Normali makšties mikroflora – apsauga nuo ligų

Normali makšties mikroflora turi didelės įtakos moters lytinės sistemos būklei. 90–95 % mikrofloros sudaro laktobakterijos, maža jos dalis – makštyje natūraliai gyvenančios santykinai patogeninės bakterijos ir grybeliai. Ši normali makšties mikroflora sukuria tokią ekosistemą, kai egzistuoja mikroorganizmų pusiausvyra, neleidžianti atsirasti infekcijai. Bet jeigu ši pusiausvyra sutrinka, t. y pagausėja sąlyginai patogeninių mikroorganizmų, išsivysto vadinamoji makšties disbiozė.

Laktobakterijos išskiria pieno rūgštį, todėl makšties terpė yra rūgštinė ir nepalanki daugintis sąlyginai patogeniniams mikroorganizmams. Pakankamas laktobakterijų kiekis užtikrina optimalų makšties pH lygį, kuris yra nuo 3,8 iki 4,5. Sumažėjus laktobakterijų kiekiui, pH pasidaro šarminis (didesnis kaip 4,5), o tokioje aplinkoje gali sparčiai daugintis ligas sukeliantys mikroorganizmai. Pavyzdžiui, jeigu makšties mikrofloroje pradeda dominuoti bakterijos Gardnerella vaginalis, vystosi bakterinė vaginozė, jei grybeliai Candida albicans – makšties kandidozė (pienligė). 

Kodėl makšties mikrobiotos sudėtis pakinta?

Makšties disbiozė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tai gali lemti hormoniniai pokyčiai moters organizme (nėštumas, gimdymas, menstruacijų sutrikimai), geriamieji kontraceptikai ir gimdos spiralės, lytinis partneris. Makšties mikrofloros pokyčius gali lemti bet kokios infekcinės ir uždegiminės dubens organų ligos, įskaitant plintančias lytiniu keliu; žarnyno ligos, lėtinės žarnyno problemos, žarnyno disbakteriozė, taip pat cukrinis diabetas ar kitos endokrininės ligos.

Makšties mikroflorą sutrikdo gydymasis antibiotikais, netinkama arba pernelyg intensyvi asmeninė higiena, makšties plovimas, netinkamas tamponų naudojimas, aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas. Mikroorganizmų pusiausvyrą veikia stresas, makšties infekcijos užpuola nusilpus imunitetui, pavyzdžiui, dėl peršalimo, sunkių ligų, nesubalansuotos mitybos. Gali turėti įtakos klimato zonos pasikeitimas (kartais makšties disbiozė paūmėja kelionių į šiltuosius kraštus metu).Ne kiekvienai moteriai šie veiksniai sukelia disbiozę. Imuninė sistema palaiko normalią makšties mikroflorą ir padeda jai atsigauti esant nedideliam sutrikimui. Tačiau jeigu organizmą vienu metu veikia keli veiksniai, didėja disbiozės tikimybė.

Nesigydant gresia nevaisingumas ir priešlaikinis gimdymas

Dažniausiai pasitaikantys makšties infekcijos simptomai: gausios makšties išskyros, kurios gali būti balkšvai gelsvos spalvos ir nemalonaus žuvies kvapo, taip pat – baltos arba panašios į varškę. Atsiranda niežulys, perštėjimas, deginimo pojūtis, skausmas lytinių santykių metu, gali nestipriai pakraujuoti arba pateplioti krauju.

Makšties disbakteriozė sudaro palankias sąlygas įvairiems patogenams vystytis urogenitalinėje sistemoje. Komplikacijos priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai (Candida genties grybeliai, trichomonų genties pirmuonys, Gardnerella vaginalis ar kitos bakterijos) įsivyrauja makšties mikrofloroje, taip pat nuo imuninės sistemos būklės.

Makšties disbiozė kai kurioms tampa lėtine ir periodiškai kartojasi jos paūmėjimai. Šis negalavimas gali būti besimptomis arba sukelti tam tikrus požymius, tačiau neretai lemia rimtas komplikacijas. Pavyzdžiui, bakterine vaginoze serganti moteris kartais nejaučia simptomų, bet negydoma ši liga gali lemti nevaisingumą, o ja susirgusiai nėščiajai – priešlaikinį gimdymą. 

