Vaiko darbo stalas

Pirmiausia tėveliams derėtų pasirūpinti vaiko pamokų ruošos vieta. Ne visi gali įrengti ergonomišką vaiko darbo kambarį, bet derėtų pasirūpinti prie kokio stalo vaikas ruoš pamokas, ant kokios kėdės sėdės, kur pasidės mokymosi reikmenis bei apšvietimu. Stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Stalą pastatykite kuo arčiau lango taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės arba iš priekio. Prireikus pasirūpinkite staline lempa.

Svarbu ir tai, kaip vaikas sėdi prie stalo. Vaikas turi sėdėti tiesiai ir taisyklingai, taip mažiau apkraunamas stuburas. Savaime taisyklinga laikysena susiformuoja gana retai. Dažniausiai vaiką prireikia nuolat kontroliuoti. Kaip vaikas turi sėdėti? Pirmiausia – tiesiai, abiem kojomis tvirtai remdamasis į grindis, krūtinę ties „saulės rezginiu” jis turi priglausti prie pat stalo krašto, sąsiuvinį pasukti maždaug 30 laipsnių kampu (rašydamas vaikas nesisukinės). Galva virš sąsiuvinio turi būti palinkusi kuo mažiau. Laisva ranka galima paremti smakrą, bet galvos ir liemens nedera pasukti šonu. Stebėkite, kad vaikas neįprastų sėdėdamas užsikelti vieną koją ant kitos, laisvą ranką nuleisti žemyn arba sėdėti šonu į stalą.

Pradinuko apranga ir avalynė

Pradinukas mokykloje praleidžia daugiau nei trečdalį dienos, tad jo rūbai turi būti natūralaus (medvilnės, lino, viskozės ar vilnos) pluošto, praktiški, patogūs ir ne per ankšti. Sveikiausia patogi ir laidi orui odinė avalynė. Geriausias minkštas ir lankstus bato padas. Priekinė bato dalis turėtų būti platesnė, kad nespaustų pirštų, o pakulnė žema arba vidutinė (ne aukštesnė negu 3-4 cm). Patikrinkite, ar vaiko koja nepaaugo – galbūt reikia didesnių batų. Specialistai pataria 4-9 metų vaikų batus tikrinti kas 4 mėnesius, nuo 10 metų – kas pusmetį.

Moksleivėms nedera avėti batelių aukštesne pakulne, nes jie nuvargina kojas, nuo didelio krūvio deformuojasi pirštai, plokštėja pėda, sutrinka kraujo apytaka. Netinkama ir lakuotos odos avalynė, nes nepraleidžia oro. Berniukams negerai visą dieną mokykloje avėti sportinius batelius, nes prakaituoja ir drėksta kojos. Todėl kyla pėdos grybelio pavojus. Be to, sportiniai bateliai nuvargina pėdos raumenis, išsikreipia laikysena, silpsta dubens raumenys.

Vaikas renkasi kuprinę

Geriausia ergonomiška, fiziologinei vaiko stuburo formai pritaikyta kuprinė. Jei vaikas jaus kuprinės spaudimą iš viršaus – kūprinsis, ilgainiui pradės skaudėti pečių juosta ar ties juosmeniu. Kad kuprinė nekryptų nuo svorio, ties stuburu turi būti speciali pakietinta „pagalvėlė”. Ši „pagalvėlė” – lyg atrama, padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį. Kuprinė turi tvirtai priglusti prie vaiko nugaros, jos apačia turėtų būti 5-10 cm virš juosmens. Deformuotis kuprinei neleis plastmasinis karkasas, kuriuo ji sutvirtinta iš išorės. Su vaiko nugara besiliečianti kuprinės dalis bei karkasas turėtų būti pagaminti iš minkštos bei tvirtos, lengvai valomos medžiagos. Patogiausi minkšti, ne siauresni nei 3,5 cm kuprinės diržai. Reguliuojamo ilgio diržus pritaikysite prie skirtingo storio drabužių. Tuščių mokyklinių kuprinių svoris neturi būti didesnis negu 10-15 proc. vaiko svorio: pradinių klasių moksleivio kuprinė neturi sverti daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių – ne sunkesnė kaip 1000 g.

Mokinukas į kuprinę stengiasi sutalpinti daug reikmenų. Tėveliams pravartu bent kartą per savaitę patikrinti vaiko kuprinę. Prikrauta pradinuko kuprinė neturėtų būti sunkesnė kaip 600-800 gramų. Todėl išimkite nereikalingus daiktus: vaikui nereikia kasdien nešiotis daugybės pieštukų, rašiklių bei pešimo knygelių, o visų žaislų vieta – jo kambaryje. Nereikalingais daiktais užpildyta kuprinė nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos.

Saugios mokyklinės kanceliarinės priemonės

Pirkdami mokyklines priemones pasidomėkite prekių ženklinimu. Svarbi ši informacija:

• gaminio pavadinimas – jeigu jis neaiškus iš prekės išvaizdos;
• gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas – jeigu prekė susijusi su rizika sveikatai;
• kilmės šalis, jeigu prekė importuota ne iš ES šalių;
• naudojimo terminas – jeigu prekės savybės keičiasi;
• gaminio paskirtis, jeigu ji neaiški iš išvaizdos;
• naudojimo taisyklės – jeigu ši informacija reikalinga saugiam naudojimui;
• nurodant chemines medžiagas, turi būti užrašytas jų pavadinimas, CAS Nr. ir/ar EB;
• mokyklinių kanceliarinių prekių pakuotė turi būti saugi, kad vaikas nesusižeistų (Higienos norma HN 41:2003 „Mokyklinės prekės”, Nr. V-556.)

Gera mokinuko sveikata, žvali nuotaika

Moksleivio miegas. Stipriam imunitetui vaikas ir paauglys turi miegoti ne trumpiau kaip 9 valandas per parą. Nuolat neišsimiegantis vaikas prasčiau vystosi fiziškai ir protiškai, dažniau serga. Daugybė mokyklinukų neišsimiega dėl televizoriaus arba kompiuterio miegamajame. Vaiko miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui. Pasistenkite nenukrypti nuo dienotvarkės ir mokyklinių atostogų metu arba tuomet, kai negaluojantis vaikas neina į mokyklą. Arba prie įprastinio grafiko grįžkite prieš keletą savaičių iki mokslo metų pradžios.

Judėjimas. Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas paprastai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukas. Jis sėdi mokykloje, rengdamas pamokas – namuose. Judėjimo stoka turi neigiamos įtakos vaiko sveikatai: sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas. Ypač nukenčia nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Ilgainiui gali susiformuoti vienas iš blogiausių vaiko įpročių – jis stengsis išvengti kiekvieno nebūtino judesio. Mokykloje, žinoma, kontroliuoti vaiko negalime, bet tai galime daryti namuose. Ruošdamas pamokas, vaikas neturėtų per ilgai užsisėdėti, jam derėtų pailsėti kas 15 min. Skatinkite vaiko fizinį aktyvumą (pvz., aktyvų poilsį lauke).

Vaiko laikysena. Kokia laikysena normali? Tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtempdamas raumenų, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Įprastinė kūno padėtis – vaikas išsitiesęs, pečiai truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvas įtrauktas. Ši kūno padėtis priklauso nuo vaikui augant besiformuojančių stuburo linkių. Taigi laikysena priklauso nuo vaiko gyvenimo sąlygų. Jai daro įtaką auklėjimas, fizinis aktyvumas. Netinkamai laikysenai (pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas) ir stuburo deformacijoms įtakos turi judėjimo aparato sutrikimai. Tai pečių, menčių, juosmens lankų asimetrija, deformuotas stuburas ar krūtinės ląsta. Pasirinkę tinkamas mokyklines priemones ir kontroliuodami vaiko elgseną ir dienotvarkę, pasirūpinsite gera vaiko sveikata.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistų informacija

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokinukas]

Prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, dažniausiai domimasi mokyklos aplinka, joje puoselėjamomis tradicijomis, vertybėmis, pedagogų gebėjimu sudominti mokinius. Bet ne mažiau svarbu pasirūpinti būsimojo mokinuko sveikata, todėl pirmiausiai tėveliams norime priminti, jeigu dar nepatikrinote savo atžalos sveikatos, paskubėkite tai padaryti kuo greičiau, nes vaiko sveikatos pažymėjimą į mokyklą būtina pristatyti iki rugsėjo 15 dienos. Uždelsus, tai padaryti bus labai sudėtinga, kadangi prie gydytojų kabinetų nusidrieks ilgiausios eilės.

Profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai turi būti atliekami kasmet ir yra nemokami.

Kartais tenka išgirsti kai kurių tėvelių nuomonę, jog profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra tik formalumas. Tai labai klaidinga nuostata, nes profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.

Prireikus vaikas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus, jam bus atlikti papildomi reikalingi tyrimai.

Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas nurodo, kokių rekomendacijų (mitybos, fizinės veiklos apribojimo) laikantis vaikas gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje.
Taip pat Vaiko sveikatos pažymėjime nurodoma, kokios skubios pagalbos dėl alergijos ar lėtinių ligų vaikui gali prireikti mokykloje.

Už rekomendacijų, kurias nurodo Vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas ar pediatras, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą ugdymo įstaigoje.

Atlikus Vilniaus miesto moksleivių sveikatos duomenų analizę, paaiškėjo, kad tik trečdalis Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių neturi sveikatos sutrikimų, todėl į vaiko sveikatos patikrą reikia žiūrėti labai atsakingai.

Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė, Kokia gi turi būti „draugiška kuprinė”, kuri nežalotų besiformuojančio stuburo ir nesudarytų sąlygų atsirasti laikysenos sutrikimams.

