Kaip išmokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje?

Tėvai, seneliai ir kiti artimieji neturi pamiršti, jog labai svarbu parengti vaiką saugiai elgtis gatvėje. Nuo mažens įskiepykite vaikui supratimą apie tinkamą elgesį kelyje ir atsakomybę. Suprantamai paaiškinkite vaikui pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles. Nepamirškite, kad geriausias pavyzdys vaikui – tinkamas suaugusiųjų elgesys.

Pradinių klasių moksleiviui, taip pat ir vyresniam (penktokui ar šeštokui) prieš rugsėjo 1-ąją parinkite saugų maršrutą į mokyklą ir atgal į namus. Kartu su vaiku nueikite juo keletą kartų. Eidami šiuo maršrutu, mokykite vaiką, kur ir kaip pereiti gatvę: šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, tik kelio ženklais pažymėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, sankryža.

Pasirūpinkite, kad tamsiuoju sezonu, ypač lietingu oru, vaikas turėtų atšvaitus ir žinotų, kad jie būtini.

Ką galėtų padaryti mokytojai dėl saugaus vaikų elgesio keliuose?

Pedagogai turi supažindinti moksleivius su šalia mokyklų įrengtomis perėjomis, aiškinti vaikams saugaus elgesio kelyje taisykles ir skatinti jų laikytis. Baigiantis paskutinei pamokai, mokytojai turėtų priminti vaikams: kad jie nepamirštų saugiai elgtis gatvėje, laikytųsi taisyklių, neskubėtų. Nuolat primenant vaikams, jie pamažu įsisąmonins saugumo kelyje svarbą ir įpras tinkamai elgtis.

Ar privalomos saugaus eismo pamokos?

Pradinių klasių moksleiviams saugaus eismo mokymas – atskirų dalykų mokymo dalis. Be to, bendrojo lavinimo mokyklose yra žmogaus saugos pamokos, į kurias įeina ir saugaus elgesio kelyje mokymai.

Saugaus eismo pamokas mokymo ir švietimo įstaigose nuolat veda policijos pareigūnai. Be to, organizuojami saugaus eismo renginiai, kurių dalyvis – vaikų bičiulis Amsis. Policija sukūrė animacinių filmukų ciklą, kaip vaikai turi elgtis atitinkamose situacijose: Vaikų bičiulio AMSIO patarimai

Saugaus eismo klasė policijoje

Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose Lietuvos policija įsteigė 6 saugaus eismo klases.

Saugaus eismo klasės sudaro sąlygas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kitiems visuomenės nariams ugdyti ir plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, vairuotojo), saugaus eismo kompetenciją, mokytis ir įgyti daugiau praktinių saugaus elgesio įgūdžių. Ugdoma pagarba žmogaus gyvybei ir jos išsaugojimui, pagarba eismo dalyviams, atsakomybė už savo elgesį kelyje.

Policijos pareigūnai kviečia visus, vaikus ir suaugusiuosius, kartu aptarti ir prisiminti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, išklausyti pareigūnų patarimų, kad kelyje neužkluptų nelaimė ir kiekvienas laimingai pasiektume kelionės tikslą.

Per metus policijos saugaus eismo klasėse apsilanko apie 15 000–18 000 vaikų.

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokinukas]

Tyrimo rezultatai liudija, kad tik 64 proc. apklaustų mokinių atsakė, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną, o daugiau kaip trečdalis (36 proc.) į mokyklą išskuba nevalgę. Beje, kasdien berniukai pusryčiauja kur kas dažniau (70 proc.) nei mergaitės (58 proc.).

Tik mažiau nei pusė (47 proc.) mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Kitų jų atsisako, nes pietauja namie (29 proc.), mokykloje neskanus (arba atvėsęs) maistas (21 proc.), nespėja pavalgyti, nes trumpa pertrauka (8 proc.) ir pan.

Atsisakydami karštų pietų mokykloje, vaikai tarp pusryčių, pietų, vakarienės linkę užkandžiauti – 64 proc. apklaustų mokinių atsakė, kad užkandžiauja kasdien, trečdalis (31 proc.) – kartais. Užkandžiams dažniausiai renkasi vaisius (61 proc.) arba bandeles (55 proc.), kas trečias vaikas kaip užkandžius minėjo sultis, pieno produktus arba saldumynus ir kas penktas mokinys – bulvių traškučius.

„Kodėl tokia situacija? Atsakymas paprastas– mokiniai tiesiog neturi pakankamai žinių apie sveiką mitybą. Tik du trečdaliai (74 proc.) 6–7 klasių mokinių atsakė, kad kasdien reikia valgyti daržoves. Apie būtinybę kiekvieną dieną valgyti duoną, grūdų košes žinojo 63 proc. mokinių, ir tik maždaug kas antras vaikas atsakė, kad kasdien reikia valgyti vaisius (56 proc.) bei mėsą (paukštieną) (48 proc.). Ypač stebina kad tik kiek daugiau kaip kas trečias (37 proc.) vaikas žinojo, kad sveiko vaiko racione kiekvieną dieną turėtų būti ir pieno produktų“, – komentavo tyrimą dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.

Tiesa, žinios ne visada padeda sveikai maitintis. Tik nedidelė dalis mokinių (6 proc.) nurodė, jog saldumynus reikia vartoti kasdien, tačiau realiai kiekvieną dieną jais smaližiauja daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų vaikų.

Didžioji dauguma (90 proc.) mokinių nurodė, kodėl reikia valgyti ir gerti, jų minėtos priežastys: kad organizmas nenusilptų ir turėtų energijos; kad gyventų; kad augtų sveiki ir stiprūs ir pan. Tačiau kas dešimtas vaikas atsakė, kad nežino kodėl apskritai reikia valgyti ir gerti.

Akivaizdu, kad daugiausiai vaikų apie mitybą sužinojo iš savo tėvų, bet toli gražu ne visi – tik 56 proc. Šis skaičius stebina – beveik pusei mokinių tėvai nieko nepasakojo apie mitybą arba vaikai jų tiesiog neišgirdo. Tad svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams – 51 proc. apie sveiką mitybą sužinojo iš jų. Beveik trečdalis mokinių atsakė, kad jie apie tai išgirdo per TV laidas (29 proc.) arba jiems papasakojo gydytojai (26 proc.), ir kas penktas apie mitybą ir fizinio aktyvumo būtinybę perskaitė internete (21 proc.).

„Kadangi daug apie sveiką mitybą sužinoma būtent mokykloje, projektas „Sveikatiada“ , bendradarbiaudamas su daugiau kaip 500 mokyklų visoje Lietuvoje, turi tikrai daug galimybių ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius būtent per mokymo įstaigas. Įdomiais renginiais ir konkursais ne tik pasakosime apie sveiką mitybą, bet ir skatinsime sveikai maitintis. Kaip tik spalio mėnesį mokyklose prasideda projektas „Sveikos mitybos trimestras“, – pasakojo Eglė Maliukevičiūtė, projekto „Sveikatiada“ koordinatorė.

Pasak pašnekovės, kaip kurios jau tradicinės „Sveikatiados“ veiklos tarsi tiesiogiai nukreiptos spręsti apklausa įvardintas problemas. Štai iniciatyvos „Pusryčių fiesta“ tikslas – atkreipti dėmesį į pusryčių naudą ir skatinti moksleivius pradėti dieną sveikai bei skaniai pasistiprinus. Tyrimo išvados rodo: tik maždaug kas antras mokinys žino, kad kasdien reikia valgyti vaisius, čia padės dar viena populiari „Sveikatiados“ iniciatyva – „Vaisių ir daržovių mitingas“.

Prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, dažniausiai domimasi mokyklos aplinka, joje puoselėjamomis tradicijomis, vertybėmis, pedagogų gebėjimu sudominti mokinius. Bet ne mažiau svarbu pasirūpinti būsimojo mokinuko sveikata, todėl pirmiausiai tėveliams norime priminti, jeigu dar nepatikrinote savo atžalos sveikatos, paskubėkite tai padaryti kuo greičiau, nes vaiko sveikatos pažymėjimą į mokyklą būtina pristatyti iki rugsėjo 15 dienos. Uždelsus, tai padaryti bus labai sudėtinga, kadangi prie gydytojų kabinetų nusidrieks ilgiausios eilės.

Profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai turi būti atliekami kasmet ir yra nemokami.

Kartais tenka išgirsti kai kurių tėvelių nuomonę, jog profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra tik formalumas. Tai labai klaidinga nuostata, nes profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.

Prireikus vaikas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus, jam bus atlikti papildomi reikalingi tyrimai.

Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas nurodo, kokių rekomendacijų (mitybos, fizinės veiklos apribojimo) laikantis vaikas gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje.
Taip pat Vaiko sveikatos pažymėjime nurodoma, kokios skubios pagalbos dėl alergijos ar lėtinių ligų vaikui gali prireikti mokykloje.

Už rekomendacijų, kurias nurodo Vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas ar pediatras, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą ugdymo įstaigoje.

Atlikus Vilniaus miesto moksleivių sveikatos duomenų analizę, paaiškėjo, kad tik trečdalis Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių neturi sveikatos sutrikimų, todėl į vaiko sveikatos patikrą reikia žiūrėti labai atsakingai.

Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė, Kokia gi turi būti „draugiška kuprinė”, kuri nežalotų besiformuojančio stuburo ir nesudarytų sąlygų atsirasti laikysenos sutrikimams.

Laikysena – tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių.

Mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o plotis būti ne siauresnis kaip 3,5 cm.

Rūpinantis vaikų saugumu, mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Na ir svarbiausia – mokyklinės kuprinės svoris. Kuprinė, skirta pradinukams turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau 1000 g.

Kadangi Lietuvoje labai aktuali „sunkios kuprinės” problema, tėveliai turėtų pastoviai kontroliuoti savo atžalų kuprines. Pradinukai į jas dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymuisi skirtas priemones, bet ir mylimiausius žaislus.

Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę (stuburo tarpslankstelinių diskų ligą).

Vaikams rekomenduojam nešti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių.

Didžiausią mokyklinių kuprinių turinio dalį sudaro vadovėliai. Vadovėlis 1-4 klasėms turi sverti ne daugiau kaip 300 g, 5-8 klasėms – 400 g, 9-10 klasėms – 500 g ir 11-12 klasėms – ne daugiau kaip 600 g.

Visos mokyklinės prekės, teikiamos į rinką, turi būti paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokyklinės prekės, naudojamos pagal paskirtį ar numanomu būdu, gali turėti tam tikros rizikos vaikų sveikatai, į tai turi būti aiškiai atkreiptas dėmesys.

Labai svarbu moksleiviui sukurti tinkamą mokymosi aplinką. Rašomasis stalas ir kėdė turi būti pritaikyti pagal ūgį. Vaikui tiesiai atsisėdus, stalo kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad, atsirėmęs alkūnėmis į stalo paviršių, rodomuoju pirštu pasiektų išorinį akies kraštą, o jo pečiai nepakiltų. Kėdė turėtų būti aukštu atlošu, prisitaikančiu prie fiziologinių stuburo linkių. Vaikui sėdint, jo kojos į žemę turi remtis stačiu kampu.

Stalą rekomenduojama statyti šonu taip, kad langas būtų sėdinčiojo vaiko kairėje, jei jis yra dešiniarankis, arba dešinėje, jei yra kairiarankis. Rekomenduojama papildomai įrengti ir vietinį apšvietimą. Stalinės lempos šviesa neturi būti per ryški, geriausiai tinka 60-80 vatų lemputė.

Sėdint prie stalo:

• nugara turi būti tiesi;
• kūno svoris pasiskirstęs tolygiai ant abiejų sėdmenų;
• pilvas įtrauktas;
• pečiai laisvai nuleisti;
• galva pakelta;
• pėdos turi tvirtai remtis į grindis;
• per alkūnes sulenktos rankos turi gulėti ant stalo lygiagrečiai grindims.

Kad vaikas augtų sveikas, labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti fizinio aktyvumo skatinimui. Pagal PSO rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 1 valandą. Deja, apklausų duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas.

Augančiam vaikui ne mažiau svarbi mityba. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai – rekomenduojami didesnės biologinės vertės maisto produktai. Deja, apklausos duomenimis daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartoja tik 22,4 proc. moksleivių, vaisius – trečdalis. Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad nemaža dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus. Saldainių ir šokolado kartą ar kelis kartus per dieną valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, torto, pyragaičių ir sausainių – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų kasdien gėrė kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).

Pratinkite savo atžalas kasdien valgyti pusryčius. Vaikai, valgantys sočius pusryčius, būna darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau būna nutukę.
Ką duoti pusryčiams? Rekomenduojami sudėtiniai angliavandeniai – košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos dienos pradžiai, pagerina smegenų veiklą (taigi ir nuotaiką, atmintį, dėmesį).

Ne mažesnis galvos skausmas tėveliams, kam priešpiečiams skirtus pinigėlius išleidžia jų vaikas. Vaikų maitinimą mokyklose reglamentuoja teisės aktai, kuriais draudžiama mokykloje prekiauti traškučiais, riebaluose virtais gaminiais, saldumynais, konditerijos gaminiais su kremu, gazuotais bei energiniais gėrimais. Tačiau neretai vaikai šių produktų nusiperka šalia mokyklų esančiose parduotuvėse.

Geriausias šios problemos sprendimo būdas – įdėti jiems maisto iš namų. Tai galėtų būti sumuštiniai su virta mėsa, sūrio lazdelės, jogurtas, daržovės, vaisiai.

Bendrojo ugdymo mokyklose kasdien organizuojami pietūs, kurių metu visiems vaikams sudaromos sąlygos pavalgyti šilto visaverčio maisto. Maistas gaminamas laikantis nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų bei atsižvelgiant į rekomenduojamas paros ir maistinių medžiagų normas, todėl pietus mokykloje valgyti yra saugu ir sveika. Be to vienas iš karštų patiekalų būna tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas.

Tikimės, kad mūsų patarimai Jums bus naudingi ir naujieji mokslo metai bus sveiki ir darbingi!

Liudmila Sliaužienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokykla ir sveikata]