Sočios ir naudingos kruopos

Vertingiausios kuo mažiau apdorotų kruopų košės, jos yra puikus B grupės vitaminų šaltinis. Šie vitaminai ypač svarbūs augančiam vaikui, jie reikalingi angliavandenių, baltymų bei riebalų apykaitai, nervų sistemos vystymuisi, kraujo gamybai, odai, nagams ir plaukams. Košės – sudėtingų angliavandenių šaltinis. Jie virškinami ir pasisavinami palaipsniui, pamažu didina cukraus kiekį kraujyje ir ilgam suteikia vaikui sotumo jausmą ir energijos.

Skirtingų rūšių kruopos skiriasi vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekiu. Grikiuose yra daug vitaminų B1, B2, B6, PP ir E, folio rūgšties. Juose gausu antioksidantų, ypač rutino, taip pat – geležies, svarbios raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Šios kruopos turi kalio, fosforo, kalcio, magnio, seleno, cinko. Grikiuose daug lengvai pasisavinamų baltymų, aminorūgšties triptofano, vadinamojo laimės hormono. Be to, šios kruopos nesukelia alergijos ir yra nekaloringos.

Avižos ir avižiniai dribsniai naudingi dėl baltymų, kuriuose yra aminorūgščių triptofano ir lizino, jų organizmas nesintetina ir turime gauti su maistu. Šiose kruopose daug seleno, kalio, magnio, kaulams ir dantims reikalingo kalcio, fosforo ir fluoro, B grupės vitaminų, ypač B1, B9, vitamino E, geležies, reikalingos mažakraujystės prevencijai. Tai puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis.

Ryžiai vertinami dar ir dėl to, kad, kaip ir grikiai, neturi glitimo. Juose gausu kalio, vitaminų B1, B3, daug magnio, vario, taip pat antioksidantų seleno ir mangano, apsaugančių ląsteles nuo pažeidimų. Patariama rinktis ruduosius ryžius, kuriuose yra daugiau baltymų, skaidulų ir kitų vertingų medžiagų.

Mažiausiai vertingomis specialistai laiko manų kruopas. Jose nedaug baltymų, vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų, bet gausu angliavandenių. Manų košė turi daug kalorijų, taigi, dar ir todėl jos nedera valgyti dažnai. Manų kruopos gali būti naudingos mažo svorio vaikams.

Kokias kruopas rinktis pirmiausia?

Svarstant, nuo kokios košės pradėti, reikėtų atsižvelgti ne tik į maistinę grūdų vertę, bet ir į tai, ar juose nėra glitimo. Glitimo yra manuose, kviečių ir perlinėse kruopose. Jo nėra ryžiuose, grikiuose ir kukurūzuose. Avižas galima rinktis pažymėtas ženklu „be glitimo”. Nors šios kruopos taip pat neturi glitimo, bet jo gali atsirasti dėl sėjomainos su glitimo turinčiais grūdais. Kukurūzų kruopų vertė mažesnė, todėl pirmiausia patariama virti avižinę ar grikių košę, vėliau kukurūzų košę. Ryžių košę kūdikiui patariama duoti taip pat vėliau, nes šiose kruopose prieš keletą metų buvo aptikta neorganinio arseno. Ryžių ir kukurūzų košė ypač tinka viduriuojančiam vaikui.

Mažyliams lengviau virškinti kruopų dribsnius. Kruopas galite susmulkinti kavamale arba jau išvirtą košę sutrinti elektriniu trintuvu. Įpratusiam prie įvairių grūdų mažyliui galima virti košes iš dviejų, o vėliau ir daugiau rūšių kruopų.

Vėliau į košes įmaišoma daržovių arba vaisių: morkų, moliūgų, trintų uogų, trinto obuolio ar kriaušės. Galima paskaninti šaltai spaustu nerafinuotu aliejumi arba sviestu. Tokie priedai šį patiekalą papildys vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Kūdikio maistas nėra gardinamas nei cukrumi, nei druska. 

Į išvirtą košę galime įpilti motinos pieno arba pieno mišinio. Jei vaikas nealergiškas karvės pieno baltymams, 10 mėnesių kūdikiui į išvirtą košę galima įpilti karvės pieno. Šis produktas suteiks mažyliui aukštos kokybės baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat kalcio, fosforo, vario, jodo, vitaminų B12, riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7).

