dainavau ir jai, ir vaikams savo darbovietėje. Gimus Leilai, nuolat jai dainuoju. Net sukūriau mūsų abiejų šokius. Ji dar atsimena tuos, kurių seniausiai nebešokam, nes sunku nešioti paūgėjusią mergaitę. Leilai labai patinka „Kindermusik“ pamokėlės. Ji man padeda: pati parodo mamoms, kaip muzikuoti su vaiku.

– Kiek laiko abi su dukrele išbuvote namuose? Ar Leila mielai eina į darželį?

Visiškai nedirbau septynis mėnesius, po to iki dukrelės metų gimtadienio vedžiau po porą muzikos pamokėlių per savaitę. Buvo labai naudinga ištrūkti iš namų porą valandų per savaitę ir pasidžiaugti kita aplinka. Kai Leilai suėjo vieneri metai, turėjau daugiau pamokėlių, o Leila draugaudavo su močiute arba tėveliu. Jau nuo rugpjūčio vidurio Leila lanko darželį, kuriame labai gerai jaučiasi. Čia jai neatsibosta – išbūna tik pusę dienos, po to važiuojam namo miegoti, o po pietų einam kartu muzikuoti į nuosavą „Kindermusik“ mokyklėlę.

– Sakei, kad dukrelė kalba lietuviškai, latviškai ir angliškai. Kas ją išmokė tiek kalbų?

Leilai dar nėra dvejų metukų, bet jau pradeda kalbėti lietuviškai ir latviškai. Namuose šeimos kalba yra lietuvių, darželis – lietuviškas. Aš su ja šneku tik latviškai, daug dainuojam – ir latviškai, ir angliškai. Moku daug vaikiškų angliškų dainelių, kai kurias jau dainuoja ir Leila. Ji viską kartoja – nesvarbu kokia kalba dainuoju.

– Ką labiausiai norėtum veikti laisvalaikiu?

Daug metų Latvijoje ir Lietuvoje dainavau skirtinguose choruose, tai buvo mano mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas. Su chorais daug keliavome: buvau Amerikoje, Brazilijoje, daugelyje Europos šalių. Keliauti mėgstame abu su vyru, o dabar planuojam kelionę į Turkiją su dukrele.

Dalyvavau „Chorų karuose“, dainavau Stano tarptautiniame chore. Dabar pritrūksta chorinio dainavimo (jau dvejus metus nedainuoju) ir sporto – paroje tiesiog per mažai valandų. Džiaugiuosi, kad svarbiausiam savo pomėgiui – muzikos mokyklėlei, laiko nepritrūksta.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė