<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>nesotieji riebalai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/nesotieji-riebalai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 19:02:59 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas &#8222;Mama ir vaikas&#8221; 2013 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 08 Oct 2013 14:22:41 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[Antiflat]]></category>
		<category><![CDATA[antspeniai]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginiai varteliai]]></category>
		<category><![CDATA[baby center]]></category>
		<category><![CDATA[baldų apsaugos]]></category>
		<category><![CDATA[dakriocistito gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[dakriocistito simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[dėmių valiklis]]></category>
		<category><![CDATA[Diabetas]]></category>
		<category><![CDATA[Druskininkų vandens parkas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[Garmastan tepalas]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[gripo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[kaip nepersišaldyti]]></category>
		<category><![CDATA[kosulio gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio higiena]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kosmetika]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio maudymas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio prausimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[laringito požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[lašai akims]]></category>
		<category><![CDATA[mamų istorijos]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimių dakriocistitas]]></category>
		<category><![CDATA[nesotieji riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas ir diabetas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo planavimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo pilvuko pūtimo]]></category>
		<category><![CDATA[nutraukti pieną]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[Omron inhaliatoriai]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošti nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[Paxeladine]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pieno laikymas]]></category>
		<category><![CDATA[pientraukiai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[pleiskanoja galvytė]]></category>
		<category><![CDATA[pučia pilvą]]></category>
		<category><![CDATA[riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[rozečių apsauga]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[sirupas nuo kosulio]]></category>
		<category><![CDATA[suskilę speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra 39]]></category>
		<category><![CDATA[tepalas speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[trans-riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[trūkinėja speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas karščiuoja]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas kosti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas peršalo]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kambarys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko saugumas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikui temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[virusinės infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai aliejuose]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vystyklų skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10546</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mamų istorijos: Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų.&#160; Rudens ligos:&#160; Peršalimų ruduo.&#160; Vaikui pavojingas sausas kosulys.&#160; Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui.&#160; Būkime sveikučiai:&#160; Žuvų taukai &#8211; sveikam vaiko augimui.&#160; Kodėl pučia pilvuką.&#160; Švelnus prisilietimas sausai odai. Ką valgome: Maistas imunitetui &#8211; su kiekvienu šaukštu. Kūdikis: Mažų akyčių liga – dakriocistitas.&#160; Kaip nuraminti pilvuko dieglius.&#160; Padėkime suskilusiems speneliams.&#160;&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas” 2013 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="479" height="680" class="alignleft size-full wp-image-10667" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Žurnalas-2013-metų-ruduo.jpg"></p>
<p><strong>Mamų istorijos:</strong><br />
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų.&nbsp;</p>
<p><strong>Rudens ligos:</strong>&nbsp;<br />
Peršalimų ruduo.&nbsp;<br />
Vaikui pavojingas sausas kosulys.&nbsp;<br />
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui.&nbsp;</p>
<p><strong>Būkime sveikučiai:</strong>&nbsp;<br />
Žuvų taukai &#8211; sveikam vaiko augimui.&nbsp;<br />
Kodėl pučia pilvuką.&nbsp;<br />
Švelnus prisilietimas sausai odai.</p>
<p><strong>Ką valgome:</strong><br />
Maistas imunitetui &#8211; su kiekvienu šaukštu.</p>
