Nėštumo metu

Įtariant anemiją svarbiausia nustatyti pagrindines priežastis, kokio vitamino ar mikroelemento konkrečiai trūksta. Dažniausia klaida, kad geležies preparatai yra vartojami nenustačius priežasties.

Megaloblastinė anemija – tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Įrodymais pagrįsta medicina teigia, kad megaloblastinę anemiją (mažakraujystę), turinčią labai rimtų pasekmių, gali sukelti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas.

Pagrindiniai požymiai, kad Jums trūksta folio rūgšties ir vitamino B12

– Pakrikusi psichika, nuovargis, nerimas, neviltis, baimė, gyvenimo džiaugsmo stoka, išsiblaškymas, silpna atmintis.

– Miego sutrikimai.

– Augimo sutrikimai.

– Virškinimo sutrikimai, liežuvio apnašos.

– Anemija (mažakraujystė), per mažas hemoglobino kiekis kraujyje.

– Šiurkštūs, slenkantys plaukai, skilinėjantys nagai, šerpetojanti oda.

– Išsiblaškymas, silpna atmintis.

– Pabalusi oda.

– Galūnių (ypač kojų) dilgčiojimas, nutirpimas, skysčių kaupimasis.

– Nemalonus kūno kvapas.

– Mėnesinių sutrikimai.

– Raumenų ir sąnarių skausmas.

Anemijos pasekmės – komplikuotas nėštumas

– Hipertenzija.

– Preeklampsija (aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime (proteinurija).

– Savaiminis persileidimas.

– Priešlaikinis gimdymas.

– Sulėtėjęs vaisiaus augimas.

– Įvairūs vaisiaus nervinio vamzdelio defektai (pavyzdžiui, įskilęs stuburas, besmegenystė)

Kokia tyrimo nauda nėščiai moteriai?

Jeigu megaloblastinė anemija nepatikslinta, nėščiosios gydyti vien tik folio rūgštimi nerekomenduojama, nes kai nenustatyta vitamino B12 stoka, gali išsivystyti kai kurie negrįžtami neurologiniai simptomai. Prieš pradedant gydyti, reikėtų išsiaiškinti, kurio būtent elemento trūksta. Tuo tikslu tiriama vitamino B12 ir folio rūgšties koncentracija kraujo plazmoje.

Laboratorijoje atliekamas bendrasis kraujo tyrimas. I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g / l, II nėštumo trimestrą – kai mažesnė kaip 105 g / l. Svarbūs ir kiti kraujo analizės duomenys: geležies kiekis kraujo serume, hematokrito vertė, eritrocitų spalvinis indeksas, eritrocitų skaičius, sumažėjęs kraujo serumo feritino kiekis ir padidėjęs transferino kiekis. Kraujo tyrimas – greitas ir paprastas būdas nustatyti folio rūgšties ir vitamino B12 atsargas Jūsų organizme.

Vitamino B12, folatų tyrimus ir kitus rekomenduojamus tyrimus nėščiosioms galite atlikti modernioje ir šiuolaikiškoje laboratorijoje UAB „Sosdiagnostika“.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikia daugiau

Naudingų medžiagų poreikis ypač padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu: ne tik besivystantis vaisius, bet ir naujagimis turi gauti augimui reikalingų vitaminų bei mineralų. Besilaukiančios moters organizmui net du kartus daugiau reikia geležies, folio rūgšties, vitamino D bei mineralų, pvz., kalcio, fosforo, magnio ir jodo.

Vitaminai organizme negaminami, į jį patenka tik su maistu, o žindomas kūdikis juos gauna su motinos pienu. Nėščiajai ypatingos reikšmės turi folio rūgštis, kurios trūkumas gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, net sukelti priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti mažo svorio.

Nėščios moters organizme trūkstant geležies, mažakraujystė gali išsivystyti ne tik mamai, bet ir naujagimiui. Todėl nėštumo ir žindymo metu reikia vartoti multivitaminų ir mineralų papildus, kurių sudėtyje yra geležies, taip pat vitamino C. Pastarasis – imuninės sistemos formavimosi ir funkcionavimo pagrindas, didina atsparumą peršalimo ir infekcinėms ligoms, skatina greitesnį gijimą, taip pat mažina nepalankų ekologinės aplinkos poveikį. Vitaminas E turi antioksidacinių savybių.

Svarbus ir beta karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A ir saugo imuninę sistemą. Vitaminas D būtinas tinkamai kaulinio audinio mineralizacijai, saugo nuo rachito. Šios ligos profilaktikai reikalingas ir kalcis, kurio gausu piene bei jo produktuose. Dėl kalcio trūkumo pagimdžiusiai moteriai gali atsirasti problemų dėl dantų. Magnis kartu su kalciu gerina raumenų darbą, taip pat skatina kalcio sankaupas kauliniame audinyje.

Jodas yra būtinas skydliaukės hormonams, darantiems įtaką medžiagų apykaitai, baltymų sintezei bei psichomotoriniam vaisiaus vystymuisi, sintetinti. Ir jodo stoka, ir (kai kuriais atvejais) perteklius ar staigus suvartojimo padidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių.

Vitaminai vaikui

Nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis neigiamai veikia fizinį vaiko vystymąsi, sveikatą, prastina centrinės nervų sistemos būklę. Todėl mažylis greitai pavargsta, tampa mieguistas, dirglus, iškyla elgesio ir mokslo sunkumų.

Trūkstant vitamino C, pablogėja bendra organizmo būklė: jaučiamas kojų silpnumas, nuovargis, kraujuoja dantenos, sumažėja vaiko atsparumas infekcijoms. Jei mažai vitamino B₂, išsausėja oda, ypač veido, skilinėja lūpų kampučiai. Vitamino B₆ trūkumas skatina alergines odos ligas, anemiją, vaikas lėčiau auga. Kai trūksta vitamino B₁₂, gali sušlubuoti žarnyno bei nervų sistemos veikla. Nepakankamas folio rūgšties kiekis organizme gali sukelti virškinimo organų sutrikimus. A ir E (būtini vaikui vitaminai) apsaugo vaiko ląstelių membranas nuo nepageidaujamo poveikio.

Tyrimais įrodyta, kad, ir idealiausiai maitinantis, valgant kuo įvairiausius produktus, vis tiek vitaminų ir mineralų trūktų 20–30 procentų. O ar taip maitinamės…

Undinė Gilė