MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl maiste pritrūksta naudingų medžiagų?

Įsisukusios į beprotišką gyvenimo ritmą dažnai vietoj pačių pasigamintų patiekalų renkamės greitai paruošiamus pusfabrikačius. Dažnokai mityboje dominuoja perdirbti maisto produktai, kurių maistinė vertė gerokai mažesnė. Per mažai ant mūsų stalo visagrūdžių gaminių, iš kurių galime gauti antioksidantų, vitamino B, geležies, kitų mineralų. Nevalgome užtektinai daržovių, tarp jų – ir ankštinių.

Nieko gero nesuteikiančiais saldumynais ir konditerijos kepiniais neretai tenka slopinti stresą. O kur dar aukos figūrai ir grožiui – alinančios sveikatą dietos. Todėl būtinų vitaminų ir mineralų trūkumas ne tik vyresnio amžiaus žmonių ar vegetarų problema.

Net naudingų maisto produktų vertė šiuolaikinėmis sąlygomis dažnai nėra tokia, kokios tikimės. Viena iš priežasčių – aktyvus pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Dėl to nualinama dirva, mažėja vitaminų ir mikroelementų kiekis daržovėse ir vaisiuose.

Vitaminai bei mineralinės medžiagos greitai nyksta netinkamomis sąlygomis laikomose daržovėse ir vaisiuose. Be to, didelę reikšmę naudingoms medžiagoms turi ankstyvas derliaus nuėmimas. Nuskintuose neprinokusiuose vaisiuose mažiau vitaminų, mineralų ir kitų svarbių medžiagų. Atvežtinių daržovių ir vaisių, kurių gausu prekybos centruose, maistinė vertė priklauso dar ir nuo jų pervežimo sąlygų.

Mėsos, kuri yra pagrindinis geležies šaltinis, kokybė taip pat nevienoda. Ją lemia, pavyzdžiui, gyvulio laikymo sąlygos, iš kokių produktų gaminami pašarai. Natūraliomis sąlygomis auginamo galvijo, judančio ganykloje ir ėdančio žolę, mėsa ir pienas kur kas vertingesni negu nuolat uždaryto tvarte. Svarbu ir žolė, kuri neturi būti pertręšta. Mėsą prastina kiaulių kompleksuose ir paukštynuose naudojami sintetiniai priedai, siekiant greičiau užauginti gyvūnus.

Maisto produktų auginimo sąlygos idealios toli gražu ne visada. Todėl šiuolaikiniam žmogui itin sunku patenkinti vitaminų ir mineralų poreikį vien iš maisto – net jei racionas sudarytas pagal visas sveikos mitybos taisykles.

Mėsoje esanti geležis – vertingiausia

Visos šeimos reikaluose paskendusi moteris savas problemas dažniausiai nukelia į antrą planą. O apnikęs silpnumas, energijos stoka, nuovargis ar dažnesnis širdies plakimas pirmiausia nurašomas įtemptai dienotvarkei.

Tačiau tai gali būti moterims dažnai pasitaikančios problemos – geležies stokos požymiai. Svarbiausias šio mineralo šaltinis raudona mėsa. Iš mėsos gerai pasisavinama hemo geležis –naudingiausia stengiantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Augaliniuose maisto produktuose esanti ne hemo geležis dėl prasto pasisavinimo negali pakeisti mėsoje esančio mineralo.

Moterims geležies reikia daugiau, nes šio mineralo prarandama kraujuojant per mėnesines, gimdant, jo poreikis padidėja nėštumo bei žindymo periodais. Geležis būtina raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančiam baltymui hemoglobinui, kuris tiekia kiekvienai organizmo ląstelei gyvybiškai svarbų deguonį. Be to, geležis svarbi imuninei sistemai, raumenims, medžiagų apykaitai.

Kai organizmas negauna pakankamai geležies su maistu, pradeda naudoti jos atsargas. Joms senkant užklumpa liga – mažakraujystė. Stokojant daug geležies, audiniams pritrūksta deguonies ir dėl to labiausiai nukenčia smegenys ir širdis. Geležies stoka nustatoma iš kraujo tyrimų, o kompensuoti trūkstamą kiekį ir užkirsti kelią ligai kito būdo, kaip vartoti geležies preparatą, nėra. Gydytojas jį gali patarti ir profilaktiškai – esant didesniam geležies poreikiui.

