Pastojimo galimybės skirtingais ciklo laikotarpiais

Tiek pastoti planuojančios, tiek atitinkamu metu vaikelio susilaukti neplanuojančios moterys atidžiai seka savo ciklą, skaičiuoja vaisingas dienas. Puikiai žinome, jog didžiausia galimybė pastoti yra ovuliacijos laikotarpiu. O kaip su kitais ciklo etapais? Kokia tikimybė pastoti prieš mėnesines ar po jų, o gal įmanoma ir mylintis per mėnesines?

Ar galima pastoti prieš mėnesines?

Atsakymas – taip. Nors tikimybė tikrai nėra tokia, kaip ovuliacijos metu, bet esant nereguliariam ciklui pastoti turint lytinių santykių be apsisaugojimo priemonių prieš mėnesines tikrai galima.

Tiesa ta, jog daug moterų turi nereguliarų ciklą – vieną mėnesį jis gali būti trumpesnis, kitą – ilgesnis. Jei ovuliacija įvyks vėliau nei įprastai, Jūs pastosite, jei kaip tik tuo metu turėsite lytinių santykių.

Ar galima pastoti per mėnesines?

Nors tikimybė itin maža, tačiau ji išlieka. Spermos ląstelės kiaušintakiuose bei gimdoje gali išgyventi kelias dienas, daugiausia – iki septynių. Tad jei moters ciklas yra labai trumpas, tai turint lytinius santykius paskutinėmis menstruacijų dienomis ir nenaudojant apsaugos priemonių išlieka tikimybė, jog sperma išgyvens iki ovuliacijos laikotarpio ir apvaisinimas įvyks. Taigi, aklai tikėti tuo, jog menstruacijų metu pastoti neįmanoma, nereikėtų.

Ar galima pastoti po mėnesinių?

Kiekviena moteris individuali. Gali vyrauti apytiksliai skaičiavimai, kokia vidutinė mėnesinių trukmė, kuriuo ciklo metu maždaug vyksta ovuliacija. Tačiau tai nėra taisyklės, nes moterų ciklai yra skirtingi, taip pat ir ovuliacija ne visoms vyksta maždaug ciklo viduryje, o gali įvykti pirmoje ar antroje jo pusėje. Todėl jei menstruacijos trunka ilgai, o ovuliacija įvyksta būtent pirmoje ciklo pusėje, tuomet pastoti po mėnesinių tikrai įmanoma. Juo labiau turint omenyje tai, kad sperma gyvybinga gali išlikti net iki savaitės.

Ovuliacijos ir nėštumo testai

Nėštumą planuoti ar įsitikinti juo padeda dvejopi testai: ovuliacijos ir nėštumo.

Ovuliacijos testai

Daugelis moterų žino, kas yra ovuliacija, kokia tikimybė pastoti šiuo metu, tačiau tikrai ne visoms žinoma, kaip skaičiuoti, kada gi tos vaisingos dienos. Teoriškai, ovuliacija įvyksta maždaug 14 ciklo dieną, tačiau didelė tikimybės pastoti yra ir porą dienų prieš bei po ovuliacijos. Bet kaip sakėme, „teoriškai“… Moterų organizmas skirtingas, tad ir ovuliacija neretai gali nustebinti, nesilaikydama šių taisyklių. Todėl planuojančioms nėštumą efektyviai stebėti vaisingas dienas padės ovuliacijos testai, patikimai ir tiksliai, o geriausia – iš anksto, nustatantys, kuris laikotarpis Jūsų cikle yra pats vaisingiausias.

Nėštumo testai

Vaikučio planuojančios susilaukti moterys netrukus po ovuliacijos ar nesulaukusios mėnesinių, pajutusios kitus nėštumui būdingus simptomus perka nėštumo testus. Tai testas, galintis gana tiksliai parodyti, ar moteris pastojo.

Kaip veikia nėštumo testai? Pastojus šlapime atsiranda specialaus hormono, vadinamo nėštumo hormonu. Būtent pastarajam yra jautrūs nėštumo testai. Minėtas hormonas organizme gaminti pradedamas apvaisintam kiaušinėliui prisitvirtinus prie gimdos sienelės, kas nutinka praėjus maždaug šešioms dienoms po apvaisinimo.

Nėštumo testai paprastai pirmieji moteriai patvirtina apie nėštumą. Tiesa, norint tikslumo ir patikimumo būtina laikytis testo atlikimo rekomendacijų. Šiandien rinkoje galite įsigyti ne tik įprastų nėštumo buvimą ar nebuvimą parodančių testų, tačiau ir tokių, kurie drauge parodo nėštumo savaites. Naudodamos tokį testą dar namuose, be vizito pas gydytoją, jau galite sužinoti, kiek savaičių laukiatės! Žinoma, po to būtina užsirašyti ir pas ginekologą, kuris profesionaliai prižiūrės Jus nėštumo metu.

Nėštumo testų galite įsigyti vaistinėse ar specializuotose el. parduotuvėse: https://biomed.lt/lt/115-nestumo-testai. Būtina rinktis patikimus pardavėjus.

