Viduriavimas yra gana dažna vaikų problema, sukelti ją gali netinkama mityba, kai kurie vaistai, alerginė reakcija į tam tikrus maisto produktus, žarnyno infekcijos. Labiausiai ir dažniausiai nuo viduriavimo kenčia mažyliai iki penkerių metų. Kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas pavojingesnis, nes mažylis greičiau netenka skysčių, o dėl to gali kilti pavojus gyvybei.
Problema ta pati – priežasčių daug
Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.
Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.
Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.
Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.
Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.
Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.
Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus
Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.
Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.
Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.
Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.
Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui
Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.
Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.
Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.
Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.
Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis
Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.
Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.
Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.
Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.
Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?
Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.
Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