Apie geležies preparatus

Preparatuose, kaip ir maiste esanti geležis, gali būti hemo ir ne hemo formos. Šių skirtingų rūšių geležies biologinis prieinamumas, t. y. organizmo gebėjimas pasisavinti preparate esantį mineralą, taip pat skiriasi.

Efektyviau veiks ta geležies forma, kuri lengviau pasisavinama ir sukelia minimalų šalutinį poveikį virškinamajam traktui. Šiomis savybėmis pasižymi hemo geležis: jos iš preparato pasisavinama daug daugiau negu ne hemo formos. Todėl hemo geležies užteks mažesnės dozės, o tai svarbu, nes vartoti preparatą tenka netrumpai.

Preparate esanti hemo geležis yra išgauta iš gyvūninių šaltinių. Šios formos geležis panašiausia į randamą žmogaus organizme, todėl gerai toleruojama ir galime išvengti virškinimo problemų. Hemo formos pasisavinimui neturi įtakos nei skrandžio rūgštingumas, nei maistas. Ne hemo geležies vartojimą gali apkartinti tokie erzinantys nemalonumai kaip skrandžio skausmai, pykinimas, vidurių užkietėjimas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Ką apie vandenį turi žinoti būsimos mamos ar kūdikius ką tik pagimdžiusios moterys? Kokį vandenį pasirinkti, kiek jo išgerti, kokių klaidų nedaryti?

Apie tai – pokalbis su bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktore Aiste Pranckuviene. Seniausios Lietuvoje natūralų mineralinį vandenį pilstančios įmonės vadovė yra sukaupusi daugybę įdomios ir naudingos informacijos apie vandenį, jo svarbą, sudėtį ar poveikį.

– Turbūt jau visi žino, kad suaugusiam žmogui per dieną vidutiniškai reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Ar laukiantis kūdikio šis poreikis padidėja?

– Taip, nes rekomendacijos dėl skysčių priklauso nuo žmogaus kūno svorio: per dieną suaugusiam žmogui reikia išgerti 30 ml vandens kilogramui kūno svorio. Kadangi laukiantis kūdikio kūno svoris padidėja, didėja ir vandens poreikis.

Nėra atlikta tyrimų, kurie tiksliai parodytų, kiek vandens moteris turėtų išgerti kiekviename nėštumo trimestre. Yra tik bendros rekomendacijos nėštumo metu kasdien išgerti iki 2,8 litro vandens.

Ir jeigu moters svoris nėštumo pradžioje stipriai nedidėja, tai nereiškia, kad reikia gerti įprastą kiekį vandens, – pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius ir kuris jam yra tarsi pagalvė ar apsauga. Tad nors kilogramai neauga, vandens poreikis yra labai didelis.

Todėl patarčiau moterims nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.

– Kodėl taip svarbu, kad laukiantis būtų palaikoma reikiama skysčių pusiausvyra?

– Hidratacijos – skysčių pusiausvyros organizme – lygis turi labai daug įtakos tiek moters, tiek kūdikio sveikatai.

JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaisiaus, o po to vaiko mityba ir gėrimai iki 7 metų turi labai daug įtakos jo smegenų vystymuisi. Ir tam įtakos turi ne tik nėščiosios mityba, bet ir hidratacijos lygis.

Gimdoje bręstant kūdikiui formuojasi nauja kraujotakos sistema – jai taip pat reikia papildomo vandens.

Pakankama skysčių pusiausvyra nėštumo metu reikalinga dar ir dėl to, kad vanduo padeda išnešioti maisto medžiagas po organizmą, kartu tarsi praplauna jį. Nėščias moteris dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas – dėl to nepasišalina ne tik atliekos, bet ir toksinai. Pakankamas skysčių kiekis, padedantis pašalinti toksinus, gali veikti kaip profilaktinė priemonė tiek išvengiant šlapimo takų uždegimo, tiek vidurių užkietėjimo.

Tokia paprasta priemonė kaip vanduo yra itin naudinga ir gali veikti kaip prevencinė priemonė. Be to, kad kūdikis normaliai vystytųsi, taip pat ir pačiai moteriai nėštumo metu itin reikalingas pakankamas mineralų kiekis.

– Kokiais požymiais pasireiškia dehidratacija? Ar tai pavojinga moteriai, jos įsčiose augančiam vaisiui?

– Moteris gali stebėti du pagrindinius dalykus: kaip dažnai ji eina į tualetą ir kokia yra šlapimo spalva bei kvapas. Neturi būti nei stipraus kvapo, nei ryškios spalvos: jei spalva nuo šviesiai geltonos iki bespalvės, viskas gerai.

Troškulys – jau dehidratacijos požymis. Kaip ir vidurių užkietėjimas, kūno temperatūros nesusireguliavimas, nes dėl vandens trūkumo gali kamuoti karštis. Dehidrataciją rodo ir galūnių tinimas, nes dėl nepakankamos hidratacijos organizmas pradeda kaupti skysčius.

Dehidratacija nėra troškulys, kaip dažnai manoma. Tai reiškia, kad, organizmui gaunant nepakankamai skysčių, jam ima trūkti mineralų ir jis ima eikvoti savo mineralų atsargas.

Ši būklė nėščiai moteriai daug pavojingesnė, jos poveikis didesnis, nes šiuo atveju jau kalbame apie dvi gyvybines sistemas, kurioms reikia pakankamai skysčių, o su jais – ir mineralų.

Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri užklumpa skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims – joms būtina konsultuotis su gydytoju, kaip užtikrinti skysčių pusiausvyrą įvairiose situacijose.

Visais atvejais reikia stengtis aprūpinti organizmą skysčiais, mineralais ir konsultuotis su gydytoju.

Didesnis dehidratacijos pavojus nėščiąsias užklumpa ir dėl pykinimo. Kai kurios, ypač nėštumo pradžioje, kartais nenori ne tik valgyti, bet ir gerti.

Tokiu atveju reikia gurkšnoti vandenį nuolatos, bet labai mažais gurkšneliais. Vienu kartu išgėrus 100 ar 200 mililitrų vandens organizmas gali jį atmesti ir moteris manys, kad ji negali gerti. Iš tiesų rekomenduojama gerti po labai nedaug, bet nuolat – tik taip galima aprūpinti savo ir būsimo vaiko organizmą pakankamu skysčio kiekiu.

Apskritai tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims rekomenduojama su savimi visuomet nešiotis buteliuką vandens ir gerti po nedaug, o ne kelis kartus per dieną dideliais kiekiais. Per didelis vandens kiekis vienu metu gali išplauti iš organizmo per daug mineralų. Geriausia gurkšnoti po truputį, per valandą – apie 200 mililitrų, o vėliau po truputį didinti vandens kiekį.

– O kuo vanduo toks svarbus maitinančioms moterims?

– Vandens reikia ne tik dėl visų anksčiau išvardytų priežasčių. Vien tik maitindama kūdikį moteris jam su pienu atiduoda apie 750 ml vandens, o dar jo reikia normaliai pieno gamybai, kitiems organizmo procesams. Dėl to maitinant kūdikį skysčių poreikis padidėja iki 3,8 litro per dieną.

Atrodytų, tai labai didelis kiekis. Bet daugybė mokslu pagrįstų rekomendacijų nurodo, kad gerti vandenį reikia kaip ir įprastai, tačiau su kiekvienu kūdikio maitinimu papildomai išgerti apie 250 ml vandens.

Beje, gamta taip sutvarkė, kad maitinanti moteris daug geriau nei nėščioji pajunta troškulio jausmą. Su tuo susijęs hormonas oksitocinas, kurio organizme padaugėja pagimdžius. Šis hormonas skatina pieno gamybą ir kartu siunčia organizmui signalus, kad ima trūkti skysčių. Todėl maitinanti moteris troškulio jausmo nesupainios su kitu.

– Ką saugu ir ką nesaugu vartoti būsimoms mamoms ar kūdikius maitinančioms moterims? Ar užtenka paprasčiausio vandens iš čiaupo?

– Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo.

Bet nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų – nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio. Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas.

Skysčių poreikis šiame gyvenimo etape yra didesnis nei įprastai – net jeigu vandenyje yra leistinas šių medžiagų kiekis, organizmas su išgeriamu didesniu vandens kiekiu gauna jų daugiau.

Nitratai ir nitritai neleidžia pasisavinti pakankamai deguonies kraujyje, ir tai labai pavojinga kūdikiams iki vienerių metų, o bisfenolis pavojingas moteriai dėl poveikio hormonų veiklai, be to, per pieną jis perduodamas kūdikiui.

Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme.

Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo be jokios gyvybės. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Geriant filtruotą vandenį, iš kurio pašalinti mineralai, organizmas ne tik jais neaprūpinamas, bet ir pradeda eikvoti mineralus iš savo resursų – kaulų, raumenų, kitų sistemų. Kitaip tariant, jis dehidratuoja.

Mineralų nėra ir gaiviuosiuose gazuotuose gėrimuose, nes jie gaminami iš distiliuoto vandens, jų nebelieka ir vandenį užvirinus. Organizmą dehidratuoja ir kava.

– Kas geriausiai užtikrina reikiamą skysčių kiekį besilaukiančioms ir kūdikius maitinančioms moterims?

– Paprasčiausia išeitis – rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų – būtent toks yra vanduo „Akvilė“.

Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, susiformavusi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur niekada nebuvo plėtojama nei žemdirbystė, nei pramoninė veikla, į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. Tokioje unikalioje vietoje po žeme saugomi didžiuliai turtai – švarus, neužterštas vanduo. Supilstytas į butelius jis nėra paveikiamas jokiomis medžiagomis ir kiekvienus namus pasiekia toks, koks susiformavo žemės gelmėse.

Dar viena puiki šio vandens savybė – jis yra natūraliai šarminis. O tai reiškia, kad jis padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.

Ne veltui besilaukiančiai, maitinančiai moteriai labai naudinga valgyti daug daržovių, vaisių – juose yra ne tik daug vandens, galinčio patenkinti apie penktadalį skysčių poreikio, bet kartu tai ir natūraliai šarminantys produktai, atsveriantys rūgštinių produktų – mėsos, pieno produktų, kavos, saldumynų – poveikį.

Todėl visame pasaulyje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojamas natūralus mineralinis vanduo, o jeigu jis šarminis – tai dar viena papildoma nauda.

Be vandens, besilaukiančioms ir nėščioms moterims rekomenduojamas ir pienas, bet ne visos jį toleruoja, be to, tiek pieno, kiek vandens, sunku išgerti.

– O jeigu moteris negali ar nenori gerti negazuoto vandens? Ar gazuotas „Akvilės“ vanduo toks pat naudingas?

– Iš tiesų moterims dažnai patariama – jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti gazuotą natūralų mineralinį vandenį ir jis patenkins skysčių pusiausvyros poreikius.

Renkantis gazuotą vandenį svarbūs tie patys kriterijai kaip ir renkantis negazuotą: jame negali būti nitratų ir nitritų, bisfenolio.

Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Jeigu pakankamas jo kiekis užtikrins pakankamą skysčių ir mineralų kiekį, šarmų pusiausvyrai palaikyti jis nelabai tiks.

Negazuoto „Akvilės“ vandens pH siekia 8, gazuoto – 5. Netgi angliarūgštei išgaravus išlieka toks pat pH, mat vanduo turi atmintį: jeigu jis buvo paveiktas angliarūgštės, šarmingumas liks toks pat. Kaip ir vanduo iš čiaupo niekada nebus šarminis, nes jis jau paveiktas cheminių medžiagų, kurios užtikrina, kad tekėdamas ilgais vamzdynais jis nesugestų. Tos medžiagos gali išgaruoti, bet vanduo vis tiek liks rūgštinis.

Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį – gazuoto. Ir skysčių poreikis bus patenkintas, ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra stabili.

Svarbu nepamiršti valgyti daug daržovių ir vaisių, kurie taip pat padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Beje, gazuotas vanduo kai kuriais atvejais netgi naudingesnis. Pavyzdžiui, gerai užgerti juo maisto papildus, nes angliarūgštė veikia kaip katalizatorius ir skatina maistingųjų medžiagų išnešiojimą. Tai taip pat svarbu laukiantis ar maitinant kūdikį.