Vaisingumo esmė

Mėnesinių ciklų metu moters kiaušidėse, pakaitomis vienoje ir kitoje, bręsta po vieną folikulą, kuriame vystosi kiaušinėlis – moteriškoji lytinė ląstelė. Subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina kiaušinėlis. Tai vadinama ovuliacija. Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir juo slenka į gimdą. Jeigu tos kelionės metu kiaušinėlį pasitinka vyriškosios lytinės ląstelės spermatozoidai, gali įvykti apvaisinimas. Gimda jau iš anksto ruošiasi priglausti naują gyvybę, „pakloja patalėlį“: jos sienelė sustorėja, o gleivinė pasidaro minkšta ir puri. Taigi kiaušinėlio išsiskyrimas yra būtinas apvaisinimui, o tinkamas gimdos pasiruošimas būtinas naujai gyvybei išlikti ir vystytis. Žinoma, jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, tai ir „patalėlis“ nereikalingas – tuomet įvyksta menstruacijos: gimdos sienelės gleivinė pasišalina su krauju. Visus šiuos procesus valdo hormonai.

Folikulų augimą kiaušidėse skatina hipofizio hormonai gonadotropinai, o iš plyšusio folikulo kiaušidėje susiformavęs geltonkūnis gamina hormoną progesteroną, paruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui priimti. Progesteronas taip pat slopina gonadotropinų gamybą hipofizyje, tuo būdu stabdydamas naujų folikulų brendimą kiaušidėse. Jeigu moteris pastoja, tada vaisiaus audiniai gamina geltonkūnį nuo sunykimo apsaugančias medžiagas, o geltonkūnis toliau produkuoja hormonus, slopinančius gonadotropinų sekreciją hipofizyje, ir mėnesinių ciklai laikinai sustoja. Ši pertrauka tęsiasi per visą nėštumą ir dar kurį laiką po gimdymo. O kiek ilgai ji užtruks, gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių, bet labiausiai nuo kūdikio žindymo.

Antrasis prolaktino darbas

Kūdikiui žindant krūtį yra dirginamas spenelis ir nerviniai impulsai perduodami į motinos smegenis. Tuomet posmegeninė liauka hipofizis į kraują išskiria hormonus prolaktiną ir oksitociną. Krūtyse prolaktinas skatina pieno gamybą, o oksitocinas verčia pieną tekėti link spenelio. Be to, šie hormonai atlieka ir kitus darbus. Oksitocinas padeda gimdai susitraukti po gimdymo, o prolaktino antroji užduotis – stabdyti folikulo brendimą ir neleisti kiaušinėliui ištrūkti į kiaušintakį. Tačiau tai prolaktinui pavyksta tik tuo atveju, jeigu motinos kraujyje jo yra užtektinai. Taip būna, kai žindoma dažnai (1pav.), kaip paprastai ir nori pagal savo poreikį maitinami kūdikiai.

O jeigu žindymo epizodai yra reti, tik kas keturias valandas ir dar su netrumpesne kaip 6 valandų nakties pertrauka (taip daryti liepė kūdikių maitinimo instrukcijos tada, kai šiandienos „patyrusios“ močiutės dar pačios buvo jaunos mamos), prolaktino koncentracija tarp žindymų gali sumažėti tiek, jog nedaug skirsis nuo nežindančių moterų prolaktino koncentracijos kraujo plazmoje (2 pav.). Tuomet, aišku, folikulų brendimas kiaušidėse nebus pakankamai slopinamas ir moteris galės vėl pastoti.

Trys sąlygos

Maksimalus nuo nėštumo saugantis poveikis būna, jeigu motina kūdikį maitina tik iš krūties, neduoda jam jokio kito maisto ar gėrimo ir žindo dažnai. Ilgiausia pertrauka tarp žindymų naktį neturėtų viršyti šešių valandų, o dieną – keturių. Palanki aplinkybė yra kūdikio migdymas kartu, arba bent jau lovelėje šalia, pasiekiamą ranka. Prisilaikant šių patarimų ir, jeigu dar nebuvo pirmųjų mėnesinių, apsaugos nuo nepageidaujamo pastojimo iki 6 mėnesių po gimdymo statistinė tikimybė yra ne mažesnė kaip 98 procentai.

Mėnesinių atsinaujinimas gali būti grįžtančio vaisingumo požymis. Tačiau jis nebūtinai reiškia, jog moteris jau pastotų, nes pirmieji (neretai net keli) mėnesinių ciklai, jei motina žindo kūdikį toliau, dar būna be ovuliacijų, o ir joms atsinaujinus, dar gali nepakakti hormonų, subrandinančių gimdą apvaisinto kiaušinėlio išsaugojimui. Šešių mėnesių laikotarpis minimas todėl, kad maždaug nuo tokio amžiaus kūdikiams pradedamas duoti papildomas tirštas maistas ir dėl to retėja ir trumpėja žindymai bei ilgėja intervalai tarp jų. Tačiau jeigu papildomas maistas kūdikiui duodamas nedidelėmis porcijomis ir tik po žindymo, motinos vaisingumo slopinimas gali užtrukti dar gana ilgai.

Kam to reikia?

Gamtai rūpi viena – gyvybės Žemėje išsaugojimas. Ilgesnės pertraukos tarp gimdymų leidžia motinos organizmui pailsėti, atkurti savo jėgas ir geležies atsargas (kol nėra mėnesinių, moteris nekraujuoja). Visa tai labai svarbu kiekvieno būsimo vaisiaus vystymuisi, bet pirmiausia turi išgyventi šis, jau gimęs, kūdikis. Kol motina vaikui besąlygiškai reikalinga, naujas nėštumas atitolinamas. Tas reikalingumas „pareiškiamas“ žindymu.

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“