Makšties disbakteriozė gali sukelti gimdos gleivinės uždegimą, išprovokuoti endometriozę, apsunkinti pastojimą ir normalią nėštumo eigą. Taip pat disbiozės pasekmė gali būti šlaplės ir šlapimo pūslės infekcija, uretritas (šlaplės uždegimas), cistitas ir kita šlapimo sistemos infekcija. Todėl moters sveikatai yra svarbu atkurti normalią makšties mikroflorą.

Be laktobakterijų ovulių neapsieinama net gydantis vaistais

Sutrikus makšties bakterijų pusiausvyrai, patariamos mikroflorą ir pH atkuriančios makšties ovulės su laktobakterijomis arba jų lizatais. Jose esančios medžiagos tiesiogiai veikia makštyje, padeda nuslopinti uždegimą ir apsaugoti makšties gleivinę. Gydant makšties disbakteriozės sukeltas ligas svarbu vienu metu slopinti patogeninę mikroflorą ir didinti laktobakterijų skaičių, reguliuojant makštyje esančių mikroorganizmų pusiausvyrą.

Makšties infekcijos dažniausiai gydomos vietinio ar sisteminio poveikio preparatais, sergant kai kuriomis ligomis neapsieinama be antibiotikų, naikinančių ne tik ligas sukeliančius, bet ir naudingus mikroorganizmus. Todėl gydantis vaistais kaip pagalbinė priemonė skiriamos laktobakterijų ar jų lizatų ovulės – normaliai makšties mikroflorai atkurti.

Gydantis antibiotikais, laktobakterijų ar jų lizatų ovules reikėtų naudoti nuo pirmos vaistų vartojimo dienos iki kurso pabaigos, ir dar savaitę baigus juos vartoti. Laktobakterijų ir jų lizatų ovulės taip pat svarbios kartojantis makšties infekcijoms. Moterims, linkusioms į makšties infekcijas, tokios ovulės patariamos prevencijai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Disbiozė ir jos keliami pavojai

Didžiausią mikrobiotos (arba mikrofloros) dalį sudaro bakterijos, bet joje yra ir virusų, grybelių, mielių bei pirmuonių. Įvairių organų ir sistemų mikrobiotos sudėtis skirtinga. Žarnyno mikrobiota yra neabejotinai didžiausia, joje 100 trilijonų mikroorganizmų.

Sveikatai yra svarbi mikroorganizmų įvairovė (įvairių žmogaus organizme gyvenančių rūšių skaičius) ir kiekvienos jų kiekis (bendras mikroorganizmų kiekis). Kai esame sveiki, žarnyno mikroflorą (arba mikrobiotą) sudaro apie 100 000 milijardų bakterijų, kurios tarpusavyje sąveikaudamos veikia kaip stabili ekosistema.

Mikrobiotoje yra naudingųjų (probiotinių) bakterijų, dar vadinamų gerosiomis, ir patogeninių bei santykinai patogeninių mikroorganizmų, vadinamų blogaisiais. Nusilpus imuninei sistemai, esant disbiozei, pastarieji gali sukelti infekcines ligas. Pavojus kyla šių mikroorganizmų patekus į organus, kuriuose jų įprastinėmis sąlygomis nebūna. Pavyzdžiui, astma ir alerginis rinitas, susiję su disbioze dėl prastos žarnyno mikrobiotos sudėties ir, atvirkščiai, didele bakterijų įvairove ausų, gerklės ir nosies mikrobiotoje.

Mikrobiotos pusiausvyrą gali sutrikdyti tam tikri vaistai (ypač antibiotikai), įvairių organų ligos, bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos, stresas, alkoholis ir tabakas, staigūs aplinkos ar mitybos pokyčiai. Mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas gali būti susijęs su įvairiais sveikatos sutrikimais, priklausomai nuo paveiktos mikrobiotos vietos. Todėl mikrobiotos disbalansas gali turėti įtakos įvairioms virškinamojo trakto, lytinės sistemos, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, depresijai, diabetui, alergijoms ir odos ligoms, tokioms kaip egzema. Mikrobiotos sudėtis veikia kaulus ir sąnarius bei nervų sistemą, su tam tikrais mikroorganizmais siejama net nutukimo rizika.

Ko reikia, kad mikrobiota būtų normali?

Žarnyno mikrobiota formuojasi pamažu nuo gimimo. Jos sudėtį veikia įvairūs veiksniai: genai, gyvenamoji aplinka, kūdikio mityba, t.y. kokių medžiagų jis gavo su motinos pienu ar mišiniais. Maisto įvairovė ir kokybė labai svarbi suaugusio žmogaus mikrobiotai: tiek maisto trūkumas, tiek jo sudėtis gali greitai pakeisti bakterijų įvairovę. Mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti svarbi subalansuota mityba: mažai riebalų ir angliavandenių, daug ląstelienos turinčių produktų.

Riebalų perteklius maiste mažina pagrindinių naudingųjų bakterijų – laktobakterijų ir bifidobakterijų, kiekį. Reikėtų vengti sočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip palmių aliejus, nes dėl jų bakterijų įvairovė mažėja. Naudingos mikrobiotos balansui yra omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, randamos, pavyzdžiui, žuvų taukuose.

Dar viena maistinių medžiagų grupė, veikianti medžiagų apykaitos procesus – skaidulos, reikalingos išgyventi ir daugintis gerosioms bakterijoms. Tai augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai (polisacharidai). Maistinių skaidulų yra grūduose, šakniavaisiuose, riešutuose, sėklose, vaisiuose ir daržovėse.

Mikrobiota lemia žmogaus sveikatą: žarnyno bakterijos dalyvauja ląstelėse vykstančiuose cheminiuose procesuose. Žarnyno mikrobiota dalyvauja skaidant makroelementus, tokius kaip polisacharidai (cukrūs), taip pat riebalus ir baltymus.

Bakterijos sintetina trumposios grandinės riebalų rūgštis (SCFA), kurios yra mūsų ląstelių energijos šaltinis. SCFA dalyvauja reguliuojant apetitą, žarnyno darbą ir riebalų susidarymą. Šios rūgštys gali turėti įtakos insulino sintezei ir arteriniam kraujospūdžiui. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, sviesto rūgštis, apsaugo žarnyno ląsteles nuo uždegimo ir padeda kovoti su agresyviais mikrobais. Be to, bakterijos sintetina vitaminus (K, H ir B) ir skatina kalcio, magnio, vitamino D ir geležies absorbciją. Todėl netinkamos mitybos įpročių pokyčiai, jeigu jie yra ilgalaikiai, turi didelės reikšmės sveikatai.

Probiotikai – naudingos gyvosios bakterijos, seniai žinomi kaip svarbi pagalbos priemonė gydant virškinamojo trakto ligas ir apsisaugant nuo jų, kaip priemonė sumažinti viduriavimui, kurį sukėlė infekcija ar antibiotikai, bet jų nauda gerokai didesnė.

Probiotinės bakterijos imunitetui – nuo ligų

Nuo pat gimimo žmogaus imuninė sistema atlieka apsaugines funkcijas kartu su žarnyno mikrobiota. Pagrindinis žarnyno mikrofloros vaidmuo imuninės sistemos funkcionavimui yra visuotinai pripažintas. Tad gydytojai pataria pasirūpinti, kad nepritrūktų probiotinių bakterijų ne tik nusilpus imunitetui, bet ir profilaktiškai peršalimo ligų sezoną.

Bet koks į organizmą patekęs mikrobas – bakterija, virusas ar grybelis, kaip ir koronavirusas, yra potencialus pavojus. Svetimų mikrobų pašalinimui suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias kruopščiai reguliuoja imuninės ląstelės ir žarnyno mikroflora.

Žarnyno mikrobiota, sintetindama specifines medžiagas, sukuria apsauginį barjerą, neleidžiantį patogeninėms bakterijoms įsivyrauti žarnyne. Savo ruožtu žarnyno ląstelės iš storo gleivių sluoksnio sudaro natūralų fizinį barjerą, kuris neleidžia bakterijoms, virusams ir grybeliams prasiskverbti pro virškinamąjį traktą ir patekti į kraują. Žarnyno ląstelių ir mikrofloros visuma sukuria palankias sąlygas naudingų bakterijų vystymuisi. Priešingai, bet koks šios ekosistemos pokytis susilpnina šią apsaugą. Atsiranda užburtas ratas: uždegimas skatina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, o tai savo ruožtu stiprina uždegimą.

Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad gripas sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl susilpnėja plaučių imuninė gynyba ir padidėja bakterinės infekcijos tikimybė. Bet dėl to kaltas ne virusas. Manoma, kad tai lemia sumažėjęs maisto kiekis dėl dažno gripo simptomo – prarasto apetito.

Taigi, probiotikai gali būti viena iš prevencinių priemonių imuninei sistemai stiprinti. Šaltuoju sezonu sunku nesusirgti peršalimo liga, kuri dažniausiai yra virusinė, padaugėja kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų: bronchitų, ūminių tonzilitų. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad probiotikų vartojimas yra efektyvus gydant kvėpavimo takų ligas. Kelis mėnesius kasdien vartojant probiotikus susirgus mažesnis karščiavimas, sloga ir kosulys. Sumažėja ir antibiotikų poreikis bei ligos trukmė.

Kodėl vien probiotikų neužtenka?

Probiotikų, naudingų gerai savijautai ir sveikatai bakterijų, gauname su maistu: vartodami natūralius fermentuoto pieno produktus (jogurtą, sūrį, kefyrą), taip pat raugintas daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, agurkus, ir daugelį kitų kasdienių maisto produktų.

Bet probiotinėms bakterijoms irgi reikia maisto, be kurio jos negali išgyventi, o jų maistas yra prebiotikai. Todėl, norint išlaikyti bakterijų pusiausvyrą, labai svarbūs daug skaidulų turintys maisto produktai: neskaldyti grūdai, švieži vaisiai ir daržovės, ypač pomidorai, pupelės, svogūnai, česnakai, cikorijos, artišokai.

Sutrikusiai mikrobiotos pusiausvyrai atkurti arba balansui palaikyti vartojami probiotikų preparatai, kuriuose yra gyvų naudingųjų bakterijų.  Bet vartodami vien tik probiotikus, galime gero rezultato nepasiekti, nes naudingosioms bakterijoms išlikti reikalinga mitybinė terpė, kurią suteikia prebiotikai. Tai nevirškinami sudėtingieji angliavandeniai, kurie nukeliauja iki storosios žarnos, o ten juos skaido storosios žarnos gerosios bakterijos. Todėl ir vartojant probiotikų preparatą mityba yra labai svarbi.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Svarbiausios bakterijos nuo gimimo

Gerųjų bakterijų rūšys ir kiekis organizme priklauso nuo amžiaus. Pagrindinė sveiko kūdikio žarnyno mikrofloros dalis – bifidobakterijos, priklausomai nuo amžiaus jos sudaro 85-98 proc. Suaugęs žmogus jų turi mažiau. Tai yra vienos pagrindinių bakterijų gyvenimo pradžioje. Tyrimais nustatyta, kad nuo jų priklauso ne tik normali kūdikio žar­nyno mikroflora, bet ir tolesnė vaiko sveikata.

Dauguma šių bakterijų gyvena storojoje žarnoje, jos stimuliuoja organizmo apsauginius mechanizmus, neleidžia patogeniniams mikroorganizmams pridaryti žalos ir kūdikiui, ir kitokio amžiaus žmogui, padeda sintetinti su nepageidaujamais mikrobais kovojančius antikūnus. Bifidobakterijos, kaip ir kiti žarnyne esantys naudingi mikroorganizmai, neutralizuoja tokius mikrobus kaip stafilokokas, grybelius.

Bifidobakterijos reikalingos biologiškai aktyvių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų, įvairių fermentų, sintezei, būtinos riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralų apykaitai. Šios bakterijos padeda pasisavinti vitaminą D, kalcį, geležį. Todėl bifidobakterijų stoka ir dėl to atsiradusi disbiozė kūdikio sveikatai gali turėti neigiamų padarinių. Manoma, kad bakterijų pusiausvyros sutrikimo pasekmės gali būti uždegiminės žarnyno ligos, alergijos, cukrinis diabetas, taip pat ir nutukimas.