Tačiau kasdieniam organizmo aprūpinimui skysčiais ir mineralais nėra geresnio vandens kaip iš natūralių gręžinių išgautas mineralinis vanduo, nepaveiktas jokiomis medžiagomis, natūraliai šarminis ir dar negazuotas – tai pati geriausia gamtos dovana besilaukiančiai ir kūdikį maitinančiai moteriai.

Lina ŠALTĖ

Partnerio turinys

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vitaminai svarbūs nuo pirmųjų nėštumo savaičių

Būtent pirmaisiais nėštumo mėnesiais pradeda formuotis vaisiaus organų sistemos, klojamas pamatas, nuo kurio priklauso tolesnis vaiko vystymasis. Jau šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaisius būtų aprūpintas vitaminais ir mineralais. Tačiau apie nėštumą paprastai moteris sužino daug vėliau, kai toks svarbus etapas jau praėjo. Todėl gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti vitaminus bent vieną mėnesį iki planuojamo pastojimo.

Vitaminas A (retinolis) yra reikalingas odai ir regos organams. Vitaminas C svarbus imunitetui, pagerina geležies įsisavinimą, būtinas kaulams, kraujagyslėms, kremzlėms, raumenims, odai.

B grupės vitaminai yra būtini nervų bei imuninei sistemoms. Ypatingai svarbu vartoti dar iki pastojant folio rūgštį (vitaminą B9), nes šis vitaminas apsaugo nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Folio rūgštis būtina eritrocitų gamybai, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų formavimuisi. Vitaminas E yra galingas antioksidantas, jis svarbus imuninei sistemai. Šis vitaminas būsimai mamai gali padėti išvengti preeklampsijos ir priešlaikinio gimdymo.

Vitaminas D yra būtinas normaliam skeleto ir dantų vystymuisi, svarbus kalcio apykaitai organizme. Pagrindinis jo kiekis gaminasi organizme, veikiant saulei, todėl mūsų klimato sąlygomis papildomai vartoti šį vitaminą reikia beveik visiems.

Būtiniausi mineralai sveikam vystymuisi

Nuo pat ankstyvo nėštumo nepaprastai svarbios mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja įvairiose organizmo biocheminėse reakcijose. Besilaukiančiai mamai reikia kalcio, geležies, silicio, magnio, kalio, vario, cinko, seleno ir kt.

Vienas iš būtiniausių makroelementų yra magnis, jo reikia nervų sistemai, raumenims ir širdžiai. Magnis svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi, dalyvauja pasisavinant baltymus, hormonų sintezėje. Taip pat jis reguliuoja kalio ir kalcio metabolizmą. Trūkstant magnio būsimai mamai gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas, atsiranda nervingumas. Jo stoka gali paskatinti preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, trūkstant magnio nėščiąją kamuoja blauzdų mėšlungis, galvos svaigimas, ji pasidaro dirgli, gali pykinti. Nėštumo metu magnio reikia daugiau, nes šiuo laikotarpiu didesnis jo kiekis išsiskiria su šlapimu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nėščiosioms skirti 320–350 mg magnio per dieną.

Nėštumo metu reikia daugiau kalcio, kuris yra būtinas normaliam raumenų, kaulų, dantų formavimuisi. Kalcis svarbus ir kraujo krešėjimui, ir nervų sistemai. Rekomenduojama kalcio norma nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra 1000–1200 mg per parą. Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas, kefyras ir kt.). Tačiau ne visos mėgsta pieno produktus. Be to, ankstyvosiose nėštumo stadijose kamuoja toksikozė, o dėl rytinio pykinimo neįmanoma valgyti net mėgstamo jogurto. Tiesa, kalcio turi ir ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, riešutai, bet suvalgyti tokio kiekio maisto produktų, kad užtektų šio mineralo, praktiškai neįmanoma.

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui. Vaisiui jos reikia smegenų vystymuisi ir augimui. Geležies poreikis vaisiui ir placentai ypač padidėja antrąjį–trečiąjį nėštumo trimestrą.

Cinkas dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Vario trūkumas gali turėti įtakos kaulų mineralizacijai, imuninei sistemai, širdžiai. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir hormonų, lemiančių vaisiaus nervų sistemos vystymąsi, pažinimo ir elgesio funkcijas, sintezei.

Gelbėja maisto papildai

Dažnai, pasikliaujant tik maistu, neįmanoma aprūpinti organizmą reikiamu visų būtinų vitaminų ir mineralų kiekiu, ypač kai jų poreikis yra padidėjęs. Todėl kartu su subalansuota mityba pasitelkiami vitaminų ir mineralų maisto papildai, kurie yra tinkami nėščioms moterims.

Didesnis vitaminų ir mineralų poreikis išlieka ir gimus kūdikiui, tad maisto papildus gali tekti vartoti visą nėštumo ir žindymo laikotarpį, be pertraukos. Juk pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis visas būtinas maistines medžiagas dažniausiai gauna tik su motinos pienu.

Parengė Undinė Gilė

Būtina laiku pasiskiepyti

Vaiko sveikatai svarbūs skiepai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, pavyzdžiui, nuo B tipo meningokokinės infekcijos, taip pat – pneumokokinės ir rotavirusinės infekcijos. Rekomenduojama nedelsti pasiskiepyti nuo gripo: nors šia liga labiausiai sergama žiemą, ji gali užklupti ir ankstyvą spalį.

Gyvename pagal dienotvarkę, sportuojame ir nepamirštame higienos

Kiekvienam vaikui turime suplanuoti dienos darbus ir poilsį. Vaikai turėtų užmigti ne vėliau kaip 21 val., darželinukui reikia miegoti 10–13, o pradinukui 9–11 valandų. Pakankamas ir kokybiškas miegas yra svarbus sveikam augimui. Prieš einant miegoti vaikams nepatariama žiūrėti televizorių, užmigti trukdys ir žaidimai išmaniaisiais įrenginiais. Verčiau pavartyti knygelę, papiešti arba pasivaikščioti gryname ore.

Grynas oras ir fizinis aktyvumas padeda išlaikyti stiprų imunitetą. Judėjimas suteikia energijos, pagerina apetitą ir nuotaiką.

Išmokykite vaiką reguliariai plauti rankas, neliesti veido ir nosies, nekramtyti rašiklių ir pieštukų. Tai aktualu saugantis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19.

Valgome naudingus maisto produktus

Vaiko sveikatos pagrindas yra visavertė mityba, suteikianti maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Taip pat – energijos, reikalingos fiziniam ir protiniam darbui mokykloje, užsiėmimams darželyje.

Jeigu vaiko mitybos racione pritrūks maistinių medžiagų, gali sulėtėti fizinė, protinė ir emocinė raida, kamuoja nuovargis ir didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Ilgalaikis tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti negrįžtamus pokyčius organizme. Subalansuota mityba ypatingai svarbi vaikystėje ir paauglystėje, nes šiems laikotarpiams būdingi intensyvūs augimo ir vystymosi tempai.

Pirmiausia, kiekvienas vaikas neturi praleisti pusryčių. Svarbu, kad jie būtų sotūs ir naudingi: netinka greitas maistas, keptas ir riebus maistas, daug angliavandenių turinčios bandelės. Virškinamojo trakto ligomis, alergijomis sergantiems vaikams labai svarbu laikytis specialios mitybos ir laiko intervalų tarp valgymų.

Maistą, kurį vaikui įdėsite į mokyklą, reikia ruošti kasdien, kartu apgalvojant meniu. Kiek įmanoma sumažinkite saldumynų – piktnaudžiavimas jais gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir priauginti antsvorį.

Medžiagų apykaitos procesams nepaprastai svarbūs vitaminai ir mineralai. Nepakankamas jų kiekis sumažina imuninės sistemos aktyvumą, dėl to padažnėja infekcinės kvėpavimo takų ligos.

Vienas iš itin svarbių vaikui mikroelementų – kalcis, kuris, kaip ir B grupės bei C vitaminai, lemia kaulų masę, jo reikia sveikiems dantims. Vitamino D trūkumas vaikams gali lemti rachitą, šio vitamino reikia nervų sistemai, vitaminas D ir cinkas svarbūs imunitetui.

Jodas  turi didelės įtakos fizinei ir psichinei būklei, dėl jo trūkumo susergama skydliaukės ligomis, gali nukentėti vaiko intelekto raida.

Jeigu trūksta geležies, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), nes sumažėja hemoglobino kiekis. Užsitęsusi mažakraujystė gali sąlygoti sulėtėjusią fizinę ir protinę vaiko raidą, sutrikdo širdies ir kraujagyslių sistemas, silpnina imuninę sistemą. Sergant šia liga gali kamuoti nuolatinis nuovargis, todėl vaikas prasčiau mokosi.

Vaikams augant, padidėja krūvis akims ir jos greičiau pavargsta, ypač tai aktualu pradėjus lankyti mokyklą. Jei vaikas turi regėjimo problemų, jam itin svarbus vitaminas A, kurio gausu morkose, raudonosiose paprikose, abrikosuose. Geram regėjimui, smegenims, vaiko augimui būtinos omega-3 riebalų rūgštys, kuriomis racioną papildysite duodami riebios žuvies.

Kai reikia, pasistipriname vitaminais

Prasta mityba, kaip ir pervargimas bei netinkamas gyvenimo būdas, dažnai lemia silpnumą, vangumą ir prastą nuotaiką. Pavyzdžiui, dėl magnio stokos vaikui sunku sutelkti dėmesį, jis gali pasidaryti dirglus. Be to, trūkstant magnio sutrinka kai kurių kitų mikroelementų apykaita, ir jų taip pat neužtenka.

Net sveikai valgantiems vaikams gali pritrūkti vitaminų ir mikroelementų, pavyzdžiui, alergiškam mažyliui, arba turinčiam prastą apetitą. Be to, ne visi tėvai suranda kasdien laiko vaikui pagaminti šviežią maistą. Todėl prireikia maisto papildų.

Sveika mityba kartu su vitaminų ir mineralų kompleksais padės vaikui rudenį išlikti stipriam, žvaliam ir darbingam. Stiprios sveikatos vaikas bus atsparesnis infekcijoms, lengviau persirgs sezoninėmis ligomis ir gali išvengti sunkių jų komplikacijų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Koks medus geriausias?

Kiekviena medaus rūšis yra naudinga, taigi namuose verta turėti įvairaus produkto. Liepų medus padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, nuteikia ramiam miegui. Liaudies medicinoje liepų medus su šiltu pienu nuo seno vartojamas peršalus, kosuliui palengvinti.

Rapsų medus patariamas esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Pievų medus naudingas kvėpavimo takams dėl uždegimą malšinančio poveikio, taip pat virškinimo sistemai. Grikių medus tinka sergantiesiems mažakraujyste, nes jame yra daug geležies. Nuostabus įvairių augalų medus – pievų, lauko, miško. Kuo daugiau gėlių nektarų sunešė bitės, tuo daugiau naudingųjų savybių turi medus.

Meduje yra apie 70 skirtingų medžiagų, tai natūralių angliavandenių: gliukozės ir fruktozės, šaltinis. Tokie angliavandeniai greitai organizmo pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis.

Medus turi daugybę fermentų, kurie pagreitina organizme vykstančias medžiagų apykaitos reakcijas. Jame gausu mineralų ir mikroelementų: kalcio, kalio, natrio, magnio, geležies, jodo, fosforo, vario, cinko. Medus yra puikus vitamino C šaltinis, jame palyginti dideli B grupės vitaminų kiekiai, taip pat yra PP, K, niacino, pantoteno rūgšties. Šis bičių produktas turi daugybę organinių rūgščių: pieno, obuolių, vynuogių, citrinų.

Meduje esantys mikroelementai pasisavinami 100 % (skirtingai nei sintetiniai vitaminai). Medaus spalva ir skonis priklauso nuo to, iš kokių augalų bitės sunešė nektarą. Beje, šviesesniame meduje daugiau vitaminų, tamsesniame – daugiausia mineralų.

Kiti naudingi bičių produktai

Galite įsigyti medaus, pavyzdžiui, su žiedadulkėmis ar bičių duonele. Žiedadulkės vadinamos stebuklingu produktu. Jos turi daug aminorūgščių, fermentų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žiedadulkės rekomenduojamos organizmui stiprinti, išsekus, esant silpnumui ir daugeliui kitų negalavimų.

