Kuo akims naudingos mėlynės ir morkos?

Visi esame girdėję, kad akis stiprina mėlynės ir morkos. Mėlynėse esantys antocianidai stiprina kraujagysles, skatina akies tinklainėje esančio pigmento rodopsino gamybą, kuris gerina naktinį regėjimą. Šiose uogose esantys antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys antocianinai saugo nuo žalingo aplinkos poveikio.

Ypač daug mėlynėse geram regėjimui būtino vitamino A, gausu vitamino C, reikalingo kraujagyslių elastingumui palaikyti. Šie vitaminai, kartu su uogose esančiu vitaminu B, svarbūs akies gleivių gamybai, padeda palaikyti drėgmę.

Morkos yra puikus beta karoteno šaltinis, šis antioksidantas organizme virsta vitaminu A. Kitas akims svarbus antioksidantas, kurio galime gauti iš morkų, liuteinas.

Tačiau be šių maisto produktų dar daugybė kitų, suteikiančių akims būtinų medžiagų, kurių neturi pritrūkti, ir kurios padeda užkirsti kelią įvairioms akių ligoms.

Vitaminas A ir ekranų šviesa

Vienas iš svarbiausių vitaminų regėjimui yra vitaminas A (retinolis). Į organizmą patenka neaktyvi jo forma – beta karotenas, kuris aktyvuojamas tampa retinoliu. Trūkstant šio vitamino suprastėja matymas temstant ir naktį. Vitamino A reikia, kad į akis patenkanti šviesa virstų elektriniu signalu, kuris siunčiamas į smegenis. Taip pat nuo jo priklauso akių gebėjimas skirti šviesą, tamsą ir spalvas. 

Didelis šio vitamino poreikis leidžiant daug laiko prie kompiuterių, telefonų ar televizorių ekranų. Tuomet akys turi nuolat reaguoti į kontrastinius šviesos dirgiklius. Taigi, trūkstant šio vitamino blogėja regėjimas. Be to, išsausėja akies ragenos ląstelės, prarandama apsauginė ašarų plėvelė, dėl to gali užakti ašarų kanalai ir išdžiūti akių junginė. Dėl šių priežasčių gali išsivystyti akies junginės uždegimas – konjunktyvitas. Akių junginei būtinas ir vitaminas B2, o jo trūkumą gali signalizuoti didelis jautrumas šviesai.

Be mėlynių ir morkų, vitamino A yra moliūguose, abrikosuose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose, avokaduose. Taip pat jo turi sviestas, grietinė, fermentiniai sūriai, kiaušinių tryniai, jautiena, vištiena, kepenys, žuvų taukai. Vitamino B2 turi žalios lapinės daržovės, sojos pupelės, grikių kruopos, migdolai, kviečiai, kiaušiniai, mėsa, žuvis, pienas ir jo produktai.

Vitaminai C ir E, padedantys apsisaugoti nuo žalingos aplinkos

Vitaminas C labai svarbus akių kraujagyslėms, stiprina tinklainės kapiliarų sieneles. Jis padeda apsaugoti akis nuo neigiamo aplinkos poveikio. Stokojant šio vitamino gali trūkinėti akių kraujagyslės, sumažėja akių raumenų tonusas, jos greitai pavargsta, gali pablogėti regėjimas.

Vitamino C šaltiniai yra daržovės ir vaisiai: raudonosios paprikos, pomidorai, bulvės, žirneliai, špinatai, baltagūžiai kopūstai, svogūnai, brokoliai, šaltalankiai, apelsinai, greipfrutai, kiviai, braškės, juodieji serbentai, erškėtuogės.

Vitaminai C ir E apsaugo akis nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, padeda palaikyti drėgmę.

Galingas antioksidantas – riebaluose tirpus vitaminas E daugiausia randamas augaliniuose produktuose. Geriausi šio vitamino šaltiniai yra sėklos ir riešutai (migdolai, žemės riešutai), nerafinuotas kukurūzų aliejus.  Nemažai šio vitamino avokaduose, špinatuose, grikių kruopose, žirniuose, pupelėse, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse.

Ir, žinoma, nepamirštame visiems gerai pažįstamo vitamino D, kurio reikia natūraliam regėjimo aštrumui bei stiprumui. Kadangi pagrindinis šio vitamino kiekis organizme gaminasi veikiant saulės spinduliams, iš maisto vargu ar gausime jo užtektinai. Daugiausia šio vitamino turi riebi žuvis (ypač silkė, lašiša, skumbrė), žuvų ikrai, kiaušinio trynys, grybai.

