Pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu stuburo apkrova didėja ne tik dėl augančių kilogramų, bet ir dėl pakitusio svorio centro, kuris pasislenka į priekį. Todėl keičiasi moters laikysena – norėdama išlaikyti pusiausvyrą, ji atsilošia. Juosmens raumenys yra nuolat įtempti, stuburas juosmens srityje išlinksta į priekį. Vis didėjančio svorio slegiami nugaros ir pilvo raumenys spaudžia stuburo slankstelius ir sąnarius, dirgina tarpslankstelinius diskus.

Nėštumo metu būsimos mamos organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, dėl kurių suminkštėja dubens kaulų jungtys ir atsipalaiduoja raiščiai, nes gimdant šios kūno srities kaulai turi išsiplėsti ir praleisti vaisių. Todėl nugaros juosmens dalies sąnariai ir raiščiai lengvai pažeidžiami.

Dėl raiščių silpnumo sąnariai tampa nestabilūs, o pertemptiems ir nusilpusiems raumenims vis sunkiau palaikyti juosmenį. Dėl šių priežasčių pradeda skaudėti nugarą ir dubenį. Vaikščioti ir stovėti darosi nepatogu ir sunku, norisi dažniau pagulėti, bet tai ne visada įmanoma, nes nugaros skausmai dažniausiai prasideda 5–7 mėnesį, kai moteris dar dirba, kitoms – kur kas anksčiau.

Stipriname raumenis, prilaikome pilvuką ir padedame nugarai

Prilaikyti pilvo sienos raumenis ir palengvinti svorio krūvį jo apačiai ir nugarai gali pilvuką prilaikantys elastiniai diržai. Nėščiųjų diržai, korsetai, kelnaitės padeda pilvo sienelės raumenims išlaikyti padidėjusį svorį, tolygiai paskirsto nugaros ir juosmens krūvį, todėl sumažėja skausmas. Jie taip pat padės būsimai mamytei išsaugoti tinkamą laikyseną ir išlikti aktyviai iki pat gimdymo.

 Segint tokį diržą mažiau išsitampys pilvo oda ir galima išvengti tokios nemalonios nėščiųjų problemos kaip strijos. Dar vienas svarbus tokių diržų privalumas, kad jie sumažina pilvo ertmės organų spaudimą ir sukuria geras sąlygas vaisiui. Mažiau spaudžiama ir šlapimo pūslė, todėl rečiau reikės bėgioti į tualetą.

Pagimdžiusioms moterims skirtas diržas ar korsetas padės greičiau atkurti pilvo raumenų tonusą, greičiau sugis pilvo sienelė (pavyzdžiui, po cezario pjūvio), sumažės nugaros apkrova, keliant ar nešiojant kūdikį. Po gimdymo raumenys dar nusilpę, o kilnoti kūdikį mama turi ištisą dieną. Šiuo laikotarpiu nugaros skausmą lemia ir hormonai, ir pasikeitusi laikysena.

Stuburo ir juosmens skausmams išvengti sudaromos specialios nėščiųjų mankštų programos, kurias parengia specialistai. Galima atlikti pratimus treniruoklių salėje, mankštintis baseine, lankyti nėščiųjų aerobiką. Pagrindinis mankštų tikslas – stiprinti nugaros raumenis. Tai daryti reikia pačioje nėštumo pradžioje, o geriausia – dar jam besiruošiant.

Atgaiva ištinusioms ir skaudančioms kojoms

Daugeliui nėščiųjų apsunksta ir patinsta blauzdos, kulkšnys ir pėdos. Šie simptomai įspėja apie išsiplėtusias kojų venas. Nėštumo laikotarpiu tokiu negalavimu skundžiamasi neretai. Augantis svoris, didesnis kraujo tūris bei hormonų pokyčiai, dėl kurių sumažėja kojų venų sienelių elastingumas, o vožtuvai pasidaro mažiau sandarūs, palankios sąlygos venų varikozei. Ligai išsivystyti turi įtakos ir paveldimumas.

Gimdoje augančio vaisiaus svoris spaudžia dubens venas, dėl to kraujui pasidaro sunku tekėti, padidėja veninis spaudimas. Kraujas kaupiasi kojų venose, kurios neatlaikiusios spaudimo išsiplečia ir tampa gerai matomos po oda.