Bičių duonelė yra vienas iš naudingiausių bitininkystės produktų, kuris tinka praktiškai visiems ir nesukelia alergijos. Bičių duonelė turi mažiau baltymų, bet daugiau angliavandenių, vitaminų, fermentų, netrūksta joje mineralų. Ji patariama ir mažiems vaikams. Bičių duonelę tinka vartoti norint atsigauti po įvairių ligų, imunitetui stiprinti. Ją galima paskaninti medumi, vartoti kartu su maistu arba prieš valgį.

Propolis (bičių pikis) žinomas dėl savo antibakterinių ir antivirusinių savybių. Tokį poveikį turi jo sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos: organinės rūgštys, eteriniai aliejai, vaškas ir kiti komponentai. Šis produktas turi aminorūgščių, vitaminų ir mineralų. Propolio naudingosios medžiagos padeda kovoti su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, stiprina organizmo atsparumą.

Kada galima duoti medaus vaikui?

Neduokite paragauti medaus vaikui, kol jam nesukako vieneri. Mažyliui geriausia pasiūlyti medaus, kurį išbandė jūsų šeimos nariai ir dėl to neturėjo problemų. Jei tėvams yra buvę alerginių reakcijų ar jie sunkiai pakelia bičių įgėlimus, vaiko pažintį su šiuo produktu atidėkite vėlesniam laikotarpiui. Meduje yra daug žiedadulkių, todėl jei vaikas yra alergiškas, pasitarkite su pediatru.

Kaip įtraukti medų į vaiko racioną?

Gryno medaus pirmąkart vaikui nesiūlykite, geriau sumaišykite su šilta arbata, kefyru, jogurtu arba koše. Didžiausias kiekis iš pradžių yra pusė arbatinio šaukštelio per dieną.
Jei vaiko organizmas normaliai reaguoja į medų, vėliau galima jį didinti iki šaukštelio.

Atidžiai stebėkite mažylio savijautą. Jei odoje atsirado bėrimų, paraudimų, apipuolė čiaudulys, sloga, dusulys, pykinimas, pilvo skausmas ar išryškėjo kiti nemalonūs simptomai, nebeduokite šio produkto.

Siūlykite vaikui tik natūralų medų. Saldžių desertų, kuriuose yra medaus, pavyzdžiui, pyragaičių, tortų ir kitų saldumynų, geriau nevalgyti, nes nežinote, koks medus buvo naudojamas juos gaminant, ar jis nebuvo kaitinamas. Veikiamas aukštos temperatūros medus praranda nemažai naudingųjų savybių ir tampa ne ką geresnis už paprastą cukrų. Todėl medaus negalima dėti į karštą arbatą arba pieną, jo nekaitinkite daugiau kaip iki 40 laipsnių, o geriausia medų skanauti atskirai.

Kiek laiko galima medų laikyti?

Medus keletą metų gali išlikti saldus ir skanus, tačiau jei norite iš jo gauti biologiškai aktyvių komponentų, suvartokite per metus, daugiausia dvejus. Nepamirškite, kad tai yra maisto produktas ir jį reikia tinkamai laikyti. Medų padėkite vėsioje ir tamsioje vietoje, taip pat galite jį palikti kambario temperatūroje, bet atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, šis produktas nemėgsta temperatūros svyravimų. Indą su medumi būtinai sandariai uždarykite, nes medus sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos, sugerti netoliese esančių produktų ir buitinės chemijos kvapus.

Geriausia medų laikyti stikliniuose induose, tinka moliniai. Negalima jo laikyti plastikiniuose, metaliniuose induose.

Kur nusipirkti tikro medaus?

Labai svarbu vartoti natūralų, nefalsifikuotą medų. Geriausia medų pirkti iš gamintojo – tiesiai iš bityno arba jo produkciją specialiose prekybos vietose. Venkite perpardavinėtojų ar neaiškių pardavėjų, nes galite parsinešti namo mažai naudos suteiksiantį produktą su įvairiomis priemaišomis.

Parengė Undinė Gilė

RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]