Kaip maudyti?

Naujagimį galima maudyti pirmą arba antrą dieną grįžus iš ligoninės. Pirmą kartą susiruošę maudyti naujagimį tėvai patiria stresą. Ką daryti nepatyrusiam tėčiui ir mamai?

Pirmiausia, pasirūpinkite, kad patalpoje būtų šilta – maždaug 23 laipsniai, o vanduo – kūno temperatūros. Per anksti gimusį arba mažo svorio naujagimį maudykite 37– 37,5 laipsnių temperatūros vandenuke. Geriausia maudyti kūdikį prieš vakarinį maitinimą – ne vėliau kaip 10 valandą.

Naujagimiui paruoškite vaikišką vonelę. Prieš maudymą vonelę dezinfekuokite ūkišku muilu, išplaukite karštu vandeniu ir perskalaukite verdančiu vandeniu. Įpilkite reikiamą kiekį virinto vandens ir pamatuokite temperatūrą. Paskui nurenkite kūdikį ir atsargiai panardinkite į vandenį iki petukų. Mažylio sprandas turi būti ant mamos ar tėčio dilbio, o plaštaka prilaikykite mažylio petį. Kol bambutė nesugijo, nemirkykite jos vandenyje. Laisva ranka perskalaukite kūdikį vandeniu. Kad mažylis neišsigąstų ir nepravirktų, prausdamos šypsokitės ir švelniai jį kalbinkite.

Ant švelnios kempinėlės užpilkite nedidelį kiekį prausiklio ir pradėkite prausti. Išmuiluokite kakliuką, krūtinę, pilvuką, užpakaliuką, rankytes, kojytes, nugarytę, paskui – galvytę. Kruopščiai išmuiluokite pažastytes, kaklo, kirkšnių raukšles, alkūnių ir keliukų linkius. Nepamirškite atgniaužti mažylio kumštukų, nes delnukai liks nenuprausti.

Po to pereiname prie galvytės. Nuprausiame veiduką ir atlošiame naujagimio galvytę, prilaikydamos ją delnu. Sudrėkinkite mažylio plaukučius: vandenuką pilkite nuo kaktos pakaušio pusėn. Išmuiluokite galvytę švelniu vaikišku šampūnu, pamasažuokite jos odą ir švelniai glostydama nuplaukite vandeniu.

Švarią mažylio galvytę nusausinkite rankšluosčiu ir pašukuokite švelniomis vaikiškomis šukomis. Įprastinės plastmasinės šukos kūdikiui netinka: jos gali pažeisti gležną mažylio odelę. Ausytes nusausinkite vatos tamponėliu. Kad odelė neišsausėtų, po maudynių patepkite vaikišku aliejuku arba losjonu.

Paverskite maudynes vandens žaidimais. Voniai tinka įvairūs guminiai ir plastmasiniai ančiukai, žuvytės, laiveliai, kamuoliukai. Parduotuvėje galite įsigyti ir specialių vonios žaisliukų.

Renkamės kūdikio kosmetiką

Prausiklius, šampūną ir kremus kūdikiui rinkitės labai atidžiai. Juk kūdikio odelė plona, o apsauginė plėvelė, kuri sulaiko vandenį ir neleidžia prasiskverbti mikrobams, dar tik formuojasi pirmaisiais 12 mėnesių. Todėl ji labai jautri aplinkos poveikiui. Prisiminkite, kad kietame muile esantys šarmai sudirgina odelę, ji parausta, išsausėja ir gali atsirasti bėrimų.

Švelniausi kūdikio odelei specialūs vaikiški šampūnai ir kremai – geliai ir aliejai, kuriuose nėra šarminių komponentų. Geriausiai tinka iš natūralių medžiagų pagaminti prausikliai, kurių pH – 5 arba 5,5. Pirkite prausiklius, kurie nedirgina akyčių, taigi, į jas patekusios putos neprivers mažylio ašaroti. Labai mažą kūdikį ( 0 –3 mėnesių) prauskite švelniu šampūnu, kurio etiketėje pažymėta, kad prausiklis tinka naujagimiams. Pirmus šešis gyvenimo mėnesius pediatrai pataria maudyti kūdikį 2–3 kartus per savaitę, o muilą ir plaukų šampūną naudoti tik kartą per savaitę.

Vandens procedūros naudingos fiziniam kūdikio vystymuisi. Judėdamas kūdikis tobulina motorinius judesius, treniruoja raumenis, kvėpavimą ir širdutę. Vandenukas padeda formuotis odos šilumos reguliavimo funkcijai.

