Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito

Labiausiai kamuojantis atopinio dermatito požymis yra intensyvus niežulys, dėl kurio dar labiau žalojama išsausėjusi ir išberta odelė. Todėl kartu su gydytojo paskirtu šios ligos gydymu labai svarbi tinkama odos priežiūra.

Ar galima ligą išaugti?

Atopinis dermatitas dažniausiai atsiranda per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Šia lėtine uždegimine odos liga serga maždaug 20 % vaikų. Taip nutinka todėl, kad mažylių oda lengvai pažeidžiama įvairių dirgiklių, sukeliančių alergines reakcijas. Šia liga sergančio vaiko imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į šiuos dirgiklius, todėl kyla odelės uždegimas.

Atopinį dermatitą sunku visiškai išgydyti ir paauglystėje arba vėliau jis dažnai vėl atsinaujina. Tačiau tinkamai gydant ir prižiūrint odą šią ligą vaikas gali išaugti. O progresuojantis atopinis dermatitas vėliau gali peraugti į alerginį rinitą ar bronchų astmą. Tai vadinama alerginiu maršu.

Sergant atopiniu dermatitu, neaktyvūs ligos periodai tam tikru dažnumu kaitaliojasi su paūmėjimo laikotarpiais. Kartais atrodo, kad odos bėdos beveik išnyko, o paskui vėl apipuola.

 Kodėl atsiranda atopinis dermatitas?

Didelę įtaką šiai ligai turi paveldimumas. Jei vienas iš tėvų sirgo ar serga atopiniu dermatitu, didelė tikimybė, kad jis atsiras ir vaikui. Jei serga abu tėvai, vaikui ši liga dar labiau tikėtina. Prie genetinio polinkio prisideda aplinkos veiksniai, kurie silpnina vaiko imuninę sistemą.

Ligą ir jos paūmėjimą gali sukelti šie veiksniai:

  • alergenai, kurie į organizmą patenka su maistu arba įkvepiant (pvz., dulkės, žiedadulkės);
  • ant odos patenkančios cheminės medžiagos, naudojant sintetinius ploviklius, taip pat – sausai odelei netinkamus prausiklius;
  • odą dirginantys ir prakaitavimą skatinantys sintetiniai drabužiai;
  • į atopinį dermatitą labiau linkę užterštuose miestuose gyvenantys vaikai, ligos riziką didina pasyvus rūkymas;
  • dar vienas provokuojantis veiksnys stresas.

Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvą, kelius ir alkūnes. Staiga atsiranda bėrimų, oda išsausėja, ji tampa pleiskanota, niežti. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Vaikui atsiranda bėrimų alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių. Išsausėjusi oda pleiskanoja, pasidaro nelygi, šiurkšti, sustorėja. Liga paprastai paūmėja šaltuoju metų laiku, o vasarą pastebimas pagerėjimas.

 Emolientai – švelniai pažeistos odos priežiūrai

Vienas iš pagrindinių atopinio dermatito padarinių – odos sausumas. Sausoje odoje susidaro mikroįtrūkimai, kurie yra vartai patogeniniams mikroorganizmams, dirginančioms medžiagoms ir alergenams.

Atopinio dermatito paūmėjimo metu pablogėja ne tik odos būklė, bet ir bendra savijauta. Labiausiai tėvus ir vaikus nuvarginantis ligos požymis yra stiprus niežėjimas. Jis gali kamuoti ištisą dieną, dažniausiai sustiprėja vakare ir naktį, dėl to sutrinka vaiko miegas. Mažylis pradeda kasytis, o pažeistose vietose atsiranda žaizdelių, per kurias lengva patekti infekcijai. Todėl prižiūrint uždegimo pažeistą odą labai svarbi tinkama higiena.

Odos niežulį ir dirginimą gali palengvinti nuolatinė priežiūra, naudojant specialias kosmetikos priemones. Atopinio dermatito pažeistą odą svarbu valyti, drėkinti ir minkštinti. Jos priežiūrai naudojami emolientai – speciali kosmetika, sukurta atsižvelgiant į atopinės odos ypatybes.

Emolientai – tai odą drėkinantys, minkštinantys ir raminantys kremai, losjonai, aliejai. Jie yra gaminami riebalų pagrindu ir padeda atkurti odos barjerines funkcijas. Šios priemonės sudaro lipidinį barjerą, padedantį odoje išlaikyti drėgmę, susilpninti niežulį ir sumažinti uždegimą.

Atopinę odą turinčiam vaikui itin svarbios maudynės. Pirmiausia – tam, kad nuo odos paviršiaus pašalintume nešvarumus ir alergenus, taip pat sudrėkintume. Rekomenduojama maudytis šiltame vandenyje ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

Patariama naudoti tik tokius prausiklius, kuriuose nėra kvapiklių, muilo, dažiklių ir kitų, galinčių sudirginti ir išsausinti odą medžiagų. Reikėtų rinktis švelnų prausiklį, kurio pH yra neutralus. Įprasto muilo, dušo želių, šampūnų naudoti nedera, nes jie gali pažeisti epidermio barjerą ir dar labiau išsausinti odą.

Iš karto po maudynių odą nusausiname rankšluosčiu ir drėgną, dar nenudžiūvusią per 3 minutes po maudymosi patepame emolientu, ypač kruopščiai – itin išsausėjusias vietas.

Emolientai gerai susigeria, jų sudaryta lipidinė plėvelė apsaugo odą nuo aplinkos dirgiklių. Emolientų sudėtyje yra šios pagrindinės medžiagų grupės:

  • odą drėkinančios ir minkštinančios medžiagos (glicerolis, šlapalas ir kt.);
  • apsauginį riebalinį sluoksnį sukuriantys lipidai: parafinas, mineraliniai ar natūralūs aliejai, dėl kurių iš odos išgaruoja mažiau vandens;
  • niežėjimą mažinančios ir odos regeneraciją skatinančios medžiagos. Reguliariai naudojant emolientus, sumažėja odos sausumas, o sudrėkintą odą mažiau niežti.

Svarbu naudoti dažnai ir nedaryti pertraukų

Prižiūrint į atopinį dermatitą linkusio vaiko odą labai svarbu dažnai ją tepti emolientu. 2–3 kartų per dieną dažniausiai per mažai: šias priemones derėtų tepti tiek kartų, kiek reikia, kad oda neišsausėtų nei minutei.

Dažniausia klaida rūpinantis atopiniu dermatitu sergančiu vaiku – nepakankamas dėmesys odos priežiūrai atslūgus paūmėjimui. Nepamirškime, kad sveikstančio vaiko oda taip pat išlieka sausa ir jautri įvairiems dirgikliams ir infekcijoms. Todėl, nepaisant ligos paūmėjimo ar atoslūgio, būtina toliau naudoti emolientus.

Parengė Undinė Gilė

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook