Dehidratacija

Vaikų medžiagų apykaita spartesnė negu suaugusiųjų, be to, vanduo mažylių organizme sudaro didesnę kūno masės dalį, todėl jie ypatingai greitai netenka skysčių, o kartu su jais organizme mažėja ir būtinų mineralinių medžiagų kiekis. Skysčių netekimas ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, nes jie dėl mažos kūno masės gali prarasti pernelyg daug vandens.

Esant dehidratacijai, netenkama daugiau vandens, negu gaunama geriant, todėl sutrinka organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, o dėl ypatingai sunkios dehidratacijos gali kilti mirties pavojus.

Apie dehidrataciją įspėjantys simptomai:

• pirmieji dehidratacijos požymiai – išdžiūvusi burna ir troškulys;
• vaikas tampa vangus, suprastėja reakcija į aplinką;
• mažylis išblykšta ir mieguistas;
• oda pasidaro vėsi, pilkšvo atspalvio, įdumba akys;
• atšąla rankos ir kojos;
• kūdikiams įdumba momenėlis;
• vaikas mažai prakaituoja ir retai šlapinasi, verkia be ašarų;
• sunkus požymis – sąmonės pritemimas ar net apalpimas.

Karštą dieną vaikas nuolat turi gurkšnoti skysčius. Neverskite jo iš karto išgerti daug vandens. Troškulį vaikas greičiau numalšins gerdamas pamažu – nedideliais gurkšneliais, bet dažniau. Geriausiai troškulį numalšins negazuotas mineralinis kambario temperatūros vanduo. Vasarą nedera duoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo vaikas gali susirgti peršalimo liga.

Pastebėję dehidratacijos požymius, mažyliui padėsite nunešę jį į vėsią patalpą, duokite atsigerti vandens. Rekomenduojama gerti specialų rehidracijos tirpalą, kuris padeda atkurti netektus mikroelementus ir skysčius. Jeigu tokio tirpalo neturite, galite duoti mineralinio vandens, įmaišę į jį druskos ir cukraus.

Kad vaikas išvengtų dehidratacijos, esant karštam orui, laikykitės šių patarimų:

• Renkite mažylį laisvais, šviesiais, orui pralaidžiais drabužiais iš natūralių audinių, galvą apsaugokite kepure.
• Karščių metu su vaiku nebūkite saulėje, laiką leiskite šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.
• Jeigu karštis nepakeliamas, ant galvos ir pečių uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį, marškinėlius ar kitokį drabužį.
• Apipurkškite vaiką drungnu vandeniu. Visą kūną gerai atvėsina dušas.
• Ištisą dieną nuolat girdykite vaiką. Galite jam duoti negazuoto ir nevirinto vandens (galima šiek tiek sūraus mineralinio vandens), džiovintų vaisių kompoto, šviežių sulčių, praskiestų vandeniu, nesaldintos arbatos. Gėrimai turi būti vėsūs, bet ne lediniai.

Ar vaikas geria užtektinai, galite patikrinti pagal šlapinimąsi: tai daryti normalu ne rečiau kaip 6 kartus per parą, o šlapimas neturi būti tamsios spalvos.

Perkaitimas ir saulės smūgis

Lepintis saule ir šiluma turime su saiku, kad išvengtume perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio. Perkaistama, kai sutrinka šilumos apykaita, t. y. kai kūnas gamina daugiau šilumos, nei gali atiduoti. Jeigu vaiką pradėjo pykinti, jis vemia, mieguistas ir nusilpęs, kamuoja galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis, išblyško oda, gali būti, kad jis perkaito. Šiuo atveju gali padėti vėsus dušas (vonia netinka), duokite vaikui vėsaus gėrimo, geriausia ‒ mineralinio vandens.

Daug rimtesnė problema ‒ saulės (šilumos) smūgis, nes pažeidžia smegenis. Tai yra sunkiausias karščio sukeltas sutrikimas. Kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė už odos, šilumą atiduodame prakaituodami, t. y. garindami. O kai nebegalime prakaituoti, pavyzdžiui, dėl didelės oro drėgmės, tvankumo, kai nėra jokio vėjelio, prigludusių, oro nepraleidžiančių drabužių, gali pakilti temperatūra. Tai lemia šilumos smūgį, kuris kelia pavojų gyvybei, gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.

Vaikus karštis veikia stipriau, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išsivystę, mažyliai negali prisitaikyti prie karščio taip gerai kaip suaugusieji dar todėl, kad jie mažiau prakaituoja, o prakaitas natūraliai atvėsina. Todėl vaikai turi didesnę riziką perkaisti ir patirti su perkaitimu susijusius negalavimus.

Kada reikia gydytojo?

Saulės (šilumos) smūgis gali užklupti tiek būnant saulėje, tiek praėjus kelioms valandoms. Šį sveikatos sutrikimą galima įtarti, atsiradus kuriems nors iš šių požymių:

• galvos skausmas, svaigimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse;
• pykinimas ir vėmimas;
• vangumas, silpnumas;
• koordinacijos sutrikimas;
• padažnėjusi širdies veikla ir pasunkėjęs kvėpavimas;
• išbalusi oda;
• kūno temperatūros pakilimas iki 40 laipsnių;
• stipriausi šilumos smūgio požymiai – sąmonės pritemimas ir praradimas.

Pastebėję šilumos smūgio požymius, kvieskite medikus. Pirmoji pagalba perkaitus ar patyrus saulės smūgį yra vėsinimas. Greitai perkelkite vaiką į vėsią vietą – bent nuveskite į šešėlį, o geriausia į kambarį su oro kondicionieriumi, nurenkite vaiko drabužius. Jeigu nėra vėsios patalpos, bet kokiu būdu vėsinkite erdvę: vėdinkite laikraščiais, sudarykite šešėlį, uždenkite kūną vėsiais vystyklais ar rankšluosčiais, duokite vaikui atsigerti vandens. Jeigu patyręs saulės smūgį vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėduokite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Patarimai, kaip išvengti perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio:

• Kuo aktyviau vaikas juda saulėje ar šilumoje, tuo didesnė saulės smūgio tikimybė, todėl neikite į paplūdimį pačiomis karščiausiomis valandomis.

• Perkaitimo ir šilumos smūgio riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas), nes vaikas neturi ko prakaituoti ir negali atsivėsinti. Taigi visą laiką duokite jam gerti šiek tiek vandens, įsitikinkite, kad vaiko drabužiai laisvi ir nepamirškite galvos apdangalo.

• Nebijokite oro kondicionierių. Jie yra daug naudingesni vaiko sveikatai nei tvankumas ir karštis. Vienintelis dalykas – nepamirškite, kad oro kondicionierius išsausina orą, ir būtent tai yra pavojinga vaikui. Raskite būdą sudrėkinti kambarį, kai veikia oro kondicionierius.

• Niekada nepalikite vaiko automobilyje, net trumpam. Nuo kaitros neišgelbės net atidarytas langas: karštą dieną net pavėsyje stovinčio automobilio viduje temperatūra greitai pakyla.

Nudegimai saulėje

Seniai žinome, kad degintis yra kenksminga, bet dauguma atostogautojų, pasiekę jūrą ir paplūdimį, kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio kepinasi saulėje ir dažnai drauge su jais būna vaikai, o jų oda yra daug jautresnė. Nuo 10 iki 16 valandos vaikui nedera būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui iki vienerių iš viso negalima būti atviroje saulėje, nes nuo ultravioletinių spindulių apsaugančio melanino mažylių odoje nesigamina užtektinai, be to, kūdikio dar nepatariama tepti apsauginiais kremais.

Iki 11 ir po 16 valandos vyresni vaikai gali pabūti saulėje, bet būtinai su plačiabryliu šviesios spalvos galvos apdangalu, kad ausys ir visas veidukas būtų apsaugotas šešėlio. Atviras kūno vietas reikia tepti kremu nuo saulės keletą kartų per dieną, nes žaidžiant ir maudantis apsauginė plėvelė nusitrina. Geriausia, jei mažylis kapstosi smėlyje po paplūdimio skėčiu.

Taigi, norint kiek įmanoma labiau apsaugoti vaiką nuo šilumos smūgio, nudegimo saulėje ir dehidratacijos, geriausia, kad jis būtų atokiau nuo atvirų saulės spindulių.

Deja, ne visada pavyksta apsaugoti vaiką ir saulė nudegina odą. Nudegimo saulėje požymiai dažnai išryškėja ne iškart, juos galime pastebėti jau sugrįžę iš lauko. Oda nudegimo vietoje parausta, dažnai patinsta, skauda, gali būti nusėta pūslelių, gali pašiurpti kūnas, krėsti drebulys.

Pagalba nusideginusiam vaikui

Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti nudegimų, greitai palikite paplūdimį ir duokite vaikui gerti kambario temperatūros negazuoto mineralinio vandens. Ant nedidelių nudegusių odos plotelių dedami šalti kompresai, pavyzdžiui, šaltame vandenyje suvilgytos audinio skiautės arba nosinės. Tokį kompresą laikykite, kol jis sušils, ir dėkite kas 2–3 valandas.

Jeigu saulė nudegino didesnius odos plotus, uždėkite vėsiame vandenyje suvilgytą rankšluostį, drėgną paklodę arba aprenkite vaiką drėgnais marškinėliais. Atvėsti padės ir vėsi vonia arba dušas. Šlapios odos nesausinkite, o leiskite jai nudžiūti: garuodamas vanduo vėsins įkaitusį vaiką.

Nudegintą odą patepkite specialiu kremu ar losjonu, skirtu naudoti po nudegimo. Tokių preparatų gausu bet kurioje vaistinėje, jie padeda nuo saulės nudegimo daug efektyviau nei kefyras ar grietinė, dar ir vėsina bei numalšina skausmą.

Kol nudegimai neišnyks, saugokite vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, renkite jį tik lengvais medvilniniais drabužiais, kurie netrins odos.

Prisiminkite, kad būnant ant paplūdimio smėlio ir upės, ežero, jūros vandenyje būtinos stiprios apsauginės priemonės, nes ultravioletiniai spinduliai atsispindi ir yra daug intensyvesni.

Parengė Undinė Gilė

Akiniai apsaugo ne tik nuo saulės

Kokybiški saulės akiniai padeda išvengti:

• akių audinių nudegimų ( jų pajusti neįmanoma, nustato tik oftalmologas),
• akių tinklainės distrofijos,
• akies paviršiaus pažeidimų,
• trumparegystės,
• ankstyvos kataraktos,
• purvo ir dulkių,
• alerginių reakcijų (dėmių, dilgėlinės),
• pernelyg didelės akių raumenų įtampos.

Ultravioletinių spindulių žala

Nustatyta, kad išbuvus 40 minučių ryškioje saulės šviesoje be akinių akys nuvargsta tiek pat, kiek dvi valandas praleidus prie televizoriaus arba kompiuterio. Beje, saulės spinduliai pavojingi ir pavėsyje, o tinkami akiniai sulaiko 95 proc. žalingų UV spindulių. Ultravioletiniai spinduliai ypač pavojingi smėlėtoje vietoje ir prie vandens. Mat smėlis, vanduo, kaip ir sniegas, juos atspindi. Todėl akiniai vaikui būtini ne tik paplūdimyje, bet ir smėlio dėžėje kieme.

Esant saulės nudegimams ar alergijai, vaikas prasčiau mato, prisimerkęs, trina akytes, mirksi. Jį reikia nuvesti į pavėsį ir nuraminti. Tegu mažylis paguli užsimerkęs, o pailsėjusį vaiką nuvežkite pas oftalmologą.

Kaip išrinkti vaikui akinius nuo saulės?

Pirmiausia, nepirkite žaislinių akinukų, kurie ne tik neapsaugo nuo ultravioletinių spindulių, bet sulūžę gali pažeisti akis. Akinių ieškokite optikos salone – iš gatvės prekeivio arba turguje apsaugančių nuo žalingų spindulių akinių nenusipirksite. Nekokybiški akiniai ne tik nesuteiks naudos, bet gali ir pakenkti. Atkreipkite dėmesį į lęšius – tamsūs nebūtinai apsaugos vaiko akis. Jų techninės savybės turi atitikti tarptautinius apsaugos nuo UV standartus. Natūrali vyzdžio funkcija – susiaurėti patekus ryškiai šviesai. Tamsūs lęšiai, kurie neturi apsauginio filtro, priverčia akių vyzdžius išsiplėsti ir pro juos patenka dar daugiau pavojingų saulės spindulių.

Pirkdami akinukus atkreipkite dėmesį į medžiagą, iš kurios pagaminti jų lęšiai. Lengvai dūžtantys stikliniai lęšiai vaikams netinka, todėl akinukai su jais negaminami. Akrilo plastiko lęšiai pigiausi, patvarūs, bet iškraipo vaizdą, todėl vaikui jų nešioti nederėtų. Geriausiai vaikams tinka tvirta, lengva ir neiškraipanti vaizdo medžiaga – polikarbonato plastikas.

Pirkdami akinukus alergiškam vaikui, pasidomėkite rėmelių medžiaga. Venkite pigių nekokybiško plastiko akinių, netinka ir metaliniai rėmeliai, kurie gali sukelti alergiją. Akinukai patiems mažiausiems turi būti iš minkšto, elastingo plastiko, ne pernelyg siauri ir visiškai uždengti akytes. Vaikams, kurie nešioja akinius su dioptrijomis, optikos salone gali pagaminti akinukus nuo saulės taip pat su dioptrijomis.

Vaikiškų akinukų lęšiai turi būti saugūs – atlaikyti net stiprius smūgius, išdykaujant mažajam padaužai, nesudužti net stipriai sutrenkus. Vaikas daug juda, žaidžia energingus žaidimus, todėl jo akinukai turi stipriai laikytis ir nenukristi, pavyzdžiui, pasilenkus. Taip pat jie neturi spausti nosies. Geriausi patogūs vaikui ir stilingi akinukai – tokie, kuriuos jis mielai nešiotų. Nusiveskite mažylį drauge į optiką ir leiskite jam išsirinkti tokius akinukus, kurie patiks jam, o ne jums su tėčiu.

Akinukai su poliarizuotais lęšiais

Ypač geros kokybės akiniai – su poliarizuotais lęšiais. Tokių lęšių filtras visiškai pašalina akis erzinančius saulės blyksnius, kurie atsispindi nuo horizontalių paviršių. Todėl vaikui nereikia prisimerkti ir įtempti akyčių, jos nenuvargsta net ryškioje saulėje ir mažyliui neskauda galvos. Pro tokius lęšius aplinkos detales vaikas mato ryškiai ir kontrastingai, jie neiškraipo spalvų. Tokie akinukai idealūs prie jūros ar kalnuose poilsiaujančiam vaikui arba ilgai būnant prie vandens. Svarbu nešioti akinukus paplūdimyje, nes vanduo atspindi ultravioletinius spindulius ir jie labiau apšvitina akis.

Akinukų priežiūra

Paaiškinkite vaikui, kad akinukus reikia nuolat valyti ir saugoti, kad nesusibraižytų, nes pažeisti jie gali būti pavojingi akims. Todėl geriausia juos laikyti dėkliuke – jame akiniai ilgiau išlaikys formą, o valyti juos vaikas gali išmokti pats – mikropluošto servetėle ir specialiu skysčiu.

Parengė Dalia Petrutytė

Populiariausios vasaros traumos: sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai, išnirimai, pjautinės žaizdos, nudegimai, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai. Dažniausiai nukenčia keliai, pėdos ir kulkšnys, taip pat nugara ir pečių sritis.

„Daugiau judant didesnė ir įvairių traumų tikimybė. Šiltuoju periodu sulaukiame trečdaliu daugiau žmonių nei pavasarį ar rudenį. Vasarą žmonės susižeidžia dirbdami lauko darbus, ilsėdamiesi gamtoje. Daugelis dirba darže ar sode, stovyklauja, sportuoja. “, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Pagalba pasitempus sausgysles arba raumenis

Sąnarius, sausgysles ir raumenis galima pasitempti ištikus traumai arba staiga stipriai įtempus raumenis. Tuomet kyla ūmus skausmas, pažeistos galūnės neįmanoma ištiesti ar sulenkti, negalima priminti pažeistos kojos. Sužalota vieta dažnai patinsta. Sausgyslės ar raiščiai sugyja maždaug per tris savaites. Šiuo periodu nedera per daug apkrauti galūnės.

„Nuo patempimų pirmąją parą labai padeda šaldomieji kompresai: skausmas ir patinimas sumažėja. Nedera pamiršti, kad pirmąsias tris dienas po traumos jokiu būdu negalima naudoti šildančių priemonių, netinka ir masažas. Skausmą ir uždegimą numalšinti padeda įvairūs tepalai, tabletės, pleistrai. Labai svarbi pirmoji pagalba, nes nuo jos priklauso, kaip gis pažeista vieta, nukentėjusiojo savijauta.

Nudegimai saulėje

Saulėje nudegusią vietą vaistininkė pataria atvėsinti vėsiu vandeniu, dėti šaltus kompresus, taip pat tepti drėkinamuoju kremu. Stipriai nudegusias vietas derėtų tepti medikamentais nudegimams gydyti, skausmui malšinti. Tik nenaudokite skysčių, kurių sudėtyje yra spirito.

Pjautinės žaizdos

„Dažnai vasarą pasitaikančių pjautinių žaizdų gydymą pradedame nuo kraujavimo stabdymo. Taip pat žaizdą išplauname antiseptiniais tirpalais, o kraštus patepame antiseptiku. Pažeistą galūnę geriausia laikyti pakeltą. Jei žaizda gilesnė ir kraujavimas nesiliauja – būtina važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą. Gydytojai sutvarkys žaizdą, paskiepys nuo stabligės“, – pataria J. Švarcaitė.

Apsinuodijimas maistu

„Labai svarbu į išvykas neimti greitai gendančių produktų. Pajutę pirmuosius apsinuodijimo požymius, gerkite kuo daugiau negazuoto vandens, atskiestų sulčių, juodosios arbatos. Mat apnuodytas organizmas netenka daug skysčių, todėl gali ištikti rimtesni negalavimai: inkstų nepakankamumas arba sutrikti nervų sistemos, kepenų ir širdies veikla. Paprastai apsinuodijimo simptomai praeina per parą, tačiau jei sutriko kvėpavimas, jaučiate raumenų silpnumą, smarkiai viduriuojate, pakilo kūno temperatūra, jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina skubiai kviesti gydytoją“, – patarė vaistininkė.