<p><strong>Kūdikis:</strong><br />
Mažų akyčių liga – dakriocistitas.&nbsp;<br />
Kaip nuraminti pilvuko dieglius.&nbsp;<br />
Padėkime suskilusiems speneliams.&nbsp;<br />
Pirmieji vaiko žaislai.&nbsp;<br />
Kad pienukas tekėtų laisvai.&nbsp;<br />
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra.&nbsp;</p>
<p><strong>Mamytė:</strong><br />
Ruošiantis motinystei.</p>
<p><strong>Namai:</strong><br />
Kūdikiui saugūs namai.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Mama-ir-vaikas_-2013-Nr.-3.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas” 2013 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mamos virtuvė: riebalai &#8211; jų energinė ir maistinė vertė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/mamos-virtuve-riebalai-ju-energine-ir-maistine-verte?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mamos-virtuve-riebalai-ju-energine-ir-maistine-verte</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/mamos-virtuve-riebalai-ju-energine-ir-maistine-verte#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 19 Aug 2013 05:54:11 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[baltymų ir angliavandenių santykis]]></category>
		<category><![CDATA[kokius riebalus rinktis]]></category>
		<category><![CDATA[mononesočiosios riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[nesočiosios riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[nesotieji riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[nutukimas]]></category>
		<category><![CDATA[riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[sočiosios riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[sotieji riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[transriebalai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=9998</guid>

					<description><![CDATA[<p>Su maistu gaunami riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Suskaidžius 1 g angliavandenių ar baltymų išsiskiria 4 kcal energijos, o suskaidžius tokį patį kiekį riebalų &#8211; net 9 kcal. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai teigia, kad nedidelis riebalų kiekis yra būtinas mūsų organizmui kaip energijos šaltinis, tačiau riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mamos-virtuve-riebalai-ju-energine-ir-maistine-verte">Mamos virtuvė: riebalai – jų energinė ir maistinė vertė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/mamos-virtuve-riebalai-ju-energine-ir-maistine-verte/young-woman-holding-a-tray-of-freshly-baked-muffins" rel="attachment wp-att-9999"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-9999" alt="Young Woman Holding a Tray of Freshly Baked Muffins" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/08/Kuo-maitina-šeimą-mama-250x220.jpg" width="250" height="220" /></a>Su maistu gaunami <i>riebalai </i>yra svarbus energijos šaltinis. Suskaidžius 1 g angliavandenių ar baltymų išsiskiria 4 kcal energijos, o suskaidžius tokį patį kiekį riebalų &#8211; net 9 kcal.<br />
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai teigia, kad <i>nedidelis riebalų kiekis</i> yra būtinas mūsų organizmui kaip energijos šaltinis, tačiau riebalų, <i>baltymų ir angliavandenių santykis</i> maiste turėtų būti lygus 1:1:4.</p>
<p><em><b>Riebalai</b></em> &#8211; naudingi organizmui, kadangi padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus (vit. A, D, E, K), suteikia maisto produktams struktūrą ir skonį, taip pat jie yra kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Tačiau <i>nesaikingas riebalų vartojimas</i>, ypač sočiųjų riebalų, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai yra vienas iš širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išsivystymo rizikos veiksnių.</p>
<p>Visi <i>riebalai </i>skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius riebalus. <em><b>Nesotieji riebalai</b> </em>dar skirstomi į polinesočiąsias ir mononesočiąsias riebalų rūgštis. Augalinius aliejus kietinant (juos dalinai hidrinant), pakinta mononesočiųjų riebalų rūgščių struktūra ir susidaro <em>transriebalai</em>.</p>
<p><strong>Sočiosios riebalų rūgštys</strong><br />
Iš šių riebalų rūgščių gaunamos energijos kiekis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. per parą gaunamo energijos kiekio. Šios rūšies riebalų rūgščių daugiausia yra gyvūninės kilmės maisto produktuose, tačiau jų yra ir augaliniuose produktuose: kokosų, palmių ir palmių riešutų aliejuje bei kakavos svieste.</p>
<p><i>Sotieji riebalai</i> padidina kraujyje mažo tankio lipoproteinų (į kurių sudėtį įeina <i>,,blogasis&#8221; cholesterolis</i>, kuris dalyvauja aterosklerozės vystymosi procese) kiekį, todėl gausus <em>sočiųjų riebalų rūgščių</em> vartojimas padidina riziką sirgti lėtinėmis ligomis, ypač vainikinių širdies kraujagyslių ligomis.</p>
<p><b>Produktai, kuriuose gausu <em>sočiųjų riebalų rūgščių</em></b></p>
<ul>
<li>Mėsa (kiauliena, jautiena, veršiena, aviena, ir kt.);</li>
<li>Sviestas, taukai;</li>
<li>Sūris, ypač kietas sūris;</li>
<li>Pieno produktai, kuriuose riebalų yra daugiau nei 1 proc., pvz., grietinė;</li>
<li>Grietinėlė, ledai;</li>
<li>Šokoladas;</li>
<li>Sausainiai, pyragai, pyragaičiai.</li>
</ul>
<p><strong>Nesočiosios riebalų rūgštys</strong><br />
Nors sočiuosius riebalus rekomenduojama keisti nesočiaisiais, tačiau ir juos reikėtų vartoti saikingai, kadangi jų energinė vertė, kaip ir kitų riebalų, yra didelė. Daugiausiai šių riebalų rūgščių aptinkama skystuosiuose aliejuose. <i>Nesočiosios riebalų rūgštys</i> yra dviejų rūšių:</p>
<p><b><i>Polinesočiosios riebalų rūgštys</i></b><b><br />
</b>Šios riebalų rūgštys yra labai svarbios organizmui &#8211; įeina į ląstelių membranų sudėtį, yra kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Kadangi žmogaus organizmas polinesočiųjų riebalų rūgščių nesintetina, jų turime gauti pakankamai su maistu. Su polinesočiosiomis riebalų rūgštimis gaunamas energijos kiekis turėtų sudaryti apie 6-10 proc. per parą gaunamos energijos.<br />
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant polinesočiąsias riebalų rūgštis, gali sumažėti „blogojo cholesterolio&#8221;, mažėja trombozių rizika, vainikinių širdies kraujagyslių ligų ir širdies ritmo sutrikimų rizika.<br />
Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje (silkėje, skumbrėje, lašišoje, upėtakiuose, stintoje), žuvų taukuose, riešutuose (anakardžių, karijų (pekano), migdolų riešutuose), augaliniuose aliejuose (rapsų, kukurūzų, linų sėmenų, sojų, saulėgrąžų).</p>
<p><strong>Mononesočiosios riebalų rūgštys</strong><br />
Tyrimais nustatyta, kad šios rūšies riebalai apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, taip pat yra naudingi žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. <em>Mononesočiųjų riebalų rūgščių</em> yra avokaduose, riešutuose (anakardžių, karijų (pekano), migdolų riešutuose), sėklose, augaliniuose aliejuose (rapsų, alyvuogių, sezamų, žemės riešutų, saulėgrąžų aliejuje).</p>
<p><strong>Transriebalai</strong><br />
Šios rūšies riebalų natūraliai gali būti kai kuriuose gyvūninės kilmės maisto produktuose, bet daugiausiai jų susidaro iš dalies hidrinant <em>nesočiąsias riebalų rūgštis</em> (augalinius aliejus). Augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinų gamyboje ir komerciniam maisto ruošimui. Nustatyta, kad didesnis <i>transriebalų rūgščių vartojimas</i> didina riziką susirgti koronarine širdies liga, vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Šių riebalų yra spurgose, sausainiuose, krekeriuose, margarine, aliejuje, skrudintose bulvytėse.</p>
<p>Riebalai yra labai kaloringi), todėl gausiai juos vartojant didėja <em>nutukimo</em> rizika. <em>Nutukimas</em> padidina ne tik širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir vėžio išsivystymo riziką.</p>
<p>Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria <strong>kaip sumažinti riebalų suvartojimą ir kokius riebalus rinktis</strong>:<br />
&#8211; Įdėmiai skaitykite produktų etiketėse pateikiamą informaciją ir venkite tų produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų;<br />
&#8211; Rinkitės neriebius pieno produktus, kadangi riebiuose pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Net ir rinkdamiesi liesesnį produktą atminkite, kad net ir „liesoje&#8221; grietinėje vis dar yra nemažas riebalų kiekis (10-12 proc.), tad reikėtų šiuos produktus vartoti saikingai;<br />
&#8211; Rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje nėra <i>transriebalų</i>;<br />
&#8211; Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus keiskite maisto produktais, kurių sudėtyje yra <em>mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių</em>, pvz., sviestą pakeiskite augaliniais aliejais, vietoj mėsos dažniau rinkitės žuvį;<br />
&#8211; Valgykite tuos produktus, kurių sudėtyje natūraliai <em>nėra daug riebalų</em>: grūdinius produktus, vaisius ir daržoves;<br />
&#8211; Valgykite produktus, kurių sudėtyje yra gausu <em>tirpių skaidulų</em> &#8211; daržoves, vaisius, ypač obuolius. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad padidinus tirpių skaidulų suvartojimą, sumažėja koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis;<br />
&#8211; Pašalinkite sukietėjusius riebalus nuo atvėsusių sriubų, sultinių ar troškinių paviršiaus;<br />
&#8211; Ribokite produktų, kuriuose yra „slaptųjų&#8221; <em>riebalų,</em> pvz., spurgų, sausainių, krekerių vartojimą;<br />
&#8211; Daug <em>sočiųjų riebalų</em> yra paukštienos odelėje, todėl prieš valgydami, ją pašalinkite;<br />
&#8211; <i>Jaunesniems nei 2 metų</i> <i>vaikams</i> nereikėtų taikyti riebalų vartojimo apribojimų, kadangi tiek cholesterolis, tiek kiti riebalai yra svarbūs smegenų vystymuisi.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mamos-virtuve-riebalai-ju-energine-ir-maistine-verte">Mamos virtuvė: riebalai – jų energinė ir maistinė vertė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/mamos-virtuve-riebalai-ju-energine-ir-maistine-verte/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