Cinkas – svarbus mikroelementas akių sveikatai

Cinkas reikalingas regos pigmentų formavimuisi tinklainėje.Dėl jo trūkumo suprastėja matymas naktį. Be to, cinkas padeda įsisavinti vitaminą A,kartu su kitais vitaminais ir medžiagomis gaunant užtektinai cinko, apsaugoma akių tinklainė.

Į maisto racioną įraukite cinko turinčius produktus: mėsą, sūrį, grikių kruopas, raudonąsias pupeles, riešutus, moliūgų sėklas, jūros gėrybes, žuvį, kiaušinius, tofu sūrį.

Lęšiuko ir tinklainės apsauga – liuteinas ir zeaksantinas

Akių sveikatai itin svarbūs karotenoidai liuteinas ir zeaksantinas, veikiantys kaip antioksidantai. Tai yra pagrindiniai akies tinklainės geltonosios dėmės (makulos) pigmentai. Šie karotenoidai veikia kaip natūralūs filtrai, kurie neleidžia į akies tinklainę patekti kenksmingiems saulės spinduliams.

Liuteinas ir zeaksantinas kaip filtras gali sugerti ir mėlyną šviesą, ir taip apsaugoti akies lęšiuką bei tinklainę nuo jos poveikio. Šių medžiagų daugiausia geltonose bei žaliose daržovėse ir vaisiuose. Liuteino ir zeaksantino šaltiniai yra špinatai, kukurūzai, kopūstai, brokoliai, žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, geltonosios paprikos, žaliosios pupelės, kiaušinių tryniai, mangai, apelsinai. Puikus liuteino šaltinis mėlynės, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir šaldytas bei džiovintas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

 Pirmoji pagalba susižeidus

Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisdami, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais  ar paspirtukais. Nestiprūs sumušimai, mėlynės, negilios žaizdelės, suteikus pirmąją pagalbą, greitai sugyja. Dažniausiai tai yra paviršiniai odos pažeidimai: nubrozdinimai, įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai.

Nusibrozdinus nutrinamas odos paviršius, pažeidžiami smulkūs kapiliarai, todėl pasirodo kraujo lašelių. Po kurio laiko oda patinsta ir parausta. Kai kraujas nebesisunkia, ant nubrozdintos odos susidaro rausvas šašas.

Įbrėžimų ir įdrėskimų gali atsirasti susižeidus aštriomis žolėmis, medžių šakomis, spygliuotais augalais, apdraskius naminiam gyvūnui. Dažniausia įpjovimų ir įdūrimų priežastis – neatidus elgesys su aštriais ir smailiais daiktais buityje ir žaidžiant. Tai vinys, stiklai, metalas, plastikas, net popierius. Įsipjauti galima pargriuvus ant stiklo šukės ar ją užmynus basomis kojomis. Negilios žaizdelės paprastai stipriai nekraujuoja ir lengvai sugyja, jų siūti nereikia.

Pirmoji pagalba susižeidus apima šiuos veiksmus:

• žaizdos plovimą;
• dezinfekavimą į žaizdą patekusius mikroorganizmus naikinančiu antiseptiku;
• kraujavimo sustabdymą prireikus;
• tvarsčio uždėjimą.

Žaizda turi būti švari

Net nedidelį nubrozdinimą, įpjovimą, įbrėžimą ar įdrėskimą pirmiausia reikia nuplauti su muilu ir švariu tekančiu vandeniu, kol nesimatys nešvarumų. Kruopštus žaizdelės praplovimas padės išvengti infekcijos ir žaizda sugis greičiau.

Žaizdą praplauti galima ir vandenilio peroksidu, bet ši priemonė tinka tik paviršiniams sužalojimams. Vandenilio peroksido negalima pilti ant gilesnių žaizdų. Jis išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to kraujuoja ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.

 Dezinfekuojame ir sutvarstome

Tinkamai išvalytą žaizdą turime dezinfekuoti antiseptiniu tirpalu, nes ji turi būti apsaugota nuo infekcijos, kol visiškai sugis. Pilti antiseptiką galima tik ant negilios žaizdos. Jei oda pažeista giliau, dezinfekuojami tik žaizdos kraštai, antraip galima pažeisti audinius ir žaizda gis ilgiau.

Po to keletą minučių palaukiame, kol antiseptikas nudžius. Švarią ir sausą žaizdą uždengiame marline servetėle, kuri užfiksuojama pleistru ar tvarsčiu, apsaugančiu žaizdą nuo nešvarumų ir infekcijos.

Tvarsčius keiskite kasdien arba kas dvi dienas, prieš uždėdami naują, žaizdą praplaukite antiseptiniu tirpalu. Greitesniam žaizdų gijimui pažeistą vietą tepkite specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.

Kaip sustabdyti kraujavimą?

Nubrozdintos vietos ar nedidelės žaizdelės kraujavimas paprastai liaujasi savaime. Jei žaizda kraujuoja, pirmiausia būtina sustabdyti kraujavimą, prieš ją tvarstant. Tam reikia suglausti žaizdos kraštus, prispausti prie jos sterilų tvarstį, kuris laikomas 20–30 minučių, kol nustoja kraujuoti. Norint sumažinti kraujavimą, patartina pakelti sužalotą kūno vietą.

Nevertėtų nuolat nuimti tvarstį ir tikrinti, ar kraujavimas liovėsi, nes nuplėšite besiformuojančią šašo luobelę, ir kraujas vėl ims bėgti. Jei kraujas persisunkia per pirmą tvarstį, reikia uždėti dar vieną ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Kad žaizdos kraštai neišsiskirtų, tvarsčio nenuimkite keletą dienų. Keisdami prie žaizdos prilipusį tvarstį jį nuimkite pagal žaizdos kraštų kryptį.

Jeigu nenustoja kraujuoti per 15 minučių, kreipkitės į gydymo įstaigą. Medikų pagalbos prireiks ir žaizdoje įstrigus svetimkūniui, patiems jo šalinti negalima.

Mėlynę iš pradžių šaldome, vėliau – šildome

Griūdamas arba į ką nors atsitrenkęs vaikas gali įsistatyti mėlynę (hematomą). Iškart po traumos sumuštoje vietoje atsiranda skausmas. Nuo smūgio pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės, kraujas iš pažeistos kraujagyslės išsilieja į aplinkinius audinius, todėl ir atsiranda mėlynės. Tokie sumušimai nėra pavojingi, bet jeigu smūgis stipresnis, pažeidžiama daugiau kraujagyslių, po oda išsilieja daugiau kraujo ir susidaro didesnė hematoma, o su ja susidoroti organizmui daug sunkiau.

Atsiradus mėlynei, sutrenktą vietą reikia tuojau pat šaldyti. Jei turite ledo, įdėkite jį  į plastikinį maišelį, galima naudoti šaldytą mėsos gabalą, šalto vandens butelį. Įvyniokite šaltą daiktą į rankšluostį ir palaikykite ant sumuštos vietos 15–20 minučių. Tada padarykite 30 minučių pertrauką. Vėliau sutrenktą vietą  šaldykite kas 2–3 valandas. Kai po sumušimo praeis 48 valandos, mėlynę patariama šildyti – tai paskatins ją greičiau išnykti.

Kasdien apžiūrėkite hematomos vietą. Mėlynei gyjant keičiasi jos spalva. Iš pradžių, kai susikaupia daug kraujo, ji būna rausva, po to, yrant hemoglobinui ir mažėjant deguonies, tampa mėlyna, dar vėliau pageltonuoja. Jeigu mėlynės spalva ilgai nesikeičia, labai skauda, reikės kreiptis į gydytojus.

 Parengė Undinė Gilė

Kada reikia važiuoti į gydymo įstaigą?

Vargu ar kuriam vaikui pavyksta išvengti šalutinių pramogų lauke padarinių – odos sužalojimų. Nedideles žaizdeles paprastai užtenka kruopščiai nuplauti su muilu bei vandeniu, nupurkšti dezinfekuojamuoju purškalu ir užklijuoti pleistru.

Susižeidus vaikui, turime įvertinti, ar tai nedidelė problema, dėl kurios neturime sunerimti ir skubėti pas gydytoją, o visiškai paprasta susitvarkyti patiems. Kai kurių odos sužalojimų tikrai neišgydysime patys. Kai sužalojimai sunkesni, delsti negalima, nes vėliau gydymas bus daug sudėtingesnis. Tai yra:

· plėštinės ir pjautinės žaizdos su išsižiojusiais kraštais;
· gilios žaizdos arba jeigu žaizdoje yra įstrigusių stiklo, plastiko šukių ar medžio atplaišų (patiems jų traukti negalima);
· veido įbrėžimai, nubrozdinimai ir žaizdos;
· žaizda, kurios ilgis didesnis negu pusė centimetro, jeigu ji gilesnė ir stipriai kraujuojanti, nes tada gali prireikti siūti;
· jeigu žaizda kraujuoja ilgiau nei 15 minučių ir kraujavimo sustabdyti nepavyksta;
· pūliuojanti žaizda ar įbrėžimas;
· žaizda, aplink kurią oda labai parausta, patinsta, jeigu oda toje vietoje karšta;
· gyvūnų, ypač benamių, įkandimai.