Parengė Undinė Gilė

Medicinoje nepakankamas klubo sąnario išsivystymas vadinamas klubų displazija. Pirmuosius simptomus ką tik gimusiam naujagimiui gali pastebėti jau akušeriai-ginekologai ar šeimos gydytojas, o diagnozę nustato ir gydymą skiria ortopedas-traumatologas.

Julija Ravinskienė, sostinės Flebologijos centre konsultuojanti ortopedė-traumatologė, teigia, kad kūdikius ištirti reikėtų jau 4–6 gyvenimo savaitę.

Kūdikio klubų displazijos simptomai

„Tėvai turėtų kreiptis į gydytoją ir paprašyti naujagimį apžiūrėti. Labai svarbu klubų displaziją nustatyti laiku, kad gydymas būtų paprastesnis, o rezultatai – geresni. Kol kas mažai šeimų žino apie klubų displaziją, todėl gimus kūdikiui nemato būtinybės kreiptis į ortopedus-traumatologus“, – sako gydytoja.

Apsilankius pas gydytoją, jis gali įvertinti netiesioginius požymius – vaikas nepakankamai išskečia kojas, girdimas sąnarių traškėjimas. Taip pat įvertinamas šlaunų ar sėdmenų raukšlių aukštis, galimi kojų ilgio skirtumai. Prireikus atliekamas tyrimas echoskopu ar rentgenologinis tyrimas, kuriuo tiksliai nustatomi klubų sąnario pakitimai.

Pasak J. Ravinskienės, patiems tėvams pagal išorinius požymius nustatyti vaiko klubų displazijos nepavyks. „Jie gali pastebėti, kad kažkas yra ne taip, tačiau tik vėlesniame amžiuje – dažnai jau vaikui pradėjus vaikščioti. Nereikėtų laukti, kol simptomai taps matomi. Konsultacijų metu gydytojas įvertina vaiko kojų judesius, specifinius simptomus, atlieka klubų echoskopiją. Tyrimai atliekami greitai ir yra paprasti“, – teigia ortopedė-traumatologė.

Įtakos turi paveldimumas ir įpročiai

Pasak medikų, klubų displazija dažniau diagnozuojama mergaitėms nei berniukams, vaikams, gimusiems cezario pjūvio būdu ar esant pirmalaikiam gimdymui, kūdikiams -po daugiavaisio nėštumo. Visgi gydytojai neišskiria vienos šio sutrikimo priežasties.

Gydytojų teigimu, nepakankamas klubo sąnario išsivystymas gali būti paveldimas. Jei vienas mama ar tėtis turėjo klubų displaziją, didesnė tikimybė, kad vaikas gims su šia problema. Svarbūs ir motinos įpročiai nėštumo metu – vaistų vartojimas, rūkymas, alkoholis. Jie kenkia bendrai vaisiaus raidai, taip pat ir klubų vystymuisi.

„Sužinojus, kad kūdikis turi neišsivysčiusį sąnarį, mama ir tėtis neturėtų pulti į paniką. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad klubai išsivystys tinkamai ir displazija neturės įtakos vaikščiojimui ir tolesniam vaiko gyvenimui“, – sako gydytoja Julija Ravinskienė.

Kaip auginti vaiką su klubų displazija?

Gydytojai pataria tėvams, auginantiems vaikus su klubų displazija, laikyti jų kojas išskėstas. Tokią kūno padėtį reikėtų išlaikyti kuo ilgiau – net iki 23 valandų per parą. Dažniausiai taikoma gydymo priemonė – klubų įtvaras, užfiksuojantis klubus reikiamoje padėtyje, modeliuojantis, kaip jie augs toliau.

Rekomenduojama ir vystant sveiką kūdikį išlaikyti išskėstų kojų poziciją. „Lietuvoje vis dar pasitaiko išlikusių įpročių vystyti vaikus griežtai ištiestomis kojomis. Tikima, kad taip kojos bus tiesios, tačiau tokia praktika iš tiesų kenkia taisyklingam klubo sąnarių vystymuisi, tad jos reikėtų vengti“, – pataria J. Ravinskienė.

Kūdikiams, kuriems diagnozuota lengva klubų displazija, gydytojai rekomenduoja specialas mankštas. Tiesa, šios mankštos rekomenduojamos ir sveikiems kūdikiams.

„Mankštos paprastos, jas kiekviena mama gali daryti vaikui jį vystydama, kelis kartus per dieną po 15–20 kartų. Tai neužima daug laiko, o vaikams pratimai patinka“, – sako ortopedė-traumatologė.

Gydytoja teigia kad klubų displaziją galima išgydyti be jokių pasekmių, jei liga diagnozuojama laiku, taikomas tinkamas gydymas, o mama ir tėtis tiksliai laikosi gydytojo nurodymų.