Disbiozė sukelia viduriavimus arba vidurių užkietėjimus, pilvo skausmus, dujų sankaupas kūdikio žarnyne, dėl kurių atsiranda diegliai.

Svarbu ne tik kiekis, bet ir rūšys

Dar negimusio vaiko žarnyne nėra jokių bakterijų. Kokios bakterijos apsigyvens naujagimio žarnyne, priklauso nuo aplinkos, kurioje jis gimsta, gimdymo būdo ir mitybos. Pirmieji mikrobai į naujagimio organizmą patenka keliaujant gimdymo takais, priglaustas pirmąkart prie mamos vaikas jų gauna nuo jos odos. Taip pat bakterijų kūdikis gauna tėvams jį liečiant bei bučiuojant ir per aplinkos daiktus. Vaiko mikroflora priklauso nuo to, kokios ir kiek bakterijų patenka į jo organizmą nuo gimimo.

Todėl viena iš geriausių disbiozės profilaktikos priemonių – anksti glausti naujagimį prie krūties. Vienas pagrindinių bakterijų naujagimio organizme šaltinių yra mamos pienas. Šis pienas turi ypatingų medžiagų, kurios skatina daugintis bifidobakterijas. Tokių medžiagų neturi nė vienas dirbtinis mišinys. Todėl žindomi kūdikiai apsaugoti nuo infekcinių virškinimo sistemos ligų.

Svarbu ne tik bifidobakterijų kiekis, bet ir jų rūšys, o jos skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Žindomų kūdikių žarnyne yra mažyliams reikalingų rūšių bifidobakterijų, o dirbtinai maitinamų kūdikių organizme vyrauja suaugusiems žmonėms būdingos rūšys. Pastarųjų mikrofloros pokyčiai būna tokie dideli, kad dažniausiai sukelia viduriavimus.

Kodėl bifidobakterijų kūdikiui pritrūksta?

Šių bakterijų pristinga naujagimiai, kurie dar įsčiose buvo paveikti infekcijos – dėl mamos uždegiminės ligos. Mažiau bifidobakterijų turi neišnešioti naujagimiai, gyvenimo pradžioje laikomi intensyviosios terapijos skyriuje. Vaikai, gimę Cezario pjūvio operacijos metu, taip pat turi daug mažiau galimybių gauti jiems reikalingų gerųjų bakterijų negu pagimdyti natūraliai. Taip pat – gydomi antibiotikais, nes šie vaistai suardo normalią gerųjų ir patogeninių žarnyno bakterijų pusiausvyrą, todėl sutrinka ir virškinimas.

Kūdikio bakterijų sudėčiai įtakos turi mamos sveikata, mityba ir stresas vėlyvuoju nėštumo periodu. Daugelio suaugusiųjų mikroflora yra pažeista būtent dėl to, kad jie per dažnai gydosi antibiotikais. Tokių tėvų naujagimis jau nuo pirmųjų dienų patenka į bifidobakterijų stokojančią aplinką, o joje gausu sąlyginai patogeninių bei ligas sukeliančių mikroorganizmų. Jie tyko ant įvairiausių daiktų, vaikų ir suaugusiųjų rankų. Patekę į žarnyną, kuriame mažai bifidobakterijų, tokie nepageidaujami mikroorganizmai lengvai įsitvirtina ir dauginasi. Labai greitai pažeidžiama dirbtiniais mišiniais maitinamo naujagimio mikroflora, jeigu jis gydomas antibiotikais. Todėl šiuos vaistus reikia duoti kūdikiui atsakingai, tik tuomet, kai be jų išsiversti neįmanoma ir skiria gydytojas.

Disbiozė atsiranda dažnai kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems vaikams. Vaistai ir virusai suardo žarnyno mikroflorą, bakterijų santykis taip pat keičiasi sergant žarnyno ligomis, pavyzdžiui, opiniu kolitu, Krono liga.

Dalia Petrutytė