Koks medus geriausias?

Kiekviena medaus rūšis yra naudinga, taigi namuose verta turėti įvairaus produkto. Liepų medus padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, nuteikia ramiam miegui. Liaudies medicinoje liepų medus su šiltu pienu nuo seno vartojamas peršalus, kosuliui palengvinti.

Rapsų medus patariamas esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Pievų medus naudingas kvėpavimo takams dėl uždegimą malšinančio poveikio, taip pat virškinimo sistemai. Grikių medus tinka sergantiesiems mažakraujyste, nes jame yra daug geležies. Nuostabus įvairių augalų medus – pievų, lauko, miško. Kuo daugiau gėlių nektarų sunešė bitės, tuo daugiau naudingųjų savybių turi medus.

Meduje yra apie 70 skirtingų medžiagų, tai natūralių angliavandenių: gliukozės ir fruktozės, šaltinis. Tokie angliavandeniai greitai organizmo pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis.

Medus turi daugybę fermentų, kurie pagreitina organizme vykstančias medžiagų apykaitos reakcijas. Jame gausu mineralų ir mikroelementų: kalcio, kalio, natrio, magnio, geležies, jodo, fosforo, vario, cinko. Medus yra puikus vitamino C šaltinis, jame palyginti dideli B grupės vitaminų kiekiai, taip pat yra PP, K, niacino, pantoteno rūgšties. Šis bičių produktas turi daugybę organinių rūgščių: pieno, obuolių, vynuogių, citrinų.

Meduje esantys mikroelementai pasisavinami 100 % (skirtingai nei sintetiniai vitaminai). Medaus spalva ir skonis priklauso nuo to, iš kokių augalų bitės sunešė nektarą. Beje, šviesesniame meduje daugiau vitaminų, tamsesniame – daugiausia mineralų.

Kiti naudingi bičių produktai

Galite įsigyti medaus, pavyzdžiui, su žiedadulkėmis ar bičių duonele. Žiedadulkės vadinamos stebuklingu produktu. Jos turi daug aminorūgščių, fermentų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žiedadulkės rekomenduojamos organizmui stiprinti, išsekus, esant silpnumui ir daugeliui kitų negalavimų.

Bičių duonelė yra vienas iš naudingiausių bitininkystės produktų, kuris tinka praktiškai visiems ir nesukelia alergijos. Bičių duonelė turi mažiau baltymų, bet daugiau angliavandenių, vitaminų, fermentų, netrūksta joje mineralų. Ji patariama ir mažiems vaikams. Bičių duonelę tinka vartoti norint atsigauti po įvairių ligų, imunitetui stiprinti. Ją galima paskaninti medumi, vartoti kartu su maistu arba prieš valgį.

Propolis (bičių pikis) žinomas dėl savo antibakterinių ir antivirusinių savybių. Tokį poveikį turi jo sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos: organinės rūgštys, eteriniai aliejai, vaškas ir kiti komponentai. Šis produktas turi aminorūgščių, vitaminų ir mineralų. Propolio naudingosios medžiagos padeda kovoti su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, stiprina organizmo atsparumą.

Kada galima duoti medaus vaikui?

Neduokite paragauti medaus vaikui, kol jam nesukako vieneri. Mažyliui geriausia pasiūlyti medaus, kurį išbandė jūsų šeimos nariai ir dėl to neturėjo problemų. Jei tėvams yra buvę alerginių reakcijų ar jie sunkiai pakelia bičių įgėlimus, vaiko pažintį su šiuo produktu atidėkite vėlesniam laikotarpiui. Meduje yra daug žiedadulkių, todėl jei vaikas yra alergiškas, pasitarkite su pediatru.

Kaip įtraukti medų į vaiko racioną?

Gryno medaus pirmąkart vaikui nesiūlykite, geriau sumaišykite su šilta arbata, kefyru, jogurtu arba koše. Didžiausias kiekis iš pradžių yra pusė arbatinio šaukštelio per dieną.
Jei vaiko organizmas normaliai reaguoja į medų, vėliau galima jį didinti iki šaukštelio.

Atidžiai stebėkite mažylio savijautą. Jei odoje atsirado bėrimų, paraudimų, apipuolė čiaudulys, sloga, dusulys, pykinimas, pilvo skausmas ar išryškėjo kiti nemalonūs simptomai, nebeduokite šio produkto.

Siūlykite vaikui tik natūralų medų. Saldžių desertų, kuriuose yra medaus, pavyzdžiui, pyragaičių, tortų ir kitų saldumynų, geriau nevalgyti, nes nežinote, koks medus buvo naudojamas juos gaminant, ar jis nebuvo kaitinamas. Veikiamas aukštos temperatūros medus praranda nemažai naudingųjų savybių ir tampa ne ką geresnis už paprastą cukrų. Todėl medaus negalima dėti į karštą arbatą arba pieną, jo nekaitinkite daugiau kaip iki 40 laipsnių, o geriausia medų skanauti atskirai.

Kiek laiko galima medų laikyti?

Medus keletą metų gali išlikti saldus ir skanus, tačiau jei norite iš jo gauti biologiškai aktyvių komponentų, suvartokite per metus, daugiausia dvejus. Nepamirškite, kad tai yra maisto produktas ir jį reikia tinkamai laikyti. Medų padėkite vėsioje ir tamsioje vietoje, taip pat galite jį palikti kambario temperatūroje, bet atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, šis produktas nemėgsta temperatūros svyravimų. Indą su medumi būtinai sandariai uždarykite, nes medus sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos, sugerti netoliese esančių produktų ir buitinės chemijos kvapus.

Geriausia medų laikyti stikliniuose induose, tinka moliniai. Negalima jo laikyti plastikiniuose, metaliniuose induose.

Kur nusipirkti tikro medaus?

Labai svarbu vartoti natūralų, nefalsifikuotą medų. Geriausia medų pirkti iš gamintojo – tiesiai iš bityno arba jo produkciją specialiose prekybos vietose. Venkite perpardavinėtojų ar neaiškių pardavėjų, nes galite parsinešti namo mažai naudos suteiksiantį produktą su įvairiomis priemaišomis.

Parengė Undinė Gilė

Saldus ir gardus medus – augalinės kilmės vitaminų ir mineralų šaltinis. Nuo seniausių laikų jis vartojamas liaudies medicinoje. Medumi gelbėjamasi nuo peršalimo ligų, jis pasitelkiamas organizmui stiprinti ir imunitetui gerinti. Vietoj cukraus medaus dedama į įvairius konditerijos gaminius ir gėrimus. Vaikui medus gali būti ir sveikas saldumynas, suteikiantis naudingų medžiagų, ir pirmoji pagalba sunegalavus.

Kokio amžiaus vaikui galima duoti medaus?

Medus patariamas ne anksčiau kaip nuo vienerių metų. Paragauti jo mažam vaikui duokite atsargiai, po labai nedaug. Nepamirškite, kad žiedadulkėms alergiškiems vaikams medus taip pat gali sukelti alergiją.

Medaus galite įmaišyti į atvėsusią košę, nekarštą pieną, jogurtą, varškę, juo paskaninsite vaisius ir daržoves. Tik nekaitinkite, nes jis praras daug gerųjų savybių. Duoti jo vaikams reikia su saiku, kaip ir kitų, nors ir sveikų, saldžių produktų.

Vertinga medaus sudėtis

Medus – biologiškai aktyvus produktas, į kurį bitės perdirba augalų nektarą. Šio produkto sudėtyje gausu organizmui naudingų medžiagų. Viena iš jų – energijai reikalingi angliavandeniai. Medaus fruktozė ir gliukozė lengvai pasisavinamos, todėl daug naudingesnės už cukruje esančias šias medžiagas. Jos yra geras energijos šaltinis. Gliukozė gerina širdies veiklą, skatina medžiagų apykaitą ir padeda atsikratyti nuodingų medžiagų.

Meduje esantis proteinas (arba baltymai), kurį sudaro amino rūgštys, reikalingas raumenims vystytis, kitų organų funkcijoms ir augimui. Medus turi geležies, nuo kurios priklauso kraujodaros sistema, kaulams ir dantims būtino fosforo bei kalcio, daugeliui organizme vykstančių procesų reikalingo magnio, taip pat – cinko ir kalio. Meduje yra karotino, B grupės, C, E, K vitaminų. Iš viso jame – maždaug 60 mikroelementų.

Medaus sudėtyje esantys flavonoidai yra antioksidantai, padedantys išvengti įvairių ligų. Taip pat jame yra virškinimui reikalingų fermentų, antibiotinių medžiagų. Meduje esančios antibakterinės medžiagos veikia daugelį ligų sukėlėjų. Todėl persišaldžius, kosėjant ligoniukui padeda puodelis pieno su šaukšteliu medaus. Tas pats gėrimas tinka ir dirgliems, ilgai negalintiems užmigti vaikams. Šis gėrimas atpalaiduoja ir nuramina. Karščiuojant numušti temperatūrą padės medus su liepžiedžių arba aviečių arbata.

Skirtingų rūšių medaus sudėtis nevienoda. Jo savybės priklauso nuo augalų, iš kurių surinktas nektaras. Pavyzdžiui, grikių meduje, kurį atpažįstame iš tamsios spalvos, yra daugiau baltymų ir mineralinių medžiagų negu šviesiame meduje.

Pagal kilmę medus skirstomas tik sąlyginai. Aplink avilius yra skirtingų augalų ir bitės niekada nesuneša medaus tik iš vienos rūšies augalų, todėl gali skirtis tos pačios rūšies, bet skirtingų vietovių, medaus skonis, spalva bei kvapas.

Renkantis medų, svarbu neapsirikti

Naudingas tik tikras – natūralus medus, o kad neabejotumėte vartojantys gerą produktą, neieškokite jo pas neaiškius prekeivius. Kokybiškas medus labai kvapnus – specifinio aromato, kurį suteikia jame esantys eteriniai aliejai. Taip pat susikristalizavęs kokybiškas medus turi turėti baltų dėmių, labai primenančių šerkšną, kurios matomos stiklainio šonuose. Natūralus medus skystas būna vasarą, o per 2–3 savaites pradeda tirštėti – tai geros kokybės požymis. Pirkite medų iš gerai žinomo ir lengvai randamo bitininko, kurio produktai tiriami laboratorijoje ir turi sertifikatą.

Medus su kitų bičių produktų priedais

Naudingųjų medaus savybių padaugėja pridedant kitų bičių produktų. Galima rasti medaus su bičių pikiu (propoliu), kuris sustiprina šio produkto antibakterines ir antivirusines savybes, naudingas imuninei sistemai. Tokio medaus verta turėti sezoninių ligų periodu. Propolis turi geležies, kalcio, vario, cinko, mangano, B grupės vitaminų, taip pat – C, E, A, amino rūgščių.

Vertingas gamtos sukurtas produktas – žiedadulkės, kurias bitės suneša į avilį iš žydinčių augalų. Žiedadulkės yra išskirtinės mineralinių medžiagų ir vitaminų gausa – jos puikus mikroelementų šaltinis, be to, turi biologiškai vertingų baltymų, angliavandenių, nukleino rūgščių.

Bičių duonelės vitaminų sudėtis panaši kaip žiedadulkių, tačiau joje daugiau vitamino K, taip pat – angliavandenių. Bičių duonelėje yra organizmo gyvybiniams procesams svarbių medžiagų, komponentų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis.

Medus su žiedadulkėmis ir bičių duonele gali gausiai papildyti maistą baltymais, aminorūgštimis, vitaminais ir mineralais. Tai ypač naudinga žiemą, kai vaisiuose ir daržovėse šių medžiagų yra mažiau. Be to, žiedadulkių ir bičių duonos visos gerosios savybės užkonservuojamos meduje, todėl jos išlieka gerokai ilgiau nei grynoje bičių duonoje ar žiedadulkėse. Bitininkai siūlo jau paruoštus tokius medaus ir šių bičių produktų mišinius.

Pagardintas uogomis, žolelėmis ir vaisiais

Galima nusipirkti įvairių medaus mišinių su uogų bei kitų augalų priedais, kurie suteikia išskirtinį skonį ir papildo šį produktą dar didesne organizmą stiprinančių medžiagų įvairove.

Užpuolus kosuliui, pravartu turėti medaus su čiobreliais. Šis prieskoninis augalas seniai naudojamas liaudies medicinoje nuo bronchito, laringito ar kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos. Čiobreliai naudojami vaistų gamyboje, nes juose esančios veikliosios medžiagos lengvina atsikosėjimą ir padeda sumažinti uždegimą.

Iš vaikystės prisimename aviečių arbatą su medumi, kuria mama ar močiutė girdydavo peršalus. Karščiuojančiam vaikui šis derinys paskatins prakaitavimą ir leis lengviau atsikvėpti. Panašiomis savybėmis pasižymi ir imbieras, kuris drauge su medumi padės numalšinti ir gerklės skausmą. Sergant bronchitu ar laringitu savijautą pagerins medus su juodaisiais serbentais, kuriame gausu ir vitamino C.

Spanguolėmis jau mūsų promočiutės gelbėdavosi nuo peršalimo ligų ir dezinfekuodavo žaizdas. Šiose uogose gausu vitaminų, fruktozės, gliukozės ir pektinų. Be to, spanguolės turi apetitą ir virškinimą gerinančių medžiagų.