Tačiau net mažas įbrėžimas gali sukelti didelių bėdų, pavyzdžiui, didesnis pavojus kyla, jeigu žaizda užteršta žemėmis, o vaikas nėra paskiepytas nuo stabligės, tada be gydytojo tikrai neapsieisite.

Ypač pavojingi vaikams – gyvūnų įkandimai

Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai – galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Tai ūmi mirtina virusinė liga, sukelianti galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige galima užsikrėsti per seiles, ir ne tik gyvūnui įkandus, užkratas gali patekti ir per mažytes žaizdeles šiam lyžtelėjus. Todėl pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų. Įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu, dezinfekuokite ir kuo greičiau kreipkitės į artimiausią medicinos įstaigą.

Būtina pasirūpinti ir nedidele žaizdele

Nugremžtoms alkūnėms, nubrozdintiems keliams, taip pat kitiems nedideliems odos pažeidimams paprastai nereikia sudėtingo gydymo. Pirmas ir gana svarbus etapas yra plovimas, nes tuomet pašalinami ne tik nešvarumai, bet ir mikroorganizmai.

Geriausia pažeistą vietą nuplauti su muilu ir tekančiu vandeniu. Tiks ir vanduo iš butelio, kad ir mineralinis, negilią žaizdelę galima praplauti vandenilio peroksidu. Nuplovę žaizdą ar įbrėžimą, nusausinkite – tai padarysite švaria nosine, servetėle, rankšluosčiu ar bet kokiu kitu audiniu.

Nors ir vaikas menkai nusibrozdino kelius ar alkūnes, per žaizdelę į organizmą gali patekti infekcija, todėl net ir nedaug pažeistą vietą, nuplovus ir nusausinus, būtina dezinfekuoti antiseptiku, kuris slopina infekciją galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi.

Kelionėje ypač patogus purškiamas antiseptikas, kuriuo nupurkšite odą aplink žaizdą. Tada užklijuosite pleistru arba sutvarstysite. Tai apsaugos žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų bei leis žaizdelei kvėpuoti. Nedidelėms žaizdelėms galite naudoti skystą pleistrą, kuris ant žaizdos suformuoja ploną elastinę plėvelę, apsaugančią nuo infekcijos.

Jei nusibrozdinus odą kraujuoja negausiai, nėra pavojinga, o kraujas per keletą minučių sukreša. Tokią žaizdelę užtenka dezinfekuoti bei užklijuoti pleistru. Nedidelio kraujavimo stabdyti nereikia, nes kraujas iš žaizdos išplauna ligas sukeliančius virusus ir bakterijas. Jei nubrozdinta vieta nešlapiuoja, geriau jos niekuo netepti. Kraujui sukrešėjus, susiformuoja šašas, kuris natūraliai apsaugo žaizdą, o vėliau nukrenta. Tada užtenka uždėti sterilų tvarstį.

Nedideles pjautines neužterštas žaizdas taip pat galima gydyti namų sąlygomis. Žaizdos kraštus patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko nedera, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą. Kraujavimą sustabdysite suglaudę žaizdos kraštus ir užspaudę steriliu tvarsčiu. Kelionėse pravers specialūs geliai, padedantys greičiau sugyti odelei, kuriais galima patepti pažeistą odą.

Kaip išnaikinti mėlynes?

Mėlynė yra mažų kapiliarų plyšimo pasekmė, dėl to atsiranda poodinės kraujosrūvos. Staigus sumušimas pažeidžia smulkias kraujagysles, o iš jų pasklidęs kraujas sukelia lengvą minkštųjų audinių patinimą.

Atsiradus mėlynei, pirmiausia ant sumuštos vietos uždėkite ledo (tai gali būti specialus ledo maišelis, kurį įsigysite vaistinėje, arba užšaldytas maisto produktas iš šaldytuvo). Apvynioję ledą rankšluosčiu ar kitu audiniu, palaikykite ne ilgiau kaip 20 minučių, tada po kelių minučių pakartokite procedūrą, darykite tai 3–4 kartus. Kelis kartus per dieną mėlynę galite tepti specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.

Po 48 valandų mėlynę pradėkite šildyti. Šilti kompresai pagerina pažeistos vietos kraujotaką, padeda sumažinti patinimą ir mėlynė greičiau išnyksta.

