Gimus dukrelei Dovilė susižavėjo žindymo karoliais, kuriais pati panoro pasipuošti, ir išbandžiusi nusprendė juos pasiūlyti ir kitoms mamoms. Taip į Lietuvą atkeliavo naujas produktas mamoms, kurį dauguma taip pat pamėgo. Dovilės Ščebedienės sukurtame versle dalyvauja visi: ir vyras, ir vaikai: devynerių Justas ir septynerių Milda.
Dažnai ką tik mamomis tapusios moterys susigalvoja naujų veiklų monotoniško gyvenimo paįvairinimui arba tiesiog paskatina naujos patirtys. Kokia buvo jūsų verslo pradžia? Ką veikėte iki jo?
Iki Justo gimimo išbandžiau daug įvairių darbų: jau nuo 10 klasės vasaromis dirbau pardavėja mamos parduotuvėje, po mokyklos kelerius metus gyvenau Vilniuje, ten buvau pardavėja, apskaitininke, renginių organizatore. Keletui metų išvykau į Londoną ir dirbau moteriškų drabužių parduotuvėje. Šiuo metu esu labai laiminga atradusi sau mėgstamą veiklą ir jos nekeisčiau į jokią kitą.
Viskas prasidėjo gimus sūnui – nuo mezgimo ir nėrimo, net nežinau, kodėl susidomėjau šia veikla. Tada pamėgau siuvinėjimą kryželiu, iki išnaktų galėdavau sėdėti siuvinėdama tyloje. Manau, atsiradus vaikams, mamoms labai reikia pabūti vienom, su savo mintimis ir be pašalinių garsų – tas labai ramina ir paruošia kitai dienai.
Jūsų verslas prasidėjo nuo naujienos Lietuvoje – žindymo karolių. Dabar, atrodo, juos vadinate mamos karoliais. Kaip ryžotės šiam verslui?
Visuomet mėgau išbandyti naujus dalykus. Pirmuosius Justo gyvenimo metus praleidom Londone, tad siaubdavom vaikiškų prekių parduotuves: norėjosi išbandyti viską, kas nauja ir įdomu. Tada buvau girdėjusi apie papuošalus, kuriuos gali kramtyti vaikai, bet taip ir neįsigijau.
Pirmuosius žindymo (mamos) karolius nusipirkau gimus Mildai, galbūt turėdama mažą mergaitę panorau ir pati pasipuošti, jau nepamenu. Siunčiausi juos iš Amerikos, nes arčiau tuo metu neradau, tad ir šovė į galvą tokia mintis – gaminti pačiai.
Kokia jūsų žindymo patirtis, gal ji turėjo įtakos verslo pasirinkimui?
Deja, mano žindymo patirtis nėra labai smagi ir ilga. Ilgai vengiau šios temos, nes jaučiau gėdą ir kaltę, jog nepavyko maitinti vaikučių pačiai, bet vaikams paaugus tai pasimiršo. Atsisakyti žindymo nebuvo mano pačios pasirinkimas, tiesiog taip buvo lemta.
Labai palaikau mamas, kurios žindo pačios, bet nesmerkiu ir tų, kurios pasirenka kitą kelią. Pastebėjau, kad kai kurios žindančios mamos išreiškia neapykantą ir smerkia maitinančias iš buteliukų. Tai, mano manymu, yra labai negražu. Visos mes žinome, kas geriausia būtent mūsų vaikams, atsižvelgiant į mūsų pačių gyvenimo būdą ir galimybes.
Kaip sekėsi iš pradžių, ar greitai pavyko sudominti mamas nauju papuošalu?
Pradžia nebuvo labai sėkminga – to ir nesitikėjau. Pirmieji metai buvo labiau skirti savo gaminių tobulinimui, geriausių medžiagų paieškai. Naujiena mamas domino ir pirkėjų sulaukdavau vis daugiau, tada pradėjau plėsti asortimentą ir pasiūliau kramtukus, čiulptuko laikiklius. Šiuo metu prekiauju ne tik savo gaminiais, bet ir kitais naudingais kūdikiui daiktais: čiulptukais, merliukais, lavinamaisiais stoveliais ir kt.
Papasakokite, kam tie karoliai labiau pritaikyti – mamos puošmenai, ar kūdikiui? Ir kuo šie papuošalai ypatingi?
Žindymo arba mamos karoliai yra papuošalas mamai, kurį vaikas gali kramsnoti, kai juos nešioja mama. Žindymo karoliai pagaminti iš natūralių medžiagų, ir mamai nereikės baimintis, kad kūdikis įsikiš juos į burnytę. Jokiu būdu negalima jų užkabinti vaikučiams ant kaklo, nes tai tikrai nėra saugu. Kai mama maitina mažylį, jis dažnai tampo plaukus, žnaibosi, kiša pirštus mamai į burną – tada ir ateina į pagalbą žindymo karoliai. Nors pasiteisina ne visoms mamoms (nes kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savų pomėgių), bet dauguma tikrai džiaugiasi įsigijusios.
Kaip sekėsi derinti verslą ir motinystę?
Nuo pat verslo pradžios dirbau tik vakarais, kai vaikai miegodavo. Dažnai mano darbas baigdavosi 24 val. ir vėliau. Pradėjus vaikams lankyti darželį ir mokyklą, atrodo, palengvėjo, bet prekyba augo, užsakymus pakuoti dienomis nebesuspėdavau, tad ir iki šių dienų dažnai dirbu naktimis.
Padeda tai, jog dirbu namuose, nes visada esu pasiekiama vaikams: jei reikia pagalbos sprendžiant užduotis, atėjo laikas pietauti ar tiesiog norisi apsikabinti.
Labai džiaugiuosi, kad vyras visuomet palaikė mano veiklą ir noriai padeda. Kartais atsiranda vyriškų darbų, pavyzdžiui, reikia pragręžti, sukalti. Prieš porą metų namuose įsirengiau atskirą darbo kambarį, kurio be vyro pagalbos tikrai šiandien neturėčiau. Dažnai kyla naujų idėjų dėl gaminių, kurias jis man padeda įgyvendinti. Paprastai užtenka tik manęs išklausyti, padiskutuoti, ir atsakymas ateina savaime.
Kaip pasikeitė gyvenimas ir veikla paūgėjus vaikučiams?
Mano vaikai gana savarankiški, ryte atsikėlę patys papusryčiauja, kartais ir mus su vyru pusryčiais į lovą palepina. Labai noriai man padeda dirbti, jei reikia kažką pakarpyti, paklijuoti ar surūšiuoti. Metų gale visuomet darau inventorizaciją, taigi praėjusiais metais vaikai padėjo suskaičiuoti visas žaliavas, o jų turiu tikrai nemažai.
Vaikai visuomet būdavo pirmieji, kurie išbandydavo naujoves – ar tai būtų karoliai, ar kramtukai. Net ir Justas mielai vaikščiodavo su karoliais, kuriuos padarė mama, tik spalvas reikėdavo parinkti berniukiškas. Gavusi naujas prekes visuomet parodau vaikams, paklausiu, ką jie mano. Vaikiškos įžvalgos dažnai atskleidžia įdomių dalykų, apie kuriuos suaugusieji net nepagalvotų.
Norėčiau paskatinti mamas nebijoti pradėti savo veiklos: jei turite viziją ir tikite ja – išdrįskite žengti lemtingą žingsnį. Mes, moterys, dažnai esam šimtus kartų sumanesnės ir stipresnės už vyrus, į viską žvelgiame kitomis akimis, suprantam ir jaučiam kitas mamas. Ir visuomet užsibrėžkite didesnius tikslus, negu tikite, kad galite įvykdyti, – tai skatins tobulėti ir visuomet judėti pirmyn.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
Fotografavo Mile.fotografija
