MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Polinkis sirgti gali būti paveldimas

Vienas iš veiksnių, galinčių sukelti ligą, yra paveldimumas. Jei vienas iš tėvų serga atopiniu dermatitu, tikimybė susirgti vaikui yra apie 20 %. Jei liga kamuoja abu tėvus, jos rizika vaikui siekia 40 %. Tačiau kalta ne tik genetika.

Išprovokuoti ligą arba jos paūmėjimą gali maisto alergenai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, vabzdžių įkandimai, namų dulkių erkutės, taip pat – stresas ir nerimas. Kiti dirgikliai: cigarečių dūmai, šaltas ir sausas oras, didelė drėgmė ar temperatūra, per karštas vanduo, plovikliai, sintetiniai ir vilnoniai drabužiai. Ligos ir jos paūmėjimų prevencijai labai svarbu vengti šių provokuojančių veiksnių.

Serga įvairaus amžiaus vaikai

Sergančių atopiniu dermatitu vaikų nuolat daugėja. Kūdikiams liga dažniausiai atsiranda nuo 3 iki 6 mėnesio. Šiuo periodu paprastai išberia veidą, ypač – skruostus, taip pat galvos odą, kelius ir alkūnes. Vėliau prasidėjus ligai, bėrimų vaikams atsiranda ant kaklo, riešų, rankų ir kojų linkių. Negydant ligos bėrimai gali išplisti, o esant sunkiai formai, pažeidžiama didelė odos dalis.

Atopinio dermatito kamuojama oda pasidaro šiurkšti ir nelygi, išsausėja, parausta, patinsta ir pleiskanoja, joje atsiranda pūslelių, žaizdelių. Pažeistą odą niežti, dėl to sutrinka miegas, o nusikasius susidaro įtrūkimai, per kuriuos prasiskverbusi infekcija gali išprovokuoti įvairias odos ligas.

Dėl atopinio dermatito atsiradę bėrimai, deginimas ir stiprus niežėjimas sukelia rimtas problemas: medicinines, kosmetines, psichologines, socialines. Taip pat ši liga padidina kvėpavimo takų ligų tikimybę: galima susirgti alerginiu rinitu, bronchine astma.

 Gydantis itin svarbi tinkama odos priežiūra

Kiekvienam vaikui parenkamas individualus gydymas – pagal jo būklę, amžių ir ligos sunkumą. Gydytojas gali skirti hormoninius ir kitus tepalus, antihistamininius vaistus niežuliui slopinti, fototerapiją, infekcijos prevencijai gali išrašyti antiseptinį vaistą.

Pagrindinių atopinės odos priežiūros taisyklių reikia laikytis visiems, nepriklausomai nuo ligos sunkumo. Gydant atopinį dermatitą, išsausėjusią ir jautrią ligos pažeistą odą ypatingai svarbu kasdien tinkamai prižiūrėti. Tai yra, odą reikia drėkinti, atkurti jos apsauginį lipidinį barjerą, vengti dirginančių veiksnių. Odos priežiūra turi didelę įtaką vaiko savijautai.

Netinkamos kosmetikos priemonės gali dar labiau pažeisti atopinio dermatito paveiktos odos barjerą, todėl labai svarbus šių priemonių pasirinkimas. Dauguma įprastų prausiklių yra šarminiai, kurių pH didesnis nei 7. Tokie muilai, dušo geliai, putos, šampūnai netinka atopiškai odai, nes ją dar labiau sausina ir silpnina lipidinį sluoksnį. Turi būti naudojami tik švelnūs prausikliai, kurių pH 5,5–6,0, išsaugantys hidrolipidinę plėvelę.

Šiandien yra daug odą drėkinančių ir minkštinančių kremų bei losjonų, specialiai sukurtų atopinės odos priežiūrai. Šios kosmetikos priemonės padeda atkurti apsauginį epidermio barjerą. Odos sausumas sergant atopiniu dermatitu yra susijęs su jos barjerinės funkcijos pažeidimu, todėl reikia ne tik drėkinti odą, bet ir atkurti lipidų sluoksnį. Daugelis šiuolaikinių priemonių sujungia šias dvi savybes, todėl jos veikia efektyviai.

Kosmetikos, skirtos atopinio dermatito pažeistos odos priežiūrai, sudėtyje yra odą drėkinančių ir maitinančių medžiagų, lipidų (riebalų), kurie ją minkština ir saugo nuo išorinių dirgiklių. Užtepti ant odos tokie kremai sudaro riebalinę plėvelę, kuri neleidžia išgaruoti vandeniui.

Padėdami atkurti apsauginį odos barjerą ir drėgmę, jie mažina niežėjimą ir odos jautrumą dirgikliams. Naudojant atopinei odai skirtus kremus ar losjonus galima prailginti atoslūgio periodus, o paūmėjus ligai nuraminti sudirgusią odą.

Kaip naudoti kremą ar losjoną?

Kremas ar losjonas turėtų būti tepamas taip dažnai, kiek reikia, kad oda neliktų sausa nei minutę. Paūmėjimo periodu odą gali prireikti tepti net 10 kartų, o vėliau gali užtekti 3-jų kartų per dieną (po miego, išsimaudžius ir prieš miegą). Be to, odą reikia patepti iš karto po maudymosi, laikantis 3 minučių taisyklės. Po maudynių odos visiškai sausai nenušluostome, o dar drėgną, ypač kruopščiai labai išsausėjusias vietas, patepame kremu ar losjonu per 3 minutes.

Kad vaikas nenusikasytų

Taigi, atsižvelgdami į atopiniu dermatitu sergančio vaiko odos jautrumą, vengiame įprastų muilų, ploviklių, šiurkščių drabužių, pasirūpiname, kad jis neperkaistų ir nesušaltų.

Stengiamės, kad vaikas stipriai nenusikasytų ir odoje neatsirastų įtrūkių. Sumažinti niežulį padeda minkšta patalynė ir drabužiai iš medvilnės, šilko, viskozės.

Kad oda būtų mažiau žalojama kasantis, trumpai nukerpame vaiko nagus, bet tai darome labai atsargiai, nepažeisdami aplinkinių audinių.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Ar galima ligą išaugti?

Atopinis dermatitas dažniausiai atsiranda per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Šia lėtine uždegimine odos liga serga maždaug 20 % vaikų. Taip nutinka todėl, kad mažylių oda lengvai pažeidžiama įvairių dirgiklių, sukeliančių alergines reakcijas. Šia liga sergančio vaiko imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į šiuos dirgiklius, todėl kyla odelės uždegimas.

Atopinį dermatitą sunku visiškai išgydyti ir paauglystėje arba vėliau jis dažnai vėl atsinaujina. Tačiau tinkamai gydant ir prižiūrint odą šią ligą vaikas gali išaugti. O progresuojantis atopinis dermatitas vėliau gali peraugti į alerginį rinitą ar bronchų astmą. Tai vadinama alerginiu maršu.

Sergant atopiniu dermatitu, neaktyvūs ligos periodai tam tikru dažnumu kaitaliojasi su paūmėjimo laikotarpiais. Kartais atrodo, kad odos bėdos beveik išnyko, o paskui vėl apipuola.

 Kodėl atsiranda atopinis dermatitas?

Didelę įtaką šiai ligai turi paveldimumas. Jei vienas iš tėvų sirgo ar serga atopiniu dermatitu, didelė tikimybė, kad jis atsiras ir vaikui. Jei serga abu tėvai, vaikui ši liga dar labiau tikėtina. Prie genetinio polinkio prisideda aplinkos veiksniai, kurie silpnina vaiko imuninę sistemą.

Ligą ir jos paūmėjimą gali sukelti šie veiksniai:

• alergenai, kurie į organizmą patenka su maistu arba įkvepiant (pvz., dulkės, žiedadulkės);
• ant odos patenkančios cheminės medžiagos, naudojant sintetinius ploviklius, taip pat – sausai odelei netinkamus prausiklius;
• odą dirginantys ir prakaitavimą skatinantys sintetiniai drabužiai;
• į atopinį dermatitą labiau linkę užterštuose miestuose gyvenantys vaikai, ligos riziką didina pasyvus rūkymas;
• dar vienas provokuojantis veiksnys stresas.

Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvą, kelius ir alkūnes. Staiga atsiranda bėrimų, oda išsausėja, ji tampa pleiskanota, niežti. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Vaikui atsiranda bėrimų alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių. Išsausėjusi oda pleiskanoja, pasidaro nelygi, šiurkšti, sustorėja. Liga paprastai paūmėja šaltuoju metų laiku, o vasarą pastebimas pagerėjimas.

 Emolientai – švelniai pažeistos odos priežiūrai

Vienas iš pagrindinių atopinio dermatito padarinių – odos sausumas. Sausoje odoje susidaro mikroįtrūkimai, kurie yra vartai patogeniniams mikroorganizmams, dirginančioms medžiagoms ir alergenams.

Atopinio dermatito paūmėjimo metu pablogėja ne tik odos būklė, bet ir bendra savijauta. Labiausiai tėvus ir vaikus nuvarginantis ligos požymis yra stiprus niežėjimas. Jis gali kamuoti ištisą dieną, dažniausiai sustiprėja vakare ir naktį, dėl to sutrinka vaiko miegas. Mažylis pradeda kasytis, o pažeistose vietose atsiranda žaizdelių, per kurias lengva patekti infekcijai. Todėl prižiūrint uždegimo pažeistą odą labai svarbi tinkama higiena.

Odos niežulį ir dirginimą gali palengvinti nuolatinė priežiūra, naudojant specialias kosmetikos priemones. Atopinio dermatito pažeistą odą svarbu valyti, drėkinti ir minkštinti. Jos priežiūrai naudojami emolientai – speciali kosmetika, sukurta atsižvelgiant į atopinės odos ypatybes.

Emolientai – tai odą drėkinantys, minkštinantys ir raminantys kremai, losjonai, aliejai. Jie yra gaminami riebalų pagrindu ir padeda atkurti odos barjerines funkcijas. Šios priemonės sudaro lipidinį barjerą, padedantį odoje išlaikyti drėgmę, susilpninti niežulį ir sumažinti uždegimą.

Atopinę odą turinčiam vaikui itin svarbios maudynės. Pirmiausia – tam, kad nuo odos paviršiaus pašalintume nešvarumus ir alergenus, taip pat sudrėkintume. Rekomenduojama maudytis šiltame vandenyje ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

Patariama naudoti tik tokius prausiklius, kuriuose nėra kvapiklių, muilo, dažiklių ir kitų, galinčių sudirginti ir išsausinti odą medžiagų. Reikėtų rinktis švelnų prausiklį, kurio pH yra neutralus. Įprasto muilo, dušo želių, šampūnų naudoti nedera, nes jie gali pažeisti epidermio barjerą ir dar labiau išsausinti odą.

Iš karto po maudynių odą nusausiname rankšluosčiu ir drėgną, dar nenudžiūvusią per 3 minutes po maudymosi patepame emolientu, ypač kruopščiai – itin išsausėjusias vietas.

Emolientai gerai susigeria, jų sudaryta lipidinė plėvelė apsaugo odą nuo aplinkos dirgiklių. Emolientų sudėtyje yra šios pagrindinės medžiagų grupės:

• odą drėkinančios ir minkštinančios medžiagos (glicerolis, šlapalas ir kt.);
• apsauginį riebalinį sluoksnį sukuriantys lipidai: parafinas, mineraliniai ar natūralūs aliejai, dėl kurių iš odos išgaruoja mažiau vandens;
• niežėjimą mažinančios ir odos regeneraciją skatinančios medžiagos. Reguliariai naudojant emolientus, sumažėja odos sausumas, o sudrėkintą odą mažiau niežti.

Svarbu naudoti dažnai ir nedaryti pertraukų

Prižiūrint į atopinį dermatitą linkusio vaiko odą labai svarbu dažnai ją tepti emolientu. 2–3 kartų per dieną dažniausiai per mažai: šias priemones derėtų tepti tiek kartų, kiek reikia, kad oda neišsausėtų nei minutei.