Mėlynė turėtų visiškai išnykti po poros savaičių. Per šį laiką ji pakeis daugybę atspalvių: nuo tamsiai mėlynos iki geltonai žalios. Jei spalva nesikeičia, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nenykstantis paraudimas ir patinimas, taip pat pulsuojantis skausmas gali reikšti, kad prasidėjo infekcija, tuomet gydymą turėtų skirti specialistas.

Parengė Undinė Gilė

Reikėtų sunerimti tik dėl ant krūtinės arba pilvo atsiradusių mėlynių. Tuomet būtinai kreipkitės į gydytoją. Jis ištirs mažylio kraują.

Mėlynė ant sąnario (ypač alkūnės, riešo, peties) arba raktikaulio gali byloti apie lūžį arba raiščių patempimą (mėlynė ant kulkšnies arba riešo). Kitų išorinių sąnario pažeidimo požymių gali ir nebūti.

Kuo stipresnis smūgis, tuo didesnė lūžio tikimybė. Jeigu vaikas gali laisvai judinti pažeistą ranką ar koją, veikiausiai nieko bloga neatsitiko. Jeigu jis negali pajudinti pažeistos galūnės, jam skauda arba mėlynė labai didelė, kreipkitės į gydytoją.

Didelę mėlynę nusilupusia oda reikia gerai apžiūrėti ir įsitikinti, ar į ją nepateko infekcija, apie kurią byloja didėjantis patinimas bei raudonis centre. Nors vaikams tai atsitinka retai, vertėtų apsidrausti.

Įbrėžimai

Ypatingos priežiūros šiems pažeidimams nereikia. Žaizdą nuplaukite vandeniu su muilu bei patepkite antiseptiniu losjonu. Perrišimai reikalingi tik tuomet, kai reikia sustabdyti kraują arba kad į žaizdą nepatektų  nešvarumų. Atviras įbrėžimas sugis greičiau.

Nesijaudinkite dėl poros ne visiškai švarių įbrėžimų. Kai oda ims gyti, nešvarumai iškils į paviršių. Jei įbrėžimas ar įpjova labai užteršti, nuveskite vaiką į gydymo įstaigą: galbūt prireiks išvalyti žaizdą. Įsibrėžus, gali patekti infekcija. Jos požymiai: oda aplink pažeistą vietą parausta, iš žaizdos teka pūliai. Tokią žaizdą reikia nuolat valyti specialiais antiseptiniais preparatais. Esant stipriai infekcijai, reikės gydytojo pagalbos: galbūt jis net skirs antibiotikų.

Įpjovos

Vaikų įpjovos paprastai negilios ir greitai sugyja. Sugyjus kiekvienai gilesnei įpjovai gali likti randas.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas susižalojo veidą.

Jeigu įpjova ilgesnė negu 2 centimetrų, būtinai kreipkitės į gydytoją: gali prireikti ją susiūti. Taip pat susiūti gali prireikti ir įbrėžimą, kurio kraštai judant skečiasi.

Šunų įkandimai

Šia traumą reikia būtinai apdoroti, ji gydoma antibiotikais, nes yra didelė tikimybė, kad pateko infekcija. Taip pat gali prireikti injekcijos prieš pasiutligę. Taigi, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Pagalba

Pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą: prispauskite prie žaizdos tvarstį ir prireikus jį laikykite maždaug 15 minučių. Taip sustabdysite bet kurį kraujavimą, išskyrus arterinį.  Jeigu kraujavimo sustabdyti nepavyks, padės tik gydytojas.

Jeigu įpjova nedidelė ir nesikreipėte į gydytoją, žaizdą pirmiausia išplaukite  vandeniu ir muilu, įsitikinkite, kad jos kraštai švarūs, lygūs ir susiglaudę. Sujunkite įpjovos kraštus ir užklijuokite specialų pleistrą. Gyjanti įpjova turi būti švari ir sausa.

Jeigu įpjovos negalite išvalyti ir praėjus 15 minučių kraujavimas nesustoja, žaizdos kraštų negalite sujungti, kreipkitės į gydytoją.

Jeigu oda aplink įpjovą paraudo ir skauda, gali būti patekusi infekcija, todėl kreipkitės į gydytoją.

Stabligė

Tai infekciją, kuri gali patekti per gilią įpjovą ir sukelti paralyžių, net – mirtį.  Stabligė pažeidžia centrinę nervų sistemą. Jei vaikas smarkiai susižeidė, jam įkando gyvūnas, kuo skubiau kreipkitės į vaikų chirurgą: vaikui reikės sušvirkšti serumo nuo stabligės.