Sulėtėjus kraujotakai kojų venose, greitai gali susidaryti krešuliai. Tokia situacija palanki ir vystytis, ir paūmėti venų varikozei, jeigu šia liga nėščioji sirgo iki pastodama. Paūmėjusi liga ypač pavojinga, nes gali komplikuotis giliųjų venų tromboze.

Atsiradus šiems venų kraujotakos pokyčiams nėštumo metu, išryškėja lėtiniam venų nepakankamumui būdingi požymiai: kojų patinimas, niežėjimas, nuovargis, sunkumas ir skausmas, kojų raumenų spazmai. Matomos išsiplėtusios venos, paviršinių kraujagyslių raizginiai.

Šiuos negalavimus patiriančioms nėščiosioms, taip pat ir norinčioms jų išvengti, patariama mūvėti kompresines kojines ar pėdkelnes. Tokie gaminiai sumažina kojų skausmą, nuovargį bei patinimą. Jie gerina kraujotaką ir sulėtina venų varikozės vystymąsi. Kompresines kojines patariama mūvėti ir po gimdymo, nes tuomet esantys kraujo krešėjimo pokyčiai greičiau sukelia giliųjų venų trombozę.

Kompresinės kojinės skiriasi suspaudimo stiprumu, kuris parenkamas pagal venų nepakankamumo laipsnį. Mažiau apspaudžiančias kojines galima mūvėti prevencijai.

Jeigu tinsta kojos, nepatariama ilgai stovėti ar sėdėti. Tinimas nuslūgsta pakėlus kojas, todėl reikėtų ilgiau palaikyti jas horizontaliai, naudingas ėjimas, specialūs pratimai. Vienas paprasčiausių – pajudinti pėdas aukštyn ir žemyn. Blauzdas galima pamasažuoti vėsiu vandeniu – nuo apačios į viršų. Nėščiosioms patariama daugiau vaikščioti ir avėti patogią avalynę.

Parengė Dalia Petrutytė

Nepaisant populiaraus posakio, jog nėštumas – ne liga, tai yra nemenkas iššūkis ir stresas moters organizmui. Viena moteris nėštumo metu pražysta gražiausiomis spalvomis, kitai šis periodas gali tapti baisiausiu gyvenimo etapu, kurio nuolatiniai palydovai skausmas, tinimai, nuovargis ir pykinimas. Kiekvienos moters fiziologija skirtinga ir pažadėti, kad, pavyzdžiui, išgėrusi tabletę, visų šių nemalonių pokyčių atsikratysi – tiesiog naivu. Tačiau laiku pasirūpinusi profilaktikos priemonėmis gali išvengti ne vienos problemos.

Sveikas stuburas mamai dar pravers

Vienas dažniausių būsimų mamų negalavimų– nugaros skausmas, kuris, gimus mažyliui, tik dar labiau paūmėja, nes retas kuris 9 mėnesius įsčiose plūduriavęs mažylis gimęs sutinka pasitraukti nuo mamos rankų. Norint nepakenkti savo stuburui, gydytojai rekomenduoja vaiką laikyti tvirtai apglėbus abejomis rankomis, tiesiai priešais save. Idėja šauni, bet prarasti ir tą vieną laisvą ranką, kuria dar galima sriubą pamaišyti, susitvarkyti ir gal vieną kitą ataskaitą parašyti, norinčiųjų mažai. Todėl nuo nėštumo vidurio vis didesnį krūvį patiriantys nugaros raumenys po gimdymo ne tik negauna užtarnauto poilsio, tačiau yra apkraunami dar labiau.

Štai kodėl taip svarbu nuo pat pradžių lavinti šiuos raumenis lengvu, nėščiosioms tinkamu sportu – plaukimu, nėščiųjų joga. Nepatogią medinę kėdę, ar itin patogų, bet sveikatai ne itin naudingą krėslą iškeisk į balansinį kamuolį. Šis kamuolys ne tik bus naudingas tavo stuburui, bet ir smagi mankštos priemonė jau gimusiam mažyliui, ar žaidimų kamuolys vyresnėliui. Nuo šiol nesiskirk su geriausiu draugu – nėščiosios diržu, kuris prilaikys pilvuką ir palengvins nugarai tenkančią naštą. Panašus įtvaras, gelbstintis nugarą nuo skausmo, bus reikalingas ir po gimdymo.