Pramoniniu būdu pagamintos košės

Skubančiai mamai kartais patogu paruošti pramoninės gamybos košę, be to, toks patiekalas pravers kelionėje ar svečiuose. Košės gaminamos iš aukštos kokybės žaliavų, skirtų kūdikių maisto produktams, o jų gamyba griežtai kontroliuojama.

Košės būna pagamintos su pienu ir be jo. Į kai kurias pridedama augalinių aliejų (saulėgrąžų, rapsų ir kt.), kurie papildo šį patiekalą polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, reikalingomis vaiko augimui ir vystymuisi. Košių maistinę vertę padidina ir vaisių bei daržovių priedai.

Pramoniniu būdu pagamintų košių maistinė vertė parinkta pagal vaiko amžių, suderintas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis, todėl jos lengvai virškinamos. Kruopos susmulkintos pagal atitinkamo amžiaus vaiko kramtymo galimybes.

Parengė Undinė Gilė

Su vitaminais draugaujame ištisus metus

Tradiciškai vitaminais susirūpiname pavasarį, įsitikinę, kad vitaminų trūkumas – tik šio sezono problema, o rudenį jų pakanka. Kai kurie tėvai vadovaujasi nuomone, kad vasarą ir ankstyvą rudenį prisivalgęs šviežių vaisių, daržovių ir uogų vaikas apsirūpina vitaminais ilgam, deja, organizmas daugumos vitaminų atsargų nekaupia. Riebaluose tirpių vitaminų užtenka neilgam, pavyzdžiui, A, D, E, K, atsargos išsilaiko organizme tik 1-2 savaites, o vandenyje tirpūs vitaminai greitai iškeliauja su šlapimu.

Rudenį mažyliai daug laiko praleidžia darželyje, o mokinukų pečius užgula pirmasis įtempto darbo trimestras po vasaros, be to, ateina pirmieji šalčiai, – tai sukelia įtampą visoms vaiko organizmo sistemoms. Todėl eikvojama daugiau medžiagų, taip pat ir vitaminų, kurių vaikui gali pritrūkti bet kuriuo metų laiku. Dėl vitaminų stokos pirmiausia nukenčia vaiko augimas, organizmas nebegali pasisavinti būtinų maistingųjų medžiagų, o silpnesnis vaikas daug imlesnis šaltuoju metų periodu atakuojantiems virusams.

Kai vitaminų vaikas gauna per mažai

Jeigu vaikas sunkiai keliasi rytais, tapo irzlus, dingo apetitas, išsausėjo oda ir joje atsirado pūlinukų, ėmė lūžinėti nagai, tėveliai turėtų susirūpinti, nes tai vitaminų stokos požymiai. Dėl vitaminų stokos gali apnikti pleiskanos, stomatitas, alergija, nublankti plaukai. Dauguma šių bėdų greitai užklumpa intensyvaus augimo periodu: pirmaisiais gyvenimo metais, neduoda ramybės 6-8 metų vaikams bei 12-14 metų paaugliams.

Dėl vitamino A stokos išsausėja ne tik oda, bet ir gleivinės, skilinėja lūpos ir burnos kampučiai. Mokslininkai nustatė, kad vitamino E stoka susilpnina organizmo apsaugines funkcijas, o trūkstant vitamino D mažylis pasidaro neramus, sutrinka miegas, silpsta raumenys. Kūdikiams, kuriems negalima ilgai būti saulėje, mamos šio vitamino duoda papildomai, nes kitaip sutriktų vystymasis.

Iš vandenyje tirpių vitaminų labiausiai vaikas nukenčia dėl C (askorbo rūgšties) ir B grupės vitaminų stokos. Kai per mažai vitamino C, nusilpsta imunitetas. Todėl vaikas dažniau serga peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis. Vienas iš požymių, kad šio vitamino trūksta – kraujuojančios dantenos, taip pat gali slinkti plaukai, sutrikti miegas. B grupės vitaminai būtini normaliai medžiagų apykaitai, o kai jų vaikas gauna per mažai, jis greičiau pavargsta, pasidaro dirglus, silpsta atmintis. Askorbo rūgštis kartu su vitaminais B₁₂, B₆ ir E stimuliuoja imunitetą. Vitamino A reikia ne tik regėjimui, bet ir normaliam augimui bei atsparumui ligoms.

Atėjus šaltajam metų periodui labai svarbu, kad vaiko organizmas pajėgtų atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus, todėl svarbiausių vitaminų: A,C, E, D, B grupės, reikia suvartoti daugiau.