Laikysena – tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių.

Mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o plotis būti ne siauresnis kaip 3,5 cm.

Rūpinantis vaikų saugumu, mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Na ir svarbiausia – mokyklinės kuprinės svoris. Kuprinė, skirta pradinukams turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau 1000 g.

Kadangi Lietuvoje labai aktuali „sunkios kuprinės” problema, tėveliai turėtų pastoviai kontroliuoti savo atžalų kuprines. Pradinukai į jas dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymuisi skirtas priemones, bet ir mylimiausius žaislus.

Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę (stuburo tarpslankstelinių diskų ligą).

Vaikams rekomenduojam nešti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių.

Didžiausią mokyklinių kuprinių turinio dalį sudaro vadovėliai. Vadovėlis 1-4 klasėms turi sverti ne daugiau kaip 300 g, 5-8 klasėms – 400 g, 9-10 klasėms – 500 g ir 11-12 klasėms – ne daugiau kaip 600 g.

Visos mokyklinės prekės, teikiamos į rinką, turi būti paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokyklinės prekės, naudojamos pagal paskirtį ar numanomu būdu, gali turėti tam tikros rizikos vaikų sveikatai, į tai turi būti aiškiai atkreiptas dėmesys.

Labai svarbu moksleiviui sukurti tinkamą mokymosi aplinką. Rašomasis stalas ir kėdė turi būti pritaikyti pagal ūgį. Vaikui tiesiai atsisėdus, stalo kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad, atsirėmęs alkūnėmis į stalo paviršių, rodomuoju pirštu pasiektų išorinį akies kraštą, o jo pečiai nepakiltų. Kėdė turėtų būti aukštu atlošu, prisitaikančiu prie fiziologinių stuburo linkių. Vaikui sėdint, jo kojos į žemę turi remtis stačiu kampu.

Stalą rekomenduojama statyti šonu taip, kad langas būtų sėdinčiojo vaiko kairėje, jei jis yra dešiniarankis, arba dešinėje, jei yra kairiarankis. Rekomenduojama papildomai įrengti ir vietinį apšvietimą. Stalinės lempos šviesa neturi būti per ryški, geriausiai tinka 60-80 vatų lemputė.

Sėdint prie stalo:

• nugara turi būti tiesi;
• kūno svoris pasiskirstęs tolygiai ant abiejų sėdmenų;
• pilvas įtrauktas;
• pečiai laisvai nuleisti;
• galva pakelta;
• pėdos turi tvirtai remtis į grindis;
• per alkūnes sulenktos rankos turi gulėti ant stalo lygiagrečiai grindims.

Kad vaikas augtų sveikas, labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti fizinio aktyvumo skatinimui. Pagal PSO rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 1 valandą. Deja, apklausų duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas.

Augančiam vaikui ne mažiau svarbi mityba. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai – rekomenduojami didesnės biologinės vertės maisto produktai. Deja, apklausos duomenimis daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartoja tik 22,4 proc. moksleivių, vaisius – trečdalis. Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad nemaža dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus. Saldainių ir šokolado kartą ar kelis kartus per dieną valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, torto, pyragaičių ir sausainių – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų kasdien gėrė kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).

Pratinkite savo atžalas kasdien valgyti pusryčius. Vaikai, valgantys sočius pusryčius, būna darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau būna nutukę.
Ką duoti pusryčiams? Rekomenduojami sudėtiniai angliavandeniai – košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos dienos pradžiai, pagerina smegenų veiklą (taigi ir nuotaiką, atmintį, dėmesį).

Ne mažesnis galvos skausmas tėveliams, kam priešpiečiams skirtus pinigėlius išleidžia jų vaikas. Vaikų maitinimą mokyklose reglamentuoja teisės aktai, kuriais draudžiama mokykloje prekiauti traškučiais, riebaluose virtais gaminiais, saldumynais, konditerijos gaminiais su kremu, gazuotais bei energiniais gėrimais. Tačiau neretai vaikai šių produktų nusiperka šalia mokyklų esančiose parduotuvėse.

Geriausias šios problemos sprendimo būdas – įdėti jiems maisto iš namų. Tai galėtų būti sumuštiniai su virta mėsa, sūrio lazdelės, jogurtas, daržovės, vaisiai.

Bendrojo ugdymo mokyklose kasdien organizuojami pietūs, kurių metu visiems vaikams sudaromos sąlygos pavalgyti šilto visaverčio maisto. Maistas gaminamas laikantis nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų bei atsižvelgiant į rekomenduojamas paros ir maistinių medžiagų normas, todėl pietus mokykloje valgyti yra saugu ir sveika. Be to vienas iš karštų patiekalų būna tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas.

Tikimės, kad mūsų patarimai Jums bus naudingi ir naujieji mokslo metai bus sveiki ir darbingi!

Liudmila Sliaužienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokykla ir sveikata]