Vaistinio bei prieskoninio augalo pipirmėtės sudėtyje gausu eterinio aliejaus, o pusę jo sudaro mentolis. Augalas turi veikliųjų medžiagų, kurios padeda gerinti virškinimą, mažina skausmą, ramina, neleidžia daugintis bakterijoms. Daugelio pamėgtas prieskonis cinamonas ne tik pagardins medų, šis prieskonis ypatingai vertinamas kaip antioksidantas.

Vitaminų turtingos šaltalankio uogos gelbsti nuo avitaminozės, o jose esantis gausus vitamino C kiekis pasitarnauja imunitetui. Ar ragavote medaus su svarainių sultyse išmirkytais moliūgo gabalėliais? Toks išskirtinio skonio mišinys – vitamino C, karotino ir geležies šaltinis. Mėlynėse gausu geležies, padedančios apsisaugoti nuo mažakraujystės. Šiose uogose yra ypatingų, akims būtinų antioksidantų: karotenoidų – tokių kaip liuteinas, flavanoidų, vitaminų A, C ir E, seleno, cinko ir fosforo.

Riešutai, su kuriais taip pat gaminami medaus mišiniai, šaltuoju metų periodu pravers organizmui stiprinti – padės apsirūpinti įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tai puikus užkandis.

Šaltuoju metų laikotarpiu medus – pageidautinas produktas kiekvienuose namuose. Pravartu turėti keleto rūšių medaus, kuris sušildys saldžiais vasaros aromatais, o jame sutelkti žydinčių augalų nektarai suteiks stiprybės ir energijos. Staiga užklupus kosuliui, gerklės skausmui ar kitam peršalimo negalavimui, padės medus su vaistažolių arbata arba pienu. Jeigu ieškote dovanos, neapsiriksite pasirinkdami medų. Tai naudinga dovana, kuri tikrai pravers kiekvienam.

Parengė Dalia Petrutytė

Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus. Toks imunitetas yra aktyvus, nes organizme gaminasi specifiniai antikūnai. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito organizmo.

Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Embrioniniu periodu antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo. Naujagimis natūralų imunitetą gauna per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas atsiranda tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus – bakterijas, virusus, parazitus, prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus, taip pat – navikus, ir kt.

Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologiniais procesais. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.

Alergija – perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maistas, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiukas, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Alergijų pastaruoju metu daugėja. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas” medžiagas, sukeldamas uždegimą, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.
Imunitetas silpnėja dėl nesveiko gyvenimo būdo (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netinkamos mitybos; streso; pernelyg intensyvaus fizinio ir protinio darbo; įtakos turi užteršta aplinka; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.

Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (daugiau nei 4-6 kartus per metus), herpes virusai; lėtinės ligos; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alergijos.

Norint padėti savo imunitetui, reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, racionaliai maitintis, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.

Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra skiepai. Jų dėka Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi pasiutligės profilaktika, vis daugiau žmonių skiepijami nuo erkinio encefalito, virusinio hepatito B, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės ir kitų ligų.

Šiuo metu vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų. Visus 6 – 7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Šio amžiaus vaikams atliekamas ir tuberkulino mėginys: įvertinama rizika užsikrėsti mikobakterijomis bei skiepų nuo tuberkuliozės efektyvumas. Deja, į išplėstinę programą neįtrauktas skiepijimas nuo Haemophilus influenzae – b sukėlėjo, kuriuo užsikrėtę vaikai neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, recidyvuojančiu bronchitu, pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. Infekcija plinta oro-lašeliniu keliu. Ši infekcija dažniausia mažų vaikų liga, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai bei vyresnio amžiaus žmonės.

Šiuo metu pasaulyje naudojamos 42 vakcinos. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų, ypač keliautojų po įvairias šalis. Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir jų pasekmių galima pasiskiepijus nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir retesnių infekcinių susirgimų, paplitusių kitose šalyse. Išvykstantys į užsienį skiepijami pagal šalies epidemiologinius duomenis. Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes specifinis imunitetas po skiepų susiformuoja per tam tikrą laikotarpį. Medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, kol kas negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus.
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis.

Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.
Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Ji skatina imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais.
Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
Liepų medus – padeda gydyti visas peršalimo ligas.
Grikių medus – labai tinka sergantiems mažakraujyste, padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą.
Pienių medus – turi organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.
Bičių duonelėje esantys komponentai padeda medžiagų apykaitai ir organizmo augimui.

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Almos Mikalauskienės parengtą informaciją