Vitaminai maiste

Kad vaikas gautų vitaminų, jis turi kasdien valgyti daržovių, vaisių, žalumynų, ankštinių augalų, mėsos, riešutų, patiekalus reikėtų pagardinti augaliniais aliejais. Daug vitaminų grubaus malimo miltų duonoje su sėlenomis, kurios yra naudingiausia grūdo dalis. Per dieną mažyliui reikia suvalgyti 4-5 porcijas daržovių ir vaisių. Į salotas ir daržovių mišraines įdėkite daigintų kviečių, saulėgrąžų, pupelių, žirnelių. Juose gausu vitaminų C ir B₆, B₂, folio rūgšties. Patiekalus vaikui būtinai gaminkite su įvairiais žalumynais: krapais, petražolėmis, salotomis, bazilikais, svogūnų laiškais.

Rudenį ir žiemą duokite vaikui raugintų kopūstų, trintų uogų, marinuotų obuolių. Juose išlieka beveik visi vasaros vitaminai B ir C. Labai gerai vitaminus išlaiko marinuotos ir sūdytos daržovės, šaldytos uogos ir vaisiai. Naudingi ir namuose tinkamai konservuoti maisto produktai. Vitamino C taip pat rasite raugintuose ir šviežiuose kopūstuose, spanguolėse, bruknėse, svogūnų galvose, citrusiniuose vaisiuose.

Vitamino B1 yra mėsoje, rupaus malimo miltų duonoje, kruopose (grikių, avižų, sorų). Vitaminas E ant vaiko stalo pateks pagardinus patiekalus augaliniu aliejumi.

Vitaminų kiekis maiste priklauso ir nuo jo paruošimo būdo. Geriausiai jie išlieka kepant folijoje ir gaminant garuose. Daržoves virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies nedideliame kiekyje vandens.

Kitos svarbios medžiagos

Vaiko organizmo atsparumui būtini baltymai bei mineralinės medžiagos. Jų turi riešutai, kepenys, saulėgrąžos, kviečiai, džiovinti vaisiai, daržovės. Būtinas jodas, kuris įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, jo reikia visiems imuninės apsaugos mechanizmams. Jodo turi ridikėliai, grybai, uogos, burokai, jūros žuvys.

Svarbus mineralas, padedantis kovoti su infekcijomis, – cinkas. Jo daugiausia kiaušiniuose, jautienoje, kalakutienoje, grikiuose, riešutuose, žirniuose, pupelėse, bulvėse. Imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai būtino seleno vaikas gali gauti valgydamas braziliškus riešutus, jo yra kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse, raudonoje mėsoje.

Dėl kalcio stokos sutrinka kaulų vystymasis, kalcis reikalingas dantims, nervams ir raumenims. Pagrindinis šio mineralo šaltinis – pienas ir jo produktai, kurių vaiko racione neturi trūkti. Jei per mažai magnio, vaikas lėčiau auga, jaučia silpnumą, pasidaro dirglus. Daugiausia magnio turi žuvis, chalva, sojos, vaisiai. Jo yra rupaus malimo grūdų duonoje, kruopose, pupose, žirniuose, riešutuose, daržovėse.

Vien maistas stiprybės nesuteikia

Jeigu norime su maistu gauti, pavyzdžiui, vitamino B1 paros normą (1,5 mg), teks suvalgyti kilogramą juodos duonos arba pusę kilogramo neriebios mėsos. Per parą būtinas vitamino B2 kiekis yra litre pieno arba puskilogramyje varškės. Be to, perdirbti dabartiniai maisto produktai neturi tiek vitaminų bei mineralų, kiek reikėtų. Nuskintos daržovės ir vaisiai dalį jų taip pat praranda.

Taigi, vien maistas nesuteiks visų vaikui būtinų medžiagų, kurios ypač svarbios jo imunitetui šaltuoju metų periodu. Todėl racionalią mitybą geriausia derinti su maisto papildais. Vaikui pirkite tik jo amžiui pritaikytus vitaminų ir mineralų maisto papildus. Nepamirškite, kad geriausiai vitaminai pasisavinami valgant.

Pediatrai pataria infekcijų periodu vaikui duoti ežiuolių preparatą. Šis augalas gerai pažįstama imuniteto stiprinimo priemonė, vartojama norint išvengti peršalimo ligų ir greičiau pasveikti susirgus. Tyrimais įrodyta, kad ežiuolės turi medžiagų, kurios stimuliuoja su infekcijomis kovojančias ląsteles, malšina uždegimus ir naikina virusus.

Parengė Dalia Petrutytė