Dažniausia klaida rūpinantis atopiniu dermatitu sergančiu vaiku – nepakankamas dėmesys odos priežiūrai atslūgus paūmėjimui. Nepamirškime, kad sveikstančio vaiko oda taip pat išlieka sausa ir jautri įvairiems dirgikliams ir infekcijoms. Todėl, nepaisant ligos paūmėjimo ar atoslūgio, būtina toliau naudoti emolientus.

Parengė Undinė Gilė

Atopiniu dermatitu serga 15–20 proc. vaikų

ir tik 1–3 proc. suaugusiųjų. Dažniausiai atopinis dermatitas nustatomas 2–4 mėnesių mažyliams. Liga 45 proc. mažylių nustatoma iki 6 mėnesių, 60 proc. – per pirmus metus. Atopinis dermatitas gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.

Atopinio dermatito priežastys

nėra tiksliai (iki galo) žinomos. Ligos atsiradimui didžiausią įtaką turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 proc. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 proc. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą (…).

Sergančiųjų atopiniu dermatitu imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Ji nėra nusilpusi, t.y. jos stiprinimas nesumažina atopinio dermatito atsiradimo rizikos ir neveikia ligos eigos bei jos sunkumo. Dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos alergenas lengviau patenka į odą, todėl ji labiau dirginama ir kyla uždegimas. Aplinkos veiksniai, pvz., prausimas netinkamu muilu ir / ar prausikliais, t.y. kurių pH yra daugiau 5,5, odą trinantys ar prakaitavimą skatinantys drabužėliai toliau žeidžia apsauginę odos funkciją.

Vaikams iki vienerių metų liga dažniausiai prasideda nuo ryškiai raudonų, „degančių” skruostų. Jų oda sausa, skilinėja, niežti. Gali būti išbertos ir kitos vietos: kakta, ausų kaušeliai, liemuo, rankų, kojų tiesiamieji paviršiai.

Dėl niežulio ligoniukas tampa neramus, irzlus, sutrinka miegas. Niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi, nes niežti, o niežti, nes kasosi. Nukasyta oda šlapiuoja. Ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai.

Atopinis dermatitas dažnai paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja. Ji gauna mažiau saulės, ją daugiau trina drabužiai, dažniau ir gausiau prakaituojama.

Mokslininkai nuolat tyrinėja atopinį dermatitą. Yra paskelbta naujų žinių. Anksčiau buvo teigiama, kad namų gyvūnas (šuo) ir alergiškas vaikas yra nesuderinamas duetas, o dabar tvirtinama, kad šuns turėjimas namuose gali apsaugoti mažylį nuo atopinio dermatito, jei mažylis turės kontaktą su šuniu tik gimęs ir pirmuosius metus. Taigi tėvai neturėtų baimintis, jei augina naminį gyvūną ir pradeda lauktis.

Ankstyvas naminio gyvūno turėjimas dažniausiai nesukelia įsijautrinimo, o atvirkščiai, gali ir apsaugoti. Jeigu mažylis jau serga atopiniu dermatitu ir tik tada bus įsigytas šuo, situacijos tai nepakeis. Taip pat paskelbta studijų duomenų, kad kai mažylis turi kontaktą su naminiais gyvūnais būdamas naujagimiu, mažėja rizika ne tik alergijai gyvūnams, bet ir namų dulkių erkėms bei žiedadulkėms.

Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas.

Odos bėrimus gali sukelti alergija maistui (…). Padėti atskirti padeda alergologiniai tyrimai. Tada ligos eiga kontroliuojama reguliuojant mitybą. Sergančio vaiko priežiūra reikalauja daug kantrybės, todėl:

• atsiradus pirmiems ligos požymiams, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir, jo patarti, su vaikų alergologu;
• atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti ir kt. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėti maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė pagerėja ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;
• trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų;
• odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis nepadeda per 10–1 4 dienų tinkamai juo naudojantis, į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;
• kuo mažiau odą liesite, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;
• mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vandens temperatūra turi būti maloniai šilta. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;
• maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia apsauginio odos barjero ir nepakeičia odos bei rūgščių šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;
• drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;
• apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;
• nuolat kruopščiai valykite kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;
• patalpose stenkitės palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę (…);
• mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;
• yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos (…).

Vaikui augant, liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojo pediatro Algimanto Vingro patarimai)