Tavo priešas – didžiulė rankinė, kuri lėtai, tačiau užtikrintai lenkia stuburą, todėl verčiau pakeisk ją į madingą kuprinytę.

Kojos kaip kaladės

Negali tinkamai įvertinti šio posakio, kol dar nesulaukei paskutinių nėštumo mėnesių. Kojų tinimas, lemiantis ypatingą jų nuovargį ir meškutės eiseną – įprastinis nėščiosios skiriamasis ženklas. Net jei pilvukas dar slepiasi, tą įkypą krypavimą pažinsi iš tolo. Deja, kuo toliau, tuo smagiau – išoriniai požymiai, tokie kaip patinusios kojos ar kreiva eisena, tėra tik estetiniai trūkumai. Padidėjęs svoris, sutrikusi kraujotaka gali lemti kojų venų ligą – varikozę, kurios lengviausias požymis – ant dailių tavo kojų išryškėjęs venų žemėlapis. Negydoma ši liga gali progresuoti ir toliau – iki dar rimtesnių susirgimų.

Kaip sau padėti? Pradėk nuo lengviausio: bent du kartus per savaitę palepink kojas vėsaus vandens srove, masažuodama jas nuo kulnų link kelių. Žiūrėdama televizorių ar skaitydama knygą pakelk kojas kiek aukščiau, aukštakulniams tark griežtą – ne, o paprastas kojines pakeisk į profilaktines kompresines. Besirinkdama šias kojines, pasitark su specialistu dėl papildomos poros – medicininių kompresinių kojinių.

Laiminga mama – laimingas vaikas

Nėštumas gali pareikalauti daug jėgų ir ištvermės. Nusiteik tam, pasiruošk įvairiausiems netikėtumams. Nevaldomos emocijos, nepaaiškinamas įniršis ar liūdesys tave gali apimti pačiomis netikėčiausiomis akimirkomis. Sulauksi gausybės neprašytų patarimų ir kritikos – nuo pasirinkto kūdikio vardo iki mažylio kambario sienos spalvos. To neišvengsi. Todėl visada šalia turėk mėgstamos vonios druskos, skaniausios arbatos, smagiausios muzikos ir neleisk sau pamiršti – dabar svarbiausia tik Tu ir Tavo vaikas.

Indrė Aidulytė

Nėščios moters

Folio rūgštis – nėščiajai reikia dvigubai daugiau

Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būtinų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu – folio rūgštis (vitaminas B9). Šis elementas paruošia organizmą nėštumui. Pritrūkus folio rūgšties, atsiranda kiaušialąstės patologijų ir moteris negali pastoti arba vaisius nesivysto tinkamai. Vartoti šio vitamino preparatą gydytojai pataria pradėti prieš tris mėnesius iki planuojamo nėštumo. Bet ne visada nėštumą įmanoma tiksliai numatyti – neretai tai atsitinka netikėtai. Todėl ruoštis šiam svarbiam šeimos įvykiui vertėtų dar anksčiau.

Būsimo vaikelio nervų sistema pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo periodu, todėl šį vitaminą visada reikia vartoti papildomai – moters organizme jo neturi trūkti dar prieš pastojant. Nuo pat pirmųjų nėštumo dienų folio rūgšties turės užtekti abiems – dalį jos būsima mama atiduos vaisiui. Folio rūgštis jam ypatingai svarbi iki 12 nėštumo savaitės. Gauti jos reikia kasdien, nes organizmas šio vitamino nekaupia, o nesunaudoti likučiai pašalinami. Per parą nėščiajai patariama papildomai vartoti 400 mg. – dvigubai daugiau negu įprastai. Jeigu moteris turi tam tikrų sveikatos problemų, prireiks dar didesnės dozės.

Folio rūgštis būtina vaikeliui išnešioti. Ji padeda įsisavinti kitus vitaminus, būtinus gyvybei užmegzti bei išnešioti sveiką kūdikį. Dėl jos stokos nėštumo metu gali dalinai arba visiškai atitrūkti placenta, įvykti savaiminis persileidimas.

Tyrimų duomenimis, folio rūgštis svarbi būsimo vaikelio stuburo ir galvos smegenims, jos reikia organizmo ląstelėms bei audiniams. Jeigu nėštumo pradžioje trūksta didelio kiekio, atsiranda nemaža apsigimimų grėsmė. Įrodyta, kad folio rūgštis apsaugo nuo labiausiai paplitusio nervinio vamzdelio defekto – įskilo stuburo (dėl nesuaugusių slankstelių lankų atsiradusio plyšio). Šio vitamino stoka gali lemti kitus vaiko apsigimimus: protinį atsilikimą, kiškio lūpą, anencefaliją (neišsivystę galvos smegenys), hidrocefaliją (galvos smegenų vandenė, kai kaukolėje susikaupia daug skysčio). Deja, 30 proc nėščiųjų Lietuvoje nustatoma folio rūgšties stoka, vadinasi, beveik trečdalis būsimų mamų rizikuoja vaikelio sveikata.

Vitaminas B9 svarbus kraujodarai, aminorūgštims ir cukrui įsisavinti, virškinimo sistemai, imunitetui. Būsimai mamai folio rūgšties stoka gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gauna per mažai deguonies ir jį ištinka hipoksija (deguonies badas). Tai gali pažeisti širdį, galvos smegenis ir yra dažniausia naujagimių mirties priežastis.

Folio rūgštis turi įtakos būsimos mamos apetitui, o jo netekus pritrūks naudingųjų medžiagų abiems. Vitamino B9 stoka veikia moters emocinę būklę. Mama pasidaro dirgli, jaučiasi išsekusi, o tokią savijautą ji perduos būsimam kūdikiui, kuris gims nervingas bei kaprizingas.

Folio rūgšties yra avižų kruopose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, salotose, špinatuose, jos turi citrusiniai vaisiai, migdolai ir grikiniai riešutai, svogūnai, burokai, bulvės, moliūgai, melionai. Netrūksta šio vitamino kepenyse, inkstuose, jūros žuvyje, jo galima gauti iš pieno, sūrio, varškės kefyro ir vištų kiaušinių.

Bet vis dėlto iš maisto, kokia bebūtų subalansuota mityba, reikiamo kiekio gauti neįmanoma. Juo labiau kad apdorojant maisto produktus, folio rūgšties sumažėja. Be to, ji pasisavinama nevienodai – prasčiau turinčioms virškinimo sistemos sutrikimų. Šio vitamino daugiau sunaudoja nuolat neišsimiegančios, stiprų stresą, depresiją patiriančios moterys, taip pat – vartojančios hormoninius vaistus bei ilgai geriančios antibiotikus.

Vaisingumą skatinantis Vitaminas D3

Vitamino D stoka nustatoma apie 80 proc nėščiųjų, o tyrimai įrodo, kad šis vitaminas nėštumo metu lemia suaugusio žmogaus kaulų tankį.

Vitaminas D visoms mamoms gerai žinomas kaip būtinas vaiko augimui ir vystymuisi, taip pat rachito profilaktikai. Bet dauguma moterų pamiršta, kad jis itin svarbus dar prieš nėštumą, taip pat nešiojant vaikelį. Mokslininkai mano, kad vitaminas D turi įtakos vaisingumui, mat jis skatina gamintis lytinius hormonus progesteroną ir estrogeną.

Yra dvi šio vitamino formos – D2 ir D3. Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D3 veikia daug efektyviau negu D2. Pastarasis gaunamas iš augalinių maisto produktų, o D3 yra gyvūniniuose, bet daugiausia (90 proc.) vitamino D gaminasi odoje, tik tam būtina sąlyga yra saulės spinduliai. Deja, saulė Lietuvoje šykšti spindulių, o šaltuoju metų periodu jie mūsų nepasiekia dar todėl, kad lauke būname mažiau bei saugomės nuo šalčio po storu rūbų sluoksniu.

Vitamino D reikia įvairioms organizmo sistemoms. Jis būtinas kalciui ir magniui pasisavinti, reguliuoja fosforo apykaitą. Taigi nuo šio vitamino priklauso būsimo vaikelio kaulų tvirtumas bei dantys. Dėl jo stokos nėštumo metu jau gimęs vaikas auga lėčiau, gali išsivystyti rachitas. Mat jeigu šio elemento trūksta nėščiajai, gimęs kūdikis jo taip pat turi per mažai.

Vitaminas D svarbus ne tik vaisiui, bet ir būsimos mamos sveikatai, jis turi įtakos imunitetui, o nesirgti ir nevartoti vaistų nėščiajai itin svarbu. Rekomenduojama vitamino D norma nėščiąjai yra 1500 – 2000 TV per dieną.

Dėl vitamino D stokos gali atsirasti įvairios nėštumo problemos – persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažesnės galimybės pagimdyti natūraliai. Trūkstant šio vitamino nėščiajai atsiranda sveikatos problemų. Jis reguliuoja insulino sintezę, padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų stokoja nemažai vitamino D. Sutrikusi nėščiosios angliavandenių apykaita turi įtakos vaisiaus medžiagų apykaitai ir augimui. Moksliniai tyrimai įrodo vitamino D stokos įtaką hipertenzijai, širdies nepakankamumui, kraujagyslių ligomis. Padidėjęs kraujospūdis ypač pavojingas būsimam kūdikiui, nes dėl gimdos kraujagyslių spazmų vaikeliui gali pritrūkti deguonies ir maisto medžiagų, kyla placentos atsisluoksniavimo pavojus.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Mamų istorijos:
Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas?

Žiemos ligos:
Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus.
Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Būkime sveikučiai:
Ar vaikui netrūksta geležies?
Stiprus imunitetas – žiema be ligų.

Žiemos mityba:
Kad vaikui nepritrūktų vitaminų.
Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos.

Kūdikis:
Žindančios mamos mityba.
Ideali švara po gimdymo – sveikai motinystei.
Į pagalbą mamai – buteliukas.
Pilvukams be diegliukų.

Mamytė:
Intymi higiena sveikam nėštumui.

Žiemos šventės
Kokia dovana atneša vaikui Kalėdų stebuklą?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų žiema

Intymi higiena

Kas apsaugo nuo infekcijų nėščią moterį?

Sveikos moters makštyje yra šiek tiek balkšvos spalvos rūgštinės reakcijos išskyrų. Rūgštinę reakciją ( pH 3,5 – 4, 5) palaiko makšties išskyrose esanti pieno rūgštis. Makšties gleivinės epitelyje yra nemažai specialios medžiagos glikogeno, kuris būtinas kiekvienos sveikos moters makštyje esančioms laktobakterijoms daugintis. Veikiamas fermentų glikogenas skyla ir jo skilimo produktas yra pieno rūgštis. Taigi susidaro rūgšti terpė, kurioje nėra sąlygų daugintis ir išgyventi patogeniniams mikroorganizmams, galintiems sukelti ligas.

Nėštumo metu pokyčiai vyksta visame moters organizme, taip pat ir lytiniuose organuose. Sustiprėja dubens kraujotaka, sustorėja makšties gleivinė, didėja makšties elastingumas. Pagausėja makšties išskyrų, jos tampa tirštesnės ir įgauna baltą spalvą. Makšties turinio pH tampa rūgštesnis, nes susidaro daugiau pieno rūgšties, o ji didina glikogeno kiekį makšties epitelyje. Toks pH apsaugo makštį nuo kai kurių infekcijų, bet padaugėjus glikogeno, greičiau apninka grybelinė infekcija, todėl daugeliui nėščiųjų nustatoma makšties kandidozė. Taip pat nėštumo metu keičiasi ir imuninė sistema. Todėl lengviau prasiskverbti ir daugintis patogeniniams mikrobams. Jiems kelią atveria netinkama nėščiosios higiena, dėl kurios gali nukentėti ne tik moteris, bet ir vaisius.

Nėščia moteris turi laikytis ypatingos higienos

Pirmiausia būtina laikytis šių taisyklių.

• Praustis reikia švariomis rankomis, bet ne kempine: tarpvietės oda labai gležna ir lengvai pažeidžiama.
• Nėščioji turi praustis tekančiu vandeniu. Taigi, jeigu neįmanoma nusiprausti duše arba iš čiaupo bėgančiu vandeniu, nedera praustis dubenyje. Verčiau vandenį ant išorinių lytinių organų pilti iš kito indo.
• Vanduo turi būti šiltas. Šaltas vanduo pavojingas dėl uždegimų, o labai šaltas arba labai karštas vanduo gali sukelti net persileidimą.
• Prausiamės iš priekio – išangės link. Tuomet tiesiojoje žarnoje esantys mikroorganizmai nepateks į makštį.
• Naudokite tik individualų rankšluostį ir odą lengvai nusausinkite.
• Nepamirškite, kad apsitempusios sintetiniais apatiniais galime išprovokuoti uždegimą, todėl derėtų dėvėti medvilnines kelnaites.

Intymios higienos taisyklių draudimai.

• Ploviklių negalima švirkšti tiesiai į makštį. Nėštumo metu nereikia naudoti priemonių makščiai plauti (nebent skirtas ginekologo). Jos gali sutrikdyti natūralią makšties mikroflorą, o paskutiniais nėštumo mėnesiais sukelia priešlaikinius gimdos susitraukimus.
• Nėščia moteris neturi švirkšti į makštį gydytojo nepaskirto vaistinio preparato, tai gali pakenkti būsimam kūdikiui.

Intymios higienos priemonės nėštumo metu

Nėštumo periodu nepageidautinas net mažiausias makšties sudirginimas. Makšties pH skiriasi nuo kūno odos pH, todėl moteris turėtų naudoti specialias priemones intymiai higienai, kurių pH toks pat kaip ir lytinių organų. Įprastinis – šarminis muilas netinka intymiai higienai, ypač nėštumo metu. Muilas ne tik išsausina makšties gleivinę, bet ir keičia makšties mikroflorą, ir gali sukelti uždegimą. Specialios intymios higienos priemonės palaiko rūgštinę odos terpę. Todėl oda gali išlaikyti normalią drėgmę. Dėl šios savybės intymios higienos priemonės padeda palaikyti ir makšties rūgštingumą, todėl nesusidaro disbiozė (bakterijų pusiausvyros sutrikimas). Intymiajai higienai skirtų prausiklių sudėtyje paprastai būna įvairių augalinių ekstraktų, jie nesausina ir nedirgina jautrios odos, todėl šias priemones galima naudoti kasdien. Tik nedera pamiršti, kad jokio prausiklio neturi patekti į makštį daug.

Intymios higienos priemonių sudėtyje yra daug mažiau kvapiklių ir kitų priedų. Tai labai svarbu nėštumo metu: reikia vengti aštriai kvepiančių higienos priemonių, nes jos yra potencialūs alergenai. Nėštumo metu geriausia atsisakyti ir intymių vietų dezodoranto, o specialias intymios higienos servetėles verta naudoti tik tuomet, kada negalite nusiprausti duše.

Jeigu nėštumo metu atsirado įtartinų išskyrų, lytinių organų bėrimų, skauda, niežti ar peršti makštį, nebandykite pati nustatyti diagnozę ir išspręsti problemos naujomis higienos priemonėmis, o kreipkitės į gydytoją.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nustatyta, kad fiziniai pratimai teigiamai veikia ne tik nėščią moterį, bet ir vaisių: aktyvina placentos kraujotaką, aprūpinimą deguonimi, gerina medžiagų apykaitą, daro įtaką normaliai vaisiaus padėčiai gimdoje.

Mankšta skatina teigiamas emocijas, stiprina moters organizmą, aktyvina visų sistemų veiklą, stiprina pilvo ir dubens raumenis ir padeda užtikrinti normalią nėštumo eigą bei pogimdyminę būklę. Nėščia moteris išmoks reguliuoti stuburui tenkantį krūvį.

Fiziniai pratimai nėštumo metu padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, sušvelnina šiuo periodu atsiradusius negalavimus. Moterims pavyksta išvengti nugaros bei kojų skausmų, nuovargio. Fiziškai aktyvi nėščia moteris patiria mažesnius gimdymo skausmus, po gimdymo greičiau susigrąžina ankstesnes kūno linijas. Nėščia moteris turėtų pasitarti su savo gydytoju ir pradėti mankštintis nuo dvyliktosios nėštumo savaitės.

Užsiėmimai vyks nuo kovo 18 d. antradieniais ir ketvirtadieniais, 18 val.Šiaulių centro poliklinikoje, Vytauto g. 101.

Registruokitės telefonu 8 (41) 52 38 69.

Daugiau informacijos suteiks telefonais 43 25 39 arba 52 38 69.

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė

Kuo naudingas magnis?

Magnis reikalingas daugeliui biocheminių reakcijų, jis aktyvina maždaug 300 fermentų, dalyvauja angliavandenių, riebalų ir lipidų apykaitoje, turi įtakos imuninei organizmo apsaugai. Nepakeičiamas magnio vaidmuo palaikant normalų ląstelės membranos (apvalkalo) – bet kokio gyvo organizmo elemento – funkcionavimą.

Magnis – vienas iš mikroelementų, susikaupusių raumenyse, nervų ląstelėse, kauluose ir dantyse. Jeigu negauname pakankamai magnio, gali ištikti nerviniai priepuoliai ir depresija. Atsiranda raumenų traukuliai – ypač kojų mėšlungis. Be magnio organizmas negali įsisavinti kalcio.

Jis būtinas ir gimdos raumenims – normaliam susitraukimui ir atsipalaidavimui. Šis mikroelementas natūraliai palaiko kraujagyslių tonusą, todėl padeda išvengti arba susilpnina vieną iš nėštumo komplikacijų – arterinio kraujospūdžio padidėjimą.

Kodėl magnio pritrūksta?

Moteriai kasdien reikia 300–350 miligramų magnio. Nėštumo metu normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi jo reikia maždaug pusantro karto daugiau (esant daugiavaisiam nėštumui – dar daugiau). Su maistu šio mikroelemento gauname vis mažiau, nes prastėja maisto produktų kokybė, todėl mažėja juose ir magnio. Be to, valgome rieboką ir baltymų turtingą maistą, todėl šis elementas silpniau rezorbuojamas iš žarnyno.

Nėščioji netenka magnio vemdama, jo mažėja vėlesniu nėštumo periodu, kai cirkuliuoja didesnis skystos kraujo plazmos kiekis ir šio elemento daugiau pašalinama per inkstus.

Magnio organizme mažėja suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, susirgus cukriniu diabetu. Šį mikroelementą iš organizmo išplauna cukrus, kava, alkoholis.

Magnio trūkumo pasekmės

Pagrindiniai magnio trūkumo požymiai: emociniai svyravimai, depresija, nėštumo periodu ypač pavojingas – padidėjęs gimdos tonusas. Jeigu nėščioji nekreips dėmesio į šiuos simptomus, gali išsivystyti sunki neurozė. Kiekviena smulkmena išmuš tave iš pusiausvyros, nesuvaldysi emocijų. Labiausiai dėl pykčio protrūkių kentės artimieji. Tokia nėščios moters emocinė būklė turės neigiamos įtakos ir dar negimusiam kūdikiui.

Traukuliai ir sustiprėję gimdos susitraukimai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bet kuriuo nėštumo periodu. Dar labiau negu nėščia moteris dėl magnio trūkumo kenčia vaisius. Gali sulėtėti jo vystymasis įsčiose, o gimęs kūdikis bus alergiškas.

Jeigu pritrūks magnio vaikui, jis gali lėčiau augti bei bus silpnesnis už bendraamžius.

Ar pakanka tinkamai maitintis?

Magnio šaltinis – maistas ir vanduo, bet ir geriausiai subalansuota mityba nesuteiks pakankamai magnio.

Daugiausia magnio yra riešutuose (per dieną jų reikia suvalgyti 100 gramų), ankštinėse daržovėse (pupelės, žirniai), taip pat špinatuose, morkose, svogūnuose, jūros produktuose. Tik riešutai, šokoladas, ankštinės daržovės – labai kaloringas maistas, be to, gali sukelti alergijas. Apelsinai, citrinos, greipfrutai ir kiti citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu magnio, tai pat gali sukelti alergiją. Daug magnio būtų galima gauti iš neskaldytų grūdų duonos, bet apdorojant grūdus šis mikroelementas pašalinamas. Be to, magnis sunaikinamas termiškai apdorojant bet kurį maisto produktą.

Taigi, mitybą derėtų praturtinti magnio maisto papildu. Šiuolaikinio streso ir įtempto gyvenimo sąlygomis magnis padeda nurimti, šalina nuovargį. Magnis būtinas ne tik nėščiajai, bet ir žindančiai mamai, nes žindydama taip pat netenki šio elemento. Jį būtina vartoti dar planuojant nėštumą. Magnio reikia organizmui susidoroti su fizinėmis ir psichinėmis problemomis, jis padeda atstatyti organizmo jėgas po gimdymo. Magnis būtinas bet kurio amžiaus suaugusiajam ir vaikui.

Parengė